- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-08-20
- Bylos Nr.
- 1-345-992/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30640-2019-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktorija Šelmienė
- Kaltinamasis
- A. G.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. G. (A. G.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2014 m. balandžio 18 d. Trakų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 60 parų arešto bausme, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. G. neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis neturėdamas tikslo jų platinti. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: A. G. tiksliau tyrimo nenustatytu metu, bet ne vėliau nei 2019 m. liepos 17 d., Naujamiestyje, prie picerijos „C. C.“, Vilniuje, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo 1,000 g narkotinių medžiagų - kanapių dervų ir 1,030 g narkotinių medžiagų - kanapių (antžeminių dalių), kurias laikė su savimi iki 2019 m. liepos 19 d., 22.10 val., kol sulaikytas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos mobiliosios kuopos 2-ojo būrio pareigūnų pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 428 straipsnio 8 dalį ir įsodintas į tarnybinį automobilį, stovėjusį Vilniuje, A. V. gatvėje, ties pastato Nr. 6, ant tarnybinio automobilio grindų išmetė su savimi turėtus du polietileninius maišelius ir vieną folijos lankstinuką, kuriose buvo narkotinės medžiagos 1,000 g narkotinės medžiagos - kanapių dervų ir 1,030 g narkotinių medžiagų - kanapių (antžeminių dalių), kurias tarnybiniame automobilyje rado ir paėmė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobiliosios kuopos 2-ojo būrio pareigūnas.
Kaltinamasis A. G. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad supranta, kuo yra kaltinamas, savo kaltės nepripažįsta, sutinka duoti parodymus. Kaltinamasis paaiškino, kad lietuvių kalbos mokykloje nesimokė, kalbą išmoko kieme, lietuvių kalbą šiek tiek supranta. Kaltinime nurodytą dieną garaže taisė motorolerį, gėrė alų, nusprendė nuvažiuoti į „tašką“ nusipirkti alkoholio, kadangi parduotuvės alkoholio jau nepardavinėjo. Neblaivus važiavo motoroleriu, jį grįžtantį atgal namo sustabdė policijos pareigūnai, kurie jį apieškojo ir iš kišenių viską pasiėmė; ar daiktus, buvusius kišenėse pats padavė, ar pasiėmė pareigūnai, neprisimena. Į automobilį jau buvo pasodintas po apžiūros, be daiktų kišenėje. Sėdėdamas neturėjo, ką veikti, todėl viską apžiūrinėjo. Pareigūnai pas jį atėję nebuvo. Automobilio kameroje yra dvi kėdės viena priešais kitą. Matė automobilyje po kėde gulinčius paketėlius, juos pakėlė. Lankstinukus išlankstė, apžiūrėjo, kokia medžiaga juose yra. Viename paketėlyje buvo tabakas, suvyniotas folijoje, kitame – maisto plėvelėje suvyniota žolė. Medžiagos rankomis nelietė, į kišenę jų įsidėjęs nebuvo, paketėlius rankose turėjo labai trumpą laiką, lankstinukus padėjo atgal po kėde. Dar automobilyje buvo cigaretės nuorūka. Jis buvo pristatytas į policijos komisariatą, po to pareigūnai jį atvedė atgal į automobilį ir klausė, ar tai jis išmetė pakelius. Patvirtino, kad išmetė, bet galvoje turėjo tai, kad pakėlė [paketėlius] ir numetė. Jam tuo metu didžiausią rūpestį kėlė tai, kad jis neblaivus vairavo motorolerį ir jam bus atimtos teisės. Pirmoje jo apklausoje joks advokatas nedalyvavo, vėliau dalyvavo advokatas, kuris yra jo kaimynas ir su kuriuo jis konfliktuoja. Vėlesnėje apklausoje, jam pareikalavus, dalyvavo advokatas R. V., kuris jam paaiškino, kad jis yra kaltinamas ir dėl vairavimo išgėrus, ir dėl narkotikų turėjimo. Pirma apklausa vyko lietuvių kalba, tik kai buvo duotas leidimas susipažinti su byla, dalyvavo vertėjas. Liepos 22 d. apklausos nepamena, serga diabetu, dėl to turi problemų su atmintimi. Dėl narkotikų buvo apklausiamas po 2 ar 3 mėnesių. Apklausiamas jis stengėsi viską papasakoti, tačiau aplinkybių dėl paketėlių neakcentavo. Atsakydamas į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus, kaltinamasis teigė, jog apie automobilyje rastas narkotines medžiagas niekam nepranešė. Suprato, jog bus sulaikytas, todėl galvojo žolę pasiimti su savimi ir kameroje parūkyti, kadangi pareigūnai jį jau buvo apieškoję, manė, kad daugiau nebus apieškomas, galiausiai nusprendė nerizikuoti. Jo manymu, žolę jam pakišo ir tai padarė dėl to, kad būtų dvi baudžiamosios bylos, nes pareigūnams tai buvo aktualu arba tokiu būdu siekta jį įbauginti. Kaltinamasis atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (1 t., 167 – 170 b. l.).
L. V. K. (V. K.) teismo posėdyje parodė, kad buvo gautas pranešimas apie sukeltą eismo įvykį, vairuotojas šalinasi. Įvykio vietoje pastebėjo stovintį automobilį, žmonės rodė kryptį, kur nuvažiavo paspirtukas, sukėlęs eismo įvykį. Arkoje pastebėjo trirate elektrine transporto priemone važiuojantį vyriškį, kurį sulaikė, apieškojo ir patalpino į tarnybinį automobilį, į sulaikytųjų kapsulę. Po kurio laiko liudytojas vėl apieškojo asmenį, kadangi šis muistėsi. Atidaręs duris pastebėjo, kad ant žemės guli folijos lankstinukai ar polietileniniai maišeliai, kilo įtarimas, kad tai gali būti narkotinės medžiagos. Medžiagas paėmė ir dar kartą apieškojo asmenį. Asmuo buvo pristatytas į policijos įstaigą. Atvykus į areštinės patalpą, atidarius sulaikytųjų patalpos duris, vėl rastos gulinčios galimai narkotinės medžiagos, kurios buvo išbarstytos visoje patalpoje. Asmuo, kiek leido galimybės, buvo apieškotas, apieškos metu asmuo nurengtas nebuvo. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytojas parodė, kad patruliavo VW Transport automobiliu, sėdimos vietos automobilyje nejuda. Dirbo trise: R. A. vairavo automobilį, o jis ir M. R. – veiksmo pareigūnai. Jeigu neklysta, A. G. patalpinant į automobilį su A. G. kontaktavo M. R.. A. G. automobilio sulaikymo patalpoje buvo vienas. Prieš kiekvieną tarnybą automobilis yra tikrinimas, pažiūrima, ar jame nėra pašalinių daiktų. Jei tokių daiktų randama, surašomas tarnybinis pranešimas. Atidarę duris pareigūnai įsitikina, kad patalpa yra tuščia ir joje nėra jokių pašalinių daiktų, tada sulaikytas asmuo patalpinamas į patalpą. Kai asmuo išlaipinamas iš transporto priemonės, taip pat patikrinama, ar automobilyje nėra pašalinių daiktų. Neabejoja, kad ir šiuo atveju automobilis buvo tikrinamas. Kiekviena sulaikytųjų patalpa stebima vaizdo kameromis. Automobilio salone akustika yra bloga, tačiau stovint prie automobilio girdisi, kai žmogus judina rankas, krebžda antrankiai. Kadangi žmonės dažnai žalojasi, stengiasi juos laikyti atidarytomis durimis ir stebėti, tačiau šiuo atveju durys buvo uždarytos. Išgirdęs garsus, duris iš karto atidarė tam, kad įsitikintų, ar su sulaikytu asmeniu yra viskas gerai. Prieš patalpinant asmenį į automobilio sulaikymo kamerą kiekvieną kartą yra atliekama dalinė asmens apžiūra. Asmens kratos jie daryti negali, juo labiau viešoje vietoje, todėl tikrina kišenes, aplink diržą, kojines, apnuoginti žmogaus negali. Jei randa draudžiamų daiktų, kuriais asmuo gali save sužaloti, juos paima. Jei vieną kartą asmenį tikrino, antrą kartą tikrina kruopščiau. Kiek pamena, šiuo atveju asmenį tikrino tris kartus. Kokius konkrečiai daiktus rado ir paėmė, nepamena. A. G. iš karto buvo uždėti antrankiai, todėl jis neturėjo galimybės pats atiduoti daiktus. Asmenį pasodinus į transporto priemonę, antrankiai liko užsegti nugaroje, pats žmogus prisegtas nebuvo. Liudytojas atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (1 t., 190 – 192 b. l.).
L. M. R. teismo posėdyje parodė, kad visų įvykio detalių neprisimena, kiek pamena, asmuo bandė šalintis bėgdamas per bromą, ten buvo sulaikytas ir patalpintas į automobilyje esančią sulaikytų kamerą. Jie bendravo su asmenimis, iškvietusiais policijos pareigūnus, o kolega V. K. stovėjo prie automobilio, kur buvo sulaikytas asmuo. Liudytojas parodė, kad prieš pradedant darbą yra paimamas automobilis, patikrinamos priemonės, sulaikytų asmenų patalpa. Patikrinama, ar nėra kokių daiktų, ar švaru. Asmens, kuris būtų atsakingas už automobilio tikrinimą, nėra. Patalpa patikrinama ir išlaipinus sulaikytą asmenį. Dažnai būna, kad asmenys primėto šiukšlių, todėl sutvarko viską, įsitikina, kad patalpoje yra švaru. Šiuo atveju buvo įsitikinta, kad jokių pašalinių daiktų nėra. Niekas kitas daiktų palikti negalėjo. Atidarius automobilį automatiškai užsidega šviesa, be to, yra naudojami žibintuvėliai. Sulaikytųjų kameroje tikrai nieko nebuvo. Kiek pamena, sulaikytų kamerą tikrino V. K.. Su A. G. jis bendravo tik sulaikant ir patalpinant asmenį į kamerą. Vyko standartinė procedūra: sulaikomam asmeniui pasakė, kad jis yra sulaikomas, atvedė prie automobilio, kurio galas ir šonai yra filmuojami, buvo atlikta asmens paviršinė apžiūra, patikrinta, ar asmuo prie savęs neturi neleistinų daiktų. Jis pats sulaikė A. G., pats atsivedė prie automobilio ir jį apieškojo. Neatsimena, kas dar dalyvavo atliekant apžiūrą. Apžiūrėjo kišenes tiek, kiek leidžia apčiuopa, kadangi sulaikytas asmuo tarnybiniame automobilyje nieko negali turėti. Pristačius į komisariatą asmens pilną patikrą atlieka kiti pareigūnai. Tikrinant asmenį yra patikrinamos kišenės, viskas išimama ir asmuo sodinamas į automobilį. Rankų į kišenes nekiša, paprašo, kad asmuo pats išimtų daiktus. Rankomis kiek apčiuopia, tiek ir apieško. Kokie šiuo atveju buvo rasti daiktai, nepamena. A. G. nebuvo nusiteikęs draugiškai, buvo neblaivus, triukšmavo; A. G. suprato lietuviškai ir pats lietuviškai atsakinėjo. Asmuo sulaikytųjų kameroje buvo vienas; iš priekio rakinti antrankiais žmogaus negalima, kadangi jis gali save sužaloti. Iš priekio rakinama tada, jeigu asmuo turi kokių sutrikimų, negali fiziškai laikyti rankų už nugaros. Ši žmogus buvo sveikas, todėl rankos jam buvo surakintos už nugaros. Rankos surakinamos vieną kartą, o atrakinamos pristačius į policijos komisariatą. Surakintas asmuo į šonines kišenes rankas įkišti gali, taip pat gali pasiekti tai, kas yra po kelnėmis, kojinėmis, nebent yra apkūnus ir to daryti neleidžia jo lankstumas. Liudytojas atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (2 t., 9 – 11 b. l.).
L. R. A. teismui parodė, kad dirba Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos vyriausiuoju patruliu. Atsimena, jog baigiant darbą buvo gautas pranešimas apie Naugarduko gatvėje įvykusį eismo įvykį, kad asmuo šalinasi motoroleriu. P. V. g. 6 namo pranešėjas nurodė namo bromą, į kurią įvažiavo pažeidėjas. Porininkai bėgo paskui pažeidėją, o jis liko bendrauti su pranešėjais. Po kiek laiko kolegos atvedė sulaikytą asmenį, kurį pranešėjas atpažino. Pradėjo aiškintis aplinkybes, atlikus dalinę apžiūrą asmuo buvo patalpintas į laikino sulaikymo kamerą. Dar buvo apžiūrėtas motoroleris. V. K., stovėjęs prie automobilio sulaikytųjų kameros, pakvietė juos pažiūrėti, kas guli kameroje. Kiek pamena, ten gulėjo plastikinis maišelis, susuktas į paketą. Pilietis buvo išvestas į lauką, paketas apžiūrėtas, ten galimai buvo narkotinė medžiaga. Asmuo neigė, jog jis išmetė šį paketą. Paimant tarnybinį automobilį, automobilis yra apžiūrimas, kad nebūtų jokių pašalinių daiktų, asmuo buvo sodinamas į švarų automobilį. Kas atliko asmens apžiūrą, nepamena, lyg V. K.. A. G. neturėjo daiktų, kuriais galėtų save žaloti. Smulkių daiktų pareigūnai gali neužčiuopti, užčiuopiami stambūs daiktai: peiliukai, švirkštai. Liudytojas R. A. paaiškino, kad jis vairuoja tarnybinį automobilį, turi raktelius, atidaro ir uždaro kameros duris, pats apžiūri automobilį. Neatsimena, ar įvykio dieną per pamainą turėjo dar sulaikytų asmenų, tačiau net jeigu ir turėjo, išlaipinus asmenį, automobilis yra apžiūrimas, prieš įlaipinant asmenį, atidarius dureles yra viskas matoma, nes nėra jokių nišų, angų, kur būtų galimą ką nors užkišti, paslėpti. Kiekvienas pareigūnas turi savo darbą, kuris pradeda bendrauti su sulaikytuoju, tas ir baigia. Asmenį sodinant į automobilį, pareigūnai vieni kitus saugo. A. G. puikiai suprato lietuviškai, bet su jais kalbėjo rusiškai, tada ir jie pradėjo su juo kalbėti rusiškai. Liudytojas R. A. atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (2 t., 11 – 12 b. l.).
L. N. B. parodė, kad dirba tyrėja, jos gautoje byloje asmuo buvo laikinai sulaikytas ir jam įteiktas pirminis pranešimas apie įtarimą, buvo paskirta narkotinių medžiagų ekspertizė ir kadangi išvada dar nebuvo gauta, su įtariamuoju nebuvo pagrindo dirbti. Kadangi asmens pavardė G., pažiūrėjo, kokiu pagrindu ir koks advokatas asmeniui skirtas. Advokatas buvo skirtas dėl to, kad asmuo laikinai sulaikytas. A. G. atėjo į komisariatą ir ją susirado, ji A. G. paprašė palikti kontaktinius duomenis ir paaiškino, kad jį susiras pati. A. G. dar paklausė, ar kviečiant patikslinti pranešimą apie įtarimą jam bus reikalingas gynėjas, ar jis supranta lietuviškai, ar bus reikalingas vertėjas. Paaiškino, kad advokatas pirminės apklausos metu jam buvo skirtas dėl to, kad jis laikinai buvo sulaikytas. A. G. nurodė, kad lietuviškai jis supranta, kalbą moka ir vertėjas jam nėra reikalingas. Gavus specialisto išvadą ir iškvietus A. G. į apklausą, asmeniui dar kartą buvo išaiškinta teisė turėti gynėją. Įtariamasis paaiškino, kad kalbą jis moka, vertėjas ir gynėjas jam nėra reikalingi. Atsakinėdama į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytoja parodė, kad su įtariamuoju ji bendravo lietuviškai, jai pasirodė, kad asmuo gerai moka lietuvių kalbą, jokių įtarimų nekilo, kadangi aiškiai ir rišliai aiškino aplinkybes, jokių rusiškų žodžių neįterpdavo. Teigė, kad visą gyvenimą gyveno Lietuvoje, mokėsi ir gyveno Vilniuje. Susipažinęs su įtarimu pats, neverčiamas, davė parodymus. Apklausos protokolas buvo surašytas iš jo žodžių, A. G. pats perskaitė ir pasirašė. Komisariate jokių problemų dėl vertėjų iškvietimo nėra. A. G. prašė, kad jam būtų paskirtas konkretus advokatas. Vertėjas buvo iškviestas tada, kai A. G. parašė, jog nemoka lietuvių kalbos. L. N. B. atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (2 t., 7 – 9 b. l.)
Pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad 2019 m. liepos 19 d., apie 22.10 val., Vilniuje, A. V. g. 6, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos pareigūnai pas sulaikytąjį A. G. rado du polietileninius ir vieną folijos lankstinukus su galimai narkotinėmis medžiagomis (1 t., 1 b. l.).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobiliosios kuopos 2 būrio vyriausiojo patrulio V. K. 2019 m. liepos 19 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad dirbant kartu su vyr. patruliais R. A. ir M. R. gautas pranešimas, jog žalios spalvos motoroleriu link Algirdo gatvės važiuoja neblaivus vairuotojas. Ties A. V. g. 6 adresu pastebėtas stovintis džipas, kurio vairuotoja mojavo rankomis, sustojus pranešėja sušuko „nubėgo ten, į bromą, greičiau". Su M. R. nubėgus į namo vidinį kiemą, pastebėtas tamsiai apsirengęs bėgantis vyras. Sušukus „Stok, policija“ vyriškis, nesustojo. Po kurio laiko vyras buvo pagautas, paguldytas ant žemės, panaudotos spec. priemonės antrankiai. Dalinės apžiūros metu pas sulaikytą A. G. draudžiamų daiktų nerasta, asmuo buvo atvestas prie tarnybinės transporto priemonės, į ją įsodintas. Aiškinantis aplinkybes į pagalbą atvyko V-1733 ekipažas. Bendraujant su kolegomis išgirdo tarnybinėje transporto priemonėje, laikino sulaikymo vietoje, krentant monetas. Siekiant įsitikinti, ar asmuo savęs nežaloja, buvo atidarytos galinės durys, jis pastebėjo ant automobilio grindų iškritusias monetas, pažiūrėjęs atidžiau, pastebėjo žalios spalvos augalinės kilmės medžiagą polietileninėje plėvelėje, kuri gulėjo ant grindų, ant kėdės pastebėjo neaiškios kilmės medžiagą, kuri buvo polietileninėje pievelėje (galimai narkotinės medžiagos). Asmeniui dar kartą buvo atlikta dalinė apžiūra, tačiau draudžiamų daiktų nerasta, asmuo buvo patalpintas atgal į laikino sulaikymo vietą. A. G. nustatytas 1,77 prom. girtumas. A. G. atvežus į VPK OVS ir išlaipinus jį iš automobilio, po sėdyne, ant kurios sėdėjo sulaikytas asmuo, pastebėtas gulintis folijos gabalėlis, į kurį buvo suvyniota bekvapė, rudos spalvos augalinė medžiaga (1 t., 6 b. l.).
Byloje pateiktose fotonuotraukose užfiksuota: motoroleris, degtinės „Lithuanian“ butelis, tarnybinio automobilio sulaikymo kamera, kurioje ant žemės matomi gulintys raktai, monetos ir neaiškios medžiagos gumulėliai, kurie kitoje nuotraukoje yra užfiksuoti iš arčiau, tai yra, folijos gabalėlis ir du į polietileno plėvelę susukti gumulėliai (1 t., 7-11 b. l.).
Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota narkotinių medžiagų, rastų 2019 m. liepos 19 d. pas įtariamąjį A. G., apžiūra. Nustatyta, kad guminėje pirštinėje yra trys apvalios augalinės kilmės medžiagos, galimai narkotinės. Prie apžiūros protokolo pateiktos guminės pirštinės, kurioje yra galimai narkotinė medžiaga, fotonuotraukos (1 t., 18-22 b. l.).
Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2019 m. rugsėjo 6 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(3295) IS1-4425 konstatuota, kad vatos tampone, kuriuo paimtos nuoplovos nuo A. G. rankų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų pėdsakų nerasta. Rudos spalvos kietas medžiagos gabaliukas iš bespalvės plėvelės paketėlio, 2019 m. liepos 19 d. rasto pas A. G., yra narkotinė medžiaga - kanapių derva, kurios masė 1,000 g. Žalios spalvos augalinė medžiaga iš bespalvės plėvelės paketėlio, 2019 m. liepos 19 d. rasto pas A. G., yra narkotinė medžiaga - kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 1,030 g (?- 9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 19,0 %). Rudos spalvos augalinės medžiagos iš folijos lankstinuko, 2019 m. liepos 19 d. rasto pas A. G., sudėtyje, tikėtina, yra psichotropinės medžiagos - 5-fluoro-MDMB-PICA, kurios kiekio nustatyti nėra galimybės, kadangi Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centre nėra šios medžiagos standarto (pamatinės medžiagos) (1 t., 27-29 b. l.).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2019 m. liepos 22 d. specialisto išvadoje Nr. T-N 1916/2019(01) nustatyta, kad A. G. šlapime nustatyta mažiausia koncentracija 1,01 ‰ (promilės) etilo alkoholio. Šlapime tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties nerasta (1 t., 42 b. l.).
Įtariamojo laikino sulaikymo protokolas patvirtina, kad A. G. 2019 m. liepos 20 d., 22.15 val., buvo sulaikytas ir 2019 m. liepos 20 d., 15.22 val., paleistas (1 t., 43-44 b. l.).
2019 m. liepos 20 d. nutarimas patvirtina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu, A. G. paskirta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos gynėja Liudmila Karvelienė. Byloje pateiktas šios advokatės orderis (1 t., 47, 48 b. l.).
Ikiteisminio tyrimo metu A. G., dalyvaujant jo gynėjai advokatei L. Karvelienei, buvo apklaustas. 2019 m. liepos 20 d. Įtariamojo apklausos protokole, grafose: „Kalba, kuria įtariamasis pageidauja duotis parodymus“ nurodyta „lietuvių“; „Apklausoje dalyvauja vertėjas“ nurodyta „Nedalyvauja“. Įtariamojo apklausos protokole užfiksuoti A. G. parodymai, po apklausos protokolu A. G. ranka parašė [kalba netaisyta] „surašita teisingai, [neįskaitomas žodis]“ ir pasirašė. Šį įtariamojo apklausos protokolą taip pat pasirašė ir advokatė L. Karvelienė (1 t., 49-50 b. l.).
2019 m. rugsėjo 27 d. teisių dėl gynėjo išaiškinimo protokole užfiksuotas A. G. atsisakymas gynėjo. A. G. pareiškė, kad gynėjas jam nėra reikalingas (1 t., 55 b. l.).
Šalies argumentai
A. G. Vilniaus apygardos prokuratūrai pateikė ranka lietuvių kalba rašytą prašymą dėl leidimo susipažinti su ikiteisminio tyrimo bylos duomenimis (1 t., 3 b. l.).
2019 m. rugsėjo 27 d. įtariamojo apklauso protokolas patvirtina, kad 2019 m. rugsėjo 27 d. apklaustas A. G.; apklausa pradėta 10.32 val.; baigta 10.56 val. Įtariamojo apklausos protokole, grafose: „Kalba, kuria įtariamasis pageidauja duotis parodymus“ nurodyta „lietuvių“; „Apklausoje dalyvauja vertėjas“ nurodyta „Nedalyvauja“. Proceso veiksmo protokolo specialiame priede grafoje „Su proceso veiksmo protokolu susipažinau. (asmens, su kuriuo atliktas proceso veiksmas, patvirtinimas, kad proceso veiksmo protokolas surašytas teisingai) ranka parašyta [kalba netaisyta] „perskaičiau iš mano zodziu surašita teisingai [parašas] A. G.“ (1 t., 59-60, 61 b. l.).
Supažindinimo su bylos medžiaga nebaigus ikiteisminio tyrimo 2019 m. spalio 15 d. protokole užfiksuota medžiaga, su kuria supažindintas A. G.. Supažindinimo su medžiaga metu vertėjas nedalyvavo; A. G. supažindintas su medžiaga pasirašė (1 t., 66-67, 68 b. l.).
Byloje pateikta Prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą forma, 2019 m. spalio 22 d. ranka užpildyta A. G. vardu (1 t., 74 b. l.).
2019 m. lapkričio 7 d. nutarimu BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu A. G. paskirtas gynėjas A. B.. 2019 m. lapkričio 7 d. Įtariamojo apklausos protokole užfiksuota, jog dalyvaujant vertėjai ir advokatui įtariamasis A. G. nurodė, kad be advokato R. V. jis atsisako duoti parodymus (1 t., 87, 92 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Kaltinamasis A. G. teisiamajame posėdyje savo kaltę nuosekliai neigė, teigdamas, kad jį sulaikę policijos pareigūnai nuodugniai jį apieškojo, patikrino net kojines, ir iš jo kišenių pasiėmę visus daiktus, pasodino jį į tarnybinio automobilio sulaikymo vietą. Tarnybiniame automobilyje pamatė po kėde gulinčius paketėlius, juos pakėlė nuo žemės, apžiūrėjo medžiagą, kuri buvo paketėliuose, tačiau rankomis medžiagos nelietė ir į kišenes tų paketėlių įsidėjęs nebuvo, vėliau juos padėjo atgal po kėde. Komisariate pareigūnai jo klausė apie automobilyje išmestus paketėlius, patvirtino, kad juos išmetė, tačiau galvoje turėjo tai, jog paketėlius pirmiau pakėlė nuo žemės, tada išmetė. Pirmoje apklausoje nedalyvavo nei vertėjas, nei advokatas, dėl kalbos barjero nesuprato jam pareikšto įtarimo esmės, todėl kaltę dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis pripažino. Dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis jis buvo apklaustas tik po dviejų ar trijų mėnesių, 2019 m. liepos 22 d. apklausos dėl atminties problemų nepamena.
Teismas A. G. parodymus dėl jam pareikšto kaltinimo vertina kritiškai, kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi kaltinamojo parodymus paneigia išsamūs liudytojų parodymai, kuriuos patvirtina ir kita baudžiamojoje byloje surinkta medžiaga. Išvadą, kad A. G. pareikšti kaltinimai pasitvirtino, teismas daro vadovaudamasis liudytojais apklaustų pareigūnų V. K., M. R. bei R. A., tiesiogiai dalyvavusių sulaikant A. G. ir jį patalpinant į tarnybinio automobilio sulaikymo kamerą, tarnybiniame automobilyje aptikusių narkotines medžiagas, parodymais. Kaltinamojo įvardintas aplinkybes dėl prasto valstybinės kalbos mokėjimo paneigia teisme liudytoja apklaustos tyrėjos N. B. parodymai. Kaltinamojo teisme dėstytas aplinkybes taip pat paneigia ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, kurie gauti nepažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų, atitinka įrodymų sąsajumo kriterijų ir yra svarbūs darant išvadas.
Teisme apklausti liudytojai policijos pareigūnai V. K., M. R. ir R. A., dalyvavę sulaikant A. G., kategoriškai paneigė kaltinamojo iškeltą versiją, jog narkotinės medžiagos jau buvo tarnybinio automobilio sulaikymo patalpoje (kameroje) prieš į ją pasodinant A. G.. Visi trys apklausti pareigūnai teigė, jog prieš pradedant darbą tarnybinis automobilis yra nuodugniai patikrinamas, apžiūrima, ar jame nėra jokių pašalinių daiktų/šiukšlių. Sulaikius asmenį ir vėliau jį išlaipinus, tarnybinio automobilio sulaikymo patalpa yra vėl tikrinama. Kaip pažymėjo liudytojas M. R., atidarius automobilio duris, sulaikymo kameroje automatiškai užsidega šviesa, pareigūnai naudoja ir žibintuvėlius, todėl patalpa yra gerai matoma. Liudytojas R. A., kuris A. G. sulaikymo metu vairavo tarnybinį automobilį, uždarė ir atidarė kameros duris, taip pat patvirtino aplinkybę, jog prieš įlaipinant asmenį į automobilį, automobilis yra apžiūrimas, per atidarytas automobilio dureles viskas matoma, sulaikymo patalpoje nėra jokių nišų ar angų, kur būtų galima paslėpti pašalinius daiktus. Tai, kad sulaikymo patalpa buvo patikrinta, kategoriškai patvirtino visi trys apklausti pareigūnai. Pareiga atlikti tarnybinio automobilio apžiūrą, kuriuo vežami sulaikytieji asmenys, nustatyta Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2020 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 5-V-420 patvirtintame Dėl policijos pajėgų vienetų veiklos organizavimo aprašo (toliau ir – Įsakymas) 43 punkte. Įsakyme nėra detaliai reglamentuota, kuris konkretus ekipažo pareigūnas privalo atlikti automobilio apžiūrą. Natūralu, jog praėjus beveik metams po įvykio apklausti pareigūnai (išskyrus R. A.) negalėjo nurodyti, kas tiksliai atliko automobilio apžiūrą, tačiau esminių prieštaravimų dėl paties fakto, jog tarnybinis automobilis prieš į jį įsodinant A. G. buvo iš tiesų nuodugniai patikrintas, nenustatyta.
A. G. neigdamas aplinkybę, jog tarnybinio automobilio sulaikymo kameroje rastos jam priklausančios narkotinės medžiagos, teigė, jog pareigūnai, prieš jį įsodindami į sulaikymo kamerą, jį nuodugniai apieškojo, į tarnybinį automobilį jis buvo pasodintas be pašalinių daiktų, todėl rastos narkotinės medžiagos negalėjo būti jo. Šią kaltinamojo iškeltą versiją paneigia liudytojais apklaustų minėtų policijos pareigūnų nurodytos aplinkybės dėl sulaikyto asmens apžiūros. Įsakymo 43 punkto nuostatos policijos pareigūnus įpareigoja sulaikius ar pristatant asmenį (-is), įtariamą (-us) padarius administracinį nusižengimą ar nusikalstamą veiką, ar nuteistąjį, atlikti dalinę asmens apžiūrą. Dalinės asmens apžiūros metu yra paviršutiniai apžiūrimas asmuo, jis nėra nurengiamas, tai nėra asmens kratai tapatus veiksmas. Asmens krata - baudžiamojo proceso prievartos priemonė, kuri skiriasi nuo apžiūros atlikimo tvarka, teisiniais pagrindais bei sąlygomis. Būtent asmens kratos metu apžiūrimi asmens daiktai, asmens drabužiai, gali būti apžiūrėtas ir asmens kūnas. Liudytojas M. R. teisme paaiškino, kad asmens apžiūros metu asmuo apčiuopiamas rankomis, užčiuopiami didesni daiktai, kurie paimami siekiant apsaugoti asmenį nuo susižalojimų. Logiška, kad dalinės asmens apžiūros metu galima objektyviai neužčiuopti smulkių daiktų. Nagrinėjamu atveju iš byloje pateiktų fotonuotraukų matyti, kad paketėliai su narkotinėmis medžiagomis yra pakankamai smulkūs, todėl apčiuopos metu pareigūnai galėjo mažą tūrį sudarančio objekto neužčiuopti. Akivaizdu, kad smulkius daiktus asmeniui yra lengva paslėpti, atitinkamai, juos aptikti asmens dalinės apžiūros metu, gerokai sudėtingiau. Vertinant kaltinamojo teiginį, kad jo rankos buvo surakintos antrankiais, todėl buvo apribota jo judėjimo galimybė, atkreiptinas dėmesys, kad už nugaros surakintos rankos nesukliudė A. G., sėdinčiam ant kėdės tarnybinio automobilio sulaikymo patalpoje, pakelti nuo žemės paketėlius, juos išsivynioti, apžiūrėti folijoje ir celofane esančią žalios spalvos medžiagą, suvynioti vėl ir išmesti atgal ant žemės (kaltinamojo parodymai, duoti 2020 m. kovo 3 d. posėdyje, 168-170 b. l.). Aplinkybę, kad A. G. būtent už nugaros buvo antrankiais surakintos rankos, kai jis sėdėjo automobilyje, patvirtino visi trys apklausti liudytojai pareigūnai. Akivaizdu, kad antrankiai A. G. netrukdė judinti rankų, atlikti jomis tam tikrų veiksmų – kišti rankų į kišenes, ištraukti iš jų objektus. Liudytojas V. K. teigė, kad A. G. muistėsi, buvo neramus, jau po to, kai kaltinamąjį uždarė į automobilio laikino sulaikymo kamerą, išgirdo krentančias monetas, dėl to atidarė duris patikrinti, ar A. G. nesižaloja.
Sutiktina su kaltinamojo gynėjo išsakytais pastebėjimais, jog tarp pareigūnų V. K. ir M. R. duotų parodymų yra prieštaravimų, t. y., iš pareigūnų duotų paaiškinimų negalima nustatyti tikslaus atliktų dalinių asmens apžiūrų skaičiaus, tačiau, teismo vertinimu, šie prieštaravimai nėra esminiai. Vertinant tai, kad atliekant dalinę asmens apžiūrą asmuo neišrengiamas, nuodugniai neapžiūrimi jo drabužiai ir tai nėra asmens kratai tapatus veiksmas, spręstina, kad apčiuopos metu, nepriklausomai nuo to, kiek kartų asmuo buvo apžiūrėtas, pareigūnai galėjo objektyviai neužčiuopti A. G. turimų smulkių paketėlių su narkotine medžiaga. Liudytojai M. R., R. A. ir V. K. teismui paaiškino, kad dalinės asmens apžiūros metu užčiuopiami stambūs asmens turimi daiktai, ir jie paimami tam, kad asmuo nesusižalotų.
Nesutiktina su kaltinamojo gynėjo pastebėjimais, kad V. K. nurodė, kad būtent jis [V. K.] pirmas atliko asmens apžiūrą. Šis liudytojas neįvardijo pareigūno, kuris pirmas atliko sulaikyto A. G. dalinę apžiūrą. V. K. parodė, kad A. G. buvo sulaikytas, apieškotas ir pasodintas į tarnybinio automobilio sulaikytojų kapsulę. Vėliau, atsakinėdamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytojas parodė, kad A. G. jis tikrino tris kartus, tačiau tikslaus atliktų apžiūrų skaičiaus neįvardijo. Tuo tarpu M. R. nurodė, kad būtent jis pirmas atliko A. G. dalinę apžiūrą. Šiuo atveju esminio skirtumo, kuris iš pareigūnų pirmas atliko dalinę A. G. apžiūrą, nėra, kadangi atlikus dalinę asmens apžiūrą pas A. G. draudžiamų medžiagų rasta nebuvo, šios medžiagos buvo rastos tik pasodinus asmenį į tarnybinio automobilio sulaikytiems asmenims skirtą vietą. Be to, atsižvelgiant į tai, kad nuo įvykio yra praėję metai, ir šis įvykis nebuvo išskirtinis kasdieninėje pareigūnų tarnyboje, tikėtina ir neatmestina versija, kad pareigūnai tiksliai ir smulkiai gali objektyviai neprisiminti visų įvykio aplinkybių. Kaltinamojo teiginių, kad narkotinės medžiagos jam buvo specialiai „pakištos“ tam, kad pareigūnai jo atžvilgiu pradėtų dvi baudžiamąsias bylas, o ne vieną, nepatvirtina jokie bylos duomenys, dar daugiau, teismas nenustatė, kad nors vienas iš teisme apklaustų pareigūnų konfliktuotų su kaltinamuoju, būtų priešiškai nusiteikęs jo atžvilgiu, dėl kažkokių asmeninių priežasčių būtų suinteresuoti jam pakenkti bei neteisėtai apkaltinti, todėl minėtus kaltinamojo teiginius teismas vertina kaip subjektyvius pasisakymus, neturinčius jokio realaus pagrindo.
Byloje esantys duomenys paneigia kaltinamojo nurodytas aplinkybes, jog savo kaltę ikiteisminio tyrimo metu jis pripažino dėl to, kad apklausos metu nedalyvavo nei advokatas, nei vertėja, todėl jis nesuprato jam pareikšto kaltinimo esmės. Vertintina, kad tokiais teiginiais kaltinamasis siekia išvengti atsakomybės už padarytą veiką, dar daugiau, klaidiną teismą. Įtariamojo apklausos protokolo duomenys patvirtina, kad dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis A. G. buvo apklaustas 2019 m. liepos 20 d., kur savo kaltę dėl pareikšto įtarimo dėl nenustatytos kilmės narkotinių medžiagų disponavimo, pripažino. Apklausa buvo pradėta 14.06 val., tai yra praėjus dešimčiai valandų nuo asmens sulaikymo, kas iš esmės paneigia kaltinamojo nurodytą aplinkybę, jog jis buvo neblaivus, dėl ko jam galėjo atrodyti, kad gerai kalba lietuviškai, apklausos metu dalyvavo advokatė L. Karvelienė, nors kaltinamasis nurodė, kad niekas jo interesų negynė, kuri buvo paskirta BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu, A. G. pasirašytinai buvo išaiškintos jo, kaip įtariamojo, teisės. Pasibaigus apklausai apklausos protokole įtariamasis A. G. bei jo gynėja L. Karvelienė pasirašė. Jokių pastabų nei įtariamasis, nei jo gynėja L. Karvelienė nepareiškė. Apklausos metu A. G. ne tik pripažino savo kaltę, bet ir išsamiai nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Iš apklausos protokolo matyti, kad apklausoje buvo aiškinamos narkotinių medžiagų įgijimo/laikymo aplinkybės, todėl kaltinamojo nurodyti teiginiai apie tai, jog jis nesuprato kaltinimo esmės, sakydamas, jog išmetė narkotines medžiagas, galvoje turėjo tai, kad šias medžiagas pirmiau pakėlė, o tada numetė ant žemės, yra visiškai nepagrįsti ir prieštaraujantys byloje pateiktiems įrodymams. Apklausiamas 2019 m. rugsėjo 27 d., A. G. pripažino savo kaltę dėl pareikšto įtarimo dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis neturint tikslo jų platinti, taip pat neišreiškė jokių pastabų dėl apklausos ir apklausos metu užfiksuotų jo parodymų, kurie iš esmės sutapo su 2019 m. liepos 20 d. duotais parodymais. A. G., būdamas pasirašytinai informuotas apie teisę turėti gynėją ir vertėją, šiomis teisėmis nepasinaudojo. Vertinant tai, kad pirmoje apklausoje, dalyvaujant gynėjai, kaltinamasis A. G. nereikalavo vertėjo ir suprato bei kalbėjo lietuviškai, natūralu ir suprantama, kad tolesniame procese tyrimą atliekanti pareigūnė nematė jokio pagrindo kviesti vertėją. Tai, kad asmuo rašydamas daro klaidų, savaime nepatvirtina aplinkybės, jog asmuo blogai kalba ir supranta lietuviškai.
Ištyręs surinktus duomenis, įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje numatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad byloje įrodyta, jog A. G. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir tiksliau nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2019 m. liepos 17 d.,, neturėdamas tikslo platinti, įgijo 1,000 g narkotinių medžiagų - kanapių dervų ir 1,030 g narkotinių medžiagų - kanapių (antžeminių dalių) ir laikė jas su savimi iki 2019 m. liepos 19 d., 22.10 val., pareigūnų tarnybiniame automobilyje, stovėjusiame Vilniuje, A. V. gatvėje, ties pastatu Nr. 6, ant grindų išmetė su savimi turėtus du polietileninius maišelius ir vieną folijos lankstinuką su paminėtomis narkotinėmis medžiagomis. A. G. disponuotų narkotinių medžiagų kiekis nustatytas Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto 2019 m. rugsėjo 6 d. išvados Nr. 140-(3295)-IS1-4425 duomenimis: pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ (toliau – ir rekomendacijos) 20 p. kanapių derva nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 0,25 g; didelis kiekis - daugiau kaip 25 g. P. R. 19 p., kanapių (antžeminių dalių) nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 5 g; didelis kiekis - daugiau kaip 500 g. Įvertinus A. G. įgytų ir su savimi turėtų narkotinių medžiagų kiekį, tai, jog nebuvo nustatyta, kad A. G. turėtų tikslą platinti įgytas narkotines medžiagas, A. G. veiksmai tinkamai ir teisingai kvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.
Dėl bausmės skyrimo kaltinamajam
Teismas kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę A. G., teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes, į tai, kad A. G. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. A. G. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. suvokė pavojingą jos pobūdį, norėjo taip veikti, neteisėtai disponavo dviejų rūšių narkotinėmis medžiagomis. Tiriant kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis nustatyta: A. G. yra brandaus amžiaus, turi įgijęs vidurinį išsilavinimą, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, išsiskyręs, teistas, teistumas išnykęs (arešto bausmė atlikta 2015 m., naujas nusikaltimas padarytas 2019 m.), baustas administracine tvarka.
BK 259 straipsnio 1 dalies sankcija numato baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki 2 metų bausmes. Parinkdamas bausmės rūšį teismas atsižvelgia į nusikalstamą veiką ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. G. paskyrus BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudos bausmę.
BK 47 straipsnio nuostatos numato, kad už nesunkų nusikaltimą teismas gali skirti baudą nuo 50 iki 2000 MGL dydžio. Teismas, nustatydamas baudos bausmės dydį, vadovaujasi BK 61 straipsnio nuostatomis, protingumo ir teisingumo principais bei teisingo nubaudimo kriterijais ir sprendžia, kad už nusikalstamą veiką kaltinamajam A. G. skirtinas dydis, viršijantis baudos bausmės minimumą, bet nesiekiantis vidurkio, kadangi manytina, jog baudos bausmės vidurkis būtų neproporcingai didelis pagal A. G. padarytą nusikalstamą veiką. Teismo vertinimu, 65 MGL dydžio bauda yra pakankama ir proporcinga bausmė darbingo amžiaus kaltinamajam. Parinkdamas baudos bausmės sumokėjimo valstybei terminą, teismas atsižvelgia į išvardintas aplinkybes ir sprendžia, kad užtikrinant teisėtų lūkesčių pusiausvyrą nustatytinas dvigubai ilgesnis nei Bausmių vykdymo kodekse numatytas 2 (dviejų) mėnesių baudos bausmės atlikimo (baudos sumokėjimo) terminas, teigtina, kad 4 (keturių) mėnesių terminas baudai sumokėti bus proporcingas ir nesuvaržys kaltinamojo labiau nei pakaktų bausmės tikslams pasiekti.
Civilinis ieškinys byloje nėra pareikštas.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas nebuvo.
A. G. 2019 m. liepos 19 d., 22.15 val., buvo laikinai sulaikytas ir 2020 m. liepos 20 d., 15.22 val., paleistas į laisvę, laikino sulaikymo laikas įskaitytas į skiriamą bausmę.
A. G. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - vokas su objektais atlikus specialisto išvadą Nr. 140-(3295)-IS1-4425, saugomas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio Daiktinių įrodymų saugykloje, Buivydiškių g. 20, Vilniuje (1 t., 31 b. l.), iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinas saugoti dabartinėje saugojimo vietoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
A. G. (A. G.), a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 65 MGL, kas sudaro 3250 (tris tūkstančius du šimtus penkiasdešimt) eurų, dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti A. G. vieną laikino sulaikymo parą nuo 2019 m. liepos 19 d., 22.15 d., iki 2019 m. liepos 20 d., 15.22 val., prilyginant ją 2 MGL dydžio baudai ir konstatuoti, kad nesumokėta baudos dalis yra 63 MGL, kas sudaro 3150 (tris tūkstančius vieną šimtą penkiasdešimt) eurų.
A. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - voką su objektais atlikus specialisto išvadą Nr. 140-(3295)-IS1-4425, saugomą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio Daiktinių įrodymų saugykloje, Buivydiškių g. 20, Vilniuje (1 t., 31 b. l.), iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti saugoti dabartinėje saugojimo vietoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Išaiškinti A. G., kad šiuo nuosprendžiu paskirta bauda turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, į vieną iš pasirinktų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas); LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius); LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Sumokėjus baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo Dokumentų priėmimo ir informacijos biurui (Laisvės pr. 79A, Vilniuje, 1 aukštas).
Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė bus vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.