Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Justas Pažarskis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prašymą dėl bausmės sušvelninimo ar kitokio jo teisinės padėties palengvinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. spalio 18 d. gautas nuteistojo E. B. prašymas, kuriame jis prašo peržiūrėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 18 d. nutartį (Nr. T-1198-827/2023) ir pritaikyti baudžiamojo įstatymo pakeitimus, kurie įsigaliojo nuo 2023 m. birželio 1 d. bei sušvelninti jam paskirtą bausmę. Papildomai nurodė, kad jo manymu nubaustas per griežtai, kadangi turi (duomenys neskelbtini) vaiką ir žmonai sunku vienai išlaikyti vaiką. Labai gailisi dėl padaryto. Žalą atlygins.

E. B. teistas Vilniaus miesto apylinkės 2022 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta subendrinta 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros. įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje, nekeisti savo gyvenamosios vietos be bausmę vykdančios institucijos žinios ir per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti civiliniam ieškovui priteistą turtinę žalą. Nuosprendis įsiteisėjo 2023 m. sausio 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 18 d. nutartimi buvo tenkintas (duomenys neskelbtini) apygardos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) probacijos skyriaus teikimas dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu nuteistajam E. B. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu E. B. paskirta 1 metų ir 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų areštu.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis ir Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo duomenimis, nustatyta E. B. šiuo metu Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime atlieka Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 18 d. nutartimi paskirtą 90 parų arešto bausmę.

Prokuroras atsiliepimo nepateikė, pareiškimų dėl nušalinimo ir papildomų prašymų negauta.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmetamas.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ straipsnis nustato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus, teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija, taiko įstatymą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas yra pagrįstas, priima nutartį dėl atleidimo nuo bausmės, bausmės sušvelninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo išnykimo.

BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. Be to, šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

Teismas pažymi, jog įsiteisėjęs nuosprendis privalo būti netrukdomai vykdomas (BPK 346 straipsnio 1 dalis). Intervencija į nuosprendį, o nagrinėjamu atveju – į nuosprendžiu paskirtą bausmę galima tik tuo atveju, jeigu po nuosprendžio įsiteisėjimo buvo priimtas nuteistojo teisinę padėtį lengvinantis baudžiamasis įstatymas.

Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo 2023 m. balandžio 27 d. priimtas BK 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr. XIV-1925 (toliau – ir 2023 m. balandžio 27 d įstatymas), kuris lengvina kai kurių nuteistų asmenų teisinę padėtį. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl nuosprendžiu paskirtų bausmių sušvelninimo tik 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 nuostatų pagrindu (dėl švelnesnio įstatymo įsigaliojimo), todėl papildomai nuteistojo prašyme nurodytos aplinkybės dėl bausmės griežtumo ir ja sukeliamų nepatogumų jam ir jo artimiesiems nėra vertinamos ir teismas dėl jų nepasisako.

Nagrinėjamu atveju yra aktualus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 12 d. nuosprendis, kuriuo buvo paskirta bausmė ir kuris yra įsiteisėjęs ir vykdytinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 18 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė buvo tik pakeista į griežtesnę, t. y. savaime nauja bausmė nebuvo paskirta.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu E. B. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, už tai, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į saugomą teritoriją (aikštelę). Nusikalstamos veikos, dėl kurios šiuo nuosprendžiu E. B. pripažintas kaltu, padarymo metu (2021 m. lapkričio 22 d.) galiojusioje BK 178 straipsnio 2 dalies redakcijoje (2013 m. liepos 2 d. įstatymas Nr. XII-500) buvo numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. BK 178 straipsnio 2 dalies sankcija numatė alternatyvias baudos arba arešto, arba laisvės apribojimo, arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmes. Nuo 2023 m. birželio 1 d. galiojančioje naujoje BK 178 straipsnio 2 dalies redakcijoje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925) veiką kvalifikuojantis alternatyvus objektyvusis nusikalstamos veikos sudėties požymis – pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į saugomą teritoriją, buvo perkeltas į BK 178 straipsnio 3 dalį. BK 178 straipsnio 2 dalį papildė naujas alternatyvus veikos požymis turto pagrobimas įsibraunant į transporto priemonę, tačiau šiuo atveju E. B. buvo inkriminuotas pavojingesnis turto pagrobimo įsibraunant į saugomą teritoriją (aikštelę) požymis. Naujoje BK 178 straipsnio 3 dalies redakcijoje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją arba pagrobė didelės vertės svetimą turtą, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. BK 178 straipsnio 3 dalies sankcija numato alternatyvias baudos arba laisvės apribojimo arba arešto arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmes. Taigi pagal naują įstatymo redakciją formaliai E. B. padaryta veika turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 3 dalį. Visgi palyginus BK 178 straipsnio 2 dalį (įstatymo redakcija galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) ir BK 178 straipsnio 3 dalį (įstatymo redakcija galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.), matyti, kad iš esmės vagystės įsibrovus į saugomą teritoriją kvalifikavimas nepasikeitė, o ir bausmės rūšys bei dydžiai už tokio pobūdžio veikas tiek senoje įstatymo redakcijoje, tiek ir naujoje įstatymo redakcijoje yra vienodi. Straipsnio dalies pakeitimas ir atsakomybės ribų perkėlimas į kitą straipsnio dalį, neturi įtakos šioje byloje nuteisto E. B. teisinei padėčiai (nei švelnina bausmę, nei įtakoja teistumą, nei vagystės kvalifikaciją), todėl nėra pagrindo nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal šiuo metu galiojantį baudžiamąjį įstatymą.

Minėtu nuosprendžiu E. B. pripažintas kaltu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį už tai, kad sugadino 1223 Eur vertės svetimą turtą. Nusikalstamos veikos, dėl kurios E. B. pripažintas kaltu, padarymo metu (2021 m. lapkričio 22 d.) galiojusi BK 187 straipsnio 1 dalies redakcija (2015 m. kovo 19 d. įstatymas Nr. XII-1554) 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija nebuvo pakeista. BK 187 straipsnio 1 dalies sankcija taip pat nepasikeitė. Visgi nagrinėjamo atveju E. B. padarytos veikos kvalifikavimui pagal BK 187 straipsnio 1 dalį galėtų turėti 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija pakeistos BK 190 straipsnio nuostatos. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusiose BK 190 straipsnio 1 dalies redakcijose buvo nustatyta, kad turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos (iki 2023 m. birželio 1 d.). Įstatymų leidėjas 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925, įsigaliojusiu 2023 m. birželio 1 d., naujai išaiškino nedidelės vertės turto sąvoką – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Palyginus BK 190 straipsnio 1 dalies redakcijas, matyti, kad pagal naująją įstatymo redakciją turtas, neviršijantis 10 MGL, laikytinas nedidelės vertės turtu. Taip pat ankstesnėse BK 190 straipsnio redakcijose įstatymų leidėjas buvo numatęs, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925 buvo pakeista BK 190 straipsnio 1 dalis, išaiškinant, kad BK XXVIII skyriuje numatytas turtas yra labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos. BK 190 straipsnio 2 dalies naujoje redakcijoje nurodyta, kad turtinė žala yra 10 MGL dydžio sumą viršijanti, bet 400 MGL dydžio sumos neviršijanti žala. Šiuo atveju E. B. neteisėtais veiksmais sugadinto turto vertė yra 1 223 Eur ir viršija tiek 3 MGL (150 Eur) (1 MGL yra lygus 50 Eur), tiek ir 10 MGL (500 Eur) dydžio sumą, todėl laikytina, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigalioję BK pakeitimai jo teisinės padėties nekeičia.

Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad taikant 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 nuostatas E. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu (tuo pačiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 18 d. nutartimi) paskirtos bausmės švelninti ar kitaip lengvinti nuteistojo teisinę padėtį nėra pagrindo, todėl nuteistojo prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 362¹ straipsniu, 364 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo E. B. prašymą atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.