Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal E. K. , V. E. K. ir V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 25 d. nuosprendžio, kuriuo V. N. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausme (už V. K. nužudymą), pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme (už V. K. daiktų iš jo būsto pagrobimą), taip pat pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, ir 178 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme (už pasikėsinimą pagrobti V. K. automobilį).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu V. N. paskirtos laisvės atėmimo bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir nustatyta galutinė subendrintą 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmė, ją skiriant atlikti pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu iš V. N. nukentėjusiesiems V. K. , E. K. ir V. E. K. priteista 16901,06 Lt padarytai turtinei žalai atlyginti bei 900,28 Lt jų turėtoms procesinėms išlaidoms atlyginti. Dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems palikta teisė kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. N. nuteistas už tai, kad 2007 metų vasario mėnesio laikotarpiu nuo 4 dienos 21 val. iki 5 dienos 01.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, V. K. nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tyčia sudavė V. K. rankomis ne mažiau kaip šešis smūgius į galvą, tuo padarydamas V. K. dešinio smilkinio odos nubrozdinimą su aplinkine poodine kraujosruva, dešinio skruosto lanko srities odos nubrozdinimą su aplinkine poodine kraujosruva ir dešinio skruostikaulio srities poodine kraujosruva, viršutinės lūpos gleivinės muštinę žaizdą su aplinkine kraujosruva, kairio momens ir kairio smilkinio sričių gilesniųjų minkštųjų audinių kraujosruvas, dešinės alkūnės nubrozdinimą, o V. K. nuo smūgių nukritus ant grindų, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, tyčia sudavė V. K. nemažiau septynių smūgių peiliu į kaklą ir veidą, padarydamas jam kaklo šoninio paviršiaus ir kairio žando durtines-pjautines žaizdas. Po to, V. N. nutrauktu televizoriaus laidu apvyniojo V. K. kaklą, tuo padarydamas V. K. kakle stranguliacinę vagą, infiltruojančios kraujosruvos stranguliacinės vagos srities odoje, poliežuvinio kaulo dešinio rago lūžį su aplinkine minkštųjų audinių kraujosruva, nuo ko V. K. išsivystė asfiksija bei įvyko mirtis. Taip V. N. tyčia nužudė V. K. dėl asmeninių paskatų kilus jų tarpusavio buitiniam ginčui. V. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje (2003-04-10 įst. Nr.IX-1495 red.).

Taip pat V. N. nuteistas už tai, kad po V. K. nužudymo išėjęs iš pastarojo buto ir vaikščiodamas po miestą sugalvojęs suklaidinti nusikaltimo tyrimą, 2007 m. vasario mėnesio iš 4 į 5 dienos naktį, tiksliai nenustatytu laiku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įsibrovė į patalpą, V. K. butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš kur pagrobė svetimą turtą, V. K. priklausantį kompiuterio procesorių 2095 Lt vertės, muzikinį centrą „TECHNICS“ 1280 Lt vertės bei mobilaus ryšio telefoną „Nokia N73“ su SIM kortele 1578,5 Lt vertės, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Be to, V. N. nuteistasis už tai, kad 2007 m. vasario mėnesio iš 4 į 5 dienos naktį tiksliai nenustatytu laiku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio po V. K. turto pagrobimo suradęs pastarojo bute automobilio raktus, juos paėmęs ir atrakinęs (duomenys neskelbtini) namo kieme V. K. priklausantį 2000 Lt vertės automobilį „VW Golf“, v/n (duomenys neskelbtini) bei sėdęs į jį kėsinosi automobilį pagrobti, bet nesugebėjo paleisti automobilio variklio, t.y. nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių ir šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiųjų apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, apygardos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BK 328 str. 1p).

Dėl nuteistojo V. N. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atlikusi byloje įrodymų tyrimą ir išsamiai įvertinusi byloje surinktus bei pirmos ir apeliacinės instancijos teismuose ištirtus įrodymus konstatuoja, kad šioje byloje pasitvirtino V. N. pateiktame kaltinime inkriminuotas nužudymą kvalifikuojantis požymis, bejėgiškos būklės žmogaus nužudymas (BK 129 str. 2 d. 2 p.).

Dėl nuteistojo V. N. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktus

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atlikusi byloje įrodymų tyrimą bei įvertinusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir pirmos instancijos teisme ištirtus įrodymus, taip pat apeliacinės instancijos teisme apklaususi Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus ekspertą Tadą Bimbą, konstatuoja, kad byloje nepasitvirtino nuteistajam V. N. tiek pirminiame kaltinime inkriminuotas nužudymą kvalifikuojantis požymis – savanaudiškos paskatos (BK 129 str. 2 d. 9 p.), tiek ir pakeistame kaltinime inkriminuotas nužudymą kvalifikuojantis požymis – kankinant ar kitaip itin žiauriai (BK 129 str. 2 d. 6 p.). Todėl, dėl šios dalies nukentėjusiųjų apeliacinio skundo argumentai atmetami.

Vadovaujantis 2004 m. birželio 18 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ Nr. 46 17 punktu, nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą (kankinant ar kitaip itin žiauriai), kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo būdo ar kitų aplinkybių pasireiškia ypatingu žiaurumu. Kankinimas - tai tam tikrą laiką trunkantys veiksmai, sukeliantys dideles fizines, dvasines kančias nukentėjusiajam tiesioginiu poveikiu į jo kūną arba sudarantys sąlygas kilti tokioms kančioms. Nužudymas kitaip itin žiauriai yra tada, kai gyvybė atimama itin skausmingu būdu arba padarant nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų ir tai kaltininkas suvokia. Iš byloje esančios Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus 2007 m. vasario 6 d. specialisto išvados Nr. M478/07(01) 13 punkto matyti, kad nukentėjusiojo V. K. mirtį sukėlę sužalojimai padaryti ne mažiau kaip vienu trauminiu poveikiu (spaudimo) pasėkoje, odos nubrozdinimai ir poodinės bei gilesniųjų minkštųjų audinių kraujosruvos padarytos septyniais trauminiais poveikiais (griūvant, smūgiais, atsitrenkiant), pjautinės-durtinės žaizdos padarytos septyniais trauminiais poveikiais. Šie sužalojimai nesukėlė nukentėjusiojo mirties ir tiek kartu, tiek atskirai vertintini tik kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, o mirtis nukentėjusįjį ištiko dėl mechaninio kaklo suspaudimo kilpa (t. 1, b. l. 67 – 73). Kolegijos nuomone, vien rankomis bei peiliu padaryti ne mažiau kaip 14 smūgių, kurie neturėjo įtakos nukentėjusiojo mirčiai, neleidžia daryti išvados, jog V. K. buvo nužudytas kankinant ar kitaip itin žiauriai. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas ekspertas Tadas Bimba parodė, kad negali atsakyti ar nukentėjusysis buvo nužudytas itin žiauriai, tačiau teigė, kad nukentėjusiojo kūne kankinančio pobūdžio sužalojimų nenustatyta. Taigi, kolegijos nuomone, nukentėjusiųjų apeliacinio skundo argumentai, kad nuteistasis siekdamas išgauti banko kortelių PIN kodus kankino nukentėjusįjį, nepagrįsti. Be to, ekspertas nepaneigė nuteistojo parodymų, kad nukentėjusysis V. K. po pirmų smūgių sudavimo galėjo būti netekęs sąmonės (t. 4, b. l. 210).

Nukentėjusieji apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį, kad teismo medicinos specialisto akte nustatyta, jog V. K. šeši smūgiai suduoti kelių valandų laikotarpiu iki mirties, o sužalojimai peiliu padaryti keliolikos minučių laikotarpiu iki mirties. Šią aplinkybę nukentėjusieji akcentuoja siekdami įrodyti, kad smurtas prieš V. K. buvo vartojamas pakankamai ilgą laiko tarpą. Tačiau, kolegija atmeta šiuos nukentėjusiųjų apeliacinio skundo argumentus. Pastebėtina, kad pats nuteistasis pirmos instancijos teisme parodė, jog smūgius nukentėjusiajam sudavė apie pusantros minutės, su peiliu sudavė po to kai smaugė (t. 4, b. l. 111). Šie nuteistojo parodymai byloje surinktais įrodymais iš esmės nepaneigti. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu teismo medicinos ekspertas išsakė nuomonę, kad nukentėjusiajam pirmiausia buvo suduoti smūgiai į galvą, po to dūriai peiliu ir tada jis pasmaugtas, mirtis ištiko kelių minučių laikotarpiu kaklą užveržus kilpa. Ekspertas taip pat parodė, kad visos kraujosruvos ant nukentėjusiojo kūno histologiškai nebuvo tirtos, todėl buvo duotas kelių valandų laiko tarpas tarp smūgių sudavimo ir mirties. Tačiau, tie sužalojimai galėjo būti padaryti ir pusvalandžio ir dešimties minučių laikotarpiu iki mirties (t. 4, b. l. 210). Kolegija konstatuoja, kad nors ekspertas ir nurodė kitokį smurtinių veiksmų eiliškumą, tačiau tokį eiliškumą nurodė ne kategoriškai ir neatmetė galimybės, kad prieš V. K. galėjo būti smurtaujama keleto minučių laikotarpiu iki pastarojo mirties. Taigi, teismo medicinos ekspertas iš esmės nepatvirtino nukentėjusiųjų apeliacinio skundo teiginių, kad smurtas prieš V. K. buvo vartotas ilgą laiko tarpą.

Kolegija, įvertinusi aukščiau išvardintas aplinkybes, konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo, nuteistojo V. N. nukentėjusiajam V. K. padarytą nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, kaip nužudymą padarytą kankinant ar kitaip itin žiauriai.

Taip pat atmetami nukentėjusiųjų apeliacinio skundo argumentai, kad apygardos teismas nepagrįstai iš kaltinimo pašalino BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatytą, nusikalstamą veiką kvalifikuojantį požymį – savanaudiškas paskatas. Vadovaujantis 2004 m. birželio 18 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo „Dėl teismų praktikos nusikaltimus žmogaus gyvybei bylose“ Nr. 46, 20 punktu, nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą (dėl savanaudiškų paskatų), kai tokias paskatas kaltininkas turėjo iki nužudymo pradžios arba jos kilo kėsinimosi į gyvybę metu. Jei sumanymas užvaldyti turtą kilo ir buvo realizuotas po to kai kaltininkas nužudė nukentėjusįjį, veika kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnį, jei nėra kitų nusikalstamą veiką kvalifikuojančių požymių. Nuteistasis V. N. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai parodė, jog V. K. nužudė dėl buitinių paskatų, t. y. supykęs dėl to, kad V. K. neigiamai atsiliepė apie V. N. merginą. Šią dalį nuteistojo parodymus iš dalies patvirtina tai, jog V. N. tuo metu iš V. K. jam duoto telefono rašė SMS žinutę savo merginai D. B. . Pirmos instancijos teismo posėdžio metu, šią aplinkybę patvirtino ir D. B. , taip pat šią aplinkybę patvirtina V. K. mobilaus ryšio telefono išklotinė. Nuteistojo teigimu, būtent po SMS žinutės išsiuntimo, nuėjus į kambarį nukentėjusysis nepagarbiai atsiliepė apie jo merginą. Be to, nuteistasis V. N. parodė, jog po V. K. nužudymo jis išėjo į miestą ir porą valandų pasivaikščiojęs, prisiminęs, kad V. K. bute lankosi narkomanai, sugalvojo imituoti, kad V. K. ir nužudė narkomanai norėdami apiplėšti. Todėl grįžo į V. K. butą ir pagrobė kompiuterio procesorių, muzikinį centrą bei mobilaus ryšio telefoną (t. 3, b. l. 75-77, 82-84). Byloje nėra duomenų, kurie paneigtų tokius nuteistojo parodymus, priešingai, tokius nuteistojo parodymus iš dalies patvirtina kitų liudytojų parodymai. Liudytojas S. A. Š. parodė, kad 2007 m. vasario 4 – 5 d. V. K. laiptinėje darė remontą ir matė, kad pas V. K. išties lankosi nemažai žmonių, per jo darbo laiką buvo atėję bent keturi asmenys (t. 4, b. l. 87). Liudytoja A. P. parodė, kad nuteistąjį matė 2007 m. vasario 5 d. naktį po 24 val. laiptinėje nešantį maišus (t. 4, b. l. 87 – 88). Iš dalies tai patvirtino ir liudytojas A. V. , kuris parodė, kad V. N. 2007 m. vasario 5 d., apie 1.30 val. siūlė pirkti kompiuterį ir muzikinį centrą, daiktai buvo sudėti į šiukšlių maišus (t. 4, b. l. 109 – 110). Taigi iš nuteistojo parodymų matyti, kad nukentėjusysis nužudytas praėjus nedaug laiko po 21.52 val. SMS žinutės išsiuntimo iš V. K. mobilaus ryšio telefono nuteistojo draugei. Tuo tarpu, liudytojų A. P. ir A. V. parodymais nustatyta, kad daiktai iš V. K. buto išnešti po 24 val. Taigi, visos šios aplinkybės iš dalies patvirtina, kad sumanymas užvaldyti nukentėjusiojo V. K. turtą kilo ir buvo realizuotas po to kai kaltininkas nužudė nukentėjusįjį ir išėjo iš buto.

Kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, nenustato jokių objektyvių duomenų patvirtinančių, kad V. N. pas V. K. ėjo turėdamas iš anksto susiformavusį tikslą jį apiplėšti. Dėl šios aplinkybės nėra teisinio pagrindo nuteistojo V. N. padarytą nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, kaip nužudymą padarytą dėl savanaudiškų paskatų.

Kolegija konstatuoja, kad nepagrįsti ir nukentėjusiųjų teiginiai, jog liudytojas R. K. kelios dienos iki V. K. mirties padėdamas tvarkyti V. K. buto langą ir būdamas nuteistojo V. N. draugas, tokiu būdu ruošėsi vagystei. Tokių aplinkybių neparodė nei nuteistasis nei kiti liudytojai, tokių aplinkybių nepatvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Iš esmės toks nukentėjusiųjų apeliacinio skundo argumentas net nelogiškas. Iš byloje esančių ir apygardos teismo posėdžio metu pagarsintų liudytojo R. K. parodymų matyti, kad šis liudytojas nuolat lankydavosi pas nukentėjusįjį V. K. . Iš dalies tai patvirtino ir nuteistasis V. N. , kuris parodė, kad R. K. jam yra pasakojęs apie geraširdį kaimyną. Kolegijos nuomone, ši aplinkybė rodo, kad R. K. nereikėjo kelios dienos iki įvykio apžiūrėti V. K. butą, kad nuteistajam V. N. galėtų perduoti kas jame laikoma.

Visi aukščiau šiame nuosprendžio motyvuojamosios dalies skyriuje aptarti ir kolegijos atmesti nukentėjusių apeliacinio skundo argumentai, vertintini kaip prielaidos, nes šių aplinkybių nepatvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Teismų praktika taikant BPK normas reglamentuojančias nuosprendžio surašymą bei 2003 m. birželio 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punktas numato, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias aplinkybes. Visos abejonės, kai jų nepavyksta pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai.

Dėl nuteistojo V. N. pripažinimo pavojingu recidyvistu

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tenkina nukentėjusiųjų prašymą nuteistąjį V. N. pripažinti pavojingu recidyvistu. Nors nukentėjusieji apeliaciniame skunde teigia, kad apygardos teismas nepagrįstai netenkino valstybinio kaltintojo prašymo ir nepripažino nuteistojo V. N. recidyvistu, tačiau pastebėtina, kad pirmos instancijos teisme prokuroras prašė V. N. pripažinti pavojingu recidyvistu. Iš to kolegija daro išvadą, kad nukentėjusieji apeliaciniu skundu prašo nuteistąjį V. N. pripažinti būtent pavojingu recidyvistu.

Vadovaujantis 2003 m. birželio 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo Nr. 40, „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.11 punktu, po kvalifikavimo motyvų teismas turi surašyti motyvuotas išvadas, kai yra BK 27 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos, ar asmuo pripažintinas pavojingu recidyvistu. Šiuo atveju apygardos teismas tokių išvadų nesurašė, nors iš bylos medžiagos matyti, kad yra BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta sąlyga nuteistąjį V. N. pripažinti pavojingu recidyvistu. Kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismas, skundžiamame nuosprendyje nepasisakydamas dėl BK 27 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų ir be jokių motyvų netenkindamas prokuroro prašymo nuteistąjį pripažinti pavojingu recidyvistu, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Juolab, kad ši aplinkybė iš esmės sunkina nuteistojo padėtį.

Asmens pripažinimo pavojingu recidyvistu sąlygos ir tvarka nustatyta BK 27 straipsnio 2 dalyje. Šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra pavojingas, o nusikaltimus padaręs asmuo teismo gali būti pripažintas pavojingu recidyvistu, jeigu šis asmuo būdamas recidyvistas, padaro naują labai sunkų nusikaltimą. BK 27 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį už paskutinį nusikaltimą, atsižvelgęs į kaltininko asmenybę, nusikalstamų ketinimų įvykdymo laipsnį, į dalyvavimo darant nusikaltimus pobūdį ir kitas bylos aplinkybes, asmenį gali pripažinti pavojingu recidyvistu. Bylos duomenimis nustatyta, kad V. N. iš esmės charakterizuojamas tik neigiamai, jis dešimt kartu teistas už įvairius nusikaltimus, baustas už administracinių teisių pažeidimus, jam diagnozuotas asocialaus tipo asmenybės sutrikimas, priklausomybės nuo alkoholio sindromas (t. 3, b. l. 187-189). Be to, pastebėtina, kad jis sistemingai daro naujas, vis sunkesnes nusikalstamas veikas. Nukentėjusiojo V. K. nužudymą, t. y. labai sunkų nusikaltimą (BK 11 str.), nuteistasis V. N. padarė neišnykus ankstesniam teistumui pagal Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2005 m. birželio 8 d. nuosprendį, kuriuo iš esmės buvo V. N. pripažintas recidyvistu. Šios aplinkybės rodo, kad yra visi pagrindai, vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir BK 27 straipsnio 3 dalimi, nuteistąjį V. N. pripažinti pavojingu recidyvistu.

Dėl nuteistojo V. N. atsakomybę lengvinančios aplinkybės

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nukentėjusieji nepagrįstai ginčija, apygardos teismo nustatytą, V. N. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą padarius nusikalstamas veikas ir nuoširdų gailėjimąsi bei padėjimą išaiškinti šias veikas (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du pagrindus: a) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.

Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinantį aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t.y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus arba prisipažinimas daromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą darant nusikalstamą veiką, toks prisipažinimas negali būti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Kadangi šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę pripažįsta teismas, todėl lemiamą reikšmę turi kaltininko parodymai, duoti teisme. Tačiau teismas turi įvertinti, kokį indėlį kaltinamasis savo parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir teismui nagrinėjant bylą įnešė į teisingo sprendimo byloje priėmimą (kasacinė byla Nr. 2K-201/2007).

Nukentėjusieji teisūs teigdami, kad iš bylos medžiagos matyti, jog nuteistasis V. N. liudytojo A. V. 2007 m. vasario 5 d. prašė niekam nesakyti apie vogtą muzikinį centrą bei planavo išvažiuoti iš Vilniaus dėl labai daug problemų. Be to, 2007 m. vasario 10 d. įtariamojo apklausos metu nepripažino nužudęs V. K. bei pagrobęs jo daiktus. Tačiau, kolegija atkreipia dėmesį, kad nežiūrint į tai, jog liudytojo A. V. teigimu, nuteistasis prašęs niekam nepasakoti apie daiktus ir ketino išvažiuoti, jis visgi to nepadarė ir pats, savo noru atvyko į policijos komisariatą, suvokdamas, kad policija galimai jo ieško už padarytą nužudymą ir vagystę. Nors nuteistasis iškarto neprisipažino, padaręs inkriminuojamas veikas, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad netrukus po jo sulaikymo, 2007 m. vasario 14 d. nuteistasis parašė nuoširdų prisipažinimą, kuriame išdėstė esmines įvykio aplinkybes iš esmės neturėdamas jokių žinių apie ikiteisminio tyrimo pareigūnų turimus įrodymus, patvirtinančius jo dalyvavimą nusikalstamoje veikoje. Tokį savo prisipažinimą nuteistasis patvirtino ir 2007 m. vasario 14 d. apklausos metu bei tos pačios dienos parodymų patikrinimo vietoje metu. Nuteistasis V. N. ir vėlesnių apklausų metų iš esmės davė nuoseklius parodymus apie esmines įvykio aplinkybes, šiuos savo parodymus nuteistasis patvirtino apygardos teismo bei apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose. Kolegijos nuomone, ta aplinkybė, kad dėl pasikėsinimo pagrobti nužudytojo V. K. automobilį nuteistasis prisipažino tik 2008 m. sausio 9 d. esminės reikšmės šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės nustatymui neturi. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistajam V. N. pakeistas kaltinimas dėl šios veikos padarymo, teisme pateiktas 2008 m. kovo 14 d., t. y. po jo prisipažinimo. Iš esmės ši nusikalstama veika išaiškinta ir V. N. nuteistas tik dėl jo duotų parodymų. Nukentėjusiųjų nurodoma aplinkybė, kad V. K. automobilyje rasta cigaretės nuorūka su V. N. DNR pėdsakais, pati savaime nebuvo esminis įrodymas, patvirtinantis nuteistojo kaltę pasikėsinus pagrobti nukentėjusiojo V. K. automobilį ir šiuo atveju be nuteistojo prisipažinimo, jo kaltės įrodinėjimas dėl pastarosios nusikalstamos veikos padarymo, būtų komplikuotas.

Nukentėjusieji apeliaciniame skunde teigia, kad šiuo atveju negalima pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę švelninančios aplinkybės ir dėl to, kad nuteistasis V. N. nenurodė bendrininkų su kuriais padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Tačiau ir šie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų patvirtinančių, kad nusikalstamas veikas V. N. darė ne vienas, to neparodė nei pats nuteistasis, nei kiti byloje apklausti liudytojai. Nuteistasis V. N. viso ikiteisminio tyrimo metu bei teisme nuosekliai tvirtino, kad nusikalstamas veikas padarė vienas, liudytoja A. P. parodė, kad nuteistąjį V. N. laiptinėje su maišais matė vieną, liudytojas A. V. taip pat parodė, kad pagrobtus daiktus V. N. pas jį atnešė vienas. Vienas iš nukentėjusiųjų apeliacinio skundo argumentų, kodėl jie mano, kad nuteistasis nusikalstamas veikas darė ne vienas, yra tas, kad cigaretės nuorūka su nuteistojo DNR pėdsakais rasta ant galinės V. K. automobilio sėdynės. Todėl nukentėjusiųjų manymu, V. N. sėdint ant galinės sėdynės, kiti asmenys tuo metu sėdėjo priekinėse sėdynėse ir mėgino paleisti automobilį. Visgi, kolegijos nuomone, ši aplinkybė nepatvirtina, kad nusikalstamos veikos darytos dalyvaujant ir kitiems asmenims. Juolab kad pats nuteistasis parodė, kad buvo pasilenkęs į galinę automobilio dalį, todėl nuorūka ten galėjo nukristi (t. 4, b. l. 112).

Teismų praktikoje nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos nustatomas tada, kai kaltininkas atlieka pozityvius veiksmus – stengiasi atlyginti žalą, atsiprašo nukentėjusiųjų, kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo ir kt. Teismai turi įvertinti, ar asmens gailėjimasis yra nuoširdus, tikras, ar ne apsimestinis. Šioje byloje, nuoširdus V. N. gailėjimasis yra užfiksuotas 2007 m. vasario 14 d. nuoširdžiame prisipažinime, kuriame nuteistasis nurodė, kad gailisi ir užjaučia nužudytojo V. K. gimines. Nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme nuteistasis tardamas paskutinį žodį taip pat teigė, kad gailisi ir atsiprašė nukentėjusiųjų. Be to V. N. du nuoširdūs prisipažinimai bei jo duoti parodymai, apygardos teismo pagrįstai įvertinti kaip padėjimas išaiškinti nusikalstamas veikas. Šie, nuteistojo duoti, iš esmės nuoseklūs parodymai bei jo pagalba išaiškinant padarytas nusikalstamas veikas, leidžia spręsti, kad V. N. kritiškai vertina savo poelgį. Padėjimas išaiškinti nusikalstamą veiką yra tada, kai kaltininkas savo valia padeda išaiškinti esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nepriklausomai nuo to, ar teisėsaugos institucijoms žinoma apie padarytą nusikalstamą veiką, ar ne. Aukščiau aptarti bylos duomenys patvirtina, kad tiek bylą nagrinėjant pirmos, tiek apeliacinės instancijos teismuose, nuteistasis pripažino esmines jam inkriminuotų nusikalstamų veikų aplinkybes, iš esmės davė nuoseklius parodymus apie įvykio eigą, naudotas priemones, pagrobtus daiktus bei mėginimą pagrobti automobilį. Nuteistojo parodymai, nagrinėjamoje byloje buvo svarbūs ir esminiai, todėl apygardos teismas pagrįstai byloje nustatė nuteistojo V. N. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi bei padėjimą išaiškinti šias veikas (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Dėl nuteistajam V. N. skirtinos laisvės atėmimo bausmės

Apygardos teismas, skirdamas nuteistajam V. N. laisvės atėmimo bausmes pagal BK 178 straipsnio 2 dalį bei BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį įvertino nuteistojo asmenybę, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir paskyrė už šias nusikalstamas veikas pagrįstas bausmes. Tačiau, teismas nepagrįstai nenustatęs nuteistojo V. N. padarytą nužudymą kvalifikuojančio požymio (BK 129 str. 2 d. 2 p.), neįvertino padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio, o tai sąlygojo per švelnios laisvės atėmimo bausmės už šią nusikalstamą veiką, paskyrimą.

BK 54 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Vienas esminių bausmės parinkimo nuteistajam kriterijų yra BK 54 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytas, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis. Taigi, apeliacinės instancijos teismui nuosprendyje konstatavus, kad nuteistasis V. N. padarė ne BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytą, o kvalifikuotą nužudymą (BK 129 str. 2 d. 2 p.), iš esmės konstatuojama, kad nuteistasis padarė socialiai pavojingesnę nusikalstamą veiką, todėl jam turi būti paskirta griežtesnė laisvės atėmimo bausmė, kuri numatyta būtent šio straipsnio sankcijoje. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tokiu atveju kai byloje nustatyta kaltininko atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenką nuteistajam švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistojo V. N. nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio baudžiamojo įstatymo redakcijoje, už BK 129 straipsnio 2 dalyje numatytą kvalifikuotą nužudymą, straipsnio sankcijoje buvo numatyta tik laisvės atėmimo bausmė, kurios minimumas buvo penkeri metai, o maksimumas dvidešimt metų laisvės atėmimo. Taigi, šios bausmės vidurkis yra dvylika metų ir šeši mėnesiai, būtent nuo šio vidurkio ir turi būti skaičiuojamas, V. N. skiriamos laisvės atėmimo bausmės dydis.

Kolegija skirdama nuteistajam V. N. bausmę už nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte padarymą, atsižvelgia į tai, kad V. N. dešimt kartu teistas už įvairius nusikaltimus, baustas už administracinių teisių pažeidimus, jam diagnozuotas asocialaus tipo asmenybės sutrikimas. Priklausomybės nuo alkoholio sindromas (t. 3, b. l. 187-189). Taip pat atsižvelgiama ir į tai, kad nustatytos V. N. atsakomybę sunkinanti ir lengvinanti aplinkybės, t. y., kad nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.) bei, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi bei padėjo išaiškinti šias veikas (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Nusikaltimais padaryta žala neatlyginta, V. K. nužudymas padarytas dėl buitinių motyvų, vienas iš nusikaltimų – pasikėsinimas pagrobti V. K. automobilį – nebaigtas dėl nepriklausančių nuo kaltininko priežasčių. Kolegija įvertina ir nuteistojo padarytos, BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, t. y. kad padarytas tyčinis, kvalifikuotas kito žmogaus nužudymas yra labai sunkus nusikaltimas, kurio pasekmės neatitaisomos, nusikaltimas padaryta veikiant tiesiogine tyčia. Dėl šių aplinkybių nuteistajam V. N. skirtina laisvės atėmimo bausmė, viršijanti šio BK straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį – keturiolika metų laisvės atėmimo.

Kartu kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas, skirdamas nuteistajam V. N. bausmes pagal BK 178 straipsnio 2 dalį bei BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį atsižvelgė į tai, kad V. N. dešimt kartu teistas, baustas administracine tvarka, jam diagnozuotas asocialaus tipo asmenybės sutrikimas, priklausomybės nuo alkoholio sindromas (t. 3, b. l. 187-189). Taip pat teismas įvertino nustatytas V. N. atsakomybę sunkinančią ir lengvinančią aplinkybes (BK 60 str. 1 d. 9 p. ir BK 59 str. 1 d. 2 p.) bei tai, kad nusikaltimais padaryta žala neatlyginta, pagrįstai nuteistajam V. N. už nusikalstamos veikos numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje paskyrė trejų metų laisvės atėmimo bausmę, o už nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje paskyrė dvejų metų laisvės atėmimo bausmę.

Atsižvelgiant į tai, kad BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta nusikalstama veika ir BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos skiriasi pagal savo pavojingumą, priskiriamos prie skirtingų kategorijų, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu už V. N. padarytas nusikalstamas veikas paskirtos laisvės atėmimo bausmės bendrinamos bausmių apėmimo būdu nustatant nuteistajam V. N. galutinę subendrintą keturiolikos metų laisvės atėmimo bausmę. Kolegijos nuomone, būtent tokio dydžio laisvės atėmimo bausmė būtų teisinga įvertinus visas aukščiau aptartas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes.

Taip pat kolegija konstatuoja, kad įvertinus visas bausmės dydžiui parinkti reikšmingas bylos aplinkybes, įstatyminio pagrindo nuteistajam V. N. paskirti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, nėra, ko nepagrįstai prašoma nukentėjusiųjų apeliaciniame skunde.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atmeta nukentėjusiųjų apeliacinio skundo prašymą priteisti iš nuteistojo V. N. civilinio ieškinio dalį dėl tariamai pavogtų daiktų (MRT „Nokia N70 Perl" – 1089 Lt, DVD vaizdo grotuvo „Philips" – 300 Lt, CD grotuvo „Sanyo" – 239 Lt, magnetolos „Watson" – 200 Lt, DSL modemo – 180 Lt bei pypkių komplekto – 150 Lt) 2158 Lt vertės. Apygardos teismas nuosprendyje pagrįstai nustatė, kad nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog būtent nuteistasis V. N. iš V. K. pagrobė nukentėjusiųjų apeliaciniame skunde nurodytus daiktus. Iš nuteistojo V. N. parodymų apie pavogtus iš nukentėjusiojo V. K. buto daiktus, matyti, jog jis pripažino pagrobęs tik tris daiktus, t. y. kompiuterio procesorių, muzikinį centrą bei mobilaus ryšio telefoną, pastarąjį vėliau išmetė. Tokius nuteistojo parodymus iš dalies patvirtino ir liudytojas A. V. , kuris parodė, kad nuteistasis 2007 m. vasario 5 d. apie 1.30 val. jam siūlė pirkti būtent kompiuterio procesorių ir muzikinį centrą (t. 4, b. l. 109-110). Jokių kitų duomenų, liudijančių, jog būtent V. N. pagrobė nukentėjusiųjų išvardintus daiktus byloje nėra. Apygardos teismas teisingai pastebėjo, kad V. K. buvo nužudytas 2007 m. vasario 4 – 5 d. naktį, o įvykis nustatytas tik 2007 m. vasario 5 d. dienos vakare, t.y. beveik parą V. K. butas buvo neužrakintas ir nesaugomas, todėl negalima atmesti galimybės, jog be V. N. nurodytų, pagrobtų daiktų, kiti daiktai galėjo dingti dėl kitokių priežasčių ir kitu metu. Juolab, jog iš liudytojo A. Š. parodymų matyti, kad bent jau 2007 m. vasario 4 d., dar iki įvykio, pas V. K. buvo atėję nemažai žmonių (t. 4, b. l. 87). Be to, teismas pagrįstai nukentėjusiųjų parodymus apie pagrobtus daiktus vertino kaip prielaidą, kad tokie daiktai buvo V. K. bute. Iš pačių nukentėjusiųjų parodymų matyti, kad jie su V. K. kartu negyveno, todėl iš esmės mažai tikėtina, kad jie galėjo žinoti, kokius daiktus nukentėjusysis V. K. laiko namuose, o kokių nebeturi (pvz.: pardavęs, išmainęs ar praradęs kitu būdu). Juolab, kad nukentėjusioji V. E. K. parodė, jog pas V. K. buvo tik 2006 m. rugsėjo mėnesį, t.y. apytiksliai prieš penkis mėnesius iki įvykio.

Atmetamas ir nukentėjusiųjų prašymas atlyginti turėtas 192,50 Lt procesines išlaidas, kurias jie patyrė dėl 2008 m. kovo 18 d. teismo posėdžio, įtraukus šį posėdį į nagrinėjamų bylų sąrašą. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusieji pateikė šešis 2008 m. kovo 18 d., maršrutų Šiauliai – Ukmergė – Vilnius ir Vilnius – Šiauliai kelionės bilietus, kurių suma 192,50 Lt, bei 2008 m. kovo 18 d. Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamų bylų sąrašą. Išties iš minėto nagrinėjamų bylų sąrašo matyti, kad į jį per klaidą įtraukta baudžiamoji byla Nr. 1-96-09/2008, kurios nagrinėjimas nurodytas 2008 m. kovo 18 d., 9.30 val. Tačiau, kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamų bylų sąrašas, nėra tas dokumentas, kuriuo oficialiai informuojama apie teismo posėdį. Šios baudžiamosios bylos medžiagoje nėra jokio pranešimo, kuriuo nukentėjusiesiems būtų pranešta apie 2008 m. kovo 18 d. įvyksiantį teismo posėdį. Pastebėtina ir tai, kad iš 2008 m. kovo 14 d. teismo posėdžio protokolo matyti, jog šiame teismo posėdyje dalyvavo ir nukentėjusieji E. K. , V. E. K. ir V. K. bei jų atstovė J. Astromskytė, posėdžio pabaigoje buvo paskelbta kito posėdžio data, t. y. 2008 m. balandžio 24 d.. Pastaroji aplinkybė rodo, kad nukentėjusiesiems turėjo būti žinoma, jog kitas teismo posėdis įvyks būtent 2008 m. balandžio 24 d., o ne 2008 m. kovo 18 d., todėl nukentėjusiųjų prašymas priteisti 192,50 procesines išlaidas nepagrįstas.

Nukentėjusieji apeliaciniame skunde teigia, kad apygardos teismas nepagrįstai priėmė sprendimą sunaikinti daiktinius įrodymus, turinčius reikšmės bylai tirti (peilį su nenustatyto asmens DNR pėdsakais, laido, iš kurio buvo padaryta kilpa, fragmentus ir kitus daiktinius įrodymus). Nukentėjusiųjų nuomone, atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje yra išskirtas ikiteisminis tyrimas dėl kitų byloje nenustatytų asmenų, toks teismo sprendimas apsunkintų tolesnį bylos tyrimą ir netgi užkirstų kelią pateikti kaltinimą kitiems nužudyme dalyvavusiems asmenims. Kolegija konstatuoja, kad šie nukentėjusiųjų apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. Pastebėtina, kad visi nukentėjusiųjų išvardinti daiktai byloje apžiūrėti ir jų požymiai užfiksuoti byloje saugomuose procesiniuose dokumentuose, ant įvykio vietoje rasto peilio nustatytų žmogaus biologinių pėdsakų pavyzdžiai saugomi Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centre. Taigi, prireikus bus galimybė kitame, išskirtame ikiteisminiame tyrime panaudoti šios baudžiamosios bylos medžiagą. Kolegijos nuomone, nėra būtinybės toliau saugoti nukentėjusiųjų apeliaciniame skunde nurodytus daiktus.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais motyvais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 25 d. nuosprendžio dalį dėl V. N. nuteisimo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį pakeisti.

V. N. nusikalstamą veiką iš BK 129 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir už nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte paskirti laisvės atėmimo bausmę keturiolikai metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą V. N. paskirtą keturiolikos metų laisvės atėmimo bausmę bausmių apėmimo būdu subendrinti su dvejų ir trejų metų laisvės atėmimo bausmėmis paskirtomis atitinkamai pagal BK 178 straipsnio 2 dalį bei BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį ir nustatyti nuteistajam V. N. galutinę subendrintą keturiolikos metų laisvės atėmimo bausmę, paskiriant ją atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaityti V. N. sulaikymo ir suėmimo laikotarpį nuo 2007 m. vasario 9 d. iki 2008 m. birželio 25 d.

Pripažinti V. N. pavojingu recidyvistu.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.