Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-122/2010

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2010-05-03
Bylos Nr.: 2A-122/2010
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Alė Bukavinienė, Nijolė Piškinaitė, Vigintas Višinskis
Ieškovas: V. S., R. S.
Atsakovas: AB ,,Ūkio bankas“
Advokatai: Diana Ingrida Vinklerytė, Tadas Kelpšas

Kategorijos

21.4.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
21.4.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-122/2010Procesinio sprendimo kategorijos: 21.4.2.6, 21.4.2.7 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gegužės 3 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Piškinaitės ir Viginto Višinskio,

sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei,dalyvaujant ieškovams V. S. , R. S. ,ieškovų atstovui advokatui Tadui Kelpšui,

atsakovo AB ,,Ūkio bankas“ atstovei I. K. , advokatams Dianai Ingridai Vinklerytei, Sauliui Ženteliui,

vertėjai Zinaidai Sakalauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. S. ir R. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 14 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-265-623/2009 pagal ieškovų V. S. ir R. S. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei Ūkio bankas, tretieji asmenys bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė ,,Stirniai“ ir notarė N. J. , dėl vekselio laidavimo bei vykdomojo įrašo dalies pripažinimo negaliojančiais.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovai V. S. ir R. S. kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydami pripažinti V. S. pateiktą 2007 m. balandžio 20 d. paprastojo neprotestuotino vekselio, kurio suma 400 000 Lt, išduoto UAB ,,Stirniai“ AB Ūkio bankas naudai, laidavimą negaliojančiu; pripažinti 2007 m. balandžio 20 d. paprastajame neprotestuotiname vekselyje 2007 m. gruodžio 21 d. Vilniaus miesto 42-ojo biuro notarės N. J. padarytą vykdomąjį įrašą negaliojančiu toje dalyje, kurioje reikalaujama išieškoti solidariai iš UAB ,,Stirniai“ ir vekselio laiduotojo V. S. 328 498, 19 Lt bei 6,2 procentų metinių palūkanų nuo vekselio išrašymo dienos iki visiško prievolės įvykdymo. Ieškovai nurodė, kad 2007 m. balandžio 20 d. tarp AB Ūkio bankas Vilniaus filialo ir UAB ,,Stirniai“ buvo pasirašyta kredito sutartis Nr. KR04-257/07, pagal kurią UAB ,,Stirniai“ paėmė iš banko 400 000 Lt dydžio paskolą apyvartinių lėšų papildymui. Paskolos grąžinimo užtikrinimui UAB ,,Stirniai“ pateikė paprastąjį vekselį 400 000 Lt sumai su 6,2 procentų metinėmis palūkanomis, laiduotą V. S. , apmokamą jį pateikus. Paskolą UAB ,,Stirniai“ įsipareigojo grąžinti iki 2007 m. spalio 19 d., tačiau iki numatyto termino paskolos negrąžino. Kadangi UAB ,,Stirniai“ pažeidė kredito sutarties sąlygas, atsakovas kreipėsi į Vilniaus miesto 42 notarų biuro notarę N. J. , kuri 2007 m. gruodžio 21 d. padarė vykdomąjį įrašą vekselyje ir pareikalavo išieškoti solidariai iš UAB ,,Stirniai“ ir laiduotojo V. S. atsakovo naudai 326 861,89 Lt nesumokėtos vekselio sumos, 1 636, 30 Lt notarui už vekselio vykdomojo įrašo darymą sumokėtos sumos ir 6,2 procentų metinių palūkanų nuo vekselio išrašymo dienos iki visiško vekselio apmokėjimo dienos. Ieškovų atžvilgiu buvo imtasi priverstinių vykdymo veiksmų. Ieškovai nurodė, kad joks išieškojimas iš jų turto negali būti vykdomas, kadangi pats vekselis ir jo pagrindu padarytas vykdomasis įrašas dalyje, kurioje V. S. laidavo už UAB ,,Stirniai“ tinkamą prievolių vykdymą ir dėl to pripažintas solidariai atsakingu, turėtų būti pripažinti negaliojančiais ir panaikinti vadovaujantis CK 1.90 straipsniu, 1.91 straipsniu, 3.96 straipsnio 1 dalimi bei Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 82 straipsnio nurodytais pagrindais. Ieškovas, laiduodamas už 2007 m. balandžio 20 d. vekselį veikė esminio suklydimo ir apgaulės įtakoje, todėl ieškovo veiksmai neatspindėjo tikrosios jo valios. Nustatant suklydimo faktą, būtina atsižvelgti į tai, kad ieškovas V. S. nėra Lietuvos Respublikos pilietis, nemoka lietuvių kalbos ir todėl negalėjo suprasti, jog asmeniškai laiduoja už UAB ,,Stirniai“. Be to, ieškovas buvo suklaidintas atsakovo darbuotojų – buvo įtikintas, kad jis UAB ,,Stirniai“ vardu išduoda paprastąjį neprotestuotiną vekselį atsakovui ir kad visus įsipareigojimus prisiima tik UAB ,,Stirniai“, tačiau ne jis pats kaip fizinis asmuo. Atsakovas, pažeisdamas Bankų įstatymo 56 straipsnio 2 dalyje numatytą pareigą nutylėjo ir neišaiškino ieškovui jo atliekamų veiksmų esmės bei galimų pasekmių. Aplinkybė, kad banko darbuotojai apskritai nesidomėjo, ar ieškovas turi sutuoktinę, ar ji sutinkanti, kad ieškovas asmeniškai laiduotų už UAB ,,Stirniai“ savo ir tuo pačiu savo šeimos turtu, sudarė prielaidas ieškovui suklysti, t.y. manyti, kad tai ne jis asmeniškai laiduoja už UAB ,,Stirniai“ prievolę pagal vekselį, tačiau, kad yra išrašomas UAB ,,Stirniai“ vardu vekselis, kurį įmonė pati ir turės apmokėti. Ginčijamas laidavimas naikintinas ir CK 3.96 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes ieškovo sutuoktinė ieškovo prisiimtam laidavimui vekselyje nebuvo davusi savo sutikimo, o atsakovas elgėsi nesąžiningai, kadangi priimdamas laidavimą neišaiškino ieškovui jo atliekamų teisinių veiksmų esmės, nepasidomėjo, ar ieškovas yra vedęs ir gali prisiimti asmeninę prievolę be sutuoktinio sutikimo.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. balandžio 14 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš V. S. ir R. S. po 3 142,49 Lt žyminio mokesčio, po 475,60 Lt išmokėtų vertėjai ir po 20,25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, priteisė iš V. S. ir R. S. po 1 121 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsakovui AB Ūkio bankui. Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad ieškovas V. S. , būdamas UAB „Stirniai“ steigėjas, akcininkas ir direktorius (t. 1, b. l. 102-113), 2007 m. balandžio 20 d. veikdamas kaip UAB „Stirniai“ direktorius pasirašė su atsakovu AB Ūkio bankas Kredito sutartį Nr.KR04-257/07 (t. 1, b. l. 21-26), pagal kurią UAB „Stirniai“ pasiskolino iš atsakovo 400 000 Lt. Kredito sutarties sąlygų 1.10.1 p. numatė prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonę – UAB „Stirniai“ paprastojo vekselio 400 000 Lt sumai su 6,2 proc. metinėmis palūkanomis pateikimą, kuris laiduotas V. S. . Tą pačią 2007 m. balandžio 20 d. UAB „Stirniai“, atstovaujama direktoriaus V. S. ir pats ieškovas V. S. išdavė AB Ūkio bankui paprastąjį neprotestuotiną vekselį 400 000 Lt sumai su 6,2 proc. metinėmis palūkanomis (t. 1, b. l. 81). 2007 m. gruodžio 21 d. Vilniaus m. 42-ojo notarų biuro notarė N. J. išdavė paprastojo vekselio vykdomąjį įrašą, kuriuo pareikalavo išieškoti iš solidarių skolininkų UAB „Stirniai“ ir laiduotojo V. S. 328 498, 19 Lt bei 6,2 proc. metinių palūkanų nuo vekselio išrašymo dienos iki visiško prievolės įvykdymo (t. 1, b. l. 28). Teismas nurodė, kad bylos duomenimis nustatyta, jog V. S. yra Armėnijos Respublikos pilietis (t. 1, b. l. 42-43). Kaip paaiškino pats ieškovas, jis Lietuvoje gyvena jau trylika metų, yra įsteigęs UAB „Stirniai“, kuriai vadovauja. Ieškovas pripažino, kad ginčijamas vekselis buvo jo pasirašytas imat antrąją paskolą iš atsakovo. Teismo teigimu, iš atsakovo pateiktos 2006 m. UAB „Stirniai“ suteiktos pirmosios paskolos bylos šviesokopijos matyti, kad 2006 m. spalio 3 d. Kredito sutartimi Nr.KR04-464/06 AB Ūkio bankas suteikė UAB „Stirniai“ 300 000 Lt paskolą iš esmės tokiomis pačiomis sąlygomis. Teismas nurodė, kad šioje paskolos byloje taip pat gausu ieškovo V. S. kaip UAB „Stirniai“ vadovo pasirašytų sutarčių, priėmimo – perdavimo aktų, prašymas, UAB „Stirniai“ veiklos aprašymas ir tai rodo, kad ieškovas V. S. turėjo didelę patirtį kaip įmonės vadovas sudarant sutartis, kurias pasirašydavo išimtinai lietuvių kalba. Teismo teigimu, ieškovai nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad kuris nors UAB „Stirniai“ V. S. pasirašytas dokumentas ieškovui prieš jį pasirašant būtų raštu išverstas į V. S. suprantamą ne lietuvių kalbą. 2006 m. spalio 3 d. V. S. pasirašytas kaip įmonės vadovo ir laiduotojo vekselis yra analogiškas ginčijamam, todėl teismas sprendė, kad V. S. išrašydamas 2007 m. balandžio 20 d. šioje byloje ginčijamą vekselį jau turėjo patirties, todėl galėjo ir privalėjo suprasti bei suprato tokio rašytinio dokumento esmę. Taip pat teismas nurodė, kad ieškovai teigia, jog V. S. pasirašė vekselį suklydimo ir apgaulės įtakoje (CK 1.190 ir 1.91 str.), nurodydami šiuos vienas kitam prieštaraujančius sandorių negaliojimo pagrindus, ieškovai ieškinį grindžia iš esmės vienintele aplinkybe – ieškovo V. S. lietuvių kalbos nežinojimu (nemokėjimu nei skaityti, nei rašyti, kalbos nesupratimu). Teismo manymu, byloje surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad ieškovas turi tiek lietuvių, tiek rusų kalbos žinias, kurios leido suprasti išrašomo vekselio esmę. Ieškovė R. S. paaiškino, kad ieškovų šeimoje kalbama maišyta lietuvių ir rusų kalbomis. Apklausta liudytoja buvusi AB Ūkio banko darbuotoja J. P. , kuri dalyvavo ieškovui V. S. išrašant vekselį, parodė, kad su ieškovu bendravo pusiau rusiškai, pusiau lietuviškai. Ieškovas su banko darbuotoja bendravo rusiškai ir visas kredito suteikimo sąlygas suprato. Apklausta liudytoja Ūkio banko darbuotoja Aušrinė Volungevičiūtė patvirtino girdėjusi ieškovą kalbant lietuviškai, o pati asmeniškai bendravo su ieškovu ir lietuviškai, ir rusiškai. 2009 m. sausio 27 d. teismo posėdyje taip pat buvo pastebėta, kad ieškovas V. S. atsakinėdamas į jam užduodamus lietuvių kalba klausimus nelaukia, kol juos išvers byloje dalyvaujanti vertėja (t. 2, b. l. 13). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad ieškovas V. S. supranta lietuvių ir rusų kalbas, kuriomis su juo bendravo atsakovo AB Ūkio banko darbuotojos, yra pasirašęs UAB „Stirniai“ vardu gausybę dokumentų lietuvių kalba, turėjo patirtį pasirašydamas kaip įmonės vadovas ir laiduotojas 2006 m. spalio 3 d. vekselį, kuris yra analogiškas ginčijamam ir kurį UAB „Stirniai“ grąžinus pirmąją paskolą turėjo teisę gauti ir išsiverti į ieškovui suprantamą kalbą. Todėl teismas sprendė, kad ieškovas V. S. , išrašydamas 2007 m. balandžio 20 d. šioje byloje ginčijamą vekselį suprato jo esmę ir prasmę. Pakartotinai išrašydamas analogišką vekselį, ieškovas turėjo galimybę apsvarstyti ir įvertinti galimas tokio teisinio veiksmo pasekmes, o abejodamas dėl ketinamo atlikti veiksmo teisinės reikšmės ir galimų teisinių pasekmių, būdamas patyręs verslininkas, o tuo pačiu sąžiningas, protingas ir apdairus asmuo, turėjo pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu arba apskritai susilaikyti nuo tokio veiksmo. Teismas nurodė, kad nenustačius ieškovo V. S. valios trūkumų išrašant 2007 m. balandžio 20 d. vekselį, nėra pagrindo pripažinti V. S. pateiktą 2007 m. balandžio 20 d. paprastojo neprotestuotino vekselio, kurio suma 400 000 Lt, išduoto UAB ,,Stirniai“ AB ,,Ūkio bankas“ naudai, laidavimą negaliojančiu bei pripažinti 2007 m. balandžio 20 d. paprastajame neprotestuotiname vekselyje 2007 m. gruodžio 21 d. Vilniaus miesto 42-ojo biuro notarės N. J. padarytą vykdomąjį įrašą negaliojančiu toje dalyje, kurioje reikalaujama išieškoti solidariai iš UAB ,,Stirniai“ ir vekselio laiduotojo V. S. 328 498, 19 Lt bei 6,2 procentų metinių palūkanų nuo vekselio išrašymo dienos iki visiško prievolės įvykdymo. Dėl ieškovo V. S. sutuoktinės R. S. sutikimo nebuvimo teismas nurodė, kad R. S. teismui paaiškino, jog ji savo sutikimo V. S. pasirašyti 2007 m. balandžio 20 d. paprastojo neprotestuotino vekselio, kurio suma 400 000 Lt, išduoto UAB ,,Stirniai“ AB ,,Ūkio bankas“ naudai, laidavimą nėra išdavusi. Pagal CK 3.92 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Įstatymai nenumato sutuoktinio sutikimo išrašant vekselį, todėl teismas nurodė, kad ieškovės R. S. sutikimo kartu su išrašytu vekseliu pateikti AB Ūkio bankui nebuvo privalu. Teismas konstatavo, kad ieškovai atsakovo AB Ūkio banko nesąžiningumo šioje byloje neįrodė (CK 3.96 str. 1 d.), todėl nesant AB Ūkio banko nesąžiningumo, ieškovų ieškinys netenkinamas.

Šalies argumentai

Ieškovai V. S. ir R. S. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Neteisingi teismo argumentai, kad ieškovas moka ir žino lietuvių kalbą, gali suprasti lietuvių teisinę kalbą, o taip pat teisines sąvokas. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl ieškovų pateiktų argumentų, kurie pagrindžia, jog ieškovas nesupranta lietuvių kalbos. Teismas apie ieškovo galimybes suprasti ginčijamo laidavimo esmę 2007 m. balandžio 20 d. vekselyje, sprendė ne iš konkrečių byloje surinktų objektyvių įrodymų, tačiau rėmėsi savo subjektyvia nuomone, kuri teismui susidarė teisminio nagrinėjimo metu ir visiškai neatspindi ieškovo galimybės suprasti jo pasirašyto vekselio laidavimo esmę 2007 metais. Tos aplinkybės, kad ieškovas yra kažkada pasirašęs sandorius ar kitus dokumentus lietuvių kalba, neleidžia daryti išvados apie ieškovo lietuvių kalbos mokėjimą. Teismas negalėjo remtis tariama ieškovo patirtimi analogiškose ar panašiose situacijose, tačiau privalėjo nustatinėti ir aiškintis, ar ieškovas suprato konkretaus veiksmo, t. y. 2007 m. balandžio 20 d. vekselio laidavimo esmę ir iš to kylančias pasekmes. Vekselyje ir jo laidavime išreikšta asmens valia, turi būti aiškinami atsietai nuo kitų sandorių, kadangi vekselio ir jo laidavimo abstraktumas neleidžia jų sieti su kitomis sutartimis.

2. Teismas nevertino aplinkybių dėl atsakovo pareigos tinkamai paaiškinti savo klientui atliekamo veiksmo teisinę reikšmę, pažeidimo. Bet koks atsakovo tylėjimas (reikmingų aplinkybių neišaiškinimas) šios bylos kontekste reiškia ieškovo apgaulę. Atsakovas gavęs vekselio, kaip UAB ,,Stirniai“ kredito sutarties užtikrinimą, elgėsi akivaizdžiai nesąžiningai, kadangi įgijo ir teisę reikalauti prievolės įvykdymo iš UAB ,,Stirniai“ ir asmeniškai iš ieškovo. Bankas privalėjo suprasti ir žinoti, kad vekselis (bei jo laidavimas) ir kredito sutartis, sukuria savarankiškas prievoles ir suteikia nepagrįstą pranašumą bankui prieš skolininką UAB ,,Stirniai“ ir trečiąjį asmenį – V. S. . Banko apgaulės faktą patvirtina ir banko atstovės teismo posėdžio metu išsakyti teiginiai, kad neva bankas nedalyvavo pasirašant 2007 m. balandžio 20 d. vekselį ir tuo pačiu šio vekselio laidavimą. Tačiau kitų byloje apklaustų liudytojų parodymai patvirtina, kad patį vekselį parengė bankas nepaaiškinęs ieškovui jo atliekamų teisinių veiksmų (laidavimo išdavimo) esmės, jį apgavo, turėdamas vienintelį tikslą – kuo labiau užtikrinti UAB ,,Stirniai“ vardu paimtos paskolos vykdymą. Dėl ieškovo apgaulės fakto teismas apskritai nepasisakė. Tiek ieškovo suklydimas dėl lietuvių kalbos nemokėjimo, tiek šio suklydimo paskatinimas atsakovo apgaule, nutylint reikšmingas vekselio laidavimo sudarymo aplinkybes, neprieštarauja vienas kitam, todėl 2007 m. balandžio 20 d. vekselio laidavimo pripažinimas negaliojančiu galimas abiem CK 1.90 ir 1.91 straipsniuose numatytais pagrindais.

3. Teismas, nustatinėdamas tikrąją ieškovo valią, nepagrįstai neatsižvelgė į byloje dalyvavusių liudytojų parodymus, o konkrečiai į buvusios atsakovo darbuotojos J. P. duotus paaiškinimus, kuriais ji teigė, jog ieškovas atsisakė įkeisti savo turtą UAB ,,Stirniai“ prievolės bankui pagal 2007 m. balandžio 20 d. kredito sutartį užtikrinimui. Ieškovo atsisakymas garantuoti UAB ,,Stirniai“ prievoles bankui savo asmeniniu ar šeimos turtu, patvirtina, kad ieškovas nenorėjo pateikti bankui savo asmeninio laidavimo už įmonės prievoles.

4. Teismas netinkamai taikė 3.92 straipsnio 3 dalies normą, kadangi minėta nuostata neatleidžia nuo įstatymo bendro pobūdžio imperatyvo, jog vieno sutuoktinio sandoris turi būti patvirtintas kito sutuoktinio parašu. Šiame straipsnyje įtvirtinta prezumpcija, kuri kaip ir bet kuri kita teisinė prezumpcija gali būti paneigta. Šiuo atveju pati ieškovė paneigė šią CK 3.92 straipsnio 3 dalyje nurodytą prezumpciją teigdama, kad ji nesutiko su tokiu jos vyro V. S. išduotu vekselio laidavimu. Byloje nėra nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų, kad ieškovė pritarė ginčijamam laidavimui. Nesant ieškovės sutikimo dėl ieškovo prisiimto laidavimo sandorio, šis sandoris pripažintinas negaliojančiu CK 3.96 straipsnio 1 dalies pagrindu. Taip pat ginčijamas sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu ir CK 3.96 straipsnio 2 dalyje numatytu pagrindu, kadangi laidavimą ieškovas galėjo išduoti tik turėdamas kito sutuoktinio sutikimą.

5. Teismas sprendime nepasisakė dėl atsakovo kaltės ir nesąžiningumo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką bei Lietuvos Respublikos banko įstatymo nuostatas, kredito įstaiga – bankas yra įpareigotas elgtis kaip savo srities profesionalas ir turi veikti pagal padidintus atidumo, rūpestingumo reikalavimus. Tokią banko pareigą lemia specifinė jo vykdoma veikla, kuri turi būti patikima visų trečiųjų asmenų atžvilgiu. Civilinėje teisėje kaltė ir nesąžiningumas yra siejami su atitinkamos teisinės pareigos veikti rūpestingai ir atidžiai pažeidimu. Šio reikalavimo nepaisymas lemia teisinių santykių dalyvių pripažinimą nesąžiningais, ko pasekoje taikomos visos nesąžiningam asmeniui taikytinos teisinės pasekmės. Nagrinėjamu atveju gali būti taikoma ir atsakovo nesąžiningumo prezumpcija, įtvirtinta CK 6.67 straipsnio 4 ir 5 punktuose, kadangi ieškovas pasirašė 2007 m. balandžio 20 d. vekselio laidavimą esant akivaizdžiai jo ir atsakovo įsipareigojimų disproporcijai, t. y. ieškovas įsipareigojo kaip laiduotojas atsakyti prieš banką 400 000 Lt sumai, už tai negaudamas jokios naudos. Taip pat ieškovo sudaromas sandoris (vekselio laidavimas), buvo sudaromas dėl skolos, kurios mokėjimo terminas dar nebuvo suėjęs. Atsakovas nepaneigė savo nesąžiningumo prezumpcijos, o teismas nepagrįstai šio fakto neįvertino.

Atsiliepimas

Atsakovas AB ,,Ūkio bankas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad:

1. Pagal CK 1.90 straipsnio 5 dalį, šalis negali remtis suklydimo aplinkybe CK 1.90 straipsnio prasme, jeigu ji suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti. Lietuvos teismų praktikoje ši teisės norma aiškinama tuo, kad kiekvienas asmuo, dalyvaudamas civilinėje apyvartoje, privalo elgtis pakankamai apdairiai ir rūpestingai, todėl šalies elgesys gali būti kvalifikuojamas kaip suklydimas tik tuo atveju, jeigu analogiškomis aplinkybėmis apdairus ir atidus asmuo būtų sudaręs sandorį tokiomis pat sąlygomis kaip ir klydusi šalis. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas teigia neva nesupratęs lietuvių kalbos, tačiau nepaisant to, vis tiek pasirašė lietuvių kalba surašytą vekselio laidavimą, konstatuotina, kad šiuo atveju apeliantas buvo itin neapdairus, neatsargus ir nerūpestingas, pats prisiėmė neigiamų pasekmių riziką, todėl pagal CK 1.90 straipsnio 5 dalį, ginčydamas vekselio laidavimą, ieškovas neturi teisės remtis suklydimo aplinkybe.

2. Vekselio laidavimo ginčijimas CK 1.90 straipsnyje ir CK 1.91 straipsnyje nurodytais pagrindais yra nesuderinamas. Teismas, nustatinėdamas faktą ar ieškovas, pasirašydamas vekselio laidavimą, suprato jo turinį ir pasekmes, tinkamai taikė CPK 185 straipsnį, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą atmesti ieškovų ieškinį dėl vekselio laidavimo pripažinimo negaliojančiu CK 1.90 straipsnio ir CK 1.91 straipsnio pagrindu.

3. Ginčydamas sandorį dėl to, kad jis buvo sudarytas be kito sutuoktinio sutikimo, ieškovas turi įrodyti ne tik pritarimo tokiam sandoriui nebuvimą, bet ir kitos šalies nesąžiningumą (CK 3.96 str. 1 d.). Tačiau ieškovai atsakovo nesąžiningumo neįrodė.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo UAB ,,Stirniai“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo priimti teismo sprendimą vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).

Nagrinėjamoje byloje ieškovas ginčija paprastojo neprotestuotino vekselio, išduoto UAB ,,Stirniai“ AB Ūkio bankas naudai, V. S. laidavimą bei vekselio pagrindu išduotą vykdomąjį įrašą, kaip sudarytą suklydimo bei apgaulės įtakoje (CK 1.90, 1.91 str.), bei nesant ieškovo sutuoktinės R. S. sutikimo (CK 3.96 str. 1 d.).

Sandoriai – tai sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. jais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 str. 1 d.). Suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje J. S. v. S. K., V. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-531/2009, 2008 m. spalio 27 d. nutartį J. G. v. S. M., bylos Nr. 3K-3-504/2008, 2004 m. vasario 18 d. nutartį civilinėje byloje Tauragės rajono vartotojų kooperatyvas „Žemaitijos žiedas“ v. B. L., bylos Nr. 3K-3-107/2004, kt.). Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokioms pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes. Teismas, spręsdamas dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu, privalo tirti ir vertinti CK 1.90 straipsnio taikymui pirmiau nurodytų būtinų sąlygų visumą.

Iš bylos duomenų matyti, kad apeliantas argumentą, kad pasirašydamas 2007 m. balandžio 20 d. vekselio laidavimą, iš esmės veikė suklydimo ir apgaulės įtakoje, motyvavo, tuo, jog jis yra kitatautis, nemokantis lietuvių kalbos, todėl išduodamas vekselio laidavimą nesuprato savo veiksmų esmės ir ji jam nebuvo tinkamai išaiškinta suprantama kalba.

Vien ta aplinkybė, kad apeliantas V. S. yra kitatautis, neleidžia daryti išvados, kad pasirašydamas vekselio laidavimą, jis nesuprato lietuvių kalbos ir savo veiksmų esmės bei pasekmių. Nurodyta aplinkybė, kad apeliantas yra kitatautis, savaime nereiškia, kad daugiau nei 10 metų gyvendamas Lietuvoje, būdamas susituokęs su lietuve žmona, Lietuvoje jau keletą metų vystydamas savo verslą, nemoka ir nesupranta lietuvių kalbos. Apeliantas V. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad su šeimos nariais jis bendrauja maišyta lietuvių ir rusų kalbomis. Byloje liudytojų – AB Ūkio banko darbuotojų parodymais nustatyta, kad pasirašant ginčijamą vekselį su apeliantu taip pat buvo bendraujama maišyta lietuvių ir rusų kalbomis (t. 2, b. l. 34-40). Bylos duomenimis nustatyta, kad anksčiau apelianto V. S. sudaryti sandoriai taip pat buvo pasirašyti lietuvių kalba, apeliantas, kaip įmonės akcininkas ir vadovas turėjo didelę patirtį sudarant įvairius sandorius. Taip pat apeliantas buvo pasirašęs 2006 m. spalio 3 d. vekselį, kuris yra analogiškas ginčijamam (t. 1, b. l. 97). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad apeliantas pasirašydamas analogišką vekselį turėjo galimybę apsvarstyti bei įvertinti tokio teisinio veiksmo pasekmes, o abejodamas dėl savo atliekamo veiksmo teisinės reikšmės ir jo galimų teisnių padarinių, prieš atlikdamas tą veiksmą, pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu ar susilaikyti nuo tokio veiksmo atlikimo. Apeliantas V. S. turėjo savo verslą, buvo įmonės direktoriumi, todėl pasirašinėjo įvairius sandorius ir su UAB ,,Stirniai“ veikla susijusius dokumentus. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad lietuvių kalbos vartojimas verslo santykiuose nebuvo kliūtis V. S. juose dalyvauti, tai patvirtina, kad apeliantas šią kalbą pakankamai mokėjo bei suprato. Be to, jeigu apeliantui pasirašant ginčijamą vekselį ir iškilo neaiškumų, tai nesiimdamas priemonių pilnai išsiaiškinti visų aplinkybių, jis elgėsi neapdairiai ir neatidžiai, o tai veikdamas jis prisiėmė ir neigiamus savo veiksmų padarinius.

Nepagrįstas apelianto argumentas, kad teismas negalėjo remtis tariama ieškovo patirtimi analogiškose ar panašiose situacijose sudarant sandorius. Kadangi apeliantas įrodinėja, kad jis, pasirašydamas vekselio laidavimą, nesuprato lietuvių kalbos, dėl ko nesuprato ir pasirašomo vekselio laidavimo esmės bei pasekmių, teismas šią apelianto įrodinėjamą aplinkybę vertino visų bylos aplinkybių kontekste, vertindamas tiek tiesioginius, tiek netiesioginius įrodymus (CPK 185 str.).

Pagal CK 1.91 straipsnį apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamos įtakos šalies valios susiformavimui. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais.

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytoja J. P. nurodė, kad apeliantui V. S. buvo paaiškinta vekselio laidavimo esmė ir jo sukeliamos pasekmės. Taip pat liudytoja nurodė, kad produktus klientams AB Ūkio bankas siūlo atsižvelgdamas į kliento finansinę padėtį, kadangi UAB ,,Stirniai“ pakankamai turto neturėjo, kad galėtų tinkamai užtikrinti prievolės įvykdymą, apeliantui buvo pasiūlyta laiduoti už įmonės prievoles savo turtu, su šiuo pasiūlymu apeliantas sutiko ir pasirašė vekselio laidavimą (t. 2, b. l. 9-22). Kaip minėta, apeliantas ir anksčiau buvo pasirašęs analogišką vekselį. Atsižvelgiant į šiuos bei anksčiau nurodytus argumentus, nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas atliko tokius tyčinius veiksmus, kurie turėjo įtakos apelianto V. S. valios susiformavimui pasirašant vekselį.

Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai išanalizavo bylos aplinkybes, įvertino bylos įrodymus bei šalių argumentus, todėl padarė pagrįstą, faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą, kad apeliantas V. S. pasirašydamas ginčijamą vekselį, vekselio laidavimo esmę bei pasekmes suprato. Teismo posėdžio metu liudytojo V. G. nurodyti argumentai nepaneigia teismo nustatytų aplinkybių (t. 2, b. l. 143-148).

Pagal CK 3.96 straipsnio 1 dalį sandoriai, sudaryti be kito sutuoktinio sutikimo ir vėliau jo nepatvirtinti, gali būti nuginčyti pagal sutikimo nedavusio sutuoktinio ieškinį per vienerius metus nuo tos dienos, kai jis sužinojo apie tokį sandorį, jeigu įrodoma, kad kita sandorio šalis buvo nesąžininga. Įstatymai nenumato, jog išrašant vekselio laidavimą yra būtinas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas, taip pat pagal CK 3. 92 straipsnio 4 dalį, vekselio laidavimas nėra priskiriamas prie tų sandorių, kuriuos gali sudaryti tik abu sutuoktiniai, todėl apeliantė R. S. ginčydama sutuoktinio V. S. pasirašytą vekselio laidavimą, turėjo įrodyti kitos šalies – atsakovo AB Ūkio banko nesąžiningumą.

Verslo praktikoje yra įprasta naudoti įvairaus prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus, tuo pačiu ir laidavimą, tačiau jų naudojimas nereiškia kreditoriaus nesąžiningumo.

Šiuo atveju apeliantai neįrodė atsakovo nesąžiningumo. Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad byloje turėjo būti taikoma atsakovo nesąžiningumo prezumpcija, įtvirtinta CK 6.67 straipsnio 4 ir 5 punktuose, kadangi ieškovas pasirašė 2007 m. balandžio 20 d. vekselio laidavimą esant akivaizdžiai jo ir atsakovo įsipareigojimų disproporcijai, taip pat ieškovo sudaromas sandoris (vekselio laidavimas), buvo sudaromas dėl skolos, kurios mokėjimo terminas dar nebuvo suėjęs. Nagrinėjamu atveju apeliantų nurodyta teisės norma negali būti taikoma, kadangi ji skirta kreditoriaus teisių gynimui, kurio poreikis nulemtas siekio užkirsti kelią galimam skolininko piktnaudžiavimui savo teisėmis, taip užtikrinant įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų pareigų kreditoriui įvykdymą. Be to, šiuo atveju, negalima daryti išvados, kad ieškovas pasirašė 2007 m. balandžio 20 d. vekselio laidavimą esant akivaizdžiai jo ir atsakovo įsipareigojimų disproporcijai. Byloje nustatyta, kad ieškovas buvo vienintelis UAB ,,Stirniai“ akcininkas ir jis pasirašydamas 2007 m. balandžio 20 d. vekselį, laidavo už kredito sutartimi Nr. KR04-257/07 UAB ,,Stirniai“ banko suteiktą 400 000 Lt dydžio paskolą.

Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentais neturi pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).

Netenkinant apeliacinio skundo, atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.). Bylos duomenimis, ieškovai paduodami apeliacinį skundą sumokėjo 1 000 Lt (t. 2, b. l. 57) dydžio žyminį mokestį, o Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutartimi ieškovams buvo atidėtas likusio – 6 284,98 Lt žyminio mokesčio mokėjimas iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo, kuris priteistinas iš ieškovų. Iš ieškovų taip pat priteistinos 471,83 Lt dydžio išlaidos vertėjo paslaugoms apmokėti bei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, valstybei (CPK 88, 93, 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovų V. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 3 142,49 Lt (tris tūkstančius šimtą keturiasdešimt du litus, 49 ct) žyminio mokesčio, po 235,91 Lt (du šimtus trisdešimt penkis litus, 91 ct) išlaidų vertėjo paslaugoms apmokėti ir po 3,60 Lt (tris litus, 60 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Teisėjai Alė BukavinienėNijolė PiškinaitėVigintas Višinskis