Šiaulių apylinkės teismo sprendimas, e2-145-1119/2023

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-04-25
Bylos Nr.: e2-145-1119/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-70-3-03703-2022-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jurga Žulpė
Ieškovas: A. Ž.
Atsakovas: V. D., D. D.
Advokatai: Darius Matulevičius, Virgilijus Januška

Kategorijos

2.4.2.10Savininko teisių apsauga

Civilinė byla Nr. e2-145-1119/2023Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03703-2022-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.10.; 2.4.2.12.2.; 2.4.2.13.; 3.1.7.6.; 3.1.7.8.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1. (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 25 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Jurga Žulpė,

sekretoriaujant Erikai Andrulienei, Rasai Jonaitienei, Svetlanai Anusevičienei, Ramonai Subačienei,

dalyvaujant ieškovei A. Ž. ir jos atstovui advokatui Dariui Matulevičiui,atsakovui V. D. ir atsakovų V. D. ir D. D. atstovui advokatui Virgilijui Januškai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. Ž. patikslintą ieškinį atsakovams V. D. ir D. D. dėl nuosavybės teisių gynimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovė A. Ž. (toliau taip pat – ieškovė) patikslintu ieškiniu (el. b. medž. 1 t., 58-63 l.) prašo:

1.1. įpareigoti atsakovus V. D. ir D. D. savo sąskaita ir jėgomis per 10 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal UAB „Geodezijos linija“ parengtą (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) nužymėjimo schemą, iš ieškovei A. Ž. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini):

1. pašalinti ties žemės sklypu su statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), ieškovės žemės sklype supiltą grunto pylimą, esantį nuo 14 cm iki 37 cm aukščio, matuojant nuo važiuojamosios kelio dalies (reikalavimo teismo posėdyje ieškovės atstovas nebepalaikė, nes po bylos iškėlimo atsakovai šį reikalavimą įvykdė);

2. pašalinti ties žemės sklypu su statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), ieškovės žemės sklype supiltą grunto pylimą, esantį nuo 13 cm iki 1 m 30 cm aukščio, matuojant nuo važiuojamosios kelio dalies;

3. pašalinti ties žemės sklypu su statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), ieškovės žemės sklype supiltą grunto pylimą, prasidedantį nuo 28 cm, posūkyje siekiantį 54 cm ir besibaigiantį 15 cm aukščiu, matuojant nuo važiuojamosios kelio dalies;

4. pašalinti ties žemės sklypu su statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), ieškovės žemės sklype neteisėtai pasodintus želdinius - 9 vnt. kalnų pušų;

5. pašalinti ties žemės sklypu su statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), ieškovės žemės sklype pastatytą statybinį vagonėlį (reikalavimo teismo posėdyje ieškovės atstovas nebepalaikė, nes po bylos iškėlimo atsakovai šį reikalavimą įvykdė);

6. pašalinti neteisėtai suformuotą įvažiavimą, koordinačių sistemos taškuose (duomenys neskelbtini);

7. pašalinti neteisėtai suformuotą įvažiavimą, koordinačių sistemos taškuose (duomenys neskelbtini);

8. nugriauti neteisėtai įrengtą betoninių trinkelių dangą, koordinačių sistemos taškuose (duomenys neskelbtini);

9. nugriauti neteisėtai įrengtą asfalto dangą, koordinačių sistemos taškuose (duomenys neskelbtini);

10. išmontuoti neteisėtai įrengtą nuotekų valymo įrenginį, ties koordinačių sistemos tašku (duomenys neskelbtini) (reikalavimo teismo posėdyje ieškovės atstovas nebepalaikė, nes po bylos iškėlimo atsakovai šį reikalavimą įvykdė);

11. išmontuoti neteisėtai įrengtą lauko kanalizacijos vamzdį (PVC d200), ties koordinačių sistemos taškais (duomenys neskelbtini) (reikalavimo teismo posėdyje ieškovės atstovas nebepalaikė, nes po bylos iškėlimo atsakovai šį reikalavimą įvykdė);

1.2. įpareigoti atsakovus V. D. ir D. D., neįvykdžius teismo įpareigojimo per 10 kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, į ieškovės A. Ž. sąskaitą sumokėti po 100,00 Eur baudą už kiekvieną uždelstą dieną iki faktinio teismo sprendimo įvykdymo dienos;

1.3. priteisti iš atsakovų V. D. ir D. D. ieškovės A. Ž. naudai sumokėtą žyminį mokestį ir kitas patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal bylos eigoje pateiktus dokumentus.

2. Nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (toliau - Žemės sklypas). Atsakovams V. D. ir D. D.(toliau kartu - atsakovai) bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklauso šalia Žemės sklypo esantys žemės sklypai: žemės sklypas su statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); žemės sklypas su statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); žemės sklypas su statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); žemės sklypas su statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). Atlikus ieškovei priklausančio Žemės sklypo matavimo darbus pastebėta, kad jos Žemės sklype atsakovai atliko statybos ir kitus darbus, kuriems ieškovė nedavė sutikimo, o būtent: atsakovai, ties žemės sklypu su statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), ieškovės Žemės sklype neteisėtai pastatė statybinį vagonėlį ir supylė gruntą, esantį nuo 14 cm iki 37 cm aukščio, matuojant nuo važiuojamosios kelio dalies; ties žemės sklypu su statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), ieškovės Žemės sklype: neteisėtai suformavo įvažiavimą į sau priklausantį žemės sklypą, supylė gruntą, esantį nuo 13 cm iki 1 m 30 cm aukščio, matuojant nuo važiuojamosios kelio dalies ir neteisėtai įrengė 56 kv. m betoninių trinkelių dangą; ties žemės sklypu su statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Ieškovės Žemės sklype neteisėtai įrengė nuotekų valymo įrenginį, suformavo įvažiavimą į sau priklausantį žemės sklypą, supylė gruntą, prasidedantį nuo 28 cm, posūkyje siekiantį 54 cm ir besibaigiantį 15 cm aukščiu, matuojant nuo važiuojamosios kelio dalies, po suformuotu įvažiavimu neteisėtai įrengė lauko kanalizacijos vamzdį (PVC d200); ties žemės sklypu su statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), ieškovės Žemės sklype neteisėtai įrengė 30 kv. m asfalto dangą, pasodino želdinius - 9 vnt., apie 1,5-1,8 m aukščio kalnų pušų.

3. Paaiškino, kad minėti atsakovų veiksmai apriboja ieškovės galimybes naudotis jai priklausančiu Žemės sklypu, o Atsakovams įrengus nuotekų valymo įrenginį Ieškovės valdomame Žemės sklype, aplink nuotekų valymo įrenginį taikytinas specialus žemės naudojimo rėžimas, nes esant apsaugos zonai, ieškovė privalėtų laikytis tam tikrų įstatymuose įtvirtintų apribojimų ir tai atitinkamai sumažina Žemės sklypo rinkos vertę.

4. Pažymėjo, kad ieškovei palankaus sprendimo įvykdymas visiškai priklauso nuo atsakovų valios, todėl jie įpareigotini pašalinti minėtus nuosavybės teisės pažeidimus, o jų nepašalinus atsakovams skirtina bauda. Mano, kad 100,00 Eur baudos už kiekvieną uždelstą vykdyti teismo sprendimą dieną skyrimas būtų pakankamai reikšmingas ir galimai atgrasytų atsakovus nuo teismo sprendimo nevykdymo, taip prisidėdamas prie greitesnio ir ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo. Minėta bauda žymiai mažesnė už vykdymo procese teismo skiriamos baudos maksimalų dydį.

Žemesnės instancijos teismas

5. Teismo posėdyje atsakovė A. Ž. papildomai paaiškino, kad jai buvo grąžinta kažkada tėvams priklausiusi žemė. Ją pagal įgaliojimą visur ir visais klausimais atstovauja sūnus R. Ž., jis jai ir pasakė, kad jos Žemės sklype kaimynai daro, ką nori. Ji pati vietoje nebuvo ir nežiūrėjo. Į ją kaimynai dėl sutikimų nesikreipė. Daugiau viską žino jos advokatas.

6. Ieškovės atstovas advokatas Darius Matulevičius teismo posėdyje palaikė patikslintą ieškinį iš dalies, t. y., nepalaikė ieškinio reikalavimų dėl grunto išlyginimo ir statybinio vagonėlio patraukimo ties žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), ir nuotekų šalinimo įrenginio ir alsuoklio, ties žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), nes šiuos reikalavimus atsakovai patenkino visiškai bylos nagrinėjimo metu. Paaiškino, kad nors ieškovės Žemės sklypui yra nustatytas servitutas, jis yra tarnaujantis žemės sklypas, suteikiantis teisę naudotis keliu, taip pat tiesti infrastruktūrą (viešąją infrastruktūrą, o ne privačią), tačiau servitutas nesuteikia teisės atsakovams be ieškovės sutikimo statyti statinius. Paaiškino, kad pagal servitutą nustatantį apskrities viršininko įsakymą (duomenys neskelbtini) žemės sklypams, kurie buvo padalinti į dar 2 žemės sklypus, nėra suteikiamos teisės naudotis servitutiniu Žemės sklypu, nes atsakovams priklausantys žemės sklypai nėra viešpataujantys žemės sklypai Žemės sklypo atžvilgiu. Pasak atstovo, atsakovai ieškovės Žemės sklypo sąskaita kuriasi sau gerbūvį – įsirengė nuotekų sistemą, įvažiavimus, praplėtė savo žemės sklypų ribas, pakeisdami altitudes. Pažymėjo, kad tiesiant kelią, nepašalinus suformuotų įvažiavimų ir jų dangų, šie įvažiavimai neišvengimai bus apgadinti, o ir įvažiavimus atsakovai turi teisę įrengti savo žemės sklypuose, o ne ieškovės Žemės sklype. Nėra ginčo su kitais besiribojančių žemės sklypų savininkais. Atkreipė dėmesį į tai, kad reiškiant negatorinį ieškinį ieškinio senatis nėra taikoma.

Atsiliepimas

7. Atsakovai V. D. ir D. D. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, su kuriuo nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą (el. b. medž. 1 t., 127-134 l.). Nurodė, kad 2003-06-03 apskrities viršininko įsakymu Nr. V-2237 visam Žemės sklypo plotui (0.5584 ha) nustatyti kelio servitutas (tarnaujantis); teisė tiesti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis); teisė aptarnauti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis).

8. Atsakovai pagal 2006-10-17 pirkimo – pardavimo sutartį įsigijo 0,2198 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir pagal 2007-05-29 nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartį įsigijo 0,2116 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), suformuoti 2008-10-27 padalijus 0,2116 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), o žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), suformuoti 2008-12-06, padalijus 0,2198 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Valymo įrenginys įrengtas 2011 m. birželio mėn., pušys pasodintos, daugiau kaip prieš 14 metų, ir ieškovė iki šiol jokių pretenzijų nereiškė, kad pažeidžiami jos interesai.

9. Nurodė, kad ieškovei priklausantis Žemės sklypas iš esmės yra tarnaujantis daiktas, kurį sąlygoja viešpataujančiojo daikto naudojimo pagal paskirtį poreikiai. Nurodytas ieškovei priklausantis Žemės sklypas suformuotas, kaip kelias, siekiant, kad kiti žemės sklypų savininkai galėtų įgyvendinti savo poreikius – patekti į savo žemės sklypus, tiesti komunikacijas. Pažymėtina, kad ieškovė per visą laikotarpį jokių pretenzijų dėl Žemės sklypo nereiškė. Be to, atsakovai, kaip servituto turėtojai vadovaujantis CK 4.114 straipsniu, prižiūri ir remontuoja Žemės sklypą. Pasak atsakovų, ieškovė nenurodo, kokiu būdu statybinis vagonėlis, supiltas gruntas, įvažiavimai ir jų dangos, valymo įrenginys, pušys pažeidžia jos, kaip Žemės sklypo savininkės teises, nenurodo, koks bendras visas aplink esančių žemės sklypų aukštis, ir matavimus atlieka nuo jai priklausančio Žemės sklypo, kuris naudojamas, kaip servitutinis kelias.

Atsiliepimas

10. Teismo posėdyje atsakovų atstovas advokatas Virgilijus Januška palaikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį ir patikslintą ieškinį prašė atmesti. Papildomai paaiškino, kad ieškovė nepateikė, kokios buvo pirminės žemės sklypų altitudės, neįvertino, kad visas reljefas yra nelygus, žemės sklypai išsidėstę ant kalno, todėl atsakovai buvo priversti sukelti žemės sklypus, kad suvienodinti aukštį, bendras teritorijos aukštis nėra žinomas. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad dėl atsakovų atliktų veiksmų neįmanoma įrengti melioracijos sistemos ar sutvarkyti kelio. Pažymėjo, kad atsakovai, kaip servituto naudotojai įrengdami įvažiavimus prisidėjo prie kelio pagerinimo, o ieškovė neįrodinėja, kad atsakovai pablogino kelią. Atsakovai nieko nebūtų darę, jei būtų buvę prieštaravimai, tačiau rašytinio sutikimo neturi. Pažymėjo, kad 2003-06-03 apskrities viršininko įsakyme yra nurodyta, kad naikinami melioracijos įrenginiai, todėl ieškovė turi sumokėti kompensaciją. Ieškovė 2022-02-24 pretenzijoje neužsiminė apie tai, kad bus įrengiama paviršinio vandens nuotekų sistema. Tik bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad yra parengtas paviršinio vandens nuotekų sistemos įrengimo projektas, tačiau jis užsakovo prašymu rengtas tik vienai kelio daliai, o kitai kelio daliai neparengtas, nors reikalinga įrengti nuotekų sistemą ir kitoje kelio dalyje, kad ji tinkamai veiktų. Atsakovai neskaičiavo, kiek kainuotų pažeidimų pašalinimas. Mano, kad ieškovės reikalavimai, įvertinus tai, kad minėti pažeidimai ilgą laiką netrukdė, neatitinka proporcingumo principo.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatytos aplinkybės.

11. Byloje nustatyta, kad ieškovei A. Ž. asmenine nuosavybės teise priklauso 0.5584 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (taip pat – Žemės sklypas), kuriam 2003-06-03 apskrities viršininko įsakymu Nr. V-2237 nustatyti kelio servitutas ir servitutai, suteikiantys teisę tiesti ir aptarnauti požemines, antžemines komunikacijas, nustatytos apsaugos zonos, Žemės sklypas yra tarnaujantis (el. b. medž. 1 t., 7-8, 64-65, 177-180 l.). Žemės sklypas ribojasi su atsakovams V. D. ir D. D. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais: 0.1058 ha ploto žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini) (el. b. medž. 1 t., 9-10, 66-67 l.) (toliau – žemės sklypas (duomenys neskelbtini)), 0.1058 ha ploto žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini) (el. b. medž. 1 t., 11-12, 68-69 l.) (toliau – žemės sklypas (duomenys neskelbtini), 0.1100 ha ploto žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini) (el. b. medž. 1 t., 13-14, 70-71 l.) (toliau – žemės sklypas (duomenys neskelbtini)), 0.1098 ha ploto žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini) (el. b. medž. 1 t., 15-16, 72-74 l.) (toliau – žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Atsakovams nuosavybės teise priklausantys minėti žemės sklypai registruoti padalinus žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvusį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvusį (duomenys neskelbtini) (el. b. medž. 1 t., 146-152 l.). Buvusiems žemės sklypams (duomenys neskelbtini) 2003-06-03 apskrities viršininko įsakymu Nr. V-2237 nėra nustatyti servitutai, suteikiantys teisę naudotis tarnaujančiu Žemės sklypu (el. b. medž. 1 t., 177-180 l.), Šapnagių kaimo, Ginkūnų seniūnijos Gyvenamųjų namų statybos kvartalo detaliajame plane (el. b. medž. 2 t. 2 l.) (toliau – Detalusis planas) nenumatyti įvažiavimai į atsakovų žemės sklypus. Tačiau iš atsakovų pateiktų 2003-02-17 žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. medž. 1 t., 138-145 l.) matyti, kad ne tik Žemės sklypas, bet ir žemės sklypai (duomenys neskelbtini) iki jų padalinimo nuosavybės teise priklausė ieškovei, todėl tikėtina, kad dėl šios priežasties 2003-06-03 apskrities viršininko įsakymu Nr. V-2237 servitutinio Žemės sklypo savininkui (ieškovei) priklausančiuose žemės sklypuose nebuvo nustatyti servitutai (ieškovė be kliūčių galėjo per savo Žemės sklypą pasiekti žemės sklypus (duomenys neskelbtini). Atsakovai naudojasi kelio servitutu, kad pasiektų jiems priklausančius žemės sklypus.

12. Antstolio Ričardo Kudrausko 2022-01-24 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 98-6 (el. b. medž. 1 t., 18-30, 75-87 l.), UAB „Geodezijos linija“ (duomenys neskelbtini) nužymėjimo schemoje (toliau- Schema) (el. b. medž. 1 t. 31, 90, 101 l.), Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2022-06-03 rašte Nr. 2D-10204 (el. b. medž. 1 t., 32-43, 102-113 l.), 2022-07-20 antstolio Ričardo Kudrausko faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 98-64 (el. b. medž. 1 t., 88-100 l.) užfiksuota, kad Žemės sklype ties Žemės sklypu (duomenys neskelbtini) yra įrengtas nuotekų šalinimo įrenginys (Schemoje pažymėtas Nr. 26) ir alsuoklis (Schemoje pažymėtas Nr. 8 ir 13), dalyje Žemės sklypo šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini) buvo pastatytas apie 6,20 m ilgio, apie 3 m pločio ir apie 2,87 m aukščio metalinių konstrukcijų statybinis vagonėlis, buvo pakeltas gruntas, kurie iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos buvo pašalinti.

13. Tarp šalių nėra ginčo, o byloje esantys rašytiniai įrodymai (Schema, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2022-06-03 raštas Nr. 2D-10204 (el. b. medž. 1 t., 32-43, 102-113 l.), 2022-07-20 antstolio Ričardo Kudrausko faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 98-64 (el. b. medž. 1 t., 88-100 l.) patvirtina, kad atsakovai Žemės sklype šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini) įrengė apie 5,65 m ilgio ir 5,20 m pločio asfaltuotą aikštelę, suformavo įvažiavimą, pasodino 9 pušis, Žemės sklype ir žemės sklype (duomenys neskelbtini) įsirengė betoninių trinkelių aikštelę, kurios apie 45,01 kv. m. dalis patenka į Žemės sklypą, šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini) suformavo įvažiavimą.

14. Ieškovė aplinkybę, kad galimai atsakovai sukėlė žemės sklypus įrodinėjo Schema, Šapnagių kaimo, Ginkūnų seniūnijos Gyvenamųjų namų statybos kvartalo detaliuoju planu (el. b. medž. 2 t. 2 l.) (toliau – Detalusis planas) ir liudytojo L. D. parodymais. Iš Detaliojo plano ir liudytojo parodymų nustatyta, kad Detaliajame plane yra nurodyti istoriniai aukščiai (altitudės), iš plano matyti, kad jo rengimo metu visa žemė buvo ariama, nurodyti atskiri žemės sklypai, iš kurių bylai yra aktualūs sklype 14 (nepadalinti žemės sklypai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir sklype 17 (nepadalinti žemės sklypai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nurodyti duomenys. Sklype 14 ir sklype 17 nurodytos horizontalės, kurių daugėja link kelio, kas pasak liudytojo parodo, kad žemės sklypai yra su šlaitu ir kur horizontalių daugiau – ten šlaitas yra didesnis. Sklype 17 aukščiausias taškas yra 110.17 ir žemės sklypas žemėja iki 108.91, o žemės sklype 14 aukščiausias taškas yra 110.25 ir žemėjimas iki 107.94, žemės sklypų žemėjimas nėra tolygus. Taigi tuo metu, kai atsakovai įsigijo žemės sklypus, jų reljefas nebuvo lygus, viso kvartalo reljefas žemėjantis link kelio, esančio Žemės sklype.

15. Paminėtina, kad Detaliajame plane nėra fiksuota tiek daug aukščių, kaip Schemoje, tačiau lyginant sklype 17 užfiksuotus aukščius (109.56, 108.91) su Schemoje (duomenys neskelbtini) ant žemės sklypo ribos nurodytais aukščiais (110.53, 110.48, 110.46, 110.45, 110.50) akivaizdu, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) buvo atsakovų šiek tiek pakeltas. Analogiška išvada darytina Schemoje nurodytus žemės sklypų (duomenys neskelbtini) (109.03, 109.14, 109.12, 109.22, 109.24, 108.71, 108.82 ir kt.) ir (duomenys neskelbtini) (109.57, 109.61, 109.53 ir kt.) aukščius palyginus su Detaliajame plane sklype 14 nurodytais aukščiais (108.68, 107.94, 108.65).

16. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė šioje byloje prašo pašalinti grunto pylimus, kurių aukštį matuoja nuo važiuojamosios kelio dalies, tačiau dar Detaliajame plane užfiksuotas sklypo 17 bei sklypo 14 aukščių skirtumas nuo važiuojamosios kelio dalies, sklypas 17, lyginant su keliu, žemėja, ir visai prie kelio yra dauba, kelias yra aukščiau nei sklypas 17, o sklypas 14 taipogi žemėja, tačiau šiuo atveju kelias yra žemiau žemės sklypo. Iš Schemos matyti, kad nuo atsakovų žemės sklypų ribos aukštis tolygiai mažėja ir pasiekia šalia kelio esantį aukštį. Išvažiuojamojo posėdžio metu nustatyta, kad nors atsakovų žemės sklypai yra sukelti, tačiau žemės sklypai sukelti viename lygyje, todėl nėra vizualių skirtumų tarp žemės sklypų aukščių, nuo sklypų ribos link kelio yra suformuoti šlaitai, šlaitai yra tolygūs, tolygiai pasiekiantys kelio lygį. Lyginant Schemoje ir Detaliajame plane esantį atsakovų žemės sklypų teritorijoje reljefą pastebėtina, kad žemės sklypai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) iš esmės atkartoja Detaliajame plane užfiksuotą reljefą, o žemės sklype (duomenys neskelbtini) tikėtina, kad nebuvo atlikti žymūs žemės sklypo aukščių pakeitimai, nes vis dar atkartojama šalia kelio dauba, kelio dalis (110.69) yra aukščiau žemės sklypo (110.56) (žemės sklypo aukštis buvo 110.56, kelio aukštis buvo 110.72).

17. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau taip pat – Inspekcija) 2022-06-03 rašte Nr. 2D-10204 (el. b. medž. 1 t., 32-43, 102-113 l.) nurodė, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini) statybinis vagonėlis yra kilnojamasis daiktas, todėl jam netaikomos LR statybos įstatymo nuostatos. Žemės sklype (duomenys neskelbtini) esanti asfaltuota aikštelė įrengta daugiau kaip prieš 10 m. Šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini) įrengtas nuotekų valymo įrenginys yra priskiriamas I grupės nesudėtingiems inžineriniams statiniams, kuriam nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas, tačiau įrengtas Žemės sklype, taigi neturint statytojo teisių, o pralaida priskirtina neypatingiesiems inžineriniams hidrotechnikos statiniams, tačiau įrengta prieš daugiau kaip 10 m. Žemės sklype (duomenys neskelbtini) betoninių trinkelių aikštelė yra priskiriama II grupės nesudėtingiems inžineriniams statiniams, kuriems nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas, tačiau įrengta Žemės sklype, taigi neturint statytojo teisių. Inspekcija neužfiksavo įvažiavimų ar supiltų pylimų, kurių įrengimui būtų buvę reikalingi statybą leidžiantys dokumentai ir statinio projektai, o reljefo pakeitimai yra nagrinėjami tik tada, kai reljefas keičiamas vykdant statinių, kuriems reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, statybą. Betoninės aikštelės, trinkelių aikštelės ir nuotekų valymo įrenginio įrengimą Inspekcija priskyrė mažareikšmiams teisės aktų pažeidimams ir nutraukė skundo nagrinėjimą.

18. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovai atlikdami atitinkamus statybos darbus, pasodindami medžius ar pastatydami statybinį vagonėlį neturėjo ieškovės rašytinio sutikimo. Nors atsakovai teigė, kad buvo gautas žodinis ieškovės sutikimas, tačiau pati ieškovė teismo posėdyje nurodė, jog ji jokių sutikimų nebuvo davusi, taigi atsakovai neįrodė, jog ieškovė davė žodinį sutikimą atlikti atitinkamus darbus pasodinti medžius bei pastatyti statybinį vagonėlį jai nuosavybės teise priklausančiame Žemės sklype (CPK 178 str.).

19. Atsakovai iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos pašalino šiuos pažeidimus: perkėlė statybinį vagonėlį ir pašalino gruntą žemės sklype , išmontavo nuotekų įrenginį ir lauko kanalizacijos vamzdį (alsuoklį) ties žemės sklypu (duomenys neskelbtini). Todėl ieškovei atsisakius šių reikalavimų, byla nurodytose dalyse nutrauktina (CPK 140 str. 1 d.).

20. Byloje kilo ginčas dėl patikslintu ieškiniu reiškiamų įpareigojimų pašalinti pažeidimus proporcingumo.

Dėl statybos teisėtumo, savininko teisių gynimo ir įpareigojimų pašalinti pažeidimus proporcingumo.

21. Ieškovė pareiškė negatorinį ieškinį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.98 str.). Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad savininko teisių pažeidimas dėl aplinkybių, nesusijusių su valdymo netekimu, gali pasireikšti kaip galimybės naudotis daiktu pagal jo paskirtį visiškai ar iš dalies praradimas, apribojimas ar kitoks apsunkinimas (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt.). Taigi negatoriniu ieškiniu ginama konkretaus asmens subjektinė nuosavybės teisė. Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015; 2018 m. liepos 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-403/2018 18 punktą).

Žemesnės instancijos teismas

22. Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovė įrodinėja, jog atsakovai pažeidė jos kaip Žemės sklypo savininkės teises bei prašo įpareigoti atsakovus pašalinti pažeidimus. Šiuo atveju ginčas kilo taip pat ir dėl statybos teisėtumo. CK 4.103 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai. Teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.103 straipsnio 3 dalis).

23. Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl Žemės sklypo ribų nėra, taip pat nėra ginčo dėl to, kad atsakovai Žemės sklype atliko tam tikrus statybos darbus, o būtent – sukėlė žemės sklypus, suformavo įvažiavimus, vieną įvažiavimą padengė asfalto danga, įrengė betoninių trinkelių aikštelę, pasodino pušis.

24. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – SĮ) 2 straipsnio 84 dalį statinys – nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. SĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą (teritoriją), kuriame (kurioje) statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas aplinkos ministro nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.); 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas). Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai. Savavališkos statybos sąvoka yra įtvirtina SĮ 2 straipsnio 71 dalyje, kuri numato, jog savavališka statyba – tai statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. SĮ 23 straipsnio 1 dalies 5 punktas nustato, jog statybą leidžiančiam dokumentui prilyginamas žemės sklypo savininko ar valdytojo rašytinis sutikimas, kai pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus.

25. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), atsakovai įsirengė apie 252,72 m² betoninių trinkelių aikštelę, kurios dalis - apie 45,01 m² - patenka į Žemės sklypą. Atsakovai Inspekcijai nurodė, jog betoninių trinkelių aikštelė buvo įrengta 2015 m. Vadovaujantis aikštelės statybos laikotarpiu galiojusio statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai” (suvestinė redakcija nuo 2011-07-24 iki 2016-12-31) 17.1.1. punktu aikštelė buvo priskiriama I grupės nesudėtingiems inžineriniams statiniams, kuriai įrengti vadovaujantis aikštelės įrengimo laikotarpiu galiojusio statybos techninio reglamentus STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (suvestinė redakcija nuo 2010-10-01 iki 2017-01-01) 6 priedo nuostatomis statybą leidžiantis dokumentas ir statinio projektas nebuvo privalomi. Tačiau atsakovai minėtą dalį aikštelės įrengė ieškovei nuosavybės teise priklausančiame Žemės sklype, jos sutikimo neturėjo, kitu pagrindu Žemės sklypo dalies, kurioje įrengta dalis aikštelės, nevaldė, taigi 45,01 m² dalis betoninių trinkelių aikštelės pastatyta neturint statytojo teisės, neteisėtai.

26. Minėta, kad žemės sklypai (duomenys neskelbtini) buvo sukelti, Žemės sklype suformuoti šlaitai. Grunto žemės sklype supylimas ir išlyginimas pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 2 d. įsakymas Nr. D1-848 „Dėl Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ patvirtinimo“ (TAR, 2016-12-05, Nr. 2016-28228) 4.1. punktą yra priskiriamas žemės darbams. Minėto reglamento 54.1., 54.2. punktai nustato, kad žemės darbus kelio (gatvės) juostoje ar kelio (gatvės) apsaugos zonoje (išskyrus žemės ūkio, melioracijos, miškų tvarkymo darbus, dirbamus nepažeidžiant kelio (gatvės) sankasos bei kitų kelio (gatvės) įrenginių) galima pradėti tik statytojui (užsakovui) gavus žemės savininkų (naudotojų, valdytojų) ir kelio (gatvės) savininko (valdytojo) raštiškus sutikimus, vykdant žemės darbus kelio (gatvės) apsaugos zonoje ar vykdant žemės darbus kelio (gatvės) juostoje. Vietinės reikšmės IV kategorijos kelių apsaugos zona – žemės juosta po 3 metrus į abi puses nuo kelio briaunų (Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas (TAR, 2019-06-19, Nr. 2019-09862) 18 str. 5 d.). Nagrinėjamu atveju kelias kaip statinys nėra suformuotas, tačiau nuo 2020-01-02 yra nustatytos kelio apsaugos zonos 0.0158 ha ploto. Įvertinus tai, kad (duomenys neskelbtini) betoninių trinkelių aikštelė įrengta 2015 m., todėl tikėtina, kad žemės darbai buvo atlikti dar anksčiau. Taigi atsakovai atliko žemės darbus (duomenys neskelbtini) iki kelio apsaugos zonų nustatymo.

27. Nagrinėjamo klausimo kontekste aktualu tai, kad vadovaujantis CK 4.98 straipsnyje nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Šiuo atveju nustatyta, kad atsakovai atliko žemės darbus žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) iki kelio apsaugos zonų nustatymo ir neprivalėjo gauti ieškovės rašytinio sutikimo, tačiau šlaitai suformuoti ieškovės Žemės sklype. Visgi ieškovė formuluodama reikalavimą pašalinti grunto pylimus jos Žemės sklype turėjo įrodyti, kad reikalavimas pašalinti gruntą, kuris yra aukščiau kelio važiuojamosios dalies, yra pagrįstas. Tačiau iš pateikto Detaliojo plano matyti, kad Detaliojo plano rengimo metu kelio važiuojamosios dalies ir aplinkinių žemės sklypų altitudės skyrėsi, kvartalo reljefas nebuvo lygus. Detaliajame plane nėra fiksuotos altitudės šalia atsakovų žemės sklypų, jos nurodytos pačiuose žemės sklypuose ir nurodytos kelio važiuojamosios dalies altitudės. Ieškovės pateiktoje Schemoje yra užfiksuota šiuo metu esanti situacija, altitudės fiksuotos tiek prie atsakovų žemės sklypų, tiek ir kelio važiuojamojoje dalyje. Iš šių įrodymų neįmanoma nustatyti, kokios buvo altitudės šalia žemės sklypų (duomenys neskelbtini) iki žemės darbų atlikimo. Taigi visų pirma ieškovės reikalavimas pašalinti gruntą iki kelio važiuojamosios dalies lygio yra nepagrįstas, nes nėra žinomos iki žemės darbų atlikimo buvusios altitudės. Antra, ieškovės reikalavimas pašalinti gruntą iki kelio važiuojamosios dalies lygio iš esmės reikštų nepagrįstą įpareigojimą atsakovams ieškovės Žemės sklype ne tik pašalinti atsakovų supilto grunto dalis, bet iš esmės atlikti ieškovės Žemės sklypo gerinimo darbus, t. y., pašalinti visą gruntą iki kelio važiuojamosios dalies lygio taip išlyginant Žemės sklypo paviršių.

28. Byloje nėra ginčo, kad atsakovai Žemės sklype ties žemės sklypu (duomenys neskelbtini) pasodino 9 vnt. kalnų pušų. Medžiai ir krūmai veisiami laikantis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytų apribojimų sodinti želdinius; taip pat Taisyklių priede nurodytu mažiausiu leistinu atstumu iki kaimyninio sklypo ribos (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymas Nr. D1-717 „Dėl Želdynų įrengimo ir želdinių veisimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 2-77; TAR, 2022-01-19, Nr. 2022-00730) 5.1, 5.11 p.). Vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros apsaugos zonose, Statybos įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme ar aplinkos ministro nustatyta tvarka negavus šios infrastruktūros savininko ar valdytojo pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, draudžiama be kita ko sodinti ir auginti želdinius (išskyrus žolinius augalus) (Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas (TAR, 2019-06-19, Nr. 2019-09862) 43 str. 2 d. 2 p.). Nagrinėjamu atveju pušys pasodintos ieškovės Žemės sklype, kuriame nuo 2020-01-02 nustatytos paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos ir paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos (po 0.2691 ha ploto), taigi šiose zonose draudžiama sodinti ir auginti želdinius (taip pat ir pušis). Visgi pušys pasak atsakovų buvo pasodintos 2012 m., taigi tuo metu negaliojo minėti ribojimai. Tačiau byloje neginčijimai nustatytas faktas, kad pušys yra pasodintos ieškovės Žemės sklype, ir atsakovai nepateikė įrodymų, kad ieškovė leido atsakovams minėtus želdinius sodinti. Taigi ieškovė turi teisę reikalauti iš jos Žemės sklypo pašalinti minėtus želdinius.

29. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovai Žemės sklype ties žemės sklypais (duomenys neskelbtini) savo lėšomis suformavo įvažiavimus į jiems priklausančius žemės sklypus. Įvažiavimas (taip pat ir nuovaža) yra kelio, kaip statinio, dalis (Kolegialių institucijų 2008 m. sausio 9 d. įsakymas Nr. D1-11/3-3 „Dėl kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 9-322) 8.6 p.). Naujos sankryžos ir nuovažos įrengiamos, eismo saugumo sąlygų įvertinimas atliekamas sankryžų ir nuovažų įrengimą inicijavusių žemės sklypų savininkų, ūkinių objektų ar transporto aptarnavimui ir eismo dalyviams skirtų paslaugų statinių savininkų lėšomis (Kolegialių institucijų 2008 m. sausio 9 d. įsakymas Nr. D1-11/3-3 „Dėl kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 9-322) 167 p.). Minėta, kad kelias kaip statinys nėra suformuotas, tačiau atsakovai savo lėšomis įsirengė įvažiavimus (nuovažas) į jiems priklausančius žemės sklypus. Duomenų, kad ieškovė, kaip Žemės sklypo savininkė, būtų prisidėjusi prie įvažiavimų (nuovažų) įrengimo, byloje nėra. Taigi atsakovai pagerino savo lėšomis ieškovei priklausantį Žemės sklypą.

30. Byloje taip pat nustatyta, kad Žemės sklypui yra nustatytas kelio servitutas, Žemės sklypas yra tarnaujantis. Taip pat minėta, kad 2003-06-03 apskrities viršininko įsakymu žemės sklypams (duomenys neskelbtini) iki jų padalinimo nebuvo suteikta teisė naudotis kelio servitutu, nes ieškovė be apribojimų per Žemės sklypą galėjo patekti į jai tuo metu priklausiusius žemės sklypus (duomenys neskelbtini). Tačiau perleidus minėtus žemės sklypus atsakovams, atsakovai naudojosi Žemės sklypui nustatytu kelio servitutu, kad patektų į jiems priklausančius žemės sklypus. Paminėtina, kad šioje byloje nėra ginčo dėl Žemės sklypo kaip servitutinio žemės sklypo naudojimo, ieškovė nereiškė reikalavimo uždrausti atsakovams naudotis per Žemės sklypą einančiu keliu, taip pat atsakovai nereikalavo nustatyti kelio servitutą. Todėl daugiau apie tai nepasisakytina.

31. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad atsakovai Žemės sklype ties žemės sklypu (duomenys neskelbtini) apie 2012 m. įsirengė apie 30 kv.m asfalto dangos aikštelę. Vadovaujantis aikštelės statybos laikotarpiu galiojusio statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai” (suvestinė redakcija nuo 2011-07-24 iki 2016-12-31) 17.1.1. punktu aikštelė buvo priskiriama I grupės nesudėtingiems inžineriniams statiniams, kuriai įrengti vadovaujantis aikštelės įrengimo laikotarpiu galiojusio statybos techninio reglamentus STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (suvestinė redakcija nuo 2010-10-01 iki 2017-01-01) 6 priedo nuostatomis statybą leidžiantis dokumentas ir statinio projektas nebuvo privalomi. Tačiau atsakovai minėtą aikštelę įrengė ieškovei nuosavybės teise priklausančiame Žemės sklype, jos sutikimo neturėjo, kitu pagrindu Žemės sklypo dalies, kurioje įrengta aikštelė, nevaldė, taigi asfalto dangos aikštelė pastatyta neturint statytojo teisės, neteisėtai.

32. Nagrinėjamu atveju kyla ginčas dėl ieškovės reikalavimų pašalinti gruntą, želdinius, įvažiavimus, betoninių trinkelių aikštelės dalį, asfalto dangos dalį pagrįstumo atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 str. 4 d.). Pažymėtina, jog kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog net ir nustačius neteisėtą statybą, sprendžiama dėl jos pasekmių – neteisėtos statybos padarinių šalinimo būdo. Pasirinktas būdas turi būti proporcingas siekiamam tikslui, taikoma priemonė turi būti pakankama ir neturi suvaržyti asmens teisių labiau, negu reikia tikslui pasiekti, bei būti ne per griežta teisėtumui atkurti (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimai ir kt.). Jei neteisėtos statybos padarinius galima pašalinti statinio negriaunant, jo griovimas gali reikšti proporcingumo principo pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija v. M. R., bylos Nr. 3K-3-148/2013; 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija v. J. P., Nr. 3K-3-388/2014). Vertintina ir tai, ar statinio statybomis buvo iš esmės pažeisti visuomenės ir (ar) atskirų asmenų teisėti interesai.

33. Pažymėtina, kad nėra įstatymų įtvirtintos teisinės prezumpcijos, pagal kurią nurodytų nesudėtingų statinių statybos reikalavimų nesilaikymas kartu reiškia kaimyninių žemės sklypų savininkų teisių pažeidimą. Dėl to ieškovai, teigdami, kad atsakovai, nesilaikę įvardintų statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, pažeidė jų teises ir interesus, turi įrodyti jų teisių pažeidimą (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2009 ir kt.). Nagrinėjamu atveju ieškovei grindžiant savo interesų pažeidimą, vertintina, ar trukdoma ieškovei valdyti ir naudotis jai priklausančiu Žemės sklypu, ar apribotos jos galimybės joje vykdyti veiklą, ar daroma žala Žemės sklypo daliai ir joje esančiam turtui, ar padaryti norminių statybos aktų pažeidimai yra esminiai, ar taikoma sankcija proporcinga siekiamam tikslui, atitinka ginčo šalių interesų derinimo principą.

34. Sprendžiant dėl ieškovės reikalavimų pašalinti pažeidimus, visų pirma paminėtina, kad iki šio sprendimo priėmimo nėra suformuotas statinys – kelias, duomenų, kad ieškovė gerintų Žemės sklypą, tvarkydama kelią, įrengdama įvažiavimus, įrengdama kelio dangą, byloje nėra. Žemės sklypo savininkai turi teisę statyti jiems nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype statinius (SĮ 3 str. 1 d.), jei tai nepažeidžia kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Todėl ieškovė, būdama Žemės sklypo savininke, gali bet kuriuo metu pradėti kelio kaip statinio projektavimo, statybos ir registravimo darbus.

35. Ieškovė taip pat teikė į bylą 2022-12-29 UAB „Geodezijos linija“ parengtą melioracijos rekonstrukcijos darbų schemą (el. b. medž. 2 t., 19 l.). Visgi įvertinus liudytojo L. D. parodymus, iš kurių matyti, kad schema parengta tik vienai kelio pusei, o reikėtų ją rengti abiem kelio pusėm, kad schema nėra suderinta su už teritorijų planavimą atsakingomis institucijomis, duomenų, kad būtų pradėti darbai dėl paviršinio vandens surinkimo ir pašalinimo sistemos įrengimo, byloje nėra, spręstina, kad šio sprendimo priėmimo metu nustatyti byloje pažeidimai šiuo metu faktiškai netrukdo ieškovei valdyti ar naudoti Žemės sklypo. Tačiau tuo atveju, jei ieškovė imtųsi veiksmų tiek įrengti kelią, tiek ir įrengti melioracijos sistemą, tikėtina, kad būtų reikalinga atlikti atitinkamus žemės darbus abipus kelio. Tokiu atveju atsakovų įrengti statiniai – betoninių trinkelių aikštelė, asfalto aikštelė, pasodinti želdiniai trukdytų atlikti reikiamus statybos darbus. Atsakovams nepateikus įrodymų ir neteigiant, kad minėtų pažeidimų pašalinimas jiems sukeltų nepagrįstai dideles išlaidas, ar kad šių pažeidimų pašalinimas, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes yra neįmanomas, spręstina, kad šiose dalyse patikslinto ieškinio reikalavimai yra visiškai pagrįsti, o reikalavimas juos pašalinti yra proporcingas siekiamam tikslui bei atitinka ginčo šalių interesų derinimo principą, todėl tenkinti (CPK 270 str.).

36. Minėta, kad ieškovė neįrodė reikalavimo pašalinti gruntą pagrįstumo, todėl šioje dalyje patikslintas ieškinys atmestinas (CPK 270 str.).

37. Ieškovės reikalavimas pašalinti įvažiavimus iš esmės pažeistų atsakovų teisę patekti į jiems priklausančius žemės sklypus, nes kitų įvažiavimų į atsakovams priklausančius žemės sklypus nėra. Pasikartotina, kad įrengdami įvažiavimus (nuovažas) atsakovai gerino ieškovės Žemės sklypą savo lėšomis, nors įvažiavimai (nuovažos) turi būti įrengiami besiribojančių žemės sklypų savininkų ir kelio savininko lėšomis. Taigi tokiu būdu atsakovai kompensuoja ieškovei kaip Žemės sklypo savininkei padarytą pažeidimą (įvažiavimo įrengimą neturint ieškovės sutikimo). Todėl pareigos pašalinti įvažiavimus atsakovams nustatymas, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 str.), nebūtų proporcinga siekiamam tikslui, juo labiau, kad Inspekcija nenustatė norminių statybos aktų pažeidimų įrengiant įvažiavimus (nuovažas), todėl šioje dalyje patikslintas ieškinys atmestinas (CPK 270 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kitų procesinių klausimų.

38. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).

39. Ieškovė byloje sumokėjo 188,00 Eur žyminį mokestį, jai teisinę pagalbą teikė advokatas Darius Matulevičius, todėl ieškovė patyrė 3630,00 Eur išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą bei ieškovė turėjo kitų bylinėjimosi išlaidų: 319,00 Eur už antstolio paslaugas, 6,91 Eur už VĮ Registrų centras paslaugas, 96,80 Eur išlaidas už liudytojo L. D. atvykimą ir dalyvavimą išvažiuojamajame teismo posėdyje ir teismo posėdyje. Taigi ieškovė turėjo iš viso 4 240,71 Eur bylinėjimosi išlaidų.

40. Ieškovės išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, jų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų maksimalių dydžių. Ieškovė prašo minėtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovų, atsakovai šių išlaidų ieškovei neatlygino, todėl ieškovė turi teisę į minėtų išlaidų atlyginimą.

41. Minėta, kad ieškovė patyrė ir kitų bylinėjimosi išlaidų, šios išlaidos taipogi pagrįstos rašytiniais byloje esančiais įrodymais, jos buvo būtinos ir susijusios su byla (CPK 88 str. 1 d. 9 p.), todėl ieškovė turi teisę į šių išlaidų atlyginimą.

42. Atsakovams teisinę pagalbą teikė advokatas Virgilijus Januška, ir nors atsakovai prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nenurodė jų dydžio ir neteikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas.

43. Nagrinėjamu atveju patikslintas ieškinys tenkintas iš dalies, atmesti 4 reikalavimai (dėl grunto ir dėl įvažiavimų pašalinimo), 3 reikalavimus atsakovai patenkino iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, todėl šioje dalyje, ieškovei atsisakius reikalavimų, byla nutrauktina (CPK 140 str. 1 d.), o kitoje dalyje (7 reikalavimai) patikslintas ieškiny tenkintas visiškai.

44. Kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 str. 1 d.). Procesinis elgesys yra tinkamas, jeigu šalis sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį.

45. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovai pašalino 3 ieškovės teisių pažeidimus iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, tačiau šie teisių pažeidimai iki kreipiantis į teismą buvo užfiksuoti rašytiniuose įrodymuose, atsakovai nepašalino jų po pretenzijos gavimo. Taigi ieškovė, negalėdama kitaip apginti savo pažeistų teisių, kreipėsi į teismą su ieškiniu. Esant šioms aplinkybėms, spręstina, kad dėl minėtų reikalavimų pareiškimo teisme yra kalti patys atsakovai, todėl dalyje dėl šių reikalavimų ieškovei iš atsakovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos.

46. Įvertinus aukščiau nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad patikslintas ieškinys tenkintas iš dalies (tenkinta 63,64 proc.), iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovei priteistina iš viso 2 698,79 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios paskaičiuotos proporcingai patikslinto ieškinio tenkintų reikalavimų daliai.

47. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 24,56 Eur. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, iš ieškovės valstybei priteistina 8,93 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, o iš atsakovų valstybei lygiomis dalimis priteistina iš viso 15,63 Eur minėtų išlaidų (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ su vėlesniais pakeitimais ar papildymais, CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 str.-270 str., 284 str. 1 d., teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Įpareigoti atsakovus V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), savo sąskaita ir jėgomis per 10 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal UAB „Geodezijos linija“ parengtą (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) nužymėjimo schemą, iš ieškovei A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini):

1. pašalinti ties žemės sklypu su statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), ieškovės žemės sklype neteisėtai pasodintus želdinius - 9 vnt. kalnų pušų;

2. nugriauti neteisėtai įrengtą betoninių trinkelių dangą, koordinačių sistemos taškuose (duomenys neskelbtini);

3. nugriauti neteisėtai įrengtą asfalto dangą, koordinačių sistemos taškuose (duomenys neskelbtini).

Įpareigoti atsakovus V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), neįvykdžius teismo įpareigojimo per 10 kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, į ieškovės A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitą sumokėti po 100,00 Eur (vieno šimto eurų) baudą už kiekvieną uždelstą dieną iki faktinio teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Civilinę bylą dalyje dėl reikalavimų pašalinti ties žemės sklypu su statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), ieškovės žemės sklype supiltą grunto pylimą, esantį nuo 14 cm iki 37 cm aukščio, matuojant nuo važiuojamosios kelio dalies, pašalinti ties žemės sklypu su statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), ieškovės žemės sklype pastatytą statybinį vagonėlį, išmontuoti neteisėtai įrengtą nuotekų valymo įrenginį, ties koordinačių sistemos tašku (duomenys neskelbtini), išmontuoti neteisėtai įrengtą lauko kanalizacijos vamzdį (PVC d200), ties koordinačių sistemos taškais (duomenys neskelbtini) nutraukti.

Kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 349,40 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų keturiasdešimt devynių eurų, 40 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 349,39 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų keturiasdešimt devynių eurų, 39 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 7,82 Eur (septynių eurų, 82 ct) bylinėjimosi išlaidas, sumokant jas į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos, įmokos kodas 5662).

Priteisti iš atsakovės D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 7,81 Eur (septynių eurų, 81 ct) bylinėjimosi išlaidas, sumokant jas į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos, įmokos kodas 5662).

Priteisti iš ieškovės A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 8,93 Eur (aštuonių eurų, 93 ct) bylinėjimosi išlaidas, sumokant jas į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos, įmokos kodas 5662).

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Jurga Žulpė