Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pareiškėjos L. K. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas, A. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja L. K. M. buvo palikėjo A. M. sutuoktinė, santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) A. M., gim. (duomenys neskelbtini) yra pareiškėjos ir A. M. dukra. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad po palikėjo A. M. mirties liko nekilnojamasis turtas – žemės sklpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), statyba buvo pradėta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2003 m. liepos 1 d. išduoto statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. 2006 m. sausio 25 d. buvo sudaryta gyvenamojo namo kadastrinių matavimų byla, o 2006 m. gegužės 2 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos priežiūros departamento pažymos pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas gyvenamasis namas su 77 proc. baigtumu. Gyvenamasis namas buvo galutinai įrengtas 2013 metais ir 2013 m. kovo 15 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą pagrindu buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Bylos duomenimis palikėjas A. M. mirė (duomenys neskelbtini) būdamas santuokoje su pareiškėja.

Testamentų registre nėra įregistruotų A. M. testamentų ir palikimo priėmimo faktų. Bylos dalyvių paaiškinimais nustatyta, kad nei pareiškėja, nei palikėjo vaikas po A. M. mirties nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, paveldėjimo byla neužvesta, tačiau pareiškėja faktiškai pradėjo valdyti po sutuoktinio A. M. mirties likusį nekilnojamąjį turtą. Pareiškėja po palikėjo mirties ir toliau rūpinosi gyvenamojo namo statybos užbaigimu, organizavo statybos darbus, už juos apmokėdavo, mokėjo mokesčius už į gyvenamąjį namą tiekiamą elektrą. Pareiškėja visą paliktą turtą valdė, naudojo, prižiūrėjo ir rūpinosi juo, kaip savu. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje pateikti rašytiniai įrodymai: mokėjimo nurodymai už komunalines paslaugas; 2013 m. kovo 15 d. deklaracija apie statybos užbaigimą; kadastrinių matavimų bylą. Pareiškėja gyvenamąją vietą yra deklaravusi adresu - (duomenys neskelbtini). Taigi iš byloje esančių įrodymų darytina išvada, kad pareiškėja nepadavė laiku notarų biurui pareiškimo apie palikimo priėmimą, tačiau faktiškai pradėjo valdyti po sutuoktinio A. M. mirties likusį turtą.

Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Įstatymo įtvirtinta keletas palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Teismų jurisprudencijoje yra suformuluotos esminės CK 5.51 straipsnio aiškinimo ir taikymo taisyklės. Visų pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais. Antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Vertindamas įrodymų visumą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo.

Įvertinus pareiškėjos paaiškinimus, kad mirus A. M., pareiškėja rūpinosi likusiu nekilnojamuoju turu, kuriems kiti bylos dalyviai neprieštaravimo, įgytu lygiomis dalimis su sutuoktiniu santuokos metu, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo įpėdiniui pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą. Byloje esantys įrodymai ir pareiškėjos išdėstytos aplinkybės, kad ji po sutuoktinio mirties rūpinosi ne tik savo turto dalimi, bet visu turtu, t. y. baigė namo statybas, moka mokesčius, ir pan., leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėja aktyviais veiksmais siekė priimti po sutuoktinio A. M. mirties likusį palikimą, t. y. jam priklausančią ½ dalį turto. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininkės, o ji, kaip įpėdinė, priėmė turtą, kaip palikimą, faktiškai pradėjusi jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą. Taigi nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pareiškėja po palikėjo A. M. likusį turtą – ½ dalį – prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo.

Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėja turėjo teisę paveldėti mirusio A. M. turtą pagal įstatymą, kadangi ji buvo laikoma įpėdiniu pagal įstatymą (CK 5.13 straipsnis). Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdiniai, pradėję valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu, laikomi priėmusiais visą palikimą. Todėl darytina išvada, kad pareiškėja po A. M. mirties faktinio valdymo būdu priėmė visą A. M. palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnio 2 dalis).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant įgyvendinti pareiškėjos teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja L. K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio A. M., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį visą palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismą.