Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2011-10-11 · Civilinė byla Nr. 2-2051-362/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-10-11
Bylos Nr.
2-2051-362/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Ieškovas
S. A., R. A., A. S., H. S.
Atsakovas
AB Šiaulių bankas
Trečiasis asmuo
notarui D, BUAB „Cedora“
Kategorijos
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 125.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-2051-362/2011Procesinio sprendimo kategorija: 116.1; 125.7 (S)
ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 11 d.ŠiauliaiŠiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas A. M.
Sekretoriaujant S. Batulevičienei,dalyvaujant ieškovams S. A., R. A., A. S., H. S. ir jų atstovui advokatui P. Labanauskui,atsakovo AB Šiaulių bankas atstovui V. M.,

nedalyvaujant trečiajam asmeniui notarui D. J., pranešta tinkamai, trečiajam asmeniui BUAB „Cedora“, pranešta tinkamai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl vienašalio sandorio (paprastojo vekselio) pripažinimo negaliojančiu bei vykdomojo įrašo panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

Nustatė:

Šalies argumentai

į Šiaulių miesto apylinkės teismą 2011 02 21 priimtu ieškinio pareiškimu kreipėsi ieškovai S. A., R. A., atsakovas AB Šiaulių bankas, prašydami pripažinti negaliojančiu vienašalį sandorį (paprastąjį vekselį) bei panaikinti vykdomąjį įrašą, 2011 03 03 priimtu ieškinio pareiškimu kreipėsi ieškovai A. S., H. S., atsakovas AB Šiaulių bankas, prašydami pripažinti negaliojančiu vienašalį sandorį (paprastąjį vekselį) bei panaikinti vykdomąjį įrašą. 2011 03 21 2011 03 28 pateiktais atsiliepimais atsakovas ieškinio nepripažįsta. 2011 05 17 teismo nutartimi šios dvi bylos sujungtos.

Teismo posėdžio metu ieškovai S. A., R. A. A. S., H. S. ir jų atstovas parodė, jog S. A. ir A. S. buvo UAB „Cedora“ akcininkai, daug bendradarbiavo su banku. Įmonė užsiėmė pastatų renovacija, dirbo gerai, apyvarta siekė iki 4 milijonų litų. Vėliau sąlygos ėmė griežtėti, reikėjo įmonę gelbėti. Tam reikėjo pratęsti kredito sutartį, tad bankas pareikalavo papildomų garantijų, paprašė ir vieno,. Ir kito išrašyti vekselį kredito sumai, bei šį vekselį turėjo garantuoti žmonos, R. A. ir H. S.. Tai buvo padaryta, bet renovacija sustojo ir viskas žlugo, įmonė bankrutavo. Pasirašant vekselį, jiems buvo pasakyta, jog tai formalus dalykas, iš asmeninių lėšų nieko reikalaujama nebus, kaip ir nieko nereiškia, tai tik tam, kad pratęsti kreditą. Jei nebus pasirašoma, kreditas tęsiamas nebus. Jie patys asmeniškai jokių skolų bankui neturėjo, dėl vekselio pasirašymo niekur nesikreipė, manė, jog tai formalumas. Mano, jog buvo spaudimas, nes tai buvo vienintelė galimybė pratęsti kreditą, tai netgi laikytina apgaule. Kreditas kitais būdais užtikrintas nebuvo. Žmonoms vekselis buvo pateiktas pasirašyti namuose, tai jie padarė patys, nieko niekam paaiškinta nebuvo. Jos pasirašydamos nemanė, jog tai svarbu. Nurodo, jog buvo spaudimas, nes kitaip nebūtų pratęstas kreditas, jei būtų supratę, kiek tai svarbu, pasirašę nebūtų.

Atsiliepimas

Atsakovo AB Šiaulių bankas atstovas teismo posėdžio metu parodė, kad nesutinka, jog buvo spaudimas ar apgaulė. Su ieškovais, kaip UAB „Cedora“ atstovais, bendrauta buvo seniai, jie net banko stogą remontavo. Buvo suteiktas kreditas, jį buvo prašoma pratęsti. Tuo metu jau buvo krizė, pinigų trūko. Reikėjo kredito užtikrinimo, kitų kredito užtikrinimo priemonių pateikta nebuvo. Buvo sutarta, jog kredito užtikrinimui bus išrašyti vekseliai, kurie bus laiduoti, tai ir buvo padaryta. Jokių skundų dėl banko darbuotojos veiksmų gauta nebuvo. Įmonė bankrutavo, jokios galimybės atgauti kreditą nėra, tad buvo kreiptasi dėl vykdomojo įrašo gavimo, bei pradėta išieškoti skola. Ieškovai netgi kreipėsi į banką, prašydami išdėstyti skolą. Patys ieškovai kaip fiziniai asmenys bankui skolingi nėra. Tikrai nėra planuojama išieškoti daugiau, nei liko skola pagal kreditavimo sutartį, toks užtikrinimas yra galimas, nors tai aiškiai sutartyje išdėstyta ir nėra, tad prašo ieškinio pareiškimą atmesti.

Liudytoja S. M. parodo, kad pažįsta ieškovus S. A., A. S. kaip banko klientus, buvo reikalinga pratęsti UAB „Cedora“ kredito sutartį, tam reikėjo arba laidavimo, ar kitos užtikrinimo priemonės, buvo pasirinkta užtikrinimas vekseliais. Jei to nebūtų padaryta, būtų pradėtas išieškojimas pagal kreditavimo sutartį. Banke ant vekselių pasirašė tik S. A., A. S., jiems šie vekseliai buvo perduoti, kad pasirašytų laiduotojai – jų žmonos, jais buvo pasitikima. Apie tai, jog vekseliais užtikrinama prievolė, padarytas įrašas sutartyje.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, jog 2009 07 28 yra išrašyti paprastieji vekseliai, vekselio davėjas S. A., laiduotoja R. A., 109231,61 Lt sumai, bei vekselio davėjas A. S., laiduotoja H. S., 109231,61 Lt sumai, o 2010 07 23 atlikti vykdomieji įrašai pagal šiuos vekslelius, nurodant sumokėti nesumokėta paprastoje vekselio sumą po 89903,30 Lt, bei pradėtas vykdymas pagal šiuos vykdomuosius įrašus. 2009 07 28 pakeista 2008 09 10 kreditavimo sutartis tarp AB Šialių bankas ir UAB Cedora, kurioje numatyta, jog kredito sutartis užtikrinama A S.ir S. A. pasirašytais, laiduojamais sutuoktinių H. S. ir R. A., paprastaisiais vekseliais. Pateikti įrodymai apie ieškovų šeimos sudėtį, gaunamas pajamas. UAB „Cedora“ 2009 05 25 Šiaulių apygardos teismo nutartimi iškelta bankroto byla.UAB „Cedora“ akcininkai A. S. ir S. A., turi po 50 procentų akcijų. Tiek S. A., tiek A. S. 2010 07 07 pateikė AB Šiaulių bankas prašymus leisti apmokėti skolą pagal paprastuosius vekselius per 7 metus.

Teismas konstatuoja, jog tarp atsakovo AB Šiaulių bankas ir UAB „Cedora“ buvo sudaryta kreditavimo sutartis, kuri buvo pakeista paskutinį kartą 2009 07 28, numatant sutartyje jos užtikrinimą paprastaisiais vekseliais, tokie vekseliai buvo išrašyti, bei laiduoti. Ginčo dėl šių aplinkybių nėra. Ieškovai nurodo, jog jie neturi asmeninių sandorių su atsakovu, atsakovas tai pripažįsta. Ginčo dėl vekselio išrašymo aplinkybių nėra, ieškovai nurodo, jog buvo spaudimas, nurodant, kad tik tokiu atveju bus pratęsiama kreditavimo sutartis, atsakovas iš esmės tai pripažįsta, nurodydamas, jog nesant užtikrinimo paprastaisiais vekseliais, kreditavimo sutartis pratęsta nebūtų buvusi. Ieškovai nurodo, jog jie nesuprato, jiems nebuvo išaiškintos vekselio pasirašymo pasekmės, jiems buvo nurodyta, jog tai tėra tik formalumas, kuris jiems pasekmių neturės. Tokiu būdu, iš esmės ieškovai ginčija vekselį bendraisiais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, nurodydamas, kad vekselis pripažintinas negaliojančiu, nes jo pasirašymas neatitinka tikrosios ieškovų valios. Ieškovų teigimu, pasirašydamas vekselius jie suklydo, nes nežinojo vekselių pasirašymo teisinių pasekmių, o atsakovas pasinaudojo jų suklydimu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas vekselius reglamentuojančias teisės normas, formuoja praktiką ta linkme, kad nebūtų pažeidžiama ir iškreipiama vekselio teisinė esmė, pagal kurią vekselis – tai vertybinis popierius, patvirtinantis teisėto jo turėtojo besąlygišką, nepriklausančią nuo jos atsiradimo pagrindo reikalavimo teisę į vekselyje nurodytą pinigų sumą, ir kartu įtvirtinantis besąlygišką skolininko pagal vekselį pareigą sumokėti šią sumą teisėtam vekselio turėtojui. Kasacinis teismas nutartyse yra pabrėžęs, kad vekselio prigimtis, savybės, užtikrinančios jo viešą patikimumą, specifinis teisinis reglamentavimas suponuoja ribotą vekselio davėjo galimybę reikšti prieštaravimus vekselio turėtojui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartį, priimtą civilinėje byloje A. L. su AB firma „VITI“, bylos Nr. 3K-3-443/2005; 2007 m. sausio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. su M. M., bylos Nr. 3K-3-8/2007; 2007 m. spalio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. P. su BUAB „Mocionas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-474/2007; Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. B. su G. R., bylos Nr. 3K-7-216/2007). Vekselis turi viešo patikimumo savybę, kuri reiškia, kad sąžiningas šio vertybinio popieriaus turėtojas gali pasitikėti tuo, jog dokumentas, atitinkantis įstatyme vekseliui nustatytus formalius reikalavimus, patvirtina, kad jis yra teisėtas šiame dokumente išreikštos teisės subjektas. Dėl to asmuo, kuris yra skolininkas pagal šį vertybinį popierių, neturi teisės atsisakyti sumokėti vekselyje nurodytą sumą, remdamasis aplinkybėmis, nenurodytomis jame, tarp jų ir tuo, kad nebuvo pagrindo šiam vertybiniam popieriui išduoti, arba tuo, kad tas pagrindas negalioja, nebent jis įrodytų, jog, įgydamas vertybinį popierių, vekselio įgijėjas žinojo arba turėjo žinoti apie nurodytus trūkumus, t. y. buvo nesąžiningas įgijėjas. Vekselio viešo patikimumo savybė galioja tik sąžiningiems vekselio turėtojams. Vekselio viešo patikimumo savybė suponuoja tai, kad šio vertybinio popieriaus turėtojas tol, kol neįrodyta priešingai, laikomas sąžiningu jo savininku, kuriam priklauso visos teisės pagal šį vertybinį popierių. Įstatyme nustatytas reikalavimas, kad vekselyje turi būti besąlyginis įsipareigojimas sumokėti jame nurodytą pinigų sumą (Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 2 punktas, 77 straipsnio 2 punktas, CK 1.105 straipsnio 1 dalis), reiškia tai, jog vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio. Prievolės abstraktumas reiškia tai, kad: pirma, abstrakti prievolė yra savarankiška, t. y. jos nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu; antra, abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės. Taigi vekselyje įtvirtintas prievolės abstraktumas reiškia, kad ši prievolė nesusijusi teisiniu ryšiu su vekselio išdavimo pagrindu, t. y. tuo teisiniu santykiu (tam tikru sandoriu), dėl kurio vekselis buvo išrašytas. Tai reiškia, kad skolininkas (vekselio davėjas), išduodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiškai kitą, negu jo įsipareigojimas pagal tą teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio išduodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį. Tokia abstrakti prievolė atsiranda išrašius vekselį. Vekselio išrašymas yra abstraktus vienašalis sandoris. Dėl šio abstraktaus vienašalio sandorio sukuriamas naujas civilinių teisinių santykių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta. Pagal Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 19 straipsnio nuostatas įsipareigoję pagal vekselį asmenys gynybai negali vekselio turėtojui pareikšti prieštaravimų, grindžiamų asmeniniais jų ir vekselio davėjo arba ankstesniųjų vekselio turėtojų santykiais, nebent vekselio turėtojas, įgydamas vekselį, tyčia būtų veikęs skolininko nenaudai. Tai reiškia, kad pagal šio straipsnio prasmę skolininkas pagal vekselį gali reikšti prieštaravimus dėl reikalavimo sumokėti vekselyje nurodytą sumą, tačiau tik tokius, kurie susiję su formaliais vekselio, kaip vertybinio popieriaus, trūkumais (jo rekvizitais), arba su tiesioginiais (asmeninais) skolininko pagal vekselį ir pirmojo vekselio turėtojo santykiais, taip pat dėl vekselio turėtojo nesąžiningumo, įgyjant vekselį. Tačiau Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 19 straipsnyje nustatytas draudimas reikšti vekselio turėtojui prieštaravimus, grindžiamus asmeniniais santykiais, netaikytinas tuo atveju, kai tokius prieštaravimus reiškia paprastojo vekselio davėjas pirmajam vekselio įgijėjui, t. y. tiesioginiam santykių, kurie buvo pagrindas išduoti vekselį, kontrahentui. Vekselio davėjas pirmajam vekselio turėtojui turi teisę reikšti prieštaravimus dėl vekselio apmokėjimo, remdamasis jiems žinomais santykiais. Vekselio išrašymas, minėta, yra abstraktus vienašalis sandoris. Dėl to, kad vekselio išrašymas yra valinis veiksmas, galimi atvejai, kai asmens, t. y. vekselio davėjo, veiksmai neatitinka jo vidinės valios. Tokiais atvejais vekselį išrašęs asmuo gali ginčyti šį sandorį, remdamasis ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo (žr., Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. B. su G. R., bylos Nr. 3K-7-216/2007). Tuo atveju, kai teisinis santykis atsiranda iš abstraktaus sandorio, skolininkas (vekselio davėjas) privalo įrodyti, kad nėra tokio teisinio santykio atsiradimo pagrindo arba kad jis negalioja.

Šioje byloje ieškovai nenurodo jokių formalių vekselio, kaip vertybinio popieriaus, trūkumų (jo rekvizitų), taip pat nenurodo jokio vekselio turėtojo nesąžiningumo. Tokiu būdu, ieškinys grindžiamas asmeniniais santykiais su pirmuoju vekselio turėtoju. Neginčijama, jog vekselio išrašymas buvo valinis veiksmas, kaip ir laidavimas už jį, tačiau nurodoma, jog šis valinis veiksmas neatitiko tikrosios ieškovų valios, jie nesuprato savo veiksmų pasekmių, tai jiems nebuvo išaiškinta, be to, galimai tai buvo apgaulė.

Sandoriai – tai sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. jais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 str. 1 d.). Suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje J. S. v. S. K., V. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-531/2009, 2008 m. spalio 27 d. nutartį J. G. v. S. M., bylos Nr. 3K-3-504/2008, 2004 m. vasario 18 d. nutartį civilinėje byloje Tauragės rajono vartotojų kooperatyvas „Žemaitijos žiedas“ v. B. L., bylos Nr. 3K-3-107/2004, kt.). Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokioms pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes. Teismas, spręsdamas dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu, privalo tirti ir vertinti CK 1.90 straipsnio taikymui pirmiau nurodytų būtinų sąlygų visumą. Pagal CK 1.91 straipsnį apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamos įtakos šalies valios susiformavimui. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Apeliacinis teismas, Civilinė byla Nr. 2A-122/2010).

Pažymėtina, jog abu ieškovai turi didelę praktiką, sudarydami sandorius, ilgą laiką bendravo su banku, sudarydami sutartis, ne kartą taikė kreditavimo sutarčių užtikrinimo priemones. Teiginį, jog jie nesuprato savo veiksmų esmės, iš dalies paneigia pati kreditavimo sutartis, kurios 4 skyriuje numatyta, jog būtent šie vekseliai yra kreditavimo sutarties užtikrinimo priemonė. Nors šioje sutartyje nėra aiškiai išdėstyta, kokias teises ir pareigas įgyja vekselius išrašę asmenys, tačiau pats numatymas vekselio kaip užtikrinimo priemonės leidžia teigti, jog buvo aišku, kad kredito šaliai – UAB „Cedora“ negrąžinus kredito, jo grąžinimas gali būti nukreiptas į kredito užtikrinimo priemones, šiuo atveju, paprastuosius vekselius. Nėra teismui nurodyta ir jokių aktyvių kitos sandorio pusės veiksmų, kuriais ieškovai būtų tyčia klaidinami, priešingai, aiškiai buvo nurodyta, jog kreditavimo sutartis, nesant užtikrinimo laidavimu ar vekseliais, nebus pratęsta, ši užtikrinimo priemonė buvo įtraukta į sutartį, tuo tapdama sutartine užtikrinimo priemone ( LR CK 6.70 str.). Tai, kad atsakovas nesiekia gauti didesnę turto dalį, nei numatyta pagal kreditavimo sutartį, akivaizdu ir iš vykdomųjų įrašų, kuriais prašoma išreikalauti mažesnę sumą, nei yra įrašyta paprastuosiuose vekseliuose, vykdomuosiuose įrašuose nurodyta tik tokia suma, kokią liko skolinga UAB „Cedora“ pagal kreditavimo sutartį. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nebuvo jokių kliūčių ieškovams prieš pasirašant vekselius visapusiškai įvertinti prisiimamos prievolės pobūdį, pasitarti su teisininkais, turint ieškovams patirties sudarant civilinius sandorius, į tai, jog ieškovai S. A. ir A. S. po paprastųjų vekselių pasirašymo taip pat atliko aktyvius veiksmus, siekdami užtikrinti vekselių laidavimą, nė vienas iš ieškovų nesiėmė aktyvių veiksmų paprastųjų vekselių užginčijimui iki priverstinio išieškojimo pradžios, pateikė atsakovui prašymus dėl skolos išdėstymo, tad laikytina, jog ieškovai patys ieškovai buvo nepateisinamai nerūpestingi, prieš įvykdydami vienašalį sandorį – pasirašydami paprastuosius vekselius. Ieškinio pareiškime nurodoma, jog atsakovas privertė pasirašyti vekselio laidavimą ir kitus asmenis – ieškovus R. A. ir H. S., tačiau tai yra paneigiama bylos medžiaga, bei pačių ieškovų parodymais, iš kurių akivaizdu, jog jokių veiksmų, priverčiančių ieškovus R. A. ir H. S. pasirašyti laidavimą, nebuvo, priešingai, paprastuosius vekselius laidavimo pasirašymui pateikė patys ieškovai S. A. ir A. S.. Tokiu būdu, nenustačius formalių paprastųjų vekselių trūkumų, nenustačius nei esminio suklydimo, nei apgaulės, pasirašant paprastuosius vekselius, teismas laiko, jog ieškovai privalo įvykdyti vienašalį sandorį – apmokėti pagal paprastuosius vekselius, tačiau jiems išlieka teisė, apmokėjus daugiau nei numatyta kaip kreditavimo sutartyje, laikant pagal šią sutartį paprastuosius vekselius užtikrinimo priemone, kreiptis į teismą dėl tų permokėtų sumų priteisimo, esant nepagrįstam kitos šalies praturtėjimui.

Įvertinus virš išdėstytą, ieškinio pareiškimas atmestinas.

Atmetant ieškinio pareiškimą, atsakovo ir valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovų ( Lietuvos Respublikos Civilinio Proceso Kodekso 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio Proceso Kodekso 259-270 str., teismas

Nusprendė:

Ieškinio pareiškimą atmesti.

Priteisti solidariai iš ieškovų S. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), R. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), H. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), teismo išlaidas valstybei, 27,35 (dvidešimt septyni Lt 35 ct) Lt už procesinių dokumentų įteikimą.

Laikinąsias apsaugos priemones, sustabdant vykdymo veiksmus, taikytas 2011 03 07, ir 2011 02 21 teismo nutartimis, sprendimui įsiteisėjus, panaikinti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.

Teisėjas A. M.