- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-05-12
- Bylos Nr.
- e2S-1248-638/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-03864-2025-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Labokaitė
- Ieškovas
- E. Š.
- Atsakovas
- L. M.
- Kategorijos
- 3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. Š. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2026 m. kovo 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės E. Š. patikslintą ieškinį atsakovui L. M. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo bei išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija -Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė E. Š. (toliau – ieškovė) pateikė patikslintą ieškinį atsakovui L. M. (toliau – atsakovas) dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo bei išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
2. Teisme 2026 m. kovo 19 d. gautas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo ieškovė prašė nustatyti laikinąją atsakovo ir šalių nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką. Nurodė, kad su atsakovu yra itin sudėtinga konstruktyviai ir iš anksto susitarti dėl bendravimo su vaiku laiko. Atsakovas bendravimo su nepilnamečiu sūnumi datas parenka vienašališkai, neatsižvelgdamas nei į vaiko dienotvarkę, nei į jo lankomos ugdymo įstaigos laiką, nei į kitus vaiko užimtumus. Vaiko tėvas faktiškai nesitaria dėl konkretaus bendravimo laiko, o pats nusprendžia, kurią dieną pasiims vaiką. Dėl to ieškovei tenka taikytis prie vienašališkai priimamų atsakovo sprendimų, atšaukti savo planus, prašytis iš darbo ir vykti pasiimti vaiką. Dėl tokių situacijų vaikas neretai praleidžia suplanuotus užsiėmimus bei kitas darželio organizuojamas veiklas ir šventes. Be to, atsakovas dažnai nenurodo nei konkretaus vaiko paėmimo laiko, nei laikotarpio, kuriam vaiką pasiims. Dėl šios priežasties ieškovei tampa sudėtinga tinkamai paruošti vaiką, nebelieka pakankamai laiko informuoti ugdymo įstaigą apie vaiko neatvykimą. Atsakovas nesilaiko vaiko dienos režimo ir pats yra nurodęs, jog pas jį galioja kitoks režimas. Tokie režimo pokyčiai vaiką išbalansuoja, jam tampa sunkiau sugrįžti į įprastą rutiną. Tokio amžiaus vaikui kokybiškas poilsis ir pastovus dienos režimas yra ypač svarbūs.
Atsiliepimas
3. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškovės prašymą, kuriame nurodė, jog atsižvelgdamas į susiklosčiusią ginčo situaciją bei ieškovės ir atsakovo konfliktinius santykius, siekdamas kaip įmanoma vengti nuolat atsirandančių nesutarimų su ieškove dėl bendravimo tvarkos su šalių nepilnamečiu sūnumi, iš dalies sutinka su ieškovės prašymu. Pažymėjo, jog ieškovė su atsakovu buvo sutarę, jog jeigu atsakovas atvyksta į (duomenys neskelbtini) ir pasiima vaiką savaitgaliui, tai ieškovė atvyksta sekmadienį ir pasiima vaiką iš tėvo namų (duomenys neskelbtini), ir atvirkščiai, jeigu ieškovė atveža sūnų pas tėvą savaitgaliui, tuomet sekmadienį ar kitą sutartą dieną atsakovas parveža sūnų pas motiną į jos gyvenamąją vietą. Atsakovas sutinka su ieškovės pasiūlytos bendravimo tvarkos 2-6 punktais, tačiau prašo įvertinti, jog šalys gyvena skirtinguose miestuose, tarp kurių atstumas yra 280 km, todėl vertinant laiką ir finansinius kaštus, būtų teisinga taikyti anksčiau šalių susitartą ir nusistovėjusią bendravimo su vaiku tvarką, t. y. kai nepilnametį sūnų penktadienį tėvas pasiima iš motinos gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos, o sekmadienį motina pasiima vaiką iš tėvo gyvenamosios vietos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Alytaus apylinkės teismas 2026 m. kovo 25 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Teismas taikė laikinąją apsaugos priemonę – nustatė laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, kitą prašymo dalį teismas atmetė.
5. Teismas nurodė, kad iškovė teismo prašė nustatyti laikinąją šalių nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką su skyriumi gyvenančiu tėvu, iš esmės atsakovas su prašoma nustatyti laikina bendravimo tvarka sutinka, išskyrus 1 punktą. Nagrinėjamu atveju, sutiktina su atsakovo nurodyta aplinkybe, jog ieškovės ir atsakovo gyvenamąsias vietas skiriant apie 280 km atstumui, laikantis ieškovės pasiūlytos laikinosios bendravimo tvarkos, kai tėvas vaiką iš ugdymo įstaigos pasiima ir parveža į jo gyvenamąją vietą su motina, atsakovas vienasmeniškai patirtų didelius finansinius ir laiko kaštus. Teismo vertinimu, siekiant užtikrinti, jog tarp šalių būtų pasiektas kompromisas, neperkeliant vienam iš tėvų visos su laikinosios bendravimo tvarkos vykdymu susijusios naštos, ieškovės prašomos patvirtinti laikinosios bendravimo tvarkos 1 punktas koreguotinas. Teismas įvertino ir tai, jog tarp šalių iki šiol buvo susitarta, jog atvejais, kai iš motinos gyvenamosios vietos vaiką pasiima tėvas – iš tėvo gyvenamosios vietos vaiką parsiveža motina, ir priešingai, kai vaiką į tėvo gyvenamąją vieta nuveža motina – į vaiko gyvenamąją vietą su motina vaiką parveža tėvas. Ieškovė prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nenurodė, jog patirtų sunkumų dėl nepilnamečio vaiko nuvežimo į tėvo gyvenamą vietą ar parsivežimo iš jos, prašyme pažymėta, jog sunkumai kilo dėl bendravimo tvarkos neapibrėžtumo ir vaiko dienos rėžimo, suplanuotų veiklų nepaisymo, spontaniško, o ne iš anksto suplanuoto bendravimo su vaiku laiko pasirinkimo. Teismo vertinimu, ieškovės prašomos nustatyti laikinosios bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos 2-6 punktų nustatymas bei 1 punkto pakeitimas, atsižvelgus į atsakovo ir išvadą teikiančios institucijos nurodytas aplinkybes, iš esmės išspręs nurodytus sunkumus, organizuojant nepilnamečio vaiko bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu tvarką civilinės bylos nagrinėjimo metu, tačiau nepagrįstai neperkels visos teismo nustatytos laikinosios bendravimo tvarkos vykdymo naštos atsakovui. Taip pat atsižvelgtina į išvadą teikiančios institucijos pastabą, jog į atsakovo prašymą pasiimti vaiką iš ugdymo įstaigos 12.30 val. galėtų būti atsižvelgiama su išlyga, jog toks vaiko paėmimas galimas tik tada, jei tą dieną nėra suplanuoti reikšmingi renginiai, šventės ar kita su ugdymo procesu susijusi veikla.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atskirajame skunde ieškovė prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2026 m. kovo 25 d. nutarties dalį dėl bendravimo tvarkos su vaiku kas antrą (neporinį) savaitgalį išdėstant ją sekančiai: tėvas paima nepilnametį sūnų kas antrą (neporinį) penktadienį iki numatyto vaikų pietų miego darželyje 12.30 val. (pranešus motinai prieš 2 dienas SMS žinute ir tik tokiu atveju, jei tą dieną nėra suplanuoti reikšmingi renginiai, šventės ar kita su ugdymo procesu susijusi veikla) arba 16.30 val. – 17.00 val. iš ugdymo įstaigos ir grąžina vaiką į vaiko gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį nuo 18.00 val. iki 18:30 val. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Nustatyta laikina bendravimo tvarka, pagal kurią atsakovas kas antrą (porinį) penktadienį turi teisę vaiką pasiimti net trimis laikais: penktadienį iki numatyto vaikų pietų miego darželyje 12.30 val. arba 16.30 val. – 17.00 val. iš ugdymo įstaigos, arba 17.00 val. – 18.00 val. iš motinos gyvenamosios vietos (pranešus SMS žinute ne vėliau kaip iki 16.00 val.), neužtikrina tinkamo laikino ginčo situacijos sureguliavimo, kadangi neišlaikomas šalių teisių ir interesų apsaugos balansas bendravimo tvarką pritaikant prie atsakovo pageidavimų, bei sukuriama terpė potencialioms konfliktinėms situacijoms kilti.
6.2. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog po atsakovo bendravimo su sūnumi sekmadieniais vaiką iš tėvo gyvenamosios vietos turi pasiimti ieškovė, neįvertino tos aplinkybės, kad tokiu atveju ieškovė sekmadienio negali skirti asmeniškai sau, sutrumpėja atsakovo bendravimo laikas su sūnumi, neproporcingai paskirstomos ieškovės ir atsakovo išlaidos vaiko poreikių tenkinimui, sukuriant papildomą finansinę naštą ieškovei, kuriai ir taip neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas vaikui, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu.
Atsiliepimas
6.3. Teismas nepagrįstai vertino atsakovo atsiliepime dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodytą aplinkybę, kad šalių iki šiol buvo susitarta, jog atvejais, kai iš motinos gyvenamosios vietos vaiką pasiima tėvas – iš tėvo gyvenamosios vietos vaiką parsiveža motina, ir priešingai, kai vaiką į tėvo gyvenamąją vieta nuveža motina – į vaiko gyvenamąją vietą su motina vaiką parveža tėvas. Tokio susitarimo tarp šalių nebuvo, ieškovei tekdavo vaiką važiuoti pasiimti atsakovui informavus, kad vaiko neparveš į vaiko gyvenamąją vietą, toks informavimas dažniausiai vykdavo jau tuo metu, kai atsakovas faktiškai turėdavo parvežti vaiką už keleto valandų.
6.4. Pateikiamas naujas šalių sms susirašinėjimas jau po to, kai nutartimi buvo nustatyta laikina bendravimo tvarka, iš kurios matyti, jog atsakovas šios tvarkos neketina laikytis. Atsakovas kelia reikalavimus dėl vaiko atvežimo jam, jo atvežimo į(duomenys neskelbtini), nors atsakovas gyvena(duomenys neskelbtini). Taipogi jis keičia vaiko pasiėmimo laiką perkeldamas jį į kitą dieną, t. y. šeštadienį. Be to, informacija apie vaiko pasiėmimą teikiama nesavalaikiai, kaip numatyta nutartyje – ne prieš 2 dienas.
Šalies argumentai
6.5. Ieškovė, prašydama nustatyti laikiną bendravimo tvarką, siekė teisinio apibrėžtumo, konfliktinių situacijų sumažinimo, bendravimo tvarkos nuoseklumo, tačiau akivaizdu, jog atsakovui nutartimi nustatyta bendravimo tvarka yra labiau kaip rekomendacijos ar gairės, o ieškovei ir toliau keliami nepagrįsti reikalavimai prisitaikyti prie atsakovo situacijos ir dienotvarkės, planų. Nustatant, kad atsakovas vaiką grąžina į gyvenamąją vietą sekmadienį 17:00-17:30 val. taip pat leis atsakovui pabendrauti ilgesnį laiką su vaiku kelionės laikotarpiu.
Atsiliepimas
7. Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
7.1. Nesutiktina su ieškovės nurodytu, jog atsakovui suteikiama teisė spręsti, kas yra svarbios aplinkybės, dėl kurių jis vaiką gali pasiimti iš vaiko gyvenamosios vietos, o ne iš ugdymo įstaigos ir manytina, kad ieškovė nepagrįstai įsitikinusi, jog tokia sąlyga atsakovas piktnaudžiaus. Atsakovas siekia kuo maksimalesnio bendravimo su sūnumi, nori palaikyti kuo artimesnį ir glaudesnį ryšį, praleisti kuo daugiau laiko su vaiku.
7.2. Pažymėtina, kad laikinoje bendravimo tvarkoje numatyta galimybė paimti vaiką ne tik iš ugdymo įstaigos, bet ir iš gyvenamosios vietos yra teisinga. Vaiko paėmimas iš ieškovės gyvenamosios vietos yra išimtinis, kuomet atsirastų nenumatytos aplinkybės ir nesant realių galimybių spėti paimti vaiką iš ugdymo įstaigos. Tai nėra alternatyva, bet ši sąlyga būtina matant kokie konfliktiški santykiai tarp šalių. Ieškovės teiginys, jog atsakovas piktnaudžiaus tokia sąlyga, neturi jokio pagrindo, nes atsakovo vienintelis tikslas reguliariai matytis su sūnumi, palaikyti tvirtą tėvo ir sūnaus ryšį.
7.3. Atkreiptinas dėmesys į ieškovės su atskiruoju skundu pateiktas žinutes, kuriose akivaizdus ieškovės manipuliavimas, kategoriškumas, nenoras atsižvelgti į kito asmens prašymą, nenoras susitarti, atsižvelgiant į susiklosčiusias aplinkybes. Žinutėse atsakovas dėl susiklosčiusių aplinkybių prašo ieškovės atvežti sūnų į atsakovo namus penktadienį, o jis parvežtų vaiką sekmadienį į ieškovės namus. Žinučių turinys patvirtina, jog ieškovė neatsižvelgia į ieškovo prašymą būtent kovo 27-29 d. taikiai ir vienkartinai pasikeisti kelionės dienomis. Ieškovė neina į kompromisus, derybas, rodo principingumą ir nuolat kartoja, kad laikosi teismo nutarties, kad jos vienašališkai keisti negalima, dar daugiau, kad nenumatyta alternatyva pakeisti penktadienį į šeštadienį.
Šalies argumentai
7.4. Ieškovė savo teiginiais iškelia savo asmeninius poreikius (sekmadienis skirtas sau) aukščiau. Sutiktina, kad atsakovo bendravimo laikas sutrumpėja, kuomet sekmadienį vaiką iš atsakovo namų paima ieškovė, todėl atsakovas ir pasiūlė, jog sūnų paima penktadienį iš ugdymo įstaigos iki pietų miego 12:30 val. (jei tą dieną nėra suplanuoti reikšmingi renginiai, šventės ar kita su ugdymo procesu susijusi veikla). Ieškovė nepagrįstai teigia ir tai, kad pasiimant ieškovei vaiką sekmadienį iš atsakovo gyvenamosios vietos, atsakovui bus sukuriama galimybė manipuliuoti situacija dėl vaiko paėmimo vietos.
Žemesnės instancijos teismas
7.5. Teismas vertino bylos aplinkybes, o būtent, kad šalys gyvena skirtinguose miestuose (atstumas iš (duomenys neskelbtini) 280 km), bei atsižvelgdamas į institucijos, teikiančios išvadą byloje, pastabas, nustatydamas laikinąją bendravimo tvarką, nurodė, kad siekiant užtikrinti, jog tarp šalių būtų pasiektas kompromisas, neperkeliant vienam iš tėvų visos su laikinosios bendravimo tvarkos vykdymu susijusios naštos, įpareigojo ieškovę po pasimatymo su tėvu sūnų paimti sekmadienį iš atsakovo gyvenamosios vietos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
9. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
10. Ieškovė prie atskirojo skundo pateikė šalių susirašinėjimą dėl bendravimo su vaiku pagal teismo nutartį. Nurodo, kad pateikiamas šalių sms susirašinėjimas jau po to, kai nutartimi buvo nustatyta laikina bendravimo tvarka, iš kurios matyti, jog atsakovas šios tvarkos neketina laikytis. Atsakovas kelia reikalavimus dėl vaiko atvežimo jam, jo atvežimo į(duomenys neskelbtini), nors atsakovas gyvena(duomenys neskelbtini). Taip pat atsakovas keičia vaiko pasiėmimo laiką perkeldamas jį į kitą dieną, t. y. šeštadienį. Be to, informacija apie vaiko pasiėmimą teikiama nesavalaikiai, kaip numatyta nutartyje – ne prieš 2 dienas.
11. Šiuo atveju ieškovė nesuformulavo prašymo priimti naujai teikiamus įrodymus. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pateiktų naujų įrodymų ryšį su byla, jų svarbą teisingam klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (ne)pagrįstumo išsprendimui, įvertinęs aplinkybę, jog dalyvaujantys bylos asmenys turėjo galimybę su teikiamais dokumentais susipažinti, teikiamus naujus įrodymus priima ir juos vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
12. Byloje kilo ginčas dėl to, kad pirmosios instancijos teismas patenkino ieškovės prašymą iš dalies ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – nustatė laikiną bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku.
13. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
14. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Teismas turi nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
15. Nagrinėjamu atveju ieškovė nesutinka su nustatyta laikina bendravimo tvarka dalyje dėl bendravimo su vaiku kas antrą (neporinį) savaitgalį, t. y. teismo nutarties rezoliucinės dalies 1 punktu.
16. Ieškovė 1 punktu prašė nustatyti tokią laikinąją atsakovo ir šalių nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką: atsakovas kas antrą (neporinį) penktadienį 16.30 val. – 17 val. pasiima vaiką iš ugdymo įstaigos ir vaiko tėvas sekmadienį 18.00 val. – 18.30 val. parveža vaiką į jo gyvenamąją vietą.
17. Atsakovas prašė ieškovės prašomos nustatyti laikinosios bendravimo tvarkos 1 punktą išdėstyti taip: tėvas paima nepilnametį sūnų kas antrą (neporinį) penktadienį iki numatyto vaikų pietų miego darželyje 12.30 val. (pranešus motinai prieš 2 dienas SMS žinute) arba 16.30 val. – 17.00 val. iš ugdymo įstaigos. Dėl atsiradusių nenumatytų aplinkybių ir nesant galimybės paimti vaiką iš ugdymo įstaigos numatytu laiku, tėvas vaiką paima 17.00 val. – 18.00 val. iš motinos gyvenamosios vietos (pranešus SMS žinute ne vėliau kaip iki 16.00 val.), o vaiko motina sekmadienį pasiima vaiką 13.00 val. – 13.30 val. iš tėvo namų.
18. Pirmosios instancijos teismas 1 punktu nustatė tokią laikinąją atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku tvarką: tėvas paima nepilnametį sūnų kas antrą (neporinį) penktadienį iki numatyto vaikų pietų miego darželyje 12.30 val. (pranešus motinai prieš 2 dienas SMS žinute ir tik tokiu atveju, jei tą dieną nėra suplanuoti reikšmingi renginiai, šventės ar kita su ugdymo procesu susijusi veikla) arba 16.30 val. – 17.00 val. iš ugdymo įstaigos. Dėl atsiradusių nenumatytų aplinkybių ir nesant galimybės paimti vaiką iš ugdymo įstaigos numatytu laiku, tėvas vaiką paima 17.00 val. – 18.00 val. iš motinos gyvenamosios vietos (pranešus SMS žinute ne vėliau kaip iki 16.00 val.), o vaiko motina sekmadienį pasiima vaiką 13.00 val. – 13.30 val. iš tėvo gyvenamosios vietos.
19. Šalių argumentai išsiskiria dėl vaiko paėmimo ir jo grąžinimo ieškovei laiko bei dalyje, kuris iš tėvų vaiką sekmadienį grąžina ar pasiima.
20. Pažymėtina, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam, o privalo siekti geriausių vaiko interesų užtikrinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021). Pirmiausia turi būti atsižvelgta į vaiko interesus ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką derinti būtent prie vaiko, o ne išimtinai tėvo (motinos) interesų.
21. Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, tarp šalių vyrauja konfliktiniai santykiai, dėl kurių tampa sudėtinga susitarti dėl bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku. Šių aplinkybių neneigia ir pačios šalys. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, susiklosčiusi situacija pažeidžia šalių nepilnamečio vaiko teises bei teisėtus interesus – tėvų konfliktiniai santykiai neigiamai veikia vaiko emocinę būseną, neapibrėžta bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu tvarka, kuri sąlygoja spontaniškus pasikeitimus, kenkia nusistovėjusiam mažamečio vaiko dienos rėžimui bei pažeidžia teisę į stabilią ir saugią emocinę aplinką. Šalims nepavyksta tarpusavyje susitarti ir laikytis susitartos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos.
22. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio, 3.170 straipsnio 1 dalis).
23. Pirma, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės nurodytos aplinkybės, susijusios su atsakovo galimybėmis bendrauti su nepilnamečiu vaiku kiekvienos iš šalies prašoma nustatyti tvarka / būdu (bendravimo dažnumas, trukmė, vaiko grąžinimas ir pan.), bus nagrinėjamos, vertinamos ir dėl jų pasisakoma bylą nagrinėjant iš esmės. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai, visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti, kokia atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka labiausiai atitiktų tiek jo, tiek vaiko interesus. Šias faktines aplinkybes teismas turi galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas bendravimo tvarkos nustatymui, taip pat ištirti ir įvertinti visus šalių į bylą pateiktus įrodymus. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta kokia konkreti bendravimo tvarka nustatytina su vaiku negyvenančiam tėvui. Tuo tarpu nustatant specialią laikinąją apsaugos priemonę yra siekiama apsaugoti nepilnamečio vaiko prioritetiniais laikomus interesus ir tik ginčo nagrinėjimo metu.
24. Antra, nagrinėjamu atveju taikytomis laikinosiomis priemonėmis siekiama užtikrinti padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Iš skundžiamos teismo nutarties matyti, kad tokia tvarka ir buvo nustatyta, užtikrinant abiejų tėvų bendravimą su vaiku ir galimybes palaikyti stabilius tėvų ir vaikų santykius bei ryšį.
25. Pateiktas šalių sms susirašinėjimas taip pat patvirtina šalių esančius konfliktinius santykius, dėl kurių tampa sudėtinga susitarti dėl bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku. Žinutėse atsakovas dėl susiklosčiusių aplinkybių prašo ieškovės atvežti sūnų į atsakovo namus penktadienį, o jis parvežtų vaiką sekmadienį į ieškovės namus. Ieškovė nurodo, kad laikosi teismo nutarties, kad jos vienašališkai keisti negalima. Tačiau kaip matyti, vis dėl to atsakovas sutiko, kad paims vaiką penktadienį.
26. Ieškovė atskirąjį skundą grindžia aplinkybe, kad teismas, nustatęs, jog po atsakovo bendravimo su sūnumi sekmadieniais vaiką iš tėvo gyvenamosios vietos turi pasiimti ieškovė, neįvertino tos aplinkybės, kad tokiu atveju ieškovė sekmadienio negali skirti asmeniškai sau, sutrumpėja atsakovo bendravimo laikas su sūnumi, neproporcingai paskirstomos ieškovės ir atsakovo išlaidos vaiko poreikių tenkinimui, sukuriant papildomą finansinę naštą ieškovei.
27. Pažymėtina, kad byloje pateiktoje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2026 m. kovo 24 d. išvadoje į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodyta, kad šalys, siekdamos formuoti pagarbiu bendravimu ir bendradarbiavimu grįstą tarpusavio santykį (vaiko poreikių bei jo interesų užtikrinimo kontekste), vaiko paėmimo-grąžinimo ar paėmimo - paėmimo pareiga galėtų dalintis paraleliai.
28. Nagrinėjamu atveju vieno tėvo (motinos) siekis išvengti bet kokių nepatogumų (asmeninio laiko praradimo) negali būti laikomas viršesniu už vaiko interesą. Abu tėvai turi vienodą pareigą aktyviai prisidėti prie vaiko teisės bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu įgyvendinimo. Tuo labiau, kad pagal teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką tėvas paima nepilnametį sūnų kas antrą (neporinį) penktadienį, vaiko motina sekmadienį pasiima vaiką iš tėvo gyvenamosios vietos. Ieškovei lieka pakankamai (penktadienis, šeštadienis) skirti asmeninio laiko sau.
29. Pažymėtina, kad laikinoje bendravimo tvarkoje numatyta galimybė paimti vaiką ne tik iš ugdymo įstaigos, bet ir iš gyvenamosios vietos yra teisinga. Vaiko paėmimas iš ieškovės gyvenamosios vietos yra išimtinis, tuo atveju, jeigu atsirastų nenumatytos aplinkybės ir nesant realių galimybių spėti paimti vaiką iš ugdymo įstaigos.
30. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentu, jog nustatant, kad atsakovas vaiką grąžina į sūnaus gyvenamąją vietą sekmadienį 17:00-17:30 val., tai leis atsakovui pabendrauti ilgesnį laiką su vaiku kelionės laikotarpiu. Tačiau tokia tvarka yra neefektyvi ir tai tiesiogiai mažina atsakovo galimybes kokybiškai skirti visą dėmesį vaikui, nes atsakovas visą laiką turi skirti vairavimui, pristatant vaiką į ieškovės gyvenamąją vietą (atstumu iš(duomenys neskelbtini)).
31. Nagrinėjamu atveju šalys turėtų dėti pastangas kuo greičiau užbaigti tarpusavio ginčus ir susitarti dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Santykiai dėl bendravimo su vaiku yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo juos auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo. Tai yra, ši nutartis neužkerta kelio šalims, pasikeitus aplinkybėms, pateikus papildomus argumentus bei įrodymus, pakartotinai kreiptis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, panaikinimo ar pakeitimo, kadangi laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje CPK nustatyta tvarka (CPK 144 straipsnio 2 dalis 148 straipsnis).
32. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nėra pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties apeliantės atskirojo skundo motyvais, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į konkrečios situacijos specifiką, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Alytaus apylinkės teismo 2026 m. kovo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.