Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje M. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 207 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų aplinkybės

M. G. apgaule gavo kreditą, o būtent: 2019 m. vasario 25 d. 10:17 val. AB „(duomenys neskelbtini)“ skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), užpildė paraišką 10 000 eurų kreditui gauti, bei klaidindamas dėl kredito sutarties sąlygų atitikimo, melagingai patvirtindamas savo mokumą, pateikė netikrus dokumentus, tai yra jo vardu su A. įmone „L. M.“ 2018 m. gegužės 11 d. tariamai sudarytą darbo sutartį ir (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą, remiantis šiais netikrais duomenimis „(duomenys neskelbtini)“ AS filialas sutikus suteikti kreditą, 2019 m. vasario 25 d. 14.30 val. AB „(duomenys neskelbtini)“ skyriuje esančiame (duomenys neskelbtini), pasirašė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu į jo AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ AS filialas išmokėjo 10 000 eurų kreditą, kurį jis išgrynino bankomatuose (duomenys neskelbtini).

Be to, M. G. 2019 metais, ne vėliau kaip iki 2019 m. vasario 25 d. tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje pagamino netikrus dokumentus: parengė ir atspausdino jo vardu su A. įmone „L. M.“ 2018 m. gegužės 11 d. tariamai sudarytą darbo sutartį ir tariamai jam priklausančios (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą.

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis M. G. kaltu prisipažino ir parodė, kad buvo jaunas, 2019 m. antrą ar trečią mėnesį grįžo iš užsienio, neturėjo pinigų. Visuomet svajojo įsigyti savo įmonę. Pamatė reklamą, internete paskaitė sąlygas, kuriose buvo nurodyta, jog reikia darbo sutarties ir banko išrašo. Interneto rado, kur gali nusipirkti banko išrašą su sutartimi. Tai buvo užsienietiškas tinklapis, A.. Yra dirbęs (duomenys neskelbtini), kur turi įmonę, taip pat dirbęs ir (duomenys neskelbtini), bet įmonėje, kuri nurodyta sutartyje, jis nedirbo. Dokumentus jis pateikė per (duomenys neskelbtini) skyrių, esantį prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, Kaune. Jam buvo suteiktas 10 000 Eur kreditas, iš kurio šiuo metu yra atidavęs 8 000 Eur, paskolą moka iki šiol, nėra nei dienos praleidęs. Tuo metu jis nedirbo kelis mėnesius, o sąlygose buvo nurodyta, kad turi dirbti. Jo išrašai būtų netikę, kadangi reikėjo paskutinių mėnesių išrašų. Kaip minėjo, šiuos dokumentus nusipirko. Iš pradžių galvojo, kad jie tikri, kad įdarbino jį atbuline data, bet po to, kai ieškojo tos įmonės, tokios nebuvo, tuomet suprato, kad čia viskas yra netikra. Jokių parašų sutartyje nėra, nei (duomenys neskelbtini), nei (duomenys neskelbtini) parašų nebūna. Jau buvo atspausdinti įmonės atstovo išrašai. Pinigai buvo reikalingi atsidaryti savo autoservisą, už gautą kreditą tą ir padarė, tai pat gavo paramą šiam tikslui. 5 000 Eur išleido įmonės steigimui, 2 500 Eur įsteigus į užimtumo tarnybą įnešti, ir dar gavo pinigų sumą įrankiams. Įmonę turi ir šiandien. Šiandien taip nepasielgtų, gailisi dėl savo veiksmų.

Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos taip pat įrodytos ikiteisminio tyrimo metu surinktais, byloje esančiais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais (BPK 273 straipsnio 1 dalis, 290 straipsnis, 291 straipsnis).

Liudytoja L. P., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų vadybininkės pareigose dirbo nuo 2015 m. spalio iki 2019 m. birželio mėn., (duomenys neskelbtini) (jeigu tiksliai prisimena adresą). Darbo metu tekdavo tarpininkauti dėl „(duomenys neskelbtini)“ paskolų, tačiau jos darbo vietoje tai nebūdavo dažni atvejai, per mėnesį pasitaikydavo vienas ar keli. Vienu metu, maždaug šių metų pavasarį, pradėjo dažniau lankytis užsienyje dirbantys asmenys, kurie turėdavo užsienyje sudarytas darbo sutartis ir užsienio bankų sąskaitų išrašus. Visais atvejais pirmiausia nustato asmens tapatybę, tam reikia pateikti pasą arba tapatybės kortelę, kitų dokumentų nepriima, net sistemoje nebūtų galima suvesti kitų dokumentų, nes priima tik šiuos. Žiūri, kad atitiktų asmens nuotrauką ir tikrina dokumento galiojimą. Buvo nurodymas, kad jeigu asmuo kelia įtarimą, yra apsvaigęs ar neblaivus, tokių asmenų neaptarnauja. Ji šių taisyklių laikydavosi. Patikrinus tapatybę, būdavo pildoma paraiška paskolai, ją pildydavo ji, asmens duomenis nurašydavo pagal asmens dokumentą, o kitą informaciją pasakydavo klientas. Reikėdavo klausti, kokiam tikslui ima paskolą, pažymėti, iš kur gauna pajamas, ar turi mėnesinių įsipareigojimų, jeigu turi, kokia jų suma, adreso, telefono, elektroninio pašto, kuris buvo privalomas, pageidaujamos paskolos sumos. Kiek pamena, klientai, kurių pajamos iš užsienio, pageidaudavo 15 000 eurų paskolos, nors galbūt ne visiems tokią paskolą „(duomenys neskelbtini)“ patvirtindavo. Pateiktų užsienietiškų darbo sutarčių ir sąskaitų išrašų ji netikrindavo, šiuos dokumentus skenuodavo ir siųsdavo į „(duomenys neskelbtini)“, dokumentus turėjo vertinti paskolos davėjas. Pagal tvarką į „(duomenys neskelbtini)“ patalpą klientas turėjo užeiti vienas, tai užrašyta ant durų, todėl tikrai nebuvo atvejų, kad imant paskolą būtų keli asmenys užėję, vieno vardu būtų forminama paskola, o kitas būtų diktavęs duomenis ar panašiai. Ji klientus aptarnaudavo tik po vieną. Kad jai tektų pildyti paskolos paraišką būdavo labai retai, dažniau klientai ateidavo pasirašyti parengtos paskolos sutarties. Tokiu atveju ji tik patikrindavo asmens tapatybę, sutikrindavo sutarties duomenis, o kokius dokumentus apie savo pajamas pateikdavo klientai ji nežinodavo (1 t., b. l. 128-129).

Liudytoja A. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2007 m. gegužės mėn. iki 2019 m. gegužės mėn. Paskutiniu laikotarpiu dirbo klientų administratore. Viena iš darbo sričių buvo administruoti klientus, kurių darbo užmokesčio nemato Sodroje, tai yra, užsienyje dirbančių, statutinių pareigūnų ir kitų. Nuo 2019 m. vasario mėnesio pasikeitė paskolų išdavimo programa, daug procesų buvo automatizuota. Užsienyje dirbančiam asmeniui buvo galima paimti paskolą pateikus darbo sutarties kopiją (asmuo turėjo būti išdirbęs bent šešis mėnesius) ir banko sąskaitos išrašą už paskutinius šešis mėnesius. Minimalaus pajamų reikalavimo, kiek pamena, nebuvo, tačiau reikėjo vesti iš sąskaitos išrašo pajamų sumą, o skaičiuoklė automatiškai suskaičiuodavo, kokią paskolą galima suteikti. Maksimali paskolos suma užsienyje dirbančiam buvo 15 000 eurų, jeigu didesnė suma, sprendimus galėjo priimti aukštesnio sprendimo teisę turintys darbuotojai. Ar pateikta darbo sutartis ir sąskaitos išrašas tikri, patikrinti faktiškai negalėjo. Kalbant apie darbo sutartį, buvo vadovybės nurodymas tikrinti darbdavį internete, tai yra GOOGLE programoje tikrinti, ar toks darbdavys egzistuoja, ji tą ir darydavo. Kaip būtų galima patikrinti banko sąskaitos išrašo tikrumą nelabai žino ir jokių reikalavimų tuo klausimu nebuvo. Reikalavimo pateikti dokumentų vertimą į lietuvių kalbą taip pat nebuvo, nors dokumentus gaudavo įvairiomis kalbomis - angliškus, norvegiškus, olandiškus ir panašiai, bei turėdavo juos vertinti. Ji turi tik anglų kalbos pagrindus. 2019 m. vasario mėnesį pasikeitus tvarkai labai padaugėjo klientų, buvo didelis darbo krūvis. Paskolų gavėjų pavardžių neprisimena. Kai pradėjo aiškėti faktai, kad dalis klientų galėjo gauti paskolas pateikę netikrus užsienio dokumentus, atvyko komisija iš Estijos, teko rašyti pasiaiškinimus. Sprendimą suteikti paskolą iki 15000 eurų sumai priimdavo ji, kitų darbuotojų parašų ar leidimo tam nereikėjo, dokumentus taip pat vertindavo pati. Užsienio dokumentai buvo pateikiami įvairūs, įvairiomis kalbomis, dažnai jie buvo pateikiami chaotiškai, daug failų, lapų, jie eina ne iš eilės ir pan., todėl dokumentus vertinti buvo pakankamai sunku. Jeigu kildavo kokių neaiškumų ar nebuvo galima kažko suprasti, skambindavo klientui ir prašydavo dokumentus pateikti tvarkingai. Kitais atvejais, kilus neaiškumams, būdavo kreipiamasi į aukštesnes pareigas užimantį darbuotoją. Būdavo atvejų, kad tuomet šis perimdavo paskolos administravimą arba patardavo, ką daryti. Ji prieš suteikiant paskolas niekada nepastebėjo, kad pateikti dokumentai turėtų klastojimo požymių (1 t., b. l. 122-123). ??

2019 m. balandžio 15 d. „(duomenys neskelbtini)“ AS filialo pareiškime nurodyta, kad 2019 m. vasario 25 d. M. G. atvyko į (duomenys neskelbtini) skyrių, esantį (duomenys neskelbtini), pateikė asmens dokumentą ir užpildė paraišką 10 000 eurų kreditui gauti. Mokumui įvertinti M. G. pateikė 2018 m. gegužės 11 d. darbo sutartį su „L. M.“ ir (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos išrašą. 2019 m. vasario 25 d. M. G. atvyko į tą patį pašto skyrių ir pasirašė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Remiantis kredito sutartimi, „(duomenys neskelbtini)“ AS filialas išmokėjo į M. G. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 10 000 eurų. Pateikta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su M. G. bei susiję duomenys (1 t., b. l. 78-83, 87-120).

Iš 2021 m. gruodžio 7 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti „(duomenys neskelbtini)“ atsiųsti dokumentai, susiję su M. G. paimtu kreditu. Apžiūros metu nustatyta, kad 2019 m. vasario 25 d. vartojimo kredito sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) kaip kredito gavėjas nurodytas M. G., jo anketiniai ir kontaktiniai duomenys, kaip davėjas – „(duomenys neskelbtini)“ AS filialas. Nurodyta bendra kredito suma - 10 000 eurų, kredito mokėjimo grafikas (kasmėnesinė 203,26 eurų kredito įmoka nuo 2019 m. kovo 20 d. iki 2024 m. gruodžio 20 d.), kitos kredito sutarties sąlygos. Kiekvieno sutarties lapo apačioje kairėje pusėje yra rankraštinis tekstas „M. G.“ ir rankraštinis parašas, dešinėje pusėje yra spaudai „AB (duomenys neskelbtini) 2019-02-25 x-asis klientų aptarnavimo skyrius Kaunas“, „Pardavimų vadybininkė L. P.“ ir rankraštinis parašas. Ant dviejų lapų atspausdintas dokumentas, pavadinimu „Standartinė informacija apie vartojimo kreditą“, jame nurodytos kredito sutarties sąlygos, po dokumento tekstu ant abiejų lapų yra užrašytas rankraštinis tekstas „M. G. 2019-02-25“ ir rankraštinis parašas. Ant vieno lapo padaryta M. G. asmens tapatybės kortelės kopija, ant to paties lapo užrašytas rankraštinis tekstas „Kopija tikra“, rankraštinis parašas ir spaudai „AB (duomenys neskelbtini) 2019-02-25 909-asis klientų aptarnavimo skyrius Kaunas“, „Pardavimų vadybininkė L. P.“. Ant vieno lapo atspausdintas dokumentas, pavadinimu „Sutikimas tvarkyti asmens duomenis“, jame nurodyta informacija apie asmens duomenų tvarkymą. Po dokumento tekstu užrašytas rankraštinis tekstas „M. G. (duomenys neskelbtini) 2019-02-25“ ir rankraštinis parašas. Ant keturių lapų anglų kalba atspausdinta 2018 m. gegužės 11 d. darbo sutartis, kurioje kaip darbdavys nurodyta (duomenys neskelbtini) įmonė „L. M. LTD“, kaip darbuotojas - M. G., nurodytas darbo užmokestis, kitos darbo sutarties sąlygos. Paskutiniame lape ties darbdavio ir darbuotojo grafomis yra du rankraštiniai parašai (kopijos). Ant 16 lapų anglų kalba atspausdinti (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašai, kaip sąskaitos savininkas nurodytas „M. G.“, išrašuose yra duomenys apie pajamas iš „L. M.“ kitų šaltinių, įvairias išlaidas (1 t., b. l. 142-144).

Iš 2020 m. kovo 16-17 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad perklausyti „(duomenys neskelbtini)“ AS filialo pateikti garso įrašai, sudaryta stenograma. Užfiksuota, kad įjungus failą „2019-02-21 d. 15-47 val“, atsiliepia vyras, prisistatęs M.. Moteris sako, kad analizuoja paskolos paraišką ir išraše trūksta vieno mėnesio - 8 mėn. (rugpjūčio), klausia, ar gali atsiųsti el. paštu. Vyriškis sako, kad tuoj atsiųs, pasitikslina el. pašto adresą. Faile „2019-02-21 d. 16-18 val“ užfiksuota, kaip darbuotoja galimai tam pačiam vyrui sako, kad gautas išrašas nuo 22 iki 28 dienos, klausia, kur yra kita dalis. Vyras atsako nežinantis ir negalintis šiandien atsiųsti, nurodo gal kitą dieną. Taip pat nurodo, kad jeigu turės laiko rytoj atsiųs, prašo, kad jam neskambinėtų. Į darbuotojos klausimą, ar paraišką laikyti, vyras atsako, kad gali ištrint, kaip nori, nesvarbu (1 t., b. l. 152-155).

2019 m. gegužės 28 d. „(duomenys neskelbtini)“ AS filialo atstovo J. R. el. laiške nurodyta, kad „(duomenys neskelbtini)“ iš viso buvo pateiktos 5 darbdavio „L. M.“ darbo sutartys, kai kurias pasirašė darbdavio atstovas L. A., tačiau skirtingose sutartyse skiriasi jo parašai (1 t., b. l. 156-172).

Iš 2019 m. spalio 4 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo perklausyti el. paštu „(duomenys neskelbtini)“ atstovo J. R. atsiųsti telefoninių pokalbių įrašai, sudaryta stenograma. Garso įraše „2019_05_28 d. Laikas 13_23 val. M. G. (duomenys neskelbtini) (Kauno AVPK).mp3“ užfiksuotas banko darbuotojo ir asmens, pokalbio metu patvirtinusio, kad yra M. G., pokalbis. Skambinantysis prisistato teisininku J. R., pasiteirauja, ar kalba su M. G., pašnekovas patvirtina, kad taip. Banko atstovas informuoja apie gautą laišką, susijusį su areštu, prašoma patikslinti darbovietes, kuriose dirbo, ir kokius dokumentus teikė norėdamas gauti paskolą. M. G. nurodo, kad kai dirbo (duomenys neskelbtini), šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), prieš kiek laiko dirbo nepamena, nurodo, kad baigė prieš du ar tris mėnesius. Patikslino, kad kai grįžo iš (duomenys neskelbtini), pasiėmė paskolą ir viskas. Kokioje įmonėje dirbo neatsimena, darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini). Dirbo ten kažkur metus laiko, tiksliai nepamena. Pasiteiravus, kokio banko išrašus teikė, M. G. nurodė, kad kažkokią buvo išdavę iš darbovietės, ten nusiimdavo per ją. Neatsimena, kokia sąskaita. Banko atstovas klausia, ar asmuo turi sutarčių originalus, M. G. atsako, kad turbūt ras. Toliau kalbama apie tai, ar gali asmuo sumokėti 10 000 Eur, banko atstovas nurodo, kad kiltų atsakomybė dėl dokumentų klastojimo, nebent jie nuspręstų atsiimti pareiškimą, nurodo, kad žiūrės pagal situacija, turi būti gera valia asmens (1 t., b. l. 173-177).

2019 m. birželio 27 d. „(duomenys neskelbtini)“ AS filialo atstovas J. R. el. paštu pateikė susirašinėjimą su „L. M.“ atstovu A. L., pastarasis nurodė, kad M. G. niekada nedirbo jų įmonėje „L. M.“. Sutartys yra suklastotos. Visas „L. M.“ sutartis pasirašo jis pats (A. L.) (1 t., b. l. 178-183).

Iš 2019 m. spalio 17 d. elektroniniu paštu „L. M.“ atstovo A. L. pateiktos informacijos matyti, kad nei vienas iš žmonių pridedamuose dokumentuose (paklausime buvo pridėta M. G. darbo sutartis) nedirbo „L. M.“. Tai nėra „L. M.“ sutartys (1 t., b. l. 184-193).

2022 m. vasario 15 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyr. tyrėjo L. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini)įmonei „L. M.“ buvo išsiųstas paklausimas, ar M. G. vardu sudaryta darbo sutartis yra tikra bei gautas atsakymas, kad M. G. šioje įmonėje niekada nedirbo. Elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo siųstas paklausimas, nustatytas interneto svetainėje www.google.com suvedus užklausos sąlygą „L. M.“ ir svetainėje http: (duomenys neskelbtini) įjungus skiltį „Contact Us“ (lietuviškai – „susisiekite su mumis“) (1 t., b. l. 194-198).

2022 m. vasario 2 d. „(duomenys neskelbtini)“ AS filialas rašte nurodyta, kad M. G. moka įmokas pagal kredito sutartį, viso yra sumokėjęs 7114,10 Eur. Civilinio ieškinio nereiškia (2 t., b. l. 7).

Iš 2019 m. birželio 3 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos M. G. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad 2019 m. vasario 25 d. gauta 10 000 eurų įplauka iš „(duomenys neskelbtini)“ (2 t., b. l. 39-44).

Iš 2019 m. rugsėjo 10 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas AB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas kompaktinis diskas. Nustatyta, kad aplanke „G.“ yra 89 nuotraukos, kuriose užfiksuotas asmuo laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 26 d. iki 2019 m. balandžio 27 d., atliekantis finansines operacijas su M. G. banko kortele bankomatuose, šio asmens veido bruožai atitinka M. G. požymius (2 t., b. l. 45-53). ??

2022 m. kovo 21 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyr. tyrėjo L. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad, ikiteisminio tyrimo duomenimis, 2019 m. vasario 25 d., kaip įtariama apgaule, tai yra pateikęs netikrą su (duomenys neskelbtini) įmone tariamai 2018 m. gegužės 11 d. sudarytą darbo sutartį ir (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos išrašą, 10 000 eurų kreditą iš „(duomenys neskelbtini)“ AS filialas gavo M. G.. Apklausos metu M. G. paaiškino, kad jis dirbo (duomenys neskelbtini) įmonėje ir turėjo sąskaitą (duomenys neskelbtini) banke bei kreditui gauti teikė tikrus dokumentus. Tikrinant šiuos M. G. parodymus buvo susipažinta su jam priklausančios AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašais už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 1 d. ir nustatyta, kad su šia sąskaita (jai priskirta banko kortele) operacijos 2018 m. sausio 29 d. – 2018 m. kovo 16 d. – pinigų įnešimas, pirkiniai, pinigų išgryninimas atlikti (duomenys neskelbtini); 2018 m. gegužės 14 d. – 2018 m. spalio 3 d. – grynųjų pinigų nuėmimas, pirkiniai, grynųjų pinigų įnešimas Lietuvoje; 2018 m. spalio 3 d. – 2019 m. vasario 26 d. – pirkiniai, išgryninimas, pinigų įnešimas (duomenys neskelbtini) (2 t. b. l. 78-80).

Pagal teisinės pagalbos prašymą iš (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijos gauta informacija, kad buvo užklausta dėl įrodomosios medžiagos, kurios prašoma „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Žvalgybos pagrindu nėra siųstuose įrašuose nurodytų darbo įrašų ar sutarčių (2 t., b. l. 95-98).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 207 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas apgaule gavo kreditą, paskolą, tikslinę paramą, subsidiją, dotaciją, laidavimo ar banko garantijos raštus arba kitus kreditinius įsipareigojimus.

BK 300 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Netikro dokumento pagaminimas – tai visiškai naujo žinomai melagingo dokumento pagaminimas, t. y. kaltininkas neteisėtai visą dokumentą, kuriame įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija, surašo, atspausdina ar kitokiais būdais sukuria siekdamas išleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip autentišką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-361/2012).

M. G. teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino, paaiškindamas, kad siekiant įgyvendinti svajonę ir pradėti savo verslą, jam reikėjo piniginių lėšų, o kadangi tuo metu kurį laiką nedirbo ir pastovių pajamų neturėjo, kas buvo kreditą teikiančios institucijos viena iš sąlygų, jis internete nusipirko darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad kaltinamasis dirba (duomenys neskelbtini) veikiančioje įmonėje, taip pat nusipirko ir banko išrašą, neva patvirtinantį jo iš minėtos užsienio valstybės bendrovės gautas pajamas. Nors kaltinamasis teigia iš pradžių manęs, kad tie dokumentai buvo tikri ir kad jis įdarbintas atgaline tvarka, visgi pripažino, kad tuo metu jis toje bendrovėje nedirbo ir juo labiau jokio užmokesčio negavo, kas buvo nurodoma jo pateiktame banko sąskaitos išraše. Pateikdamas aptariamus netikrus dokumentus - jo vardu su (duomenys neskelbtini) įmone „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. gegužės 11 d. tariamai sudarytą darbo sutartį ir (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą, jis kreipėsi į kredito įstaigą dėl kredito suteikimo, tokiu būdu pateikdamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo turtinę padėtį ir (duomenys neskelbtini)“ AS filialas, būdamas suklaidintas tokių aplinkybių, priėmė sprendimą suteikti kaltinamajam 10 000 Eur dydžio kreditą. Taigi kaltinamasis, sąmoningai pateikdamas tikrovės neatitinkančius duomenis, suklaidindamas kredito įstaigą, tokiu būdu panaudodamas apgaulę gavo nurodyto dydžio kreditą. Aplinkybes, kad kaltinamasis M. G. niekada (duomenys neskelbtini) įmone „(duomenys neskelbtini)“ nedirbo, patvirtina ir byloje ištirti rašytiniai įrodymai: „(duomenys neskelbtini)“ AS filialo pateiktas pareiškimas bei dokumentai, susiję su kredito M. G. išdavimu, apžiūrų protokolai, iš (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijos, taip pat bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ gauti duomenys.

Pažymėtina, kad BK 207 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sudėtis yra formalioji ir jos baigtumas yra siejamas su kreditinių įsipareigojimų gavimo momentu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas kreditinio sukčiavimo bei turtinio sukčiavimo atribojimą, yra pabrėžęs, kad esant kreditiniam sukčiavimui apgaulė panaudojama nesiekiant pasisavinti turtą, o siekiant užvaldyti jį tam, kad panaudoti vystant ūkinę, komercinę ar finansinę veiklą, t. y. siekimas yra apgaule gautus pinigus investuoti į ekonominę veiklą iš to gaunant pelną ir vėliau atsiskaitant su kreditoriumi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-31-788/2021). Taigi baudžiamosios atsakomybės klausimas nėra siejamas su žalos kredito davėjui padarymu, dėl ko baudžiamoji atsakomybė gali kilti ir tuo atveju, kai įsipareigojimai kredito įstaigai yra vykdomi.

Kaltinamojo gynėjo vertinimu, ir kredito davėjo veiksmai lėmė tai, kad kreditas kaltinamajam buvo išduotas, t. y. jų pareigos tikrinti kredito gavėją netinkamas vykdymas. Iš ikiteisminio tyrimo metu liudytojos L. P. duotų parodymų matyti, kad dirbant su paskolas pageidaujančiais gauti klientais, tikrinama asmens tapatybė ir tam tinka tik asmens tapatybės kortelė arba pasas, tikrina, ar dokumentą pateikia asmuo, kuris jame ir nurodytas, tikrina dokumentų galiojimą, surinkdavo duomenis apie tai, kokiam tikslui imama paskola, iš kur gaunamos pajamos, ar asmuo turi mėnesinių įsipareigojimų, taip pat surenkami anketiniai duomenys – adresas, telefonas, el. paštas. Šios liudytojos teigimu, klientai užeidavo tik po vieną, paskolos forminimo metu pašaliniai asmenys nedalyvaudavo, kilus įtarimui, kad asmuo gali būti apsvaigęs, jo neaptarnaudavo. Tuo tarpu, liudytoja A. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad užsienyje dirbančiam asmeniui paskolai gauti buvo nustatyti reikalavimai būti išdirbusiam šešis mėnesius, jis turėjo pateikti darbo sutarties kopiją ir banko sąskaitos išrašą už paskutinius šešis mėnesius, be to, jai buvo duotas nurodymas tikrinti Google sistemoje, ar sutartyje nurodytas darbdavys egzistuoja, ką ji ir darydavo, tačiau išverstų dokumentų nereikalaudavo ir jų tikrumo netikrindavo. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad kredito davėjas nesilaikė Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio nuostatų, įpareigojančių kredito davėją prieš išduodant vartojimo kreditą, tikrinti gavėjo kreditingumą. Vien tai, kad paskolos teikimu metu nebuvo patikrintas dokumentų autentiškumas, nebuvo tiesiogiai kreipiamasi į darbdavį ir pan., nevertintinas kaip kredito davėjo neapdairumas, nulėmęs sprendimą suteikti kreditą kaltinamajam. Teismo vertinimu, būtent M. G. neteisėti veiksmai šiuo atveju, t. y. netikrų dokumentų, kurių buvo reikalaujama, pateikimas bendrovei lėmė tai, kad buvo priimtas sprendimas suteikti paskolą pastarajam, kadangi jis apgaulingai nurodė, jog dirba užsienio bendrovėje nustatytą šešių mėnesių laikotarpį ir pateikė banko išrašą, kuriame atsispindi jo neva gautos pajamos iš nurodytos užsienyje veikiančios bendrovės.

Nagrinėjamu atveju, ta aplinkybė, kad M. G. vykdo kreditinius įsipareigojimus ir moka įmokas pagal nustatytą grafiką (be kaltinamojo parodymų, tokias aplinkybes patvirtina ir rašytiniai byloje esantys įrodymai, t. y. mokėjimų kvitų kopijos, taip pat ir paties „(duomenys neskelbtini)“ AS filialo pateikti duomenys, kad didžiąją dalį asmuo dar ikiteisminio tyrimo metu buvo grąžinęs), o kreditą jis panaudojo tam tikslui, kuriam ir buvo paimtas, t. y., autoserviso atidarymui, ką taip pat patvirtina kaltinamojo posėdžio metu pateikti dokumentai (3 t., b. l. 8-18), nepašalina baudžiamosios atsakomybės pagal BK 207 straipsnio 1 dalį. Kaip minėta, kaltinamasis tam, kad gautų minėtą kreditą, pateikė kredito davėjui tikrovės neatitinkančius duomenis – netikrą darbo sutartį bei banko sąskaitos išrašą, t. y. panaudojo apgaulę, ir būtent šios apgaulės įtakoje kredito bendrovė priėmė sprendimą suteikti paskolą. Taigi, ši veika buvo baigta tuo momentu, kada asmuo gavo 10 000 Eur dydžio paskolą. Išdėstytų aplinkybių pagrindu, teismo manymu, negalima vertinti, kad kaltinamojo padaryta veika yra tik formalus pažeidimas ir nelaikytina tokia pavojinga, kuri užtraukia baudžiamąją atsakomybę.

Bylos duomenimis nustatyta, kad „(duomenys neskelbtini)“ AS filialui buvo pateikta darbo sutarties, sudarytos 2018 m. gegužės 11 d. tarp „(duomenys neskelbtini)“ atstovo ir M. G., kopija, sutartyje yra įrašyti kaltinamojo asmens duomenys, sutartis atspausdinta bei pasirašyta, taip pat pateiktas banko išrašas su nurodytais kaltinamojo duomenimis. Nustatyta, kad šiuose dokumentuose nurodyti duomenys neatitinka tikrovės, kaltinamasis šioje kompanijoje nedirbo ir atlyginimo iš jos negavo. Pats kaltinamasis pripažino darbo sutartį bei išrašą nusipirkęs internete. Taigi, tokiais veiksmais, parengdamas ir atspausdindamas 2018 m. gegužės 11 d. tariamai su minėta (duomenys neskelbtini) įmone „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą darbo sutartį, banko išrašą, pagamino netikrus dokumentus. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos požymius. Netikrų dokumentų pagaminimas nagrinėjamu atveju sukėlė teisiškai reikšmingas pasekmes, kadangi pateikus juos kredito bendrovei, tokiu būdu pagrindžiant savo mokumą, buvo priimtas sprendimas suteikti M. G. 10 000 Eur dydžio kreditą. Esant tokioms aplinkybėms, vertinti, kad kaltinamojo padaryta veika, numatyta BK 300 straipsnio 1 dalyje, yra nepavojinga, pasižyminti tik formaliu teisės aktais reguliuojamo elgesio pažeidimu, nėra pagrindo.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

BK 36 straipsnyje numatyta, kad padaręs nusikalstamą veiką asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu teismas pripažįsta, kad iki bylos nagrinėjimo teisme šis asmuo ar jo padaryta veika dėl aplinkybių pasikeitimo tapo nepavojingi.

Taigi asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu teismas pripažįsta, kad dėl aplinkybių pasikeitimo jo padaryta nusikalstama veika tapo nepavojinga. Sprendžiant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas kiekvienu konkrečiu atveju įvertina bylos aplinkybes ir sprendžia dėl galimybės pripažinti, ar padaryta veika dėl aplinkybių pasikeitimo prarado pavojingumą. Kitas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas – kai asmuo dėl aplinkybių pasikeitimo tampa nepavojingas. Aplinkybės gali pasikeisti dėl objektyvaus išorinio sąlygų, kuriose asmuo buvo iki ir po nusikalstamos veikos padarymo, pasikeitimo, nepriklausančio nuo kaltininko sąmonės ir valios. Tokie pasikeitimai gali įvykti ir dėl aktyvių asmens veiksmų (pakeičia savo gyvenamąją vietą, įsidarbina, pradeda mokytis ir pan.). Tačiau abiem atvejais šie pasikeitimai turi taip paveikti kaltininką ir nulemti jo individualių savybių pasikeitimus, kad šie leistų teismui įsitikinti, jog dėl aplinkybių pasikeitimo asmuo tapo nepavojingu dėl jo padarytos nusikalstamos veikos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-92/2012).

Kaltinamojo gynėjas prašė atleisti M. G. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 36 straipsnio pagrindu, tiek kaltinamajam, tiek veikai praradus pavojingumą.

Kaip minėta, teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog asmuo tampa nepavojingu tada, kai pašalinamos iki nusikalstamos veikos padarymo buvusios sąlygos, o naujos sąlygos jį veikia teigiamai. Tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Kaltinamasis padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, t. y. jis, siekdamas gauti kreditą, „(duomenys neskelbtini)“ AS filialui, patvirtindamas savo mokumą, pateikė netikrus dokumentus, kuriuos tam tikslui jis pagamino, ir tokiu būdu, panaudodamas apgaulę, gavo 10 000 Eur dydžio vartojimo kreditą. Aplinkybės, kad kaltinamasis siekė pradėti savo verslą, autoserviso veiklą, dėl ko jam buvo reikalingos piniginės lėšos, ką ir įgyvendino, savaime nereiškia, kad asmuo tapo nepavojingu. Kaltinamasis veikas padarė nors būdamas dar pakankamai jauno amžiaus, tačiau jau pakankamai subrendęs, turintis gyvenimiškos patirties. Be to, šis kaltinamojo susidūrimas su teisėsauga nėra pirmas. Bylos duomenimis, asmuo anksčiau yra teistas taip pat už tyčinių veikų padarymą. Tokios aplinkybės, kuomet teistumas yra išnykęs, nėra vertinamos bausmės skyrimo kontekste, tačiau tai, teismo vertinimu, visgi svarbu sprendžiant BK 36 straipsnio taikymo klausimą. Tai, kad asmuo įgyvendino savo planus ir moka kredito įmokas pagal nustatytą grafiką, nesudaro pagrindo teigti, kad yra pašalintos iki veikos padarymo buvusios sąlygos.

Baigiamojoje kalboje gynėjas vadovavosi Kauno apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-118-383/2020, kurioje asmuo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 36 straipsnio pagrindu, tačiau minimoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės nėra visiškai analogiškos toms, kurios nustatytos šioje byloje.

Teismo vertinimu, taip pat nėra pagrindo ir išvadai, kad kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos tapo nepavojingos. Nėra nustatyta jokių esminių ar reikšmingų valstybinio politinio, ekonominio ar socialinio gyvenimo pokyčių, dėl ko šios veikos būtų praradusios pavojingumą. Tuo tarpu, vien tik tos aplinkybės, kad kaltinamasis sudarytą sutartį vykdo, atlikdamas periodinius mokėjimus, nesudaro pagrindo išvadai, kad veika tapo nepavojinga. Kaip minėta, kaltinamasis pagamino netikrus dokumentus, ir tokiais netikrais dokumentais patvirtindamas savo mokumą, t. y. panaudodamas apgaulę, pasirašė vartojimo kredito sutartį ir gavo 10 000 Eur dydžio kreditą.

V. Bausmių skyrimo motyvai

Vadovaujantis BK 54 straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

M. G. padarė dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis neteistas (teistumas yra išnykęs, 2 t., b. l. 145-158), baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (per laikotarpį nuo 2018 m. iki 2022 m. baustas 10 kartų), visas paskirtąsias baudas, išskyrus už paskutinį nusižengimą, yra sumokėjęs (2 t., b. l. 160-166), yra dirbantis. VšĮ Raseinių psichikos sveikatos centre paslaugos nebuvo teiktos (2 t., b. l. 159).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl nurodytų aplinkybių, kurios buvo aptartos vertinant BK 207 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos veikos pavojingumo klausimą, teismas sprendžia nesant pagrindo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas paties kredito davėjo elgesys. Aplinkybės, kad kaltinamasis, nors 10 000 Eur dydžio kreditą gavo panaudodamas apgaulę, tačiau įsipareigojimus vykdo ir didelę jo dalį jau yra padengęs, teismas nevertina kaip lengvinančios kaltinamojo atsakomybę BK 59 straipsnio prasme, įvertinus jau aptartą veikos pobūdį, kad baudžiamosios atsakomybės kilimas nėra siejamas su žalos padarymu. Tačiau teismas į šias aplinkybes, kurios iš esmės teigiamai charakterizuoja kaltinamąjį, atsižvelgs tiek parinkdamas bausmės rūšį, tiek ir nustatydamas jos dydį.

Taigi, įvertinus visas nurodytas kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, veikų padarymo aplinkybes bei jų pavojingumą, tai, kad asmuo yra laikomas neteistu, siekiant BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų įgyvendinimo, kaltinamajam yra skirtinos švelniausios BK 207 straipsnio 1 dalyje bei 300 straipsnio 1 dalyje numatytos bausmės – baudos, jų dydžius parenkant artimus minimaliems, skirtiniems už nesunkaus nusikaltimo padarymą.

Aptariamos veikos padarytos idealiąja sutaptimi, todėl tarpusavyje bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, M. G. kaltę pripažino, subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, mažintina vienu trečdaliu.

VI. Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu M. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 133-135), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus panaikintina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 -308 straipsniais, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 207 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmes:

- pagal BK 207 straipsnio 1 dalį – 60 (šešiasdešimties) MGL, t. y. 3 000 (trijų tūkstančių) Eur dydžio baudą,

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 55 (penkiasdešimt penkių) MGL, t. y. 2 750 (dviejų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties) Eur dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, ir subendrintą bausmę M. G. paskirti 60 (šešiasdešimties) MGL, t. y. 3 000 (trijų tūkstančių) Eur dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę M. G. paskirti 40 (keturiasdešimties) MGL, t. y. 2 000 (dviejų tūkstančių) Eur dydžio baudą.

Baudą įpareigoti sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6801. Sumokėjus baudą, baudos sumokėjimą patvirtinančius dokumentus privaloma pateikti teismo raštinės tarnautojui (kabinetas Nr. 111) arba elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt. Laiku nesumokėjus baudos, ji išieškoma priverstinai

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.