Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2022-10-31 · Civilinė byla Nr. e2-5926-887/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-10-31
Bylos Nr.
e2-5926-887/2022
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-01810-2022-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Agnė Petkevičienė
Ieškovas
J. B.
Atsakovas
E. B.
Advokatai
Lina Gudaitė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-5926-887/2022Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01810-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2.; 2.4.2.10.; 2.4.2.12.2.; 3.1.7.6.; 3.1.7.8.; 3.2.6.1. (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 31 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Agnė Petkevičienė,sekretoriaujant Redai Narijauskienei, Audronei Liudvinavičienei,dalyvaujant ieškovės J. B. atstovei advokatei Linai Gudaitei, atsakovui E. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui E. B. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė J. B. ieškiniu (2022-08-11 CBP-4966) prašo iškeldinti atsakovą E. B. iš jai priklausančio turto, adresu: (duomenys neskelbtini), bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas buvęs jos sutuoktinis, kuris po santuokos nutraukimo liko gyventi jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name, adresu: (duomenys neskelbtini). Ji gyvena užsienyje, žodžiu buvo susitarę, kad atsakovas iš jai priklausančio namo išsikels per pusę metų. Ji siuntė atsakovui pretenziją, kad išsikeltų iš jos namo, tačiau atsakovas išsikelti atsisakė, pakeitė minėto turto spynas, grasino jai ir jų sūnui susidorojimu. Patvirtino, kad tarp jų nėra sudaryta nuomos ar panaudos sutartis ir atsakovas neturi jokio teisinio pagrindo gyventi bei naudotis jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiu turtu. Pažymėjo, kad atsakovas turi savo asmeninį nekilnojamąjį turtą – butą, adresu: (duomenys neskelbtini).

Ieškovės atstovė advokatė Lina Gudaitė teismo posėdyje nurodė, jog palaiko ieškinio reikalavimus. Ginčo dėl to, kad ieškovė yra savininkė, nėra. Ieškovė po skyrybų leido atsakovui gyventi jos name šešis mėnesius, tačiau atsakovas dabar piktybiškai neišsikrausto. Atsakovas turi butą V. gatvėje, kuriame gyvena jo motina. Atsakovas prižiūri savo motiną, tačiau miegoti grįžta į ieškovės namus. Nors šalys išsituokę bei turtas padalintas, tačiau atsakovas trukdo ieškovei parduoti turtą. Galbūt jis emociškai prisirišęs prie vietos, tačiau ten gyventi jis neturi teisės. Kol kainos yra pakilę, ieškovė nori parduoti turtą. Atsakovas ne tik ten gyvena, bet ir yra pakeitęs spynas, todėl nekilnojamojo turto agentai ir pirkėjai negali apžiūrėti turto.

Atsiliepimas

Atsakovas E. B. per teismo nustatytą terminą pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį (2022-08-29 DOK-31487). Nurodė, kad su ieškiniu sutinka, tačiau negali išsikelti dėl finansinių sunkumų, susijusių su darbo praradimu bei kreditiniais įsipareigojimais. Jam reikia laiko, nes prižiūri savo motiną, naktimis nakvoja ieškovės name. Ieškovės name esantys daiktai ir technika jo nupirkti. Papildomai nurodė, kad ieškovė prieš skyrybas tvirtino, jog jis gali gyventi kiek nori, nors prašė tik porą metų, kol susitvarkys su bendrai paimtomis paskolomis, kurias moka jis vienas (2022-10-07 DOK-37433).

Atsakovas E. B. teismo posėdyje nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Paaiškino, kad ieškovė norėjo labai greitai išsituokti. Jis su viskuo sutiko ir viską pasirašė. Tarp jų buvo žodinis susitarimas, kad jis galės gyventi tame būste dvejus metus. Jis moka mokesčius už būstą, moka lizingą, todėl nesutinka apmokėti bylinėjimosi išlaidų. Jokių spynų jis nekeitė, rašydamas jai pajuokavo. Raktus turi visi – ir ieškovė, ir sūnus. Butas V. gatvėje yra jo motinos, tik registruotas jo vardu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovo pareigos išsikelti iš ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, esančio (duomenys neskelbtini).

Teismų sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-6785-979/2021 nutraukta šalių santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtinta 2021 m. gruodžio 20 d. sudaryta patikslinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 1.3. punkte šalys patvirtino, kad nekilnojamasis turtas – 49/100 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 49/100 kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), buvo įgytas išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pagrindu ir yra registruotas J. B. vardu, kaip jos asmeninė nuosavybė, todėl šis turtas J. B. priklauso asmeninės nuosavybės teise ir nėra dalinamas. Teismo sprendimas įsiteisėjęs. Ginčo tarp šalių dėl minėto turto nuosavybės teisės, nėra.

Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė J. B. 2022 m. liepos 29 d. pretenzija, siųsta el. paštu, nurodė atsakovui E. B. iki 2022 m. rugpjūčio 3 d. išsikraustyti iš jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio namo ir raktus perduoti E. B. (2022-08-11 CBP-4966, priedas – Nr. 3-4).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalis išskiria tris skirtingus savininko teisių įgyvendinimo būdus: teisė valdyti nuosavybės teisių objektą, teisė jį naudoti ir teisė juo disponuoti. Savininkas gali perduoti kitam asmeniui visą nuosavybės teisės objektą ar jo dalis, ar tik konkrečias šio straipsnio 1 dalyje nurodytas teises (CK 4.37 straipsnio 2 dalis). Nekilnojamojo daikto savininko prarasta galimybė faktiškai naudotis daiktu neturi būti tapatinama su valdymo, kaip vieno iš nuosavybės teisės elementų (CK 4.37 straipsnis), praradimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad visais atvejais, kai nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiškia negalėjimu naudotis savo daiktu dėl to, kad kitas asmuo juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo, savininko teisės ginamos negatoriniu ieškiniu (CK 4.98 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis Nr. 3K-3-189/2011).

Asmuo, pareikšdamas negatorinį ieškinį, turi įrodyti dvi aplinkybes: tai, jog jis yra turto savininkas ir tai, kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011). Teismas pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju abi šios aplinkybės byloje yra įrodytos.

Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, byloje nėra ginčo, kad ieškovė yra gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), savininkė. Atsakovas neginčija fakto, jog gyvena ieškovei nuosavybės teise priklausančiame ginčo name. Byloje taip pat nenustatyta pagrindų, kurie suteiktų atsakovui teisę naudotis ieškovės nuosavybe.

Tai, kad atsakovas gyvena ginčo name be ieškovės sutikimo patvirtina tiek ieškinyje nurodytos aplinkybės, tiek ieškovės atstovės paaiškinimai teismo posėdžio metu bei sutartinių santykių nebuvimas. Nuomos ar panaudos sutartis nesudaryta ir neįregistruota, tai pagrindžia bylos šalių paaiškinimai. Ieškovė, kaip teisėtas savininkas, nesutinka, kad atsakovas ir toliau gyventų jai nuosavybės teise priklausančiame name, atsakovas namu naudojasi be ieškovės sutikimo, t. y. neteisėtai, ir tokiu būdu pažeidžia ieškovės nuosavybės teises (CK 4.93 straipsnis), todėl darytina išvada, jog nurodytos aplinkybės patvirtina ir kitą nustatytiną negatorinio ieškinio faktą – ieškovės, kaip savininko teisės, yra pažeistos, vadinasi, ji turi teisę reikalauti, kad atsakovas išsikeltų iš ginčo turto.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, surinktus įrodymus, konstatuotina, kad ieškovės teisė naudotis jai nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis atsakovo veiksmais yra apribota, todėl ieškovė turi teisę reikalauti pašalinti šį trukdymą, t. y. reikalauti iškeldinimo iš užimamų patalpų (CK 4.98 straipsnis), todėl atsakovas iškeldintinas iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio turto su visu jam priklausančiu turtu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Patenkinus ieškinį, iš atsakovo ieškovei priteistina 520,00 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų: 100,00 Eur žyminis mokestis, 420,00 Eur už advokato teisines paslaugas (2022-10-10 DOK-37544, DOK-37516) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 8,96 Eur ir jos priteistinos iš atsakovo (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Iškeldinti atsakovą E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovei J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), su visu jam priklausančiu turtu.

Priteisti iš atsakovo E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 520,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei J. B., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti valstybei iš atsakovo E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 8,96 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5662 ir mokėjimo paskirtį – už išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Agnė Petkevičienė