- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-05-16
- Bylos Nr.
- 1-62-443/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arturas Rauktys
- Kaltinamasis
- G. V.
- Nukentėjusysis
- S. T.
- Advokatai
- Gvidas Byčius
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
kaltinamasis G. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, gyvena vienas, turintis aukštesnįjį išsilavinimą – įgijęs žemės ūkio technikos mechaniko specialybę S. žemės ūkio technikume, niekur nedirba, gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), deklaruotos gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Tauragės rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams, paskiriant įpareigojimus;
2) Tauragės rajono apylinkes teismo 2008 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams, paskiriant įpareigojimus;
3) Jurbarko rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; Jurbarko rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 9 d. nutartimi G. V. panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir jis pasiųstas atlikti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžiu paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės;
4) Jurbarko rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (2 epizodai) laisvės atėmimu 5 metams 3 mėnesiams; vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Jurbarko rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies jas sudedant ir nustatyta galutinė bausmė - 5 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo;
5) Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį viešaisiais darbais, įpareigojant per 6 mėnesius neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenes labui;
6) Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, bauda 10 MGL (376,60 Eur) dydžio;
7) Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 25 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, areštu 30 parų; vadovaujantis BK 64 straipsniu paskirta bausmė subendrinta su Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda ir nustatyta galutinė bausmė – 30 parų areštas ir 10 MGL (376,60 Eur) dydžio bauda;
8) Marijampolis apylinkės teismo 2018 m. vasario 14 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams; vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje kaip ieškančio darbo ir įpareigoti bausmės atidėjimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu;
9) Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 140 str. 1 d., laisvės atėmimo 9 mėnesiams bausme; vadovaujantis BK 64-1 straipsnio 1 dalimi, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė paskirta 6 mėnesiai laisvės atėmimo; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. vasario 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose;
10) Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2022 m. gruodžio 6 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 4 d., paskirta 6 mėn. viešųjų darbų bausmė, įpareigojant kas mėnesį dirbti po 30 valandų visuomenės labui; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta 1/3, galutinė bausmė paskirta 4 mėn. viešųjų darbų, įpareigojant kas mėnesį dirbti po 30 valandų visuomenės labui, 2023 m. sausio 26 d. įtrauktas į probuojamų asmenų duomenų registrą (viešieji darbai) Lietuvos Respublikos probacijos tarnybos Kauno skyriuje, o 2023 m. gegužės 23 d. išregistruotas iš probuojamų asmenų duomenų registro Lietuvos Respublikos probacijos tarnybos Kauno skyriuje, paskirtą bausmę atlikęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinimo, dėl kurio byla buvo perduota nagrinėti teisme, esmė
G. V. perduotu su byla kaltinamuoju aktu buvo kaltinamas tuo, kad 2023 m. balandžio 24 d., apie 17.30 val., (duomenys neskelbtini), negyvenamos sodybos kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia, ne mažiau kaip du kartus kumščiu smogė S. T. į veidą, padarydamas jam muštinę žaizdą dešinės ausies kaušelio srityje ir apatinio žandikaulio kairės šakos lūžį, tuo nesunkiai sutrikdė S. T. sveikatą, – tai yra padaręs nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai
Kaltinamasis G. V. teisiamajame posėdyje nurodė, kad supranta, kuo yra kaltinamas, kaltu neprisipažįsta visiškai, paaiškino, kad jis su S. T. buvo susitikęs sodyboje, kurioje abu gėrė. Po to atėjo jo žmona G. T. ir sutuoktiniai pradėjo pyktis. Kaltinamasis jų paklausė, kodėl sutuoktiniai taip pasipuošę, jie atsakė, kad metinės jų. Kaltinamasis žinojo, kad jie dažnai pykosi, mušėsi, skyrėsi, todėl pradėjo juoktis. Ta sodyba yra negyvenama, bet yra kaimynai ir kiemas matosi. Jie šūkavo, todėl G. V. pasakė, kad iškvies policiją jiems kas nors ir visus išveš. Butelyje buvo likę gal du ar trys stikliukai, bet kaltinamasis pakilo ir išėjo – paliko juos vienus. Nuėjo prie parduotuvės ,,Maxima‘‘ ir paskambino savo draugei G. K., pakvietė ją atvažiuoti. Belaukiant G. K. pradėjo ieškoti savo protezų, bet nerado jų. Pagalvojo, kad pametė ten kur gėrė. G. K. pasakė kur gėrė ir kartu su ja ėjo į sodybą ieškoti jo protezų. G. K. matė kaip iš sodybos išėjo G. T. Įėjus į kiemą rado gulintį S. T. – jis gulėjo visai kitoje vietoje, nei jie gėrė ir buvo palikęs prieš išeidamas. Apžiūrėjo tą vietą, bet protezų nerado – po to protezus rado savo kišenukyje. Po to karto S. T. daugiau nematė. Jo žmona kaltinamajam skambino. Žinojo, kad S. T. ligoninėje. J. prieš atvažiuojant į Š. kaltinamasis nusipirko 0,7 l talpos vieną butelį „baltos“, prie autobusų stoties nusipirko du butelius alaus ir čipsų. Taip pat buvo įsidėjęs likusius pietus. S. T. sakė, kad jis ateitų prie parko. Kai jiedu susitiko, kaltinamasis pasakė, kad pas jį į namus eiti gerti nenori, nes policija važinėja, jei tik būna koks triukšmas. Todėl nuėjo į tą sodybą. Nebuvo niekur dingęs – jį telefonu informavo, kad ieško policija. J. K. dirbo ir pats pasiskambino į policiją. Civilinio ieškinio nepripažįsta (1 t., b. l. 191).
Kadangi kaltinamojo G. V. parodymuose, kurie teisme yra duoti pakankamai lakoniški ir nekonkretūs, lyginant šiuos jo parodymus su ikiteisminiame tyrime duotaisiais, teismas, siekdamas patikrinti byloje esančius įrodymus ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, balsu perskaito G. V. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas G. V. savo kaltę neigė ir parodė, kad S. T. ir jo žmoną G. pažįsta gal kokie 5 metai. 2023 m. pavasarį, tikslios dienos neprisimena, bet gali būti ir pranešime apie įtariamą nurodytą dieną, jam būnant J., paskambino S. T. ir pakvietė atvažiuoti į Š. išgerti. Susitiko J. L. parke. Po to jie nuėjo išgerti į Š. gatvėje esančią negyvenamą sodybą. Vėliau dar pakvietė S. žmoną ir gėrė degtinę trise. S. su žmona pradėjo pyktis, todėl jis jiems pasakė "eikit nachui " ir iš sodybos išėjo, paliko netgi neišgertą degtinės butelį. Prieš išeidamas jis S. nesudavė nei vieno smūgio, jo nemušė, netampė, iš viso jam nieko nedarė. Išėjęs iš sodybos jis netoli karinio komisariato laukė savo draugės G. K., su kuria buvo susiskambinęs ir susitarė susitikti. A. G., jis apsižiūrėjo, kad neturi dantų protezo, todėl kartu su G. grįžo į sodybą, kurioje gėrė. Atėjus į sodybą S. ten buvo vienas, gulėjo ant žemės kitoje vietoje, toliau nuo tos vietos, kur gėrė alkoholį, jokių sumušimo žymių jo veide ir galvoje jis nematė. Jis jo nejudino, ieškojo dantų protezo. Tada jis geriau apžiūrėjo savo drabužius ir protezą rado kišenėje. Su G. iš tos sodybos išėjo, o S. T. ten liko gulėti (1 t., b. l. 113-115).
G. V. patvirtino, kad tai tikrai pagarsinti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Atsakydamas į procese dalyvaujančių asmenų klausimus, kaltinamasis paaaiškino, kad jo parodymai, duoti geranoriškai, nenaudojant jo atžvilgiu nei fizinės, nei psichinės prievartos. Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys 721,53 Eur nėra padengtas, 1 000 Eur civilinio ieškinio žala neatlyginta ir S. T. – kaltinamasis nepripažįsta šių civilinių ieškinių. Kaltinamojo ir S. T. santykiai yra geri – iki to įvykio jie buvo draugai, S. T. ateidavo pas G. V., o šis – pas nukentėjusįjį, kartu išgerdavo, kaltinamasis net yra likęs nakvoti pas juos. Tai buvo ne pirmas kartas, kai jiedu kartu išgėrė, nes dažnai išgerdavo. Kol pas juos namuose nesilankė policija, kaltinamasis dažnai ateidavo. Policija buvo atvažiavus net kai G. V. ten buvo. Susipykę jie nėra, tik kartais kaltinamasis juos ramindavo – tiek jį, tiek jo žmoną, kad nešauktų. Nes po to kaimynai labai greitai policiją iškviesdavo. Kaltinamasis neturi jokio pykčio S. T. – ir tada neturėjo. Paskutinį kartą kai jiedu gėrė, kaltinamasis jam pasakė, kad jam draugė liepė daugiau neiti pas juos. Nuo tada G. V. pas juos į namus ir neidavo. Nežino, kodėl S. T. meluoja. Sodybą parodė S. T. – joje lankėsi ir anksčiau, šalia sodybos yra parduotuvė ,,Norfa‘‘. G. T. ir S. T. tą dieną pykosi. Kažkada, kai S. T. buvo kaltinamojo namuose, jis parodė kaltinamajam savo meilužę. G. V. į jų šeimyninius santykius nesikiša. Tą diena G. T. ir S. T. atėjo pasipuošę, pasakė, kad metines švenčia. Kaltinamasis dar pakomentavęs, kad pas juos važinėja policija, o dabar jiedu švenčia. Iš pradžių kaltinamasis su nukentėjusiuoju, kuris atėjo jau būdamas išgėręs, buvo dviese ir tik po to atėjo S. T. žmona – G. V. neprašė, kad jis ją pasikviestų ir nežino, kam jis ją pasikvietė ar ji jam skambino. G. T. ir S. T. netrukus pradėjo pyktis, kaltinamasis pagalvojo, kad kaimynai iškvies policiją – dėl to ir išėjo. Bet sutuoktiniai nesmurtavo vienas prieš kitą. Išgėrė beveik visą butelį 1 l talpos degtinės – kaltinamasis jautėsi apsvaigęs. Kai išėjo kaltinamasis, S. T. neturėjo jokių sužalojimų. Kai G. V. grįžo po kokio pusvalandžio, o gal daugiau, S. T. gulėjo kitoje vietoje nei tada, kai jie gėrė ir kai jį paliko – gulėjo ant takučio. S. T. pakėlė galvą, bet jokių sužalojimų nesimatė. Jiedu nebendravo. Kaltinamasis nukentėjusiojo atžvilgiu nesmurtavo – kodėl jie taip kalba, nežino. G. V. neturėjo dėl ko susipykti su S. T. Jei kaltinamasis būtų jam ką nors padaręs – būtų atsiprašęs ir greitąją iškvietęs, būtų ėjęs jo lankyti. Paliko jį ten su žmona jau „smigusį“. Jei kaltinamasis mušė nukentėjusyjį, tai kodėl jo žmona tuomet nekvietė policijos ar greitosios pagalbos? Kaltinamasis su G. K. susitiko prie parduotuvės ,,Maxima“. G. K. matė, kaip iš sodybos išėjo S. T. žmona. Apie tai, kad S. T. sužalotas, kaltinamasis sužinojo tik tuomet, kai jį kvietėsi tyrėjas apklausai. Kaltinamasis iš tos vietos paskutinį kartą išėjo apie 16 val. – ten nebuvo jokia greitoji medicininė pagalba atvažiavusi, eidamas irgi negirdėjo, kad atvažiuotų greitoji. Kai jis susitiko S. T., šis buvo išgėręs, bet nebuvo sumuštas. Kai gėrė, sėdėjo ant rasto, šalia buvo betoninis šulinys su mediniu dangčiu. Žolė ten buvo, o takutis iš plytelių tikriausiai, įvažiavimas irgi kietas. Prie žmonos buvo atsistojęs, bet buvo stipriai girtas ir griuvinėjo. Tuomet jokio smurto nebuvo. Susiskambino jis su S. T. apie 12 val., į Šakius kaltinamasis atvažiavo prieš 14 val. autobusu (1 t., b. l. 191-193).
Nukentėjęs S. T. teisiamajame posėdyje parodė ir atsakydamas į procese dalyvaujančių asmenų klausimus paaiškino, kad jo ir G. V. santykiai anksčiau buvo labai geri – kaltinamasis pas nukentėjusyjį ateidavo, buteliuką atsinešdavo. Jiedu yra pažįstami apie 5 metus. Jų santykiai pablogėjo po šių metų balandžio 24 d. įvykio. Tą dieną S. T. paskambino kaimynė ir paprašė padėti jai, nes neveikė klozetas. Nukentėjusysis pas kaimynę nusinešė savo įrankius ir taisė klozetą – tuomet jam paskambino G. V. ir pasiūlė susitikti, išgerti, sakė, kad turi degtinės. Jiems susitikus, S. T. pasiūlė eiti į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini) – seniai žinojo, kad ta sodyba negyvenama, į ją nesunku patekti. Jiems nuėjus į sodybą, atsisėdo ant pievos – G. V. turėjo sumuštinių, likusių nuo pietų, ir jau šiek tiek nugertą 0,7 l talpos vieną butelį baltos degtinės. Kokia degtinė buvo tiksliai neprisimena, bet gali būti, kad buvo "Lithuanian vodka". Išgėrus kelis stikliukus, G. V. paklausė, kur yra nukentėjusiojo žmona. Atsakius, kad ji namie, jis pasiūlė pasikviesti jam ir žmoną. S. T. paskambino žmonai ir pakvietė ją ateiti – netrukus ji atėjo ir prisėdo ant šulinio, o S. T. ir G. V. sėdėjo ant pievos. G. T. išgėrė kelis stikliukus degtinės ir daugiau nebegėrė. Įvykio esmės S. T. nelabai prisimena. Telefono išklotinės jis nežiūrėjo ir kodėl pasakė, kad 15.30 val. jam paskambino G. V. – nežino. Kai susitiko su G. buvo blaivas. G. buvo išgėręs. Pasišnekėdami jie galėjo gerti apie pusantros valandos. Nesupranta net, kaip atsidūrė ligoninėje. Neprisimena, dėl ko įvyko konfliktas – nukentėjusysis barėsi su žmona, kaltinamasis ją gynė. Kiek suprato, jam sudavė kelis kartus į veidą ir S. T. pargriuvo. Kadangi buvo stipriai išgėręs, todėl nepamena kiek kartų jam sudavė. Tikriausiai sudavė iš dešinės rankos (1 t., b. l. 193)
Kadangi nukentėjusiojo parodymuose, kurie teisme yra duoti gana lakoniški ir netikslūs, lyginant šiuos jo parodymus su ikiteisminiame tyrime duotaisiais, teismas, siekdamas patikrinti byloje esančius įrodymus ir vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, balsu perskaito S. T. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.
Nukentėjęs S. T. ikiteismino tyrimo metu parodė, jog 2023 m. balandžio 24 d., apie 15.30 val., jam paskambino pažįstamas G. lyg V., ir pakvietė išgerti degtinės butelį. Jie susitiko ir nuėjo į negyvenamą sodybą (duomenys neskelbtini). Geriant degtinę sutarė pasikviesti jo sutuoktinę G. T. Tada trise toliau gėrė degtinę. Jį G. V. pradėjo provokuoti konfliktui, todėl jis jam pasakė kažkokį necenzūrinį žodį. Apie 17 val. žodžiais sukonfliktavo, abu atsistojo ir jam G. V. vieną arba du kartus stipriai dešinės rankos kumščiu sudavė į kairįjį skruostą, dėl ko jis pajuto skausmą ir iškart nugriuvo ant žolės. Nuo to laiko jis jau nieko neprisimena. Neatsimena ką toliau darė ir kur ėjo, neatsimena net, kad buvo atvykusi greitoji medicinos pagalba ar policija. Jis atsigavo jau po žandikaulio operacijos, tuo metu buvo Kauno klinikose. Atsiminė tik tiek, kiek dabar nurodė. Kiek jam sutuoktinė G. T. sakė, kai jį G. V. pradėjo mušti ir tampyti po pievą, ji išsigando ir pabėgo namo. Šiuo metu dar jaučia, kad yra žaizda galvoje, virš dešinės ausies, tačiau iš kur ta žaizda atsirado – pasakyti negali. Su G. V. daugiau nebendravo nei susitikę, nei telefonu. Jų buvusio konflikto metu aplink daugiau kitų žmonių nebuvo, įvykį matė tik jo sutuoktinė G. T. (1 t., b. l. 29).
Papildomos apklausos metu nukentėjęs S. T. parodė, kad G. V. jis pažįsta tik nuo 2023 m. pavasario, su juo pirma susipažino jo žmona ir supažindino jį. 2023 m. balandžio 24 d., jis namuose išgėrė bambalį alaus, o apie 15.30 val. jam paskambino G. V. ir pasiūlė išgerti jo turimą butelį degtinės. G. V. pasiūlė eiti išgerti prie negyvenamo namo, esančio netoli Š. gatvėje esančios parduotuvės Norfa. Nuėjus į minėto namo kiemą G. V. pasiūlė pasikviesti ir G. T., tai yra jo žmoną. Gėrė trise. Vėliau geriant G. V. pradėjo kalbėti nesąmones, pradėjo jį auklėti, po to jam sėdint ant pievos G. V. atsistojo ir kumščiu smūgiavo jam į kairę vaido pusę – kas vyko toliau, jis neprisimena. Atsiminti pradeda tik nuo to momento, kai buvo Šakių ligoninės priėmimo skyriuje. Mano, kad pirmo smūgio metu G. ir sulaužė jam žandikaulį, nes smūgis buvo labai stiprus – į tą vietą, kur žandikaulis ir lūžo. Mušdamas jį G. jam suplėšė marškinius, tačiau jie praktiškai beverčiai, dėl jų jam žala nepadaryta. Gydymo išlaidų jis praktiškai taip pat neturėjo, todėl civilinio ieškinio turtinei žalai atlyginti nereiškia. Civilinį ieškinį jis reiškia 1 000 Eur sumai neturtinei žalai atlyginti dėl jam sukelto fizinio skausmo, nemalonių išgyvenimų, baimės, nesaugumo jausmo, kad tai gali pasikartoti (1 t., b. l. 33-35).
Nukentėjęs S. T. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad tai tikrai jo duoti parodymai. Atsakydamas į procese dalyvaujančių asmenų klausimus, nukentėjusysis paaiškino, kad dabar prisiminė, jog prieš susitinkant su G. V. buvo išgėręs 0,5 l talpos alaus butelį. Su G. V. labiau buvo pažįstama G. T. Ji jį parsivedė į namus. Su G. V. nukentėjusysis susipažino anksčiau nei šių metų pavasarį – ne kartą yra gėrę kartu. Apie įvykį pradėjo prisiminti prieš operaciją – nepamena, kaip jį paėmė greitoji ir atvežė į Šakių priimamąjį, nes „pabudo“ tik Kaune. G. V. sumušė nukentėjusyjį, nes jis konfliktavo su savo žmona. Tyrėjas neklausė ar S. T. pykosi su žmona, todėl to ir nesakė. G. V. gynė G. T., bet dėl ko pykosi su žmona – nepamena. Žmona supažindino S. T. su G. V. – sakė, kad čia jos pusbrolis. Prieš prasidedant konfliktui jis buvo stipriai išgėręs. Prieš G. T. nesmurtavo, jam sudavė G. V., o ne žmona ar kas kitas. Po šio įvykio daugiau niekada su G. V. nebendravo – nebuvo nei susitikę, nei telefonu kalbėjosi, nors iki konflikto susiskambindavo – kaltinamasis jam dažniau paskambindavo. Nežino, kodėl jis jam neskambino. S. T. jam irgi neskambino ir net jo numerį ištrynė. Nežino, ar jis turi nukentėjusiojo telefono numerį, ar jo neturi. Kaune atsikvošėjęs tik, daktarams nesakęs, kad pats susižalojo. Šakių priimamajame ir Kaune ligoninėje žmonos nebuvo – su ja pakalbėjo tik kai sugrįžo iš ligoninės, ji klausė ar jis prisimena ką nors. Pasakė jai, kad prisimena, kaip gavo smūgį. Žmona papasakojo kiek smūgių jam sudavė G. V. ir tai, kad po pievą jį tampė. Po to žmona išėjo namo ir jis nežino, kas iškvietė greitąją – jam pažįstami pasakė, kad ji išėjo ir paliko jį, o greitąją gal kaimynai iškvietė. G. V. jau nebuvo, kai žmona išėjo. Savo civilinio ieškinio nebepalaiko (1 t., b. l. 194, 198).
Nukentėjęs S. T. 2024 m. balandžio 3 d. teisiamajame posėdyje atsakydamas į procese dalyvaujančių asmenų klausimus dar kartą patvirtino, kad civilinio ieškinio G. V. atžvilgiu atsisako. Nurodė, kad anksčiau tarp nukentėjusiojo ir G. V. jokių konfliktų nebūdavo. Nežino už ką gavo – žmona G. T. jam sakė, kad G. V. nukentėjusyjį sumušė – pats jis to neprisimena, nes buvo stipriai išgėręs. Policijos pareigūnams apklausiamas sakė taip, kaip jam žmona pasakojo. G. V. jokių turtinių pretenzijų nebeturi, dėl sužalojimų taip pat neturi pretenzijų – galėjo ir pats nukentėjusysis susižaloti. Buvo labai stipriai išgėręs ir nepamena net kaip į ligoninę papuolė (2 t., b. l. 33, 36, 38).
Liudytoja G. T. teisiamajame posėdyje parodė ir atsakydama į procese dalyvaujančių asmenų klausimus paaiškino, kad S. T. yra jos vyras, jiedu neišsiskyrę, sutaria dabar normaliai – 2023 m. balandžio mėnesį santykiai buvo nenormalūs. Netrukdys duoti parodymus ta aplinkybė, kad S. T. yra jos vyras. Su G. V. ji pažįstama mažiau nei vienerius metus. Liudytoja visus iš įpratimo vadina savo broliais ar tėvais. Su G. V. ji nėra giminystėje – tik iš įpratimo taip pavadina. Kai žmogų pažįsta ilgiau – liudytojai jis tampa kaip brolis ar sesuo. Šiandiena liudytoja nėra nieko pavartojusi – gali pasitikrinti, jeigu reikia. Jau bus 7 mėnesiai kaip nevartoja alkoholio nei lašo. Liudytoja ne toks žmogus kaip kiti – jei jau nusprendė negerti, tai ir negeria, nėra noro gerti. Kaimynė suskaičiavo kiek laiko ji jau negeria. 2023 m. balandžio pabaigoje buvo šeimyninės problemos – S. T. nesitvarkė, nesiieškojo darbo, neturi jokių pajamų. Liudytoja gauna invalidumą nuo vaikystės dėl nervų, sau nieko negali leisti nusipirkti. Abu su vyru gyvena iš liudytojos invalidumo pinigų. Kai žmonės paprašo – eina pas juos dirbti. S. T. pas savo giminaičius važiuoja dirbti, bet pagrinde liudytoja juos abu išlaiko, mokesčius moka. Dabar situacija tarp sutuoktinių pagerėjo, nes jis gražiai su liudytoja elgiasi, nors anksčiau sakydavo, kad liudytoja nieko nedaro, netvarko – dėl to jiedu pykdavosi. Balandžio 24 d. vyrui paskambino, tiksliai neprisimena kada, bet buvo šviesu, G. V. ir pasiūlė vyrui išgerti – S. T. išėjo iš namų. Liudytoja nenorėjo, kad jis eitų, nes širdis jautė, jog kažkas įvyks. Su G. V. nesipyko. Po to vyras po kokio pusvalandžio paskambino liudytojai ir pasikvietė ateiti išgerti. Liudytoja nuėjusi išgėrė du arba tris stikliukus ir išėjo, o jiedu pradėjo peštis kaip šuo su kate. Gėrė negyvenamoje sodyboje – jie sėdėjo ant pievutės, turėjo užkandos ir vieną butelį, kuris buvo šiek tiek nugertas, baltos. Liudytoja nežiūrėjo kokios talpos butelis, bet buvo didelis. G. T. atsisėdo ant pievos šalia vyro. Šulinys ten buvo, bet niekas nesėdėjo ant jo. Jie buvo jau gerokai išgėrę. S. T. prieš išeinat iš namų prie žmonos akių namie nieko negėrė, o G. V. matėsi, kad buvo išgėręs. Liudytoja nežino, kuris iš jų daugiau pakelia. Konfliktas kilo tarp liudytojos vyro ir G. V. Liudytoja tik matė kaip jos vyrą tampė po pievą. Girti jie kaip visada apsižodžiavo – kažkas netiko matomai. Liudytoja ten ilgai nebuvo – prie jos nieko nebuvo. Kai ji išėjo iš tos teritorijos – girdėjo, kad jie triukšmauja. Išėjo, nes nematė prasmės ten su jais girtais būti. Su G. V. nesusipyko, su S. T. tą dieną nesusipyko – tik pasakė, kad eitų namo, bet vyras nėjo. Nebuvo taip, kad ji pyktusi su vyru, o G. V. ją gintų. Atsako už savo žodžius ir sako tiesą. Kai išeidinėjo, girdėjo, kad jie pykstasi. Nematė kas vyko, nes tujos užstojo. Liudytojai nekilo minčių grįžti. Vyro buvo gaila, bet ką ji gali padaryti prieš tokius vyrus? Dar būtų ir pati nukentėjusi. Jau ji yra pasimokinusi iš tų konfliktų. Abudu vyrai kalbėjo pakeltais balsais, keiksmažodžių buvo – ginčas nežino dėl ko kilo, jos mažas reikalas dėl ko jie ginčijosi. Namie sėdėjo ir laukė kol grįš vyras, bet nesulaukė. Vėliau, po kokios geros valandos, nuėjo ten, bet jau nieko nebuvo – rado tik vyro telefoną ir raktus, kuriuos pasiėmė ir vėl grįžo namo (1 t., b. l. 195-196).
Kadangi liudytojos G. T. parodymai teisme yra duoti ir nekonkretūs, ir tarpusavyje prieštaringi, lyginant šiuos jos parodymus su ikiteisminiame tyrime duotaisiais, teismas, siekdamas patikrinti byloje esančius įrodymus ir vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, balsu perskaito G. T. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.
Liudytoja G. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra S. T. žmona. Liudytoja 2023 m. balandžio 24 d. vakare, su savo vyru ir G. vartojo alkoholinius gėrimus. Jos vyras gėrė alų ir degtinę, ji gėrė tik degtinę. G. jau kai susitiko su jais buvo smarkiai išgėręs, dar su savimi turėjo 0,7 l talpos degtinės butelį, kurį jie išgėrė visi. Ji viską pamena, kadangi buvo blaiviausia iš jų. G. pažįsta apie 4 savaites, žino, kad jis gyvena Šakiuose. Jiems dar būnant prie to apleisto namo, G. pradėjo pykti, nes baigėsi alkoholis, jis pakilo, jos vyras sėdėjo ant pievos, jau nevaliojo eiti, nes buvo per girtas. G. kairės rankos delnu jam ne daugiau dviejų kartų trenkė į veido sritį. G. tąsė jos vyrą po pievą, suėmęs už marškinių, vyrui suplyšo marškinių rankovė. G. jį mušdamas vadino tinginiu. Ji juodu ten paliko ir išėjo namo – ji išsigando, kad jai ir nekliūtų. Policijos pareigūnų nekvietė, nes buvo neblaivi ir labai pasimetė. Kas vyko toliau, ji nematė. Po kurio laiko grįžo į tą pačią vietą pažiūrėti kaip jos vyras, bet jau nieko nerado. Kitą dieną vyras jai paskambino ir pasakė, kad jis yra Kauno klinikose sumuštas, lūžęs žandikaulis (1 t., b. l. 46-49; 50-52).
Liudytoja G. T. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad tai tikrai jos duoti parodymai. Skirtumo tarp šių pagarsintų parodymų ir šiandiena duotųjų teisme parodymų nejaučia. Vyras namie negėrė – degtinę gėrė tik sodyboje. Matė, kaip tampė jos vyrą – sudavė į veidą ir tada pradėjo tampyti po pievą. Vyro marškinėliai buvo sudraskyti. Liudytoja G. V. vengia, nes jis yra grasinęs. Kai buvo policijoje akistata, jis sakė, kad jie nieko nelaimės. Pirmiau liudytoja nesakė apie vyro tampymą po pievą, nes bijo G. V. Kas pas jį galvoje niekas nežino. Matė tik tampymą, bet sudavimo vyrui nematė. Neskambino niekam, nes nežinojo ar jo telefonas veikia. Buvo pasimetusi. Nesugebėjo net telefono pasiimti – buvo du arba tris stikliukus išgėrusi. Tada vaistų nevartojo. Negalią turi nuo vaikystės, bet vaistų nevartoja. Neprisimena, kad skambino policijai kitą dieną. Savo parodymų ikiteisminio tyrimo metu neneigia – matė kaip G. sudavė jos vyrui sudavė. Liudytoja iki šiol ant kaltinamojo pyksta, kad sužalojo jos vyrą ir neatėjo atsiprašyti. Išeidama iš sodybos atsisuko ir matė kaip jos vyrą pargriovęs G. daužė. Pargriuvo vyras nuo smūgio. G. jos vyrui davė iš delno du kartus ir vyras parkrito ant pievos. Po to prasidėjo tampymai ir ji išėjo. Kas toliau vyko nematė. Liudytojai jau atsibodo šie dalykai – darykit ką norite su ja, ji vis tiek nusižudysianti. Ne tą turėjo omenyje – norėjo pasakyti, kad parūkys cigarečių, kad nusiramintų nervai, dabar yra susinervinusi. O kai parūko jai nervai atsileidžia. Vyro ligoninėje nelankė. Nepamena kada jis grįžo. Nepamena ką konkrečiai kalbėjo, kai vyras grįžo iš ligoninės. Vyras pasakė, kad nepamena kaip jį į ligoninę išvežė. Liudytoja jam papasakojo ką prisiminė. Sakiusi, kad nereikia su tokiais susidėti. Nepasakojo vyrui iš kur pas jį sužalojimai, nes pati dar nebuvo pilnai atsigavusi po šio incidento. Policijoje nebijojo G. V., nes buvo pareigūnai. Dabar jai nejauku, ji yra iš anksčiau visų prigąsdinta nuo vaikystės. Dabar pas jokius daktarus liudytoja nesilanko. Traumų yra daug turėjus, bet gydymo jai nereikia. Jei sunervuoja, tai išeina pasivaikščioti. Dokumentą dėl neįgalumo turi namuose. 50 % yra nedarbinga. Kai liudytoja vėliau grįžo į tą pačią vietą sodyboje, nieko nebuvo – G. K. ir G. V. gali daug ką sakyti, jie meluoja (1 t., b. l. 196-197, 198).
Liudytoja G. K. parodė ir atsakydama į procese dalyvaujančių asmenų klausimus paaiškino, kad su G. V. jiedu susipažino gal prieš pusmetį šokiuose – yra draugai, kartu negyvena. Sutinka duoti parodymus kaip liudytoja. S. T. žino per G. T., kurią pažįsta senokai, gal kokius metus laiko. Tą diena jai paskambino G. V., pasakė, kad yra Š. ir pakvietė ją atvažiuoti prie parduotuvės ,,Maxima‘‘, Š. g. Nuvažiavusi rado jį sėdintį ant suoliuko – jis ieškojo savo dantų protezų. Matė, kad yra išgėręs, todėl paklausė kur gėrė. Atsakė, kad gėrė Š. g., negyvenamoje sodyboje. Nuėjo į tą vietą ieškoti jo protezų. Buvo netoli karinio komisariato, kai liudytoja pamatė iš tos sodybos išeinančią G. T., nusukusią link namų. Sodyboje ant pievos gulėjo S. T., kuris pakėlė galvą, pasižiūrėjo ir toliau gulėjo. Protezų ten jiedu nerado ir išėjo namo. Grįžę pas liudytoją namo rado tuos protezus rankovės kišenukyje (1 t., b. l. 197-198).
Kadangi liudytojos G. K. parodymai teisme yra duoti pakankamai lakoniški ir nekonkretūs, lyginant šiuos jos parodymus su ikiteisminiame tyrime duotaisiais, dalis parodymų duoti tik kaip atsakymai į procese dalyvaujančių asmenų klausimus, teismas, siekdamas patikrinti byloje esančius įrodymus ir vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, balsu perskaito G. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.
Liudytoja G. K. ikiteisminio tyrimo metu apklausta 2023 m. spalio 5 d. parodė, kad su G. V. pažįstami jau gal 7 mėnesius, jis tuo metu gyveno su liudytoja jos namuose kaip sugyventinis. 2023 m. pavasario, tikslaus laiko nepamena, vieną pavakarę jai paskambino sugyventinis ir jiedu susitarė susitikti netoli karinio komisariato. Atėjusi rado jį sėdintį ant suolelio neblaivų ir ieškntį savo dantų protezo. Paklaustas kur gėrė, atsakė kad netoliese esančioje sodyboje. Liudytoja pasiūlė eiti ten ir paieškoti to dantų protezo. Dar jiems nepriėjus reikiamos sodybos, liudytoja pamatė iš tos sodybos kiemo išeinančią G. T., nusukusią namų kryptimi. Jiedu su ja nekalbėjo, matė tik iš gan tolokai. Įėję į sodybos kiemą pamatė ant žolės gulintį S. T., pakėlusį galvą, pažiūrėjusį į juos ir likusį toliau gulėti. Liudytoja tuomet nepastebėjo jokių sužalojimų S. T. veide ar galvoje, arčiau jo apžiūrėti nėjo. Po to ieškojo ten protezo, tačiau nerado ir išėjo į namus, kur G. V. dantų protezą rado savo kišenėje. Liudytoja nieko nežino apie jokias muštynes (1 t., b. l. 60-62).
Liudytoja G. K. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad tai tikrai jos duoti parodymai ir atsakydama į procese dalyvaujančių asmenų klausimus paaiškino, kad tų metų spalio 5 d. jiedu dar buvo sugyventiniai su G. V. (tuo metu liudytoja su G. V. šiek tiek gyveno kartu), dabar – jau ne. Į tą vietą abu ėjo jau po darbo – buvo maždaug nuo 17 val. iki 19 val. Tikrai matė, kaip iš ten išėjo G. T., o S. T. gulėjo ten. Su G. V. liudytoja nieko nekalbėjo apie tą vakarą – jis pasakė liudytojai, kad gėrė ir viskas. Sakė, kad baigėsi degtinė ir dėl to jis išėjo (1 t., b. l. 198).
Liudytojas E. V. parodė ir atsakydamas į procese dalyvaujančių asmenų klausimus paaiškino, kad G. V. ir S. T. nepažįsta – tiksliau, tai iš matymo tik S. T. pažįsta, nes yra vieną kartą matęs per šį įvykį. Važinėjosi, būdamas už vairo, su Volkswagen Golf VI automobiliu po Š., kartu dar buvo jo draugė. Tikslios datos neatsimena jau – galėjo būti ir vasaros, ir pavasario diena, apie 16-17 val. Galėjo būti ir balandžio mėnesis. Tik prisimena, kad buvo šilta. Turi telefone užfiksavęs nuotrauką iš žvejybos ir prisimena, kad tas įvykis panašiu metu buvo – tai tikrai galėjo būti balandžio mėnesio pabaigoje. Netoli parduotuvės ,,Norfa“, esančios (duomenys neskelbtini), kitoje pagrindinio kelio pusėje pamatė gulintį žmogų – kaip dabar žino S. T., kurį tada pamatė pirmą kartą ir sustojo iš žmogiškumo. Ant S. T. baltinių buvo kelios kraujo dėmelės. Paklausė, ar pakviesti greitąją, bet į tai žmogus nelabai reagavo. Nusprendė pats vis tiek iškviesti greitąją. Greitosios pagalbos darbuotojui pasakė kurioje vietoje jie yra ir palaikė pokalbį. S. T. atsistojo ir pradėjo eiti – liudytojas jam sakė neiti, bet jis nepaklausė. Liudytojas kalbėjosi telefonu ir buvo nusisukęs, o kai atsisuko, tai matė, kaip S. T. „susimėtė“ ir krito. Tada liudytojas pribėgo prie jo ir pamatė, kad buvo praskilusi jo galva. Kalbėdamas telefonu su medikais, suteikė pagalbą jam – laikė skuduriuką ant galvos ir laukė medikų. Iš kur jis atėjo, liudytojas nematė. Šalia buvo namas Š. g., numerio nežino. Šalia, jei neklysta, dar yra yra autoservisas. Namas aptvertas balta betonine tvora (teisėjui parodžius liudytojui 1 t., b. l. 20-22 tvoros nuotraukas), liudytojas E. V. parodė, kad patvirtina, jog prie šios tvoros buvo nukentėjusysis – liudytojas susimaišė, nes tvora iš tikrųjų buvo medinė, tik apačia betoninė. Ten buvo dėmių, tai galėjo būti ir kraujo dėmės. Tik pravažiuojančių žmonių buvo, kitų asmenų nebuvo. Liudytojas važiavo link parduotuvės ,,Norfa“ Š. gatve, kai jo draugė pamatė gulintį žmogų ir jam tai pasakė. Iš pradžių liudytojas pagalvojo, kad gal jis ten gyvena, apsisuko ir nusprendė vis tiek sustoti, paklausti ar jam viskas gerai. Jis gulėjo ant šono – jei neklysta, ant dešinio. Ant marškinių buvo keli kraujo lašeliai, ant veido sužalojimų nematė. Žaizdos ant galvos iš pradžių nebuvo – ji atsirado tik po to, kai jis ten parkrito. Kai liudytojas jį pamatė pirmą kartą, kraujas nebėgo – kraujas pradėjo bėgti tik po to, kai jis prie liudytojo akių parkrito ir susitrenkė galvą į betoninį tvoros bortelį. Kraujas bėgo intensyviai, dėl to liudytojas jį stabdė. Nukentėjusysis bandė kalbėti, bet buvo stipriai apsvaigęs – sumuštas neatrodė. Liudytojas paskambino 112 numeriu – sujungė su policija ir po to su greitąja. S. T. galva prasiskėlė, kai į tvorą trenkėsi – kraujas tada bėgo. Ne tik ant betono, bet ir ant žemės visa bala kraujo buvo. Nukentėjusysis buvo prie kiemo ir liudytojas ten stovėjo, kalbėjo telefonu su greitąja. Tada S. T. nuėjo toliau – apie kokius 25 metrus nuėjo. Kai jis nukrito, liudytojas nubėgo prie jo. Kai sustojo ir prie jo priėjo, pamatė mažas kraujo dėmes ant baltinių – ten buvo gal kokie keturi kraujo lašiukai. Po to jis atsistojo – tikriausiai namo norėjo eiti. Susimėtė ir krito tik atsisukus liudytojui. Pribėgo liudytojas prie jo ir darė ką telefonu liepė greitosios darbuotoja. Kraujas tik po nukritimo pradėjo bėgti (2 t., b. l. 33-35).
Be to, kaltinamojo kaltė baudžiamojoje byloje prokuroro yra grindžiama ir įrodinėjama kitais duomenimis:
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato (toliau – Marijampolės AVPK Šakių RPK) vyresniosios tyrėjos I. R. 2023 m. balandžio 24 d. tarnybiniu pranešimu, kuriuo pranešama, kad 2023 m. balandžio 24 d. 17.50 val. Marijampolės apskr. VPK Šakių rajono policijos komisariate gautas E. V. pranešimas, kad "neblaivus vyras bando atsistoti, griuvinėja, 40 m., pokalbio metu atsistotojo ir vėl bandė eiti." Iš VšĮ „Šakių ligoninė“ priėmimo skyriaus gautas pranešimas, kad į VšĮ „Šakių ligoninė“ priėmimo skyrių pristatytas neblaivus S. T., kuris rastas gatvėje sužalotas. S. T. dėl galvos traumos išvežtas į LSMU Kauno klinikas. S. T. alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARJK-0120, patikros Nr. 1886812, 18.04 val. nustatytas 3,40 promilės girtumas (1 t., b. l. 10-15);
2023 m. gegužės 2 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu S. T. pranešė, kad 2023 m. balandžio 24 d., apie 17 val., jam būnant negyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), sodyboje, pažįstamas asmuo vardu G., ne mažiau kaip vieną kartą stipriai ranka sudavė jam į kairįjį skruostą, dėl ko jis pajuto skausmą ir nugriuvo. Dėl šių veiksmų jam padaryta fizinė žala, kairėje pusėje lūžo žandikaulis (1 t., b. l. 28-32);
2023 m. gegužės 2 d. asmens atpažinimo iš nuotraukos protokolu užfiksuota, kad nukentėjęs S. T. iš jam pateiktų atpažinti asmenų, atpažino asmenį G. V. (1 t., b. l. 63-67);
2023 m. balandžio 27 d. asmens atpažinimo iš nuotraukos protokolu, kuriuose užfiksuota, kad liudytoja G. T. iš jai pateiktų atpažinti asmenų, atpažino kaip G. V. (1 t., b. l. 68-72);
Specialisto išvada Nr. G1079/2023(02), iš kurios matyti, kad S. T. nustatyta muštinė žaizda dešinės ausies kaušelio srityje ir apatinio žandikaulio kairės šakos lūžis. Sužalojimai padaryti bukais daiktais paveikus nurodytas sritis, mažiausiai dviem trauminiais poveikiais, tiek suduodant smūgius, tiek šiomis sritimis atsitrenkus į tokio pobūdžio objektus, galimai užduotyje nurodytu laiku, tai yra 2023 m. balandžio 24 d. Žaizda dešinės ausies kaušelio srityje atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Apatinio žandikaulio lūžis atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą, nes dėl jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (1 t., b. l. 91-92);
Kauno teritorinės ligonių kasos pareiškė 721,53 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai dėl nukentėjusio S. T. gydymo išlaidų atlyginimo (1 t., b. l. 94-97);
nukentėjęs S. T. pareiškė 1 000 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 41-43);
akistatų tarp G. V. ir S. T. ir tarp G. V. ir G. T. metu kiekvienas iš jų pasiliko prie savo duotų parodymų (1 t., b. l. 117-119, 121-123);
Iš UAB “Šakių sveikatos klinika” 2023 m. gruodžio 29 d. rašto Nr. R60-1805 matyti, kad G. T., gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), UAB “Šakių sveikatos klinika” Psichikos sveikatos centre paskutinį kartą buvo konsultuota 2011 m. spalio 7 d., diagnozė ((duomenys neskelbtini)) Lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo (2 t., b. l. 3).
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Byloje nėra informacijos, kad kaltinamasis būtų gydytas psichiatro arba įrašytas atitinkamon įskaiton, kaip ir nėra duomenų, kad būtų įrašytas priklausomybės ligų įskaitoje ar gydytas dėl šių ligų.
Kaltinamasis administracine tvarka baustas pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ANK) penkių metų laikotarpyje: 1) 2022 m. spalio 20 d. pagal ANK 108 straipsnio 1 dalį administracine nuobauda – 90 Eur bauda; 2) 2022 m. lapkričio 15 d. pagal ANK 428 straipsnio 8 dalį administracine nuobauda – 1 500 Eur bauda (1 t., b. l. 136-138).
Teismo nustatytos bylos aplinkybės
BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta veika pagal padarinių sunkumą kvalifikuojamas kaip nesunkus nusikaltimas, pagal kaltės formą padaromas tiesiogine tyčia, todėl byloje turėjo būti neginčijamai nustatyta, kad asmuo, šiuo atveju kaltinamasis G. V., atlikdamas straipsnio dispozicijoje numatytus aktyvius veiksmus pagal pirminį kaltinimą, tai yra 2023 m. balandžio 24 d., apie 17.30 val., (duomenys neskelbtini), negyvenamos sodybos kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia, ne mažiau kaip du kartus kumščiu smogė S. T. į veidą, padarydamas jam muštinę žaizdą dešinės ausies kaušelio srityje ir apatinio žandikaulio kairės šakos lūžį, tuo nesunkiai sutrikdė S. T. sveikatą. Arba kitu atveju – prokurorui paprašius teisme pašalinti iš kaltinimo aplinkybę dėl muštinės žaizdos padarymo dešinės ausies kaušelio srityje, kad G. V. 2023 m. balandžio 24 d., apie 17.30 val., (duomenys neskelbtini), negyvenamos sodybos kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia, kumščiu smogė S. T. į veidą, padarydamas jam apatinio žandikaulio kairės šakos lūžį ir tuo nesunkiai sutrikdė S. T. sveikatą.
Teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, nustatė, kad 2023 m. balandžio 24 d., apie vidurdienį, tarpusavyje susikambino kaltinamasis G. V. ir nukentėjęs S. T., susitarę susitikti Š. ir išgerti. Susitiko jie Š. J. L. parke, po to jie nuėjo išgerti į Š. gatvėje esančią negyvenamą sodybą. Vėliau nukentėjęs ten dar pasikvietė S. T. žmoną G. T. ir gėrė degtinę trise.
Nuo tos vietos išgertuvėse dalyvaujančių parodymai – iš esmės esantys vieninteliu informacijos šaltiniu, ima skirtis. G. T., prieštaraudama sau pačiai ir kaltinamojo parodymams vienu atveju aiškino, kad ji išėjo namo, palikusi savo vyrą toliau gerti su kaltinamuoju ir nieko nematė; kitu atveju – matė, kaip kaltinamasis ėmė mušti ir tampyti S. T.; kad vėliau buvo sugrįžusi į tą vietą sodyboje, tačiau jau nieko ten neberado.
Kaltinamasis G. V. gi parodė, kad kai S. T. su žmona G. T. pradėjo pyktis, jis iš sodybos išėjo, S. T. nesudavė nei vieno smūgio, jo netampė ir iš viso jam nieko nedarė. Išėjęs iš sodybos, netrukus jis su savo drauge G. K. grįžo į sodybą atgal, nes apsižiūrėjo, kad neturi dantų protezo ir nuėjo ten jo ieškoti. Prieš tai pamatė, kad iš sodybos išėjo viena G. T.. Atėjus jiems į sodybą, S. T. rado gulintį ant žemės kitoje vietoje, toliau nuo tos vietos, kur gėrė alkoholį, jokių sumušimo žymių jo veide ir galvoje nepastebėjo. Jiems iš tos sodybos išėjus, S. T. ten liko gulėti.
Nukentėjusio S. T. parodymai iš esmės sutampa su liudytojos G. T. parodymais – nukentėjusysis teisme paaiškino, kad jis pats dėl buvusio didelio girtuno nieko neprisimena ir jo pranešimas policijai apie patirtą sužalojimą, visi jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie jo sumušimą yra iš žmonos perpasakotų žodžių.
Tos pačios dienos pavakare – apie 16-17 val., nukentėjusysis pastebėtas liudytojo E. V. gulintis netoli parduotuvės ,,Norfa“, esančios (duomenys neskelbtini). S. T. atsistojo ir pradėjo eiti, tačiau susvirduliavo ir krito, ten į betoninį tvoros bortelį prasiskeldamas galvą ir iš atsiradusios žaizdos jam pradėjo gausiai kraujuoti. Nukentėjusysis bandė kalbėti, bet buvo stipriai apsvaigęs – liudytojui S. T. sumuštas neatrodė. Liudytojas iškvietė policiją ir greitąją medicininę pagalbą.
Pagal iš VšĮ „Šakių ligoninė“ priėmimo skyriaus gautą pranešimą, ten buvo pristatytas neblaivus S. T., kuris rastas gatvėje sužalotas, ir dėl galvos traumos išvežtas į LSMU Kauno klinikas. S. T. alkotesteriu 18.04 val. nustatytas 3,40 promilės girtumas.
Specialisto išvada S. T. nustatyta muštinė žaizda dešinės ausies kaušelio srityje ir apatinio žandikaulio kairės šakos lūžis. Sužalojimai padaryti bukais daiktais paveikus nurodytas sritis, mažiausiai dviem trauminiais poveikiais, tiek suduodant smūgius, tiek šiomis sritimis atsitrenkus į tokio pobūdžio objektus, galimai užduotyje nurodytu laiku, tai yra 2023 m. balandžio 24 d. Žaizda dešinės ausies kaušelio srityje atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Apatinio žandikaulio lūžis atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą, nes dėl jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.
Šioje baudžiamojoje byloje ypač aktualus įrodymų analizės ir vertinimo klausimas. BPK įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą ir tik po to daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios, neprieštaringos, logiškos.
Esant specifinėms aplinkybėms, kai pagrindiniu įrodymu byloje yra vienos liudytojos parodymai ir jos perpasakotų parodymų pagrindu duoti pačio nukentėjusiojo parodymai, labai svarbus jų nuoseklumas, neprieštaringumas nei tarpusavyje, nei elementariai logikai. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad būtent liudytojos G. T. ir nukentėjusio S. T. kaip pirminiuose, taip ir vėlesniuose parodymuose, duotuose ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamuosiuose posėdžiuose bei atsakymuose į teismo ir kitų proceso dalyvių klausimus, yra gausu reikšmingų prieštaravimų, parodymai itin nenuoseklūs ir nelogiški.
Dėl liudytojos G. T. parodymų, o jų pagrindu – ir nukentėjusio S. T. duotų parodymų keitimo, dėl jų nepatikimumo, atsižvelgus ir į kaltinamojo procesinį statusą bei jo pasirinktą gynybinę įvykio versiją, teismas, nepasirėmęs kita bylos medžiaga, negalėtų išskirti ir vertinti nei vienų iš betarpiškai įvykyje dalyvavusių asmenų parodymų ir aiškinimų kaip besąlygiškai patikimų. Todėl tik visus reikšmingus byloje nustatytus faktus, įrodymus sujungęs į loginę visumą, teismas daro jais pagrįstą išvadą, jog iš esmės teisingi yra kaltinamojo G. V. ir jiems neprieštaraujantys teisiamajame posėdyje duoti nukentėjusio S. T., liudytojų G. K. ir E. V. teisme bei ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuos patvirtina ir kiti objektyvūs byloje surinkti duomenys.
Iš liudytos G. T. ne vieną kartą duotų ir pakartotų, tačiau netgi esminėmis aplinkybėmis tarpusavyje ir kitai objektyviais įrodymais paremtai medžiagai prieštaraujančių parodymų matyti, kad 2023 m. balandžio 24 d., apie vidurdienį, ji, vyro pasikviesta, tikrai savo noru girtavo su S. T. ir G. V. negyvenamojoje sodyboje. Liudytoja G. T., teikdama parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje vienu atveju parodė, kad liudytoja ten nuėjusi išgėrė du arba tris stikliukus ir išėjo, o vyrai pradėjo peštis, bet liudytoja nieko nematė, kas vyko – tujos užstojo. Vėliau, po kokios geros valandos, nuėjo ten, bet jau nieko nebuvo – rado tik vyro telefoną ir raktus, kuriuos pasiėmė ir vėl grįžo namo (1 t., b. l. 195-196).
Ikiteisminio tyrimo metu G. T. parodė, kad jiems trims dar būnant prie to apleisto namo, G. V. pradėjo pykti, nes baigėsi alkoholis. S. T. sėdėjo ant pievos, jau nevaliojo eiti, nes buvo per girtas, o pakilęs iš vietos G. V. kairės rankos delnu jam ne daugiau dviejų kartų trenkė į veido sritį, tąsė jos vyrą po pievą, suėmęs už marškinių, suplėšė marškinių rankovę. G. T. juodu ten paliko ir išėjo namo – išsigando, kad ir jai ir nekliūtų. Policijos pareigūnų nekvietė, nes buvo neblaivi ir labai pasimetė. Kas vyko toliau, ji nematė. Po kurio laiko grįžo į tą pačią vietą pažiūrėti kaip jos vyras, bet jau nieko nerado. Kitą dieną vyras jai paskambino ir pasakė, kad jis yra Kauno klinikose sumuštas, lūžęs žandikaulis (1 t., b. l. 46-49; 50-52).
Liudytoja G. T., teikdama parodymus ir atsakydama į procese dalyvaujančių asmenų klausimus teisiamajame posėdyje nurodė, kad ji matė, kaip kaltinamasis tampė jos vyrą – sudavė į veidą ir tada pradėjo tampyti po pievą, sudraskė vyro marškinėlius. Pirmiau liudytoja nesakė apie vyro tampymą po pievą, nes bijojo G. V. Liudytoja, paprašyta patikslinti savo parodymus, paaiškino, jog matė tik vyro tampymą, bet sudavimo vyrui nematė. Tada jokių vaistų nevartojo – negalią turi nuo vaikystės, bet vaistų nevartoja. Dabar pas jokius daktarus liudytoja nesilanko. Traumų yra daug turėjus, bet gydymo jai nereikia. Išeidama iš sodybos atsisuko ir matė kaip jos vyrą pargriovęs G. V. daužė. Liudytojai jau atsibodo šie dalykai – siūlo daryti ką kas nori su ja, ji vis tiek nusižudysianti. Ne tą turėjo omenyje – norėjo pasakyti, kad parūkys cigarečių, kad nusiramintų nervai, dabar yra susinervinusi. Liudytoja po to jau viską pasakojo vyrui, kaip ten kas buvo, nes jis pats nieko neprisiminė dėl didelio girtumo (1 t., b. l. 196-197, 198).
Teismo nuomone, esant tokiems esmingai prieštaringiems, o atskirais atvejais ir nelogiškiems liudytojos G. T. parodymams, iš pačios liudytojos paaiškinimų ir į bylą pateikto dokumento (2 t., b. l. 3) paaiškėjus naujoms aplinkybėms apie šios liudytojos sveikatos būklę, jos nesigydymą, nors tokia būtinybė gydytojo nurodyta, apie liudytojos ne vaistų, bet alkoholio dideliais kiekiais vartojimą, apie liudytojai kylančias suicidines mintis, teismas neturi galimybės ir pagrindo remtis liudytojos G. T. parodymais bei atitinkamai – iš jos žodžių perpasakotais nukentėjusio S. T. parodymais apie tai, kas konkrečiai įvyko negyvenamojo sodyboje, nurodytu laiku ten girtaujant G. V., S. T. ir G. T..
Iš liudytojos G. T. teisiamajame posėdyje duotų parodymų matyti, kad sutuoktinių tarpusavio santykiai ilgą laiką nebuvo geri ir 2023 m. balandžio mėnesį tie jų santykiai buvo nenormalūs – jie dažnai pykosi, sutuoktinis jai nuolat priekaištavo, kaltino apsileidimu, tinginiavimu ir pan. (1 t., b. l. 195).
Be to, iš Liteko – teismų informacinės sistemos duomenų matyti, kad G. T. buvo nuteista Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. liepos 28 d. nuosprendžiu už tai, kad:
2022 m. vasario 22 d. nuo 19.00 iki 20.00 val. ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, tyčia, vieną kartą peiliu dūrė savo vyrui S. T. į nugarą padarė jam durtinę-pjautinę krūtinės užpakalinės sienos žaizdą, nežymiai sutrikdydama jo sveikatą ir tokiu būdu pasikėsino nesunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą;
be to, ji 2023 m. kovo 7 d., apie 00.30 val., (duomenys neskelbtini), laikydama rankoje peilį grasino savo sutuoktiniui S. T., sakydama, kad jis negyvens, jį papjaus, nužudys, po to įsmeigė peilį į sieną, dėl ko buvo pagrindas manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas ir pribėgusi prie sutuoktinio jam įkando į dešinės rankos riešą ir nugarą, tokiu būdu nukentėjusiajam padarydama paviršinius odos įdrėskimus dešinio riešo srityje ir kairio peties srities užpakaliniame paviršiuje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu ir dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas;
be to, ji 2023 m. kovo 12 d., apie 2 val., namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), tyčia, sudavė žarstekliu du smūgius savo sutuoktiniui S. T. į dešinę ranką ir įkando jam į kairę ranką, šiais savo veiksmais nukentėjusiajam padarydama dešinės alkūnės sumušimą su poodine kraujosruva ir minkštųjų audinių patinimu, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Minėtu įsiteisėjusiu nuosprendžiu G. T. paskirta galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 1 metams ir 10 mėnesių, bausmės vykdymą atidedant 2 metų laikotarpiui ir skiriant įpareigojimus dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje, neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Pagal kaltinamojo G. V. parodymus, sutuoktiniai dažnai pykdavęsi, pas juos važinėjo dėl kivirčų kviečiama policija, susipyko tarpusavyje T. ir jiems trise begeriant negyvenamojoje sodyboje, dėl ko kaltinamasis ir išėjo anksčiau iš tos vietos (1 t., b. l. 191-193).
Teismo vertinimu, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pakankami atsižvelgta į nurodytas aplinkybes ir liudytojos G. T. parodymai dėl įvykio aplinkybių trise girtaujant negyvenamoje sodyboje 2023 m. balandžio 24 d. buvo nekritiškai priimti kaip teisingi, nepagrįstai netiriant versijos dėl sutuoktinių T. blogų tarpusavio santykių pasekmėje galimai padaryto S. T. sužalojimo bei liudytojos G. T. dėl to galimai suinteresuotų parodymų apkalbėti kaltinamąjį.
Teismas atkreipia dėmesį į aplinkybę, kad po liudytojo E. V. apklausos teisme, kuomet šis liudytojas parodė, kad S. T., nurodytu laiku būdamas visiškai girtas liudytojo akivaizdoje susvirduliavo ir krito, į betoninį tvoros bortelį prasiskeldamas galvą ir iš atsiradusios žaizdos jam pradėjo gausiai kraujuoti, kaltinimą palaikantis prokuroras paprašė pašalinti iš kaltinimo aplinkybę, jog G. V. 2023 m. balandžio 24 d., apie 17.30 val., (duomenys neskelbtini), negyvenamos sodybos kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia kumščiu smogė S. T. į veidą, padarydamas jam muštinę žaizdą dešinės ausies kaušelio srityje. Tačiau liudytojas E. V. teismui iš esmės nepateikė jokios naujos informacijos, o tik patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyimo metu (1 t., b. l. 55-58), todėl kaltinti G. V. tuo, kad jis tyčia kumščiu smogė S. T. į veidą, taip padarydamas jam muštinę žaizdą dešinės ausies kaušelio srityje, nebuvo pagrindo jau baigiant ikiteisminį tyrimą.
Teismas taip pat atkreipia dėmesį į aplinkybę, kad pagal Specialisto išvadą Nr. G1079/2023(02) S. T. nustatyta muštinė žaizda dešinės ausies kaušelio srityje ir apatinio žandikaulio kairės šakos lūžis, konstatuota, jog sužalojimai padaryti bukais daiktais paveikus nurodytas sritis, mažiausiai dviem trauminiais poveikiais, tiek suduodant smūgius, tiek šiomis sritimis atsitrenkus į tokio pobūdžio objektus. Įvertinus nustatytas aplinkybes – tai, kad S. T. buvo stiprai neblaivus, griuvinėjo ir liudytojo E. V. akivaizdoje griuvęs patyrė sužalojimą dešinės ausies kaušelio srityje, neaišku, kodėl ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tirta, o jeigu buvo tirta – kodėl atmesta versija dėl S. T. apatinio žandikaulio kairės šakos lūžio padarymo galimai jam pačiam susižalojant kitoje vietoje tokiu pačiu būdu – griuvus ir atsitrenkus į atitinkamo pobūdžio objektą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas pažymi ir tokią svarbią aplinkybę, kad nukentėjęs S. T., pranešęs apie prieš jį padarytą nusikaltimą policijai ir davęs parodymus iš esmės pagal žmonos jam perpasakotą savąją įvykio versiją, teisiamojo posėdžio baigiamojoje kalboje, tai yra jau po visų byloje surinktų duomenų ir įrodymų betarpiško ištyrimo, patvirtino, jog G. V. jokių pretenzijų dėl sužalojimų nebeturi – nurodė, kad galėjo ir pats susižaloti, nes buvo labai stipriai išgėręs ir nepamena net kaip į ligoninę papuolė.
Esant aukščiau išvardintoms aplinkybėms, teismui kyla pagrįstos abejonės, kad tiriant bylą ir rengiant kaltinimą nebuvo pakankamai įsigilinta į surinktus įrodymus, nebuvo tinkamai ištirtos visos galimos įvykio versijos.
Teismo išvados dėl kaltinamojo išteisinimo
Teismui įvertinus kaltinimą, baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus bei kitas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, kaltinamojo G. V. atžvilgiu priimamas išteisinamasis nuosprendis, neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, t. y. baudžiamajame įstatyme numatytų nusikalstamų veikų objektyvių ir subjektyvių požymių visumą. Šiuo atveju aktuali yra kaltinamajam inkriminuota BK 138 straipsnio 1 dalis, kurioje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, tai yra tam, kas padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Sutinkamai su BPK 301 straipsnio 1 dalimi teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Pagal BPK 301 straipsnio 2 dalį apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas vien tik nukentėjusiojo parodymais, ypač kai jie iš esmės yra netiesioginiai ir didžiaja dalimi duoti kito asmens perpasakotų parodymų pagrindu – jais galima pagrįsti apkaltinamąjį nuosprendį tik tuo atveju, kai juos patvirtina kiti įrodymai. Teismas konstatuoja, kad šioje byloje ne tik liudytojos G. T. ir nukentėjusio S. T. parodymais, bet ir kitais surinktais duomenimis neįrodyta kaltinamojo kaltė jam inkriminuoto nusikaltimo padarymu. Teismo nuomone, visų baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių kaip duomenų visumos vertinimas iš tikrųjų nepagrindžia G. V. dalyvavimo jam inkriminuotoje BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytoje nusikalstamoje veikoje. Tokią išvadą patvirtina teismo atliktas įrodymų tyrimas ir jų motyvuotas įvertinimas. Teismo vertinimu, surinkti papildomus G. V. kaltės įrodymus praėjus tokiam ilgam laikotarpiui nuo įvykio, teismui nėra jokios galimybės, tokio prašymo nereiškė ir kaltinimą palaikantis prokuroras.
Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiomis kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. In dubio pro reo principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110/2013). Remiantis nekaltumo prezumpcijos principu, iš kurio kyla imperatyvas, kad visos abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai, konstatuojama, jog G. V. kaltė padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, nėra neginčijamai įrodyta.
Reziumuojančiai vertindamas byloje esančių įrodymų visetą teismas daro išvadą, kad byloje nėra neginčytinų duomenų, patvirtinančių G. V. padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką net ir prokurorui prašant iš kaltinimo pašalinti aplinkybę dėl tyčia kumščiu smogimo S. T. į veidą, padarant jam muštinę žaizdą dešinės ausies kaušelio srityje, t.y. nėra neginčytinų duomenų, kad kaltinamasis 2023 m. balandžio 24 d., apie 17.30 val., (duomenys neskelbtini), negyvenamos sodybos kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia kumščiu smogė S. T. į veidą, padarydamas jam apatinio žandikaulio kairės šakos lūžį ir tuo nesunkiai sutrikdė S. T. sveikatą.
Kadangi G. V. išteisinamas nurodytu pagrindu, civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos kaltininkui pareikštas 721,53 eurų civilinis ieškinys atmetamas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Civilinis ieškovas – nukentėjęs S. T. bylos nagrinėjimo teisme metu atsisakė kaip civilinio ieškinio, taip ir bet kokių pretenzijų kaltinamojo G. V. atžvilgiu.
Priėmus išteisinamąjį nuosprendį, G. V. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.
Įvertinęs tai kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 305 straipsnio 3 dalimi ir 307 straipsnio 4 dalimi, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
G. V. dėl kaltinimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį išteisinti, neįrodžius jo dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį atmesti.
G. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Bylą perduoti prokurorui, kad šis imtųsi priemonių nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ar asmenims nustatyti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.