Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2020-05-05 · Administracinė byla Nr. I1-3393-644/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-05-05
Bylos Nr.
I1-3393-644/2020
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00804-2019-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Audrius Grauželis (pirm.)
Pareiškėjas
E. T.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų, Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-3393-644/2020Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00804-2019-8Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1. (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 5 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Grauželis,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. T. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 35 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1-3).

Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017-04-25 iki 2019-08-21 buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK 3 būryje netinkamomis, kankinančiomis sąlygomis. Tvirtino, kad ankštoje 3 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, patalpos plotą mažino baldų užimamas plotas. Dėl patalpų perpildymo trūko sanitarinių įrenginių (tualetų ir praustuvių), dalis pisuarų neveikė, dėl to kilo konfliktai. Žiemą oro temperatūra gyvenamojoje patalpoje nesiekė 12 Co, vėdinimo sistema neįrengta, sienos ir lubos aptrupėjusios, buvo pelėsio. Būryje neįrengta drabužių džiovinimo vieta, dėl to drabužius džiovino gyvenamojoje patalpoje, dėl ko patalpoje kaupėsi drėgmė. Gyvenamosios patalpos apšvietimas buvo tik 35 lx, dėl to negalėjo skaityti, rašyti ar užsiimti kita veikla. Pastatas senas, jo konstrukcijoje buvo asbesto, kuris kenkia sveikatai. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė sukrėtimą, sutriko visavertis gyvenimas, prarado socialinius įgūdžius, sumažėjo pasitikėjimas savimi, atsirado nemiga, baimė.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas – Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija atsiliepime (b. l. 7–11) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad pareiškėjui gyvenant 3 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje teisės aktais reglamentuota minimali gyvenamojo ploto norma atskirais laikotarpiais buvo pažeista, tačiau šioje patalpoje jis gyveno neilgai. Ginčo laikotarpiu nuteistųjų skaičius patalpoje kito ir ne visuomet visos miegamosios vietos buvo užimtos, todėl faktiškai nuteistiesiems gyvenamojo ploto teko daugiau. Pagal galiojančių teisės aktų nuostatas skaičiuojant vienam asmeniui tenkančią gyvenamojo ploto normą, baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas nėra išskaičiuojamas iš bendrojo gyvenamosios patalpos ploto. Gyvenamosios patalpos baldais ir kitu inventoriumi aprūpinamos pagal galiojantį teisinį reglamentavimą. Būriuose veikia mechaninė patalpų vėdinimo sistema, papildomai patalpos vėdinamos per langus. Ginčo patalpos šildomos centralizuotai, jose užtikrinama tinkama oro temperatūra. Esant būtinumui, pagal nuteistųjų prašymus jiems išduodami šildytuvai ir ventiliatoriai. Įstaiga užtikrina bendrą dirbtinę apšvietą, gavus informaciją apie perdegusias lemputes, jos nedelsiant keičiamos naujomis. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, patalpas privalo tvarkyti ir valyti patys nuteistieji. Įstaiga užtikrina sanitarinio inventoriaus kiekį pagal galiojantį teisinį reglamentavimą. Patalpų stogo dangoje yra asbesto, tačiau jo pavojus atsiranda asbestinius statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant ar apdorojant. Įstaigoje ginčo laikotarpiu tokie darbai nebuvo vykdomi. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje duomenų apie kalinimo sąlygų sukeltus sveikatos sutrikimus nėra. Pareiškėjas neįrodė neteisėtų Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmų, jam padarytos neturtinės žalos, todėl nėra pagrindo neturtinės žalos atlyginimo priteisimui.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK 3 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje netinkamomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2017-04-25 iki 2019-08-21.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš gyvenamojo ploto normos trūkumo.

Ginčo laikotarpiu galiojusių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui. Teisinis reglamentavimas nenumato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotą, todėl darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas gyvenamosios patalpos plotas dalijamas iš joje laikomų asmenų skaičiaus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 3 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2017-04-28 iki 2019-08-21 (b. l. 12, 86-87, 94, 99-100). 3 būrio 2 gyvenamosios patalpos plotas 35,34 kv. m, atskirais laikotarpiais patalpoje gyveno nuo 7 iki 12 nuteistųjų, taigi vienam asmeniui teko nuo 2,94 iki 5,04 kv. m ploto (b. l. 55, 86-87, 94, 99-100, 104). Minėtais duomenimis nustatyta, kad laikotarpiais, t. y. nuo 2017-04-28 iki 2017-09-07 ir nuo 2018-02-21 iki 2018-08-20, t. y. iš viso 312 parų, pareiškėjui gyvenamojoje patalpoje teko 2,94 kv. m ploto, taigi jam nebuvo užtikrinta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1. punkte nustatyta minimali gyvenamojo ploto norma.

Konstatavus gyvenamojo ploto normos pažeidimą, spręstina, kad patalpoje buvusių baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas santykinai mažino vienam asmeniui tenkantį gyvenamąjį plotą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2014-09-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014-10-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014).

Pareiškėjas pažymėjo, kad būryje neįrengta drabužių džiovinimo vieta, oro vėdinimo sistema, nepakankamas gyvenamosios patalpos apšvietimas, oro temperatūra, sienos aptrupėjusios, ant jų susikaupęs pelėsis.

Ginčo laikotarpiu galiojo Sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtina Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 134:2015), kurios 14 punkte nustatyta, kad bendra dirbtinė apšvieta gyvenamosiose patalpose turi būti ne mažesnė kaip 200 lx, gyvenamųjų patalpų santykinė oro drėgmė turi būti nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju– 0,05–0,15 m/s, oro temperatūra gyvenamojoje patalpoje turi būti 18-28°C (16 p.). Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 p.). Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (39 p.). Laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų (12 p.)

Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2019-01-31 patikrinimo akto (b. l. 109-120) matyti, kad 3 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje įrengti atveriami langai, kas atitinka Higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus. Bylos duomenimis nenustatyta, kad pareiškėjas negalėjo išvėdinti patalpos per atveriamą langą, todėl pagal minėtą reglamentavimą, neteisėti atsakovo atstovo veiksmai dėl vėdinimo sistemos neįrengimo nekonstatuotini. Teismo vertinimu, patalpose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina patalpas, neturi problemų dėl oro trūkumo, drėgmės.

Dėl pareiškėjo argumentų apie antisanitarines sąlygas, pelėsio plitimą, teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad Higienos normos HN 134:2015 37 punktas nustato, jog laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo asmeniškai nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu patalpose. Pagal Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2017-02-08 įsakymu Nr. V-56 patvirtinto Gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos aprašo (b. l. 49, 121) 4 punktą, gyvenamosios patalpos kiekvieną dieną turi būti valomos drėgnuoju būdu, nepaliekant ant sienų ir lubų pelėsio, pagal patvirtintą ir iškabintą patalpos budėjimo tvarką. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2019-01-31 patikrinimo akto Nr. (2-22 4.810)PA-256 (b. l. 110) matyti, kad patikrinimo metu 3 būrio 2 gyvenamoji patalpa buvo švari, vizualiai matomo pelėsio nerasta, oro drėgmės ir temperatūros parametrai atitiko nustatytus reikalavimus. Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad minėta gyvenamoji patalpa ginčo laikotarpiu buvo nešvari, netvarkinga, neprižiūrėta.

Iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų (b. l. 56, 103) matyti, kad 3 būrio atskiroje patalpoje yra skalbimo ir džiovinimo patalpa, be to, drabužių džiovinimo vietos įrengtos pasivaikščiojimų kieme. Bylos duomenimis nenustatyta, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl neturėjimo kur džiovinti asmeninius drabužius. Kreipimosi į institucijos administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar atsakovas, žinodamas apie galimus teisės aktų reikalavimų pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo argumentai dėl neturėjimo kur džiovinti asmeninius drabužius atmetami kaip nepagrįsti.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2019-01-31 patikrinimo aktas patvirtintina pareiškėjo argumentus dėl seno būrio pastato, seniai remontuotų patalpų ir nepakankamo apšvietimo (b. l. 111). Nacionalinis visuomenės sveikatos centras atitinkamai įpareigojo Pravieniškių PN-AK pašalinti nustatytus pažeidimus. Kita vertus, byloje nenustatyta, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į atsakovą dėl šių aplinkybių. Teismas pažymi, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) padarytas neigiamas poveikis asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos. Neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių (seniai remontuotų patalpų) būtų atsiradusios kokios nors pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme. Teismo vertinimu, pareiškėjas šiuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, todėl jo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas neturtinę žalą grindė aplinkybėmis dėl sanitarinių įrenginių trūkumo.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 patvirtintoje Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normoje numatyta, kad tualete, prausykloje, be kita ko, turi būti 1 klozetas arba pisuaras 15 nuteistųjų, 1 praustuvė – 15 nuteistųjų. Bylos duomenimis nustatyta, kad 3 būrio sanitariniame mazge įrengti 2 unitazai, 2 pisuarai, 6 praustuvės (b. l. 91).

Teismas 2020-03-06 nutartimi įpareigojo atsakovo atstovą pateikti konkrečius duomenis apie tai, kiek nuteistųjų ginčui aktualiu laikotarpiu naudojosi 3 būrio sanitariniais įrenginiais, tačiau tokių duomenų atsakovo atstovas į bylą nepateikė. Kita vertus, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kiti kalinamų asmenų patirti (nurodyti) nepatogumai (negalėjimas judėti, pavalgyti ir tinkamai išsimiegoti, sanitarinių įrenginių trūkumas ir pan.) vertinami kaip neatsiejamai susiję su nustatytu minimalaus gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui pažeidimu ir turi būti vertinami kaip šio pažeidimo dalis (žr., pvz., LVAT 2019-12-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2347-1062/2019; 2019-04-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2257-415/2019).

Pareiškėjas neturtinę žalą grindė aplinkybėmis dėl aplinkoje esančio asbesto. Atsakovo atstovas neneigė, kad Pravieniškių PN - AK 1-jo sektoriaus pastatų stogo dangoje yra asbestinio šiferio, tačiau pažymėjo, jog asbesto dulkių pavojus atsiranda asbestinius statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, tačiau įstaigoje nevykdomi darbai, dėl kurių galėtų atsirasti asbesto dulkių.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-09-28 nutarimo Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“ 3.1 punktą, nuo 2001-01-01 Lietuvos Respublikos teritorijoje uždrausta naudoti gofruotus ir kitus lakštus iš asbestcemenčio, panelius, plyteles ir panašius dirbinius iš asbestcemenčio statomuose ir remontuojamuose objektuose. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pripažįstama, kad asbesto gaminiai pavojų sveikatai kelia tik tuomet, kai jie yra ardomi, laužomi ar kitaip apdorojami, nenustatoma, kad asbesto plaušeliai, kurie konstrukcijose yra tvirtai surišti su užpildu, kenkia sveikatai (žr., pvz., LVAT 2017-06-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017; 2017-06-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1498-525/2017). Pareiškėjas skunde nenurodė, kad gaminiai, kuriuose buvo asbesto, būtų laužomi. Iš byloje pateiktų duomenų nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjo sveikatai buvo padaryta žala dėl asbesto, pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, jog asbesto gaminių buvimas gyvenamojoje aplinkoje kėlė grėsmę jo sveikatai ir gyvybei, todėl pareiškėjo argumentai dėl šių aplinkybių atmestini.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr. LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Išsamiai bei visapusiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs išsamią teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose sąlygų analizę, teismas daro išvadą, kad Pravieniškių PN-AK iš viso 312 parų neužtikrino pareiškėjui minimalios gyvenamojo ploto normos, be to, šių gyvenamosios plotą mažino baldų užimamas plotas, todėl konstatuotina, kad Pravieniškių PN-AK pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką, pažymėjo, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerą, atitinkančią teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (žr. LVAT administracinė byla Nr. A438-121/2009).

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė nepatogumais, išgyvenimais, sukrėtimu ir pan. Tačiau, byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Byloje taip pat nėra duomenų, kad jam nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba.

Teismas įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės), pripažįsta, kad pareiškėjas dėl konstatuotų pažeidimų galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Akcentuotina, jog pareiškėjui 312 parų teko mažiau nei 3 kv. m ploto, kas pagal LVAT ir EŽTT praktiką yra pagrindas konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą.

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003-11-06 sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (LVAT 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444–619/2008; 2010-10-15 nutartis byloje Nr. A146-1240/2011; 2012-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į byloje konstatuoto pažeidimo ilgą trukmę ir mastą, įvertinus tai, kad gyvenamojo ploto trūkumą dar labiau mažino baldų užimamas plotas, darytina išvada dėl būtinumo priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais, nes nagrinėjamu atveju vien pažeidimo pripažinimas negalėtų būti pakankama satisfakcija.

Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, atsižvelgus į formuojamą EŽTT ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką (pvz., LVAT 2020-02-26 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-235-525/2020 paliko nepakeistą Regionų apygardos administracinio teismo sprendimą, kuriuo pareiškėjui buvo priteistas 1900 Eur neturtinės žalos atlyginimas už jo kalinimą 273 paras bendrabučio tipo patalpose, kai pareiškėjui teko 0,22 kv. m mažiau ploto nei teisės aktais nustatyta norma), taip pat nenustačius, kad dėl konstatuotų pažeidimų pareiškėjui būtų kilusios ypatingai neigiamos pasekmės (sukrėtimai, kurie būtų įtakoję tolimesnį pareiškėjo gyvenimą), ar, kad pareiškėjas skundais ar prašymais būtų kreipęsis į atsakovo atstovą dėl jo netenkinančių kalinimo sąlygų, teismo vertinimu, pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 2000 Eur ir ši suma priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui E. T. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 2000 Eur (du tūkstančiai eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Audrius Grauželis