Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

I.P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Zarasuose, Lietuvos Respublikos pilietė, išsituokusi, įgijusi vidurinį išsilavinimą, niekur nedirbanti, darbo biržoje registruota, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenanti (duomenys neskelbtini), ankščiau teista :

1. Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 vasario 18 dienos teismo baudžiamuoju įsakymu pripažinta kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje. Paskirta subendrinta bausmė 12 MGL dydžio bauda;

2. Ignalinos rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 28 d. nuosprendžiu (baudžiamoji byla Nr. 1-6-277/2014) pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta bausmė – laisvės atėmimas šešiems mėnesiams. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64(1) straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki keturių mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus visiškai sudedant su Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 18 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 12 MGL dydžio, t.y. 1560 Lt, bauda, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas keturiems mėnesiams ir 12 MGL dydžio, t.y. 1560 Lt (451,81 Eur), bauda, nustatant, kad bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Taip pat, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas kardomojo kalinimo laikas nuo 2013 m. gruodžio 8 d. iki 2014 m. sausio 28 d., vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai bei, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, paskiriant pareigą per bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. (bausmę atliko 2015-02-19).

2016 m. balandžio 21 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo nutartimi paskirta 12 MGL dydžio bauda pakeista viešaisiais darbais dviem mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti 36 valandas per mėnesį visuomenės labui ir viso atlikti 72 valandas viešųjų darbų, o 2016 m. birželio 17 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo nutartimi Ignalinos rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 28 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 12 MGL dydžio bauda pakeista 6 parų trukmės arešto bausme (arešto bausmė atlikta 2016 m. liepos 21 d.).Teistumas išnykęs,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. P., sunkiai sužalojo žmogų, o būtent:

2018 m. vasario 12 d., apie 09.30 val., gyvenamajame vagonėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, kaire ranka, vieną kartą dūrė peiliu R. D. į pilvą, padarydama nukentėjusiajam R. D. kiauryminę pilvo sienos žaizdą dešiniame pašonkaulyje su storosios žarnos sužalojimu, tokiu būdu sunkiai sutrikdė R. D. sveikatą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje.

R. D. pareiškė byloje civilinį ieškinį 500 Eur sumai ir prašė teismo priteisti iš kaltinamosios 450 Eur neturtinei žalai ir 50 Eur turtinei žalai atlyginti. R. D. nurodo, jog turtinę žalą sudaro jo kelionės į teismo posėdžius ir į gydymosi įstaigas, pirkti vaistai. Tačiau jokių dokumentų, patvirtinančių turėtas išlaidas, jis pateikti negali, nes jų neturi. Jam padaryta 450 Eur dydžio neturtinė žala pasireiškė tuo, jog dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo jam teko ilgai gydytis ligoninėje, kęsti skausmą, nepatogumus. Prašo tenkinti jo civilinį ieškinį pilna apimtimi.

Teismo posėdyje liudytoja apklausta L. M. parodė, kad ji yra R. D., sesuo. Ji žino, kad jos brolis R. D. buvo sužalotas peiliu 2018 m. vasario 12 d. ten, kur gyvena (duomenys neskelbtini). Ji gyvena (duomenys neskelbtini) su sugyventiniu V. R.. Šeštadienį, t. y. 2018 m. kovo 17 d., V. važiavo į R. D. vagonėlį paimti drabužių ir prie vagonėlio laiptų rado peilį. V. peilį padėjo vagonėlyje ant kėdės. Matyt peilio nesimatė tol, kol nenutirpo sniegas. Pas ją buvusius marškinius, kuriais R. D. dėvėjo įvykio metu, ir rastą peilį ji pateikė policijos pareigūnams. Liudytoja taip pat paaiškino, jog jos nuomone, jei R. D. būtų nuo dūrio peiliu praradęs sąmonę ir nesugebėjęs pats išsikviesti pagalbos, nei kartu buvo visiškai girti S. C., nei I, P. pagalbos jam nebūtų iškvietę.

2018 m. vasario 12 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėse užfiksuota, kad apžiūrėtas vagonėlis, esantis adresu (duomenys neskelbtini) Apžiūros metu rasti ir paimti trys peiliai: peilis su ruda medine rankena, lenktinis peilis su juoda plastikine rankena, virtuvinis peilis su juoda plastikine rankena. Ant vagonėlio slenksčio rastos dėmės panašios į kraują, tokios pat dėmės rastos ir vagonėlyje ant grindų. (I t., b.b.l. 26-39) Įvykio vietos apžiūros metu paimti peiliai po apžiūros atiduoti nukentėjusiajam R. D.. (I t., b.b.l. 52).

2018 m. balandžio 5 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, kur nurodyta, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas apie 2018-02-12 įvykį, atlikta šio įrašo stenograma, iš kurios matyti, kad 2018-02-12 9 valandą 53 minutės R. D. Bendrajam pagalbos centrui telefonu pranešė, kad jam dūrė peiliu į pilvą ir reikalinga medicininė pagalba. (I t., b.b.l. 58-61).

2018 m. kovo 19 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad liudytoja L. M. savanoriškai pateikė virtuvinį peilį juodos spalvos rankena ir vyriškus marškinius. (I t., b.b.l. 127-129, 130-133).

2018 m. kovo 23 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, kur nurodyta, kad apžiūrėti R. D. marškiniai. Apžiūros metu užfiksuoti marškinių priekyje, dešinėje pusėje ties juosmens viršumi esantys įplėšimai. (I t., b.b.l. 127-129, 130-133) Marškiniai grąžinti nukentėjusiajam R. D.. (I t., b.b.l. 134).

2018 m. gegužės 22 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuoti duomenys, kur nurodyta, kad nukentėjusysis R. D. parodymų patikrinimo vietoje patvirtino savo parodymus ir (duomenys neskelbtini), pademonstravo ant manekeno, kaip buvo sužalotas (I t., b.b.l. 112-117).

2018 m. gegužės 22 d. daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokole užfiksuoti duomenys, kur nurodyta, kad įtariamoji I. P. daiktų parodymo atpažinti metu atpažino virtuvinį peilį pažymėtą antru numeriu, pateiktą L. M. ir nurodė, kad būtent juo sužalojo R. D.. (I t., b.b.l. 178-180)

2018 m. gegužės 22 d. daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokole užfiksuoti duomenys, kur nurodyta, kad nukentėjusysis R. D. daiktų parodymo atpažinti metu atpažino peilį pažymėtą antru numeriu pateiktą liudytojos L. M. ir nurodė, kad 2018-02-12 I. P. jį sužalojo tuo peiliu. (I t., b.b.l. 118-121).

2018 m. kovo 1 d. VšĮ Ignalinos rajono poliklinikos pateiktoje 2018 m. vasario 12 d. greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuota, jog atvykus į (duomenys neskelbtini), rastas peiliu į pilvą sužalotas R. D. (I t., b.b.l. 67-69).

2018 m. balandžio 17 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1162/2018(1) nurodyta, kad R. D. nustatyta kiauryminė pilvo sienos žaizda dešiniame pašonkaulyje, kuri įvardinta kaip durtinė, su storosios žarnos sužalojimu. Atsižvelgiant į įvykio aplinkybes ir medicinos dokumentų duomenis, sužalojimai tikėtina padaryti duriančių-pjaunančių savybių turinčiu daiktu (įrankiu), galimai peiliu, prieš kreipiantis medicinos pagalbos ir galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku. Sužalojimai padaryti vienu trauminiu poveikiu, nes pakartotino traumavimo požymių žaizdoje medicinos dokumentuose neaprašyta. Sužalojimas dėl kiauryminio žaizdos pobūdžio atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9 punktas). (I t., b.b.l. 71-72).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs kaltinamosios I. P. parodymuose, nukentėjusiojo R. D., liudytojų S. C. ir L. M. parodymuose, įvykio vietos apžiūros protokole, Bendrojo pagalbos centro pateiktose garso įrašuose ir jų išklotinėse, tarnybiniuose pranešimuose apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, asmens apžiūros protokole, tiek įtariamosios I. P., tiek nukentėjusiojo R. D. parodymų patikrinimo vietoje protokoluose, savanoriško daiktų pateikimo protokole ir daiktų apžiūros protokoluose, 2018 m. kovo 1 d. VšĮ Ignalinos rajono poliklinikos pateiktoje 2018 m. vasario 12 d. greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje, 2018 m. balandžio 17 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1162/2018(1), bei kitoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje užfiksuotus duomenis, pripažįsta, jog šių įrodymų pakanka konstatuoti, kad I. P., 2018 m. vasario 12 d., apie 09.30 val., gyvenamajame vagonėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini) asmeninio konflikto metu, vieną kartą durdama peiliu R. D. į pilvą (tuo padarydama kiauryminę pilvo sienos žaizdą dešiniame pašonkaulyje su storosios žarnos sužalojimu), sunkiai sutrikdė R. D. sveikatą.

I. P. inkriminuota nusikalstama veika laikytina visiškai įrodyta, yra kvalifikuota teisingai ir atitinka Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos normos dispoziciją.

Dėl bausmės skyrimo.

I. P. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, jog: 1) kaltinamoji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti šią veiką; 2) atsiprašė nukentėjusiojo ir su juo susitaikė (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 d. 2 p., 2 d.).

I. P. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog veiką padarė asmuo apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 d. 9 p.).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia, į kaltinamosios I. P. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (kaltinamosios I. P. padaryta nusikalstama veika priskirtina sunkių nusikaltimų grupei (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 str. 5 d); į kaltės formą ir rūšį (nusikalstama veika padaryta esant tyčiai); padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę (kaltinamoji I. P. niekur nedirba, teista, bausta administracine tvarka. Kaip matyti iš administracinių nuobaudų ir 2018-06-01 Švenčionių rajono savivaldybės administracijos VTAS skyriaus rašto Nr. (4.45)G13-359 veda asocialų gyvenimo būdą, piktnaudžiauja alkoholiu, neaugina ir neprižiūri savo keturis vaikus, trijų iš jų atžvilgiu jai yra neterminuotai apribota motinos valdžia (II t., b.b.l. 29)), taip pat kitas Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes daro išvadą, kad bausmės tikslams pasiekti – sulaikyti kaltinamąją nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (LR BK 41 str. 2 d.), kaltinamajai I. P. už padarytą nusikalstamą veiką skirtina vienintelė LR BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas (LR BK 50 str.), kurios terminas artimas laisvės atėmimo bausmės minimumui.

I. P. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio tvarka buvo sulaikyta nuo 2018 m. vasario 12 d. 10 val. 20 min., iki 2018 m. vasario 14 d. 09 val. 50 min. (I t., b.b.l. 153-157).

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę I. P. įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2018 m. vasario 12 d. 10 val. 20 min., iki 2018 m. vasario 14 d. 09 val. 50 min. (1 para).

I. P. 2018 m. gegužės 22 d. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniosios tyrėjos K. P. nutarimu paskirta kardomoji priemonė-dokumentų paėmimas (I t., b.b.l. 185-186) ir 2018 m. vasario 14 d. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniosios tyrėjos K. P. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (I t., b.b.l. 183-184), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus-panaikintinos.

Dėl civilinio ieškinio

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis numato galimybę asmeniui, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinės ar neturtinės žalos, teisę baudžiamajame procese pareikšti ieškinį.

Civiliniu ieškovu byloje pripažinta Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė 1227.41 eurų civilinį ieškinį (I t., b.b.l. 80-86) dėl žalos atlyginimo, nes iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų tokia suma sumokėta sveikatos priežiūros įstaigoms už nukentėjusiojo R. D. gydymą. Ieškinys paremtas dokumentais, patvirtinančiais Valstybinės ligonių kasos išlaidas, todėl yra pagrįstas ir tenkinamas.

Civiliniu ieškovu byloje pripažintas R. D. pareiškė 500 eurų civilinį ieškinį, nurodydamas, kad jam padaryta 50 eurų turtinė ir 450 eurų neturtinė žala. (I t., b.b.l. 109-111).

Teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo mėn. 21 d. apžvalgoje nurodyta, kad nusikaltimu padarytos žalos samprata privalo būti aiškinama remiantis ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis: „Žalos samprata baudžiamoje, baudžiamojo proceso teisėje glaudžiai siejasi su civilinėje teisėje pateiktu žalos apibūdinimu. Žalos padarymas yra vienas iš civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindų (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Jeigu civilinė teisė pažeista padarant turtinę ar neturtinę žalą, tai ši teisė ginama iš pažeidusio teisę asmens išieškant nuostolius (CK 1.138 straipsnio 6 punktas). Taigi teismai, nustatydami žalą ir priimdami sprendimą dėl jos atlyginimo, taip pat turėtų vadovautis atitinkamomis civilinio įstatymo nuostatomis, t. y. civilinės atsakomybės bendrosiomis nuostatomis (CK 6.245 - 6.254 straipsniai), deliktinės atsakomybės taisyklėmis (CK 6.263-6.291 straipsniai) ir kt. Teismas pažymi, kad į turtinės žalos sąvoką įeina: nusikalstama veika padaryta tiesioginė turtinė žala; materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos; išlaidos, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes.

R. D. nurodė, jog patirtą 50 Eur turtinę žalą sudaro jo turėtos išlaidos vykstant į teismo posėdžius, taip pat perkant vaistus. R. D. nurodo, jog dokumentų, patvirtinančių, jog jis patyrė šias išlaidas pateikti negali, kadangi vaistus pirko jo paprašyti kiti asmenys, o į teismo posėdžius jį atveždavo paprašyti kaimynai, su kuriais jis vėliau turės atsiskaityti.

Kadangi byloje nėra jokių objektyvių įrodymų (R. D. nepateikė teismui jokių dokumentų), patvirtinančių patirtą 50 Eur dydžio turtinę žalą, todėl civilinis ieškinys dalyje dėl 50 Eur turtinės žalos priteisimo netenkintinas.

R. D. prašo teismo priteisti iš I. P. 450 Eur dydžio neturtinę žalą, kadangi dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo jam teko ilgai gydytis ligoninėje, kęsti skausmą, įvairius nepatogumus.

Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad R. D. padarytas sužalojimas - kiauryminė pilvo sienos žaizda dešiniame pašonkaulyje, kuri įvardinta kaip durtinė, su storosios žarnos sužalojimu. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu, nes pakartotino traumavimo požymių žaizdoje medicinos dokumentuose neaprašyta. Sužalojimas dėl kiauryminio žaizdos pobūdžio atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9 punktas). (I t., b.b.l. 71-72).

Sveikatos sutrikdymo mastas įrodo, kad nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą. Tai yra aplinkybės dėl kurių ieškinys turi būti tenkintinas (CK 6.250 str. 1 d. ).

Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į tai, jog R. D. buvo padarytas tyčinis sunkus sveikatos sutrikdymas, padarytas netiesioginės tyčios forma, tačiau taip pat atsižvelgtina į tą faktą, jog konflikto, kilusio tarp kaltinamosios ir nukentėjusiojo metu, buvo vartojamas alkoholis (tai yra abi šalys buvo neblaivios), taip pat vertinant tai, jog ginčo nei dėl nukentėjusiojo R. D. prašymo priteisti neturtinę žalą, nei dėl prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio, nėra ( I. P. nurodo, jog ji pasižada atlyginti nukentėjusiojo prašomą priteisti žalą), į R. D. prašomos priteisti neturtinės žalos dydį ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą teismų praktiką analogiškose bylose, taip pat į kitas, bylos nagrinėjimo teisme metu nustatytas ir sprendžiant klausimą dėl priteistino neturtinės žalos dydžio reikšmingas aplinkybes (kaltinamoji I. P. pilnai prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir padėjo išsiaiškinti visas šios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes; atsiprašė nukentėjusiojo ir pastarasis atsiprašymą priėmė; kaltinamosios turtinė padėtis nėra gera, ji neturi turto; jos išsilavinimas ir amžius nėra tokie, kurie leistų daryti išvadą, kad ateityje jos turtinė padėtis gali iš esmės pagerėti; byloje nėra duomenų, kad nukentėjusiajam dėl patirto sveikatos sutrikdymo ateityje būtinos chirurginės intervencijos ar specialios procedūros). Todėl teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nukentėjusiojo R. D. prašoma priteisti 450 Eur dydžio neturtinė žala yra pagrįsta, maksimaliai atitinkanti kaltinamosios bei nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijus bei teismų praktiką (kasacinė nutartis Nr. 2K-244-942/2015) ir pilna apimtimi priteistina iš kaltinamosios (Civilinio kodekso 6.263 str. 2 d. ).

Dėl daiktinių įrodymų

Daiktinis įrodymas - virtuvinis peilis juodos spalvos rankena, pateiktas liudytojos L. M., pridėtas prie baudžiamosios bylos pakete Nr. 283156, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas savininkui R. D..

Daiktiniai įrodymai: du vokai su dėmių nuoplovomis paimtomis nuo I. P. ir R. D., taip pat du vokai, kuriuose yra I. P., R. D. genetinės daktiloskopijos pavyzdžiai saugomi Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato KPNT skyriuje (I tomas b.l. 55) bei CD laikmena su skambučių Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriui garso įrašais (I t., b.b.l. 57) nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 303-307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

I. P. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams ir dvejiems mėnesiams.

Paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką: nuo 2018 m. vasario 12 d. 10 val. 20 min., iki 2018 m. vasario 14 d. 09 val. 50 min. (1 para).

I. P. 2018 m. gegužės 22 d. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniosios tyrėjos K. P. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę-dokumentų paėmimą ir 2018 m. vasario 14 d. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniosios tyrėjos K. P. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus-panaikinti.

Nukentėjusiojo R. D. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Išieškoti iš I. P. nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) R. D. naudai 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) neturtinei žalai atlyginti.

Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Išieškoti iš I. P. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai 1227.41 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dvidešimt septynis eurus 41 ct) už apmokėtas nukentėjusiajam R. D. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

Daiktinį įrodymą - virtuvinį peilį juodos spalvos rankena, pateiktą liudytojos L. M., pridėtą prie baudžiamosios bylos pakete Nr. 283156, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti savininkui R. D..

Daiktinius įrodymus: du vokus su dėmių nuoplovomis paimtomis nuo I. P. ir R. D., taip pat du vokus, kuriuose yra I. P., R. D. genetinės daktiloskopijos pavyzdžiai saugomi Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato KPNT skyriuje bei CD laikmeną su skambučių Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriui garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o esant suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos, gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.