Kauno apygardos teismo nutartis

2015-12-10 · Civilinė byla Nr. 2A-2159-555/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2014-10-22Marijampolės apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2014-12-02Kauno apygardos teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2015-12-10Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-12-10
Bylos Nr.
2A-2159-555/2015
Teisminio proceso Nr.
2-53-3-01240-2014-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Žibutė Budžienė (pirm.), Egidijus Tamašauskas (pran.), Aušra Baubienė
Atsakovas
E. D.
Ieškovas
A. R.
Trečiasis asmuo
M. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-2159-555/2015Teisminio proceso Nr. 2-53-3-01240-2014-7Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.1.14; 3.3.1.21; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Aušros Baubienės, Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė) ir Egidijaus Tamašausko (pranešėjas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės E. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 18 d. sprendimo civilinėje byloje 2-245-800/2015 pagal ieškovės A. R. ieškinį atsakovei E. D., trečiajam asmeniui M. M. dėl nuostolių priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Tarp ieškovės ir atsakovės, per trečiąjį asmenį, ieškovės brolį – M. M., buvo sudaryta žodinė nuomos sutartis, kuria atsakovė 2010 m. rugsėjo mėn. išsinuomojo ieškovei nuosavybės teise priklausiusį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) ir šiame bute gyveno iki 2014 m. vasario 28 d. pabaigos. Nuomos sutartimi buvo susitarta, kad atsakovė gyvendama išnuomotame bute kiekvieną mėnesį vasaros metu mokės 101,37 Eur (350 Lt), o žiemos metu – 43,44 Eur (150 Lt) nuomos mokestį ir butui kas mėnesį paskaičiuojamus mokesčius už komunalines paslaugas – sunaudotą elektros energiją, dujas, vandenį, mokestį už buto šildymą, butui priskirtą šilumą bendro naudojimo patalpų šildymui, šilumą karšo vandens temperatūrai palaikyti bei kitus su buto išlaikymu ir priežiūra susijusius mokesčius – butų savininkų bendrijos paskaičiuojamus mokesčius. Atsakovė kiekvieną mėnesį tvarkingai mokėjo sutartą nuomos mokestį, kurį perduodavo M. M.. Atsakovei taip pat buvo perduotos visos buto atsiskaitymo knygelės. Atsakovė žinojo, kokios paslaugos butui yra teikiamos ir kaip už jas reikia susimokėti. Visi mokėjimų pranešimai už butui teikiamas komunalines paslaugas buvo siunčiami adresu (duomenys neskelbtini), juos gaudavo pati atsakovė. M. M. 2014 m. vasario 28 d. atvykus į atsakovės nuomojamą butą, atsakovė perdavė vieną buto raktų komplektą ir informavo M. M., jog iš buto visus daiktus jau yra išsikrausčiusi, o nesumokėtus komunalinius mokesčius už paskutinį mėnesį sumokės, kai tik ateis pranešimai apie priskaičiuotus mokesčius. Atsakovei išsikrausčius iš buto, 2014 m. kovo mėn. pradžioje, pokalbio su namo (duomenys neskelbtini) komendantu metu, M. M. prasitarus apie ketinimus parduoti butą, namo komendantas užsiminė apie buto skolą bendrijai. M. M. pradėjo aiškintis ar nėra daugiau skolų paslaugų tiekėjams už butui teiktas komunalines paslaugas per laikotarpį kuomet atsakovė gyveno bute ir gavo paslaugas. Paaiškėjus, kad per atsakovės gyvenimo bute laikotarpį yra susidarę didžiuliai įsiskolinimai paslaugų tiekėjams keletą kartų M. M. skambino atsakovei, tačiau atsakovė telefonu neatsiliepdavo. Atsakovei priklausančių mokėti mokesčių nesumokėjus, ieškovė patyrė 4 310,39 Eur (14 990,93 Lt) nuostolių, kuriuos privalo atlyginti atsakovė.

Šalies argumentai

Ieškovė ieškiniu, kurio reikalavimą patikslino 2015 m. sausio 6 d., kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 4 341,67 Eur (14 990,93 Lt) nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 18 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, priteisė iš E. D. 4 341,67 Eur (14 990,93 Lt) nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2014 m. rugsėjo 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas: 130,33 Eur žyminio mokesčio, 94,91 Eur kitų pagrįstų išlaidų už antstolio paslaugas, 579,24 Eur advokato pagalbos išlaidų, A. R. naudai.

Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė nuomos sutartis, kuria atsakovė 2010 m. rugsėjo mėn. išsinuomojo ieškovei nuosavybės teise priklausiusį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir šiame bute gyveno iki 2014 m. vasario 28 d., taip pat, kad byloje nekilo ginčo dėl nuomos mokesčio dydžio, ir šio mokesčio mokėjimo, tačiau iškilo ginčas dėl nuomos sutarties sąlygų, numatančių komunalinių mokesčių mokėjimo aplinkybes, t. y. ar atsakovė E. D. nuomos sutartimi buvo įsipareigojusi pati sumokėti mokesčius už butui teikiamas komunalines paslaugas, ar atsakovė už komunalines paslaugas sumokėdavo grynaisiais pinigais, juos duodama trečiajam asmeniui M. M.. Teismas, atsižvelgęs į ieškovės atstovės, trečiojo asmens ir atsakovės paaiškinimus, padarė išvadą, kad šalių paaiškinimai teismo posėdžio metu, neabejotinai patvirtina aplinkybę, jog 2010 metais sudarydami žodinę, buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį atsakovė E. D. ir trečiasis asmuo susitarė dėl nuomos sąlygų, jog atsakovė turi mokėti nuomos mokestį ir apmokėti visų, butui teikiamų komunalinių paslaugų mokesčius. Teismas atsižvelgęs į civilinio proceso faktų įrodinėjimo principus, į byloje nustatytas aplinkybes, ir įvertinęs tai, kad nuomos laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2014 m. komunaliniai mokesčiai už šį butą buvo mokami labai mažomis sumomis, įvairiais terminais, dažniausiai per UAB „Perlo paslaugos“ terminalus, padarė išvadą, jog šioje konkrečioje situacijoje, yra labiau tikėtina, jog sudarant žodinę buto nuomos sutartį, šalys susitarė, kad komunalinius mokesčius už buto nuomą turi sumokėti atsakovė E. D. savarankiškai. Šalys nebuvo susitarę dėl to, jog komunalinių mokesčių sumas atsakovė E. D. mokės trečiajam asmeniui M. M. grynaisiais pinigais. Priešingu atveju, teismas sprendė, kad vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, būtų nesuvokiamas trečiojo asmens M. M. delsimas sumokėti už paslaugas komunalinius mokesčius teikiančioms įmonėms, tokiu būdu auginant skolas ir netesybas, kadangi byloje esantys rašytiniai įrodymai neginčijamai patvirtino, jog nutraukus nuomos sutartį su atsakove, su komunalines paslaugas teikiančiomis bendrovėmis buvo visiškai atsiskaityta ieškovės ir trečiojo asmens atliktais bankiniais pavedimais, ir visi mokesčiai buvo sumokėti nedelsiant. Teismas sprendė, kad atsakovė turėjo pareigą vykdyti nuomos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir sumokėti už komunalines paslaugas, teiktas butui per nuomos laikotarpį, todėl nuomos laikotarpiu atsakovei pasinaudojus butui teikiamomis komunalinėmis paslaugomis ir gavus naudą, kurią apmokėjo ieškovė, šiuos ieškovės sumokėtus mokesčius už ginčo laikotarpį teismas laikė ieškovės patirtais nuostoliais. Teismas nustatė, kad atsakovė nebuvo perspėjusi ieškovės ar trečiojo asmens apie nuomos sutarties nutraukimą ir jos išsikraustymą prieš vieną mėnesį iki nuomos sutarties nutraukimo. Ieškovei ir trečiajam asmeniui apie nuomos sutarties nutraukimą tapo žinoma 2014 m. vasario 28 d., dėl to teismas sprendė, kad atsakovei tenka pareiga atlyginti butui paskaičiuotus komunalinius mokesčius ir už vieną mėnesį nuo ieškovės ir trečiojo asmens sužinojimo apie nuomos sutarties nutraukimą. Teismas sutiko su ieškinyje pateiktu komunalinių mokesčių paskaičiavimu, o atsakovė komunalinių mokesčių paskaičiavimo byloje neginčijo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės eismo 2015 m. birželio 18 d. sprendimą ir bylą išspręsti iš esmės – ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įrodinėjimo pareigą perkėlė atsakovei, be to, pažeidė byloje esančių įrodymų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vertinimo taisykles, kadangi nepagrįstai suabsoliutino liudytojų parodymus ir neįvertino įrodymų viseto, dėl ko buvo priimtas neteisėtas teismo sprendimas. Apeliantė pažymi, kad nei vienas ieškovės iškviestas liudytojas negalėjo pasakyti, koks egzistavo susitarimas tarp trečiojo asmens ir atsakovės dėl to, kuris iš jų atsiskaitys su komunalines paslaugas teikiančiomis bendrovėmis. Aplinkybė, kad pareiga mokėti komunalinius mokesčius tiesiogiai atiteko atsakovei, nurodė trečiojo asmens sutuoktinė, tačiau jos parodymai, kaip suinteresuoto asmens bylos baigtimi, turėjo būti įvertinti kritiškai. Be to, ir pats trečiasis asmuo buvo nenuoseklus aiškindamas aplinkybes apie komunalinių mokesčių mokėjimą. Tuo tarpu atsakovės kviesta liudytoja V. R. paliudijo, kad atsakovė pinigus už komunalines paslaugas perduodavo trečiajam asmeniui ir būtent jam tekdavo pareiga šias pinigines lėšas sumokėti komunalines paslaugas teikiančioms bendrovėms.

2) Jei atsakovei būtų tekusi pareiga savarankiškai apmokėti sąskaitas už suteiktas komunalines paslaugas, atsakovei būtų turėjusi pareigą sudaryti paslaugų teikimo sutartis su minėtomis bendrovėmis, be to, pats trečiasis asmuo, veikdamas kaip atidus, rūpestingas bei protingas asmuo, pagal įgaliojimą paskirtas valdyti, tvarkyti ir disponuoti butu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), būtų patikrinęs, ar nuomininkė tinkamai vykdo savo pareigas. Pati trečiojo asmens sutuoktinė pripažino, kad atsakovė komunalinius mokesčius mokėjo nereguliariai. Abejotina ir tai, kad ketverius metus nei ieškovė nei trečiasis asmuo nei karto nepatikrino, ar nuomininkė tinkamai vykdo jai neva tenkančią pareigą pačiai susimokėti komunalinius mokesčius.

3) Apeliantė pažymi, kad jų nesiejo ir jokie artimi santykiai, kurie būtų galėję lemti ieškovės pasitikėjimą atsakove ir dėl to kilusį sąžiningą suklydimą netikrinti atsakovei neva tenkančios pareigos pačiai mokėti už komunalines paslaugas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ji buvo trečiojo asmens bendradarbio pažįstama, todėl su ieškove ir trečiuoju asmeniu jos nesiejo jokie pasitikėjimu grįsti santykiai. Be to pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į aplinkybę, kad atsakovė iš pradžių ketino pirkti butą, todėl tikėtina, kad trečiasis asmuo dėl to nemokėjo skolų už butą, siekdamas pasipelnyti iš atsakovės ir buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu nuslėpti faktą, kad jos mokami mokesčiai nebuvo perduodami paslaugas teikiančioms bendrovėms. Toks trečiojo asmens elgesys yra nesąžiningas, nes atsakovės perduodamus pinigus už komunalines paslaugas pats pasisavindavo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo jį atmesti ir palikti Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 18 d. sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliantė nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą pažeidė pareigą įvertinti byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, priešingai, pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus ir byloje šalių įrodinėtas aplinkybes, pagrįstai jas vertino remiantis tikimybių pusiausvyros principu. Bylą, išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, nustatydamas šalių sudarytos nuomos sutarties sąlygas įvertino ir pasisakė dėl visų byloje surinktų įrodymų, o ne tik dėl tų įrodymų, kurie buvo palankūs ieškovei, teismo išvados pagrįstos bylos aplinkybių visumos vertinimu, ištyrus šalių į bylą pateiktus ginčui reikšmingus įrodymus, o priimdamas skundžiamą sprendimą, nurodė motyvus, dėl kurių ieškovės įrodinėjamos aplinkybės buvo pripažintos įrodytomis, o atsakovės – ne. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl tarp šalių sudarytos nuomos sutarties sąlygų yra pagrįsta visų byloje surinktų įrodymų įvertinimu, o ne padaryta remiantis vien tik liudytojų parodomais. Taip pat nepagrįsti ir apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, neatskleidė bylos esmės, tačiau ji nenurodo, kokios faktinės bylos aplinkybės, susijusios su ginčo objektu ir reikšmingų bylos esmei atskleisti ir bylai teisingai išnagrinėti buvo neįvertintos.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo prašo jį atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 18 d. sprendimą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai ištyrė bei tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė tiek materialines, tiek procesines teisės normas ir jų nepažeidė, todėl pagrįstai sprendė, jog yra teisinis pagrindas dėl ieškovės pareikštų reikalavimų patenkinimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus, patikrinęs, ar nėra absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo aplinkybių, nenustatė CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuotų pagrindų skundžiamam sprendimui panaikinti ar pakeisti (CPK 320 str. 2 d.).

Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad ieškovei A. R. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Byloje neginčijama aplinkybė, jog žodinės nuomos sutarties pagrindu butas laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo iki 2014 m. vasario 28 d. buvo išnuomotas atsakovei E. D.. Tarp šalių ginčas dėl gyvenamosios patalpos nuomos mokesčio nekyla, byloje kilęs ginčas dėl susitarimo apmokėti komunalinius mokesčius (CK 6.584 str.).

Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis – tai nuomotojo ir nuomininko susitarimas, kuriuo nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį (CK 6.576 str.). Lietuvos Respublikos CK 6.584 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu fiziniai asmenys gyvenamąsias patalpas išnuomoja komercinėmis sąlygomis, mokesčio už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją ir komunalines paslaugas klausimai nustatomi šalių susitarimu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant klausimą dėl ginčo šalių žodine forma sudarytos sutarties esmės, svarbu, pagal šalių pateiktus leistinus įrodymus nustatyti konkrečias faktines aplinkybes dėl sutarties sudarymo laiko, vietos ir sutartyje apibrėžtų sąlygų. Nagrinėjamos bylos atveju, gyvenamosios patalpos savininkas įrodinėja, kad sutarties šalys susitarė, jog mokesčius, nustatytus CK 6.584 straipsnyje, paslaugų tiekėjams tiesiogiai apmokės nuomininkas, atsakovė-nuomininkė, iš esmės pripažindama ir savo prievolę mokėti mokesčius už butui suteiktas paslaugas, teigia, kad už šias paslaugas buvo atsiskaityta su nuomotojo įgaliotu asmeniu, perduodant pinigines sumas kartu su nuomos mokesčiu. Taigi ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis turėjo įrodyti, kad pagal šalių žodinę sutartį nuomininkė turėjo tiesiogiai atsiskaityti su komunalinių paslaugų tiekėjais, o atsakovė, kad komunalinius mokesčius sumokėjo nuomotojo (ieškovės) atstovui.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje pateiktus įrodymus nustatė, kad šalys sudarydamos žodinę nuomos sutartį susitarė dėl konkrečia pinigų suma išreikšto nuomos mokesčio. Aplinkybės, jog buvo susitarta dėl 43,44 Eur (150 Lt) nuomos mokesčio, kuris vėliau padidėjo iki 101,37 Eur (350 Lt) per mėnesį, neneigė ir apeliantė, tačiau jos pozicija bylos nagrinėjimo metu dėl šio mokesčio paskirties nebuvo nuosekli: vienu atveju buvo teigiama, kad šis mokestis apėmė ir butui suteiktas komunalines paslaugas, kitu atveju buvo teigiama, kad be šio nuomos mokesčio nuomotojos atstovui buvo sumokėtos ir piniginės lėšos už sunaudotą elektros energiją, šaltą ir karštą vandenį ir kitas komunalines paslaugas. Įvertinus šalių argumentus dėl nuomos sąlygų, byloje apklaustų liudytojų parodymus ir kitas nustatytas aplinkybes, pripažintini pagrįstais ieškovės argumentai, kad šalys susitarė, jog nuomininkės mokėtinos sumos už komunalinius mokesčius turėjo būti mokamos atskirai nuo nuomos mokesčio. Pažymėtina, kad jau minėta, kad ginčas tarp šalių, jog atsakovė turėjo prievolę mokėti komunalinius ir kitus mokesčius už laikotarpį, kuriuo ji-apeliantė butu naudojosi nuomos sutarties pagrindu, byloje nekyla. Taigi darytina išvada, kad be nuomos mokesčio, kurio dydis buvo nustatytas 43,44 Eur (150 Lt), o vėliau 101,37 Eur (350 Lt) per mėnesį, privalėjo būti mokami mokesčiai už sunaudotą elektros energiją, šaltą ir karštą vandenį, kurių dydis priklausė išimtinai vien tik nuo nuomininkės poreikių.

Apeliaciniame skunde apeliantė, neneigdama prievolės mokėti CK 6.584 straipsnyje nurodytų mokesčių teigia, kad prievolę sumokėti už butui suteiktas paslaugas yra įvykdžiusi pilnai, nes pinigines sumas perduodavo nuomotojos atstovui. Su šiais argumentais teisėjų kolegija pagrindo sutikti taip pat neturi. Minėta, kad pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (LR CPK 178 str.). Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos nagrinėjimo metu apeliantė ne tik, kad leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė teiginių apie nuomotojos atstovui sumokėtas sumas, kurios buvo skirtos apmokėti už butui suteiktas komunalines paslaugas, tačiau ir nenurodė, kokia paslaugų apimtis buvo suteikta butui per jos naudojimąsi butu laikotarpį bei kokias pinigines sumas per mėnesį ji privalėjo sumokėti.

Apeliantės argumentai, jog esant susitarimui tarp jos ir nuomotojos atstovo dėl apmokėjimo tiesiogiai paslaugas teikiančioms įmonėms, jai-nuomininkei būtų tekusi pareiga sudaryti sutartis su šias paslaugas teikiančiomis įmonės, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrįsti. Šilumos, elektros energijos pirkimo-pardavimo teisinių santykių šalys yra tiekėjas ir buto savininkas. Civilinėje teisėje galiojant sutarties laisvės principui šių vartojimo teisinių santykių dalyvis gali būti ne tik patalpų savininkas (nuomotojas), bet ir šių patalpų nuomininkas. Kadangi paslaugos yra tiekiamos butui, todėl sutartys yra sudaromos su buto savininku, o šių paslaugų apmokėjimas yra nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu, tame tarpe ir dėl to, kas taps tiekiamų paslaugų pirkimo-pardavimo sutarties šalimi. Atsižvelgdama į teisinį reglamentavimą, kolegija sprendžia, kad nagrinėjamos bylos atveju nebuvo įrodinėjama, kad tiekiamų paslaugų šalimi tapo atsakovė, todėl atsakovei netapus tiekiamų paslaugų teisinių santykių dalyve, atsiskaityti už suteiktas paslaugas su paslaugų tiekėjais prievolė teko buto savininkei ir ši aplinkybė byloje nėra ginčijama. Pažymėtina, kad šių paslaugų apimtis įprastai (karštas, šaltas vanduo, elektros energija) priklauso nuo jomis besinaudojančių asmenų poreikių, todėl buto nuomotojas pastoviai nekontroliavęs nuomininkės veiksmų apie jai tenkančią pareigą mokėti mokesčius, prisiėmė tokių veiksmų neigiamus padarinius-sumokėjo paslaugas teikiančioms įmonėms, tačiau šios nustatytos aplinkybės neatleidžia nuomininkės nuo prievolės vykdyti susitarimą sudarytą su nuomotoja ir pastarajai apmokėti už butui suteiktas paslaugas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo argumentu, jog nuomotoja gavusi iš apeliantės pinigines sumas sąmoningai nemokėjo mokesčių siekdama pasipelnyti nuomininkės sąskaita. Šie apeliantės teiginiai nepagrįsti byloje surinktais įrodymais, be to, byloje surinkti duomenys įgalina priešingą išvadą, t. y. nors iškilus teisme ginčui atsakovė neigia susitarimą tiesiogiai mokėti mokesčius, tačiau iš bylos aplinkybių matyti, kad pati buto nuomininkė iš dalies mokėjo mokesčius, pasirašiusi vekselį pripažino skolą už butui teiktą šiluminę energiją, domėjosi apie įsiskolinimą bendrijai.

Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė gyvenamosios patalpos nuomos bei bendrąsias sutarčių sudarymą ir aiškinimą reglamentuojančias nuostatas bei nepažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias procesines taisykles, ir dėl to teisingai išsprendė bylą (CPK 177, 183, 185 str., 329 str. 1 d., 330 str.) apeliacinis skundas atmestinas, o teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Atmetus apeliacinį skundą, ieškovei iš atsakovės priteistinos apeliacinės instancijos teisme jos patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 93 str. 1 d., 3 d.). Ieškovė prašo iš atsakovės jos naudai priteisti 500 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas. Ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, pagrįstos, neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose nustatytų dydžių (Rekomendacijų 7 p., 8.11 p.), todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteistina po 500 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 98 str.).

Pateikdama apeliacinį skundą atsakovė prašė atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą. Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartimi atsakovės prašymas tenkintas ir iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme buvo atidėtas 110 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas. Kadangi apeliacinis skundas buvo atmestas, atidėtas žyminis mokestis iš atsakovės yra priteisiamas valstybei.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymą Nr. 1R-298/1K-290, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės E. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės A. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovės E. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 110 Eur (vieną šimtą dešimt eurų) žyminio mokesčio (šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Teisėjai Aušra BaubienėŽibutė BudžienėEgidijus Tamašauskas