Marijampolės apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTP) teikimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmuose 2024 m. rugsėjo 4 d. gautas VGTP teikimas/pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo. Pateikti duomenys, kad kaltinamajam buvo paskirta gynėja Kristina Česnauskienė. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 52,09 Eur – spręstina, kad prašoma šias antrinės teisinės pagalbos išlaidas priteisti iš nuteistojo.

Teikimas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam paskyrus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Iš BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatų matyti, jog teismui yra nustatyta teisė, bet ne pareiga išieškoti iš kaltinamojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.

BPK 44 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisės į nemokamą teisinę pagalbą. Be to, teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti BPK.

Nagrinėjamu atveju nuteistojo gynėjo dalyvavimas nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme buvo būtinas vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje privalo dalyvauti gynėjas (baudžiamosios bylos Nr. 1-62-443/2024, 2 t. b. l.73).

Vertinant BPK 106 straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis, tačiau šiuo atveju BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Ši nuostata reiškia, kad kaltinamasis negali spręsti dėl gynėjo pasirinkimo, o apeliacinės instancijos teismas, įgyvendindamas BPK įtvirtintą nuostatą dėl kaltinamojo teisės į gynybą, privalo užtikrinti gynėjo dalyvavimą.

Nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, yra nedirbantis.

Teisė į gynybą negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties. Tokiu atveju išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš nuteistojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo, juolab, kad šiuo atveju, apeliacinis procesas buvo inicijuotas ne paties nuteistojo.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, VGTP teikimas priteisti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas iš nuteistojo netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 ir 362 straipsniais, teismas

nutaria:

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimo netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.