Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėjas Vidmantas Rudaitis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Omega Invest OU ieškinį atsakovui R. Ž. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas R. Ž., kuriam procesiniai dokumentai įteikti 2020-05-30 per šeimos narę ( sutuoktinę ), per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, atsiliepimo nepateikimo priežasčių nenurodė, todėl esant ieškinyje pareikštam ieškovės prašymui priimamas sprendimas už akių ( Lietuvos CPK 142 str. 4 d. ).

Pasitvirtinus byloje esančių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies ( Lietuvos CPK 268 str. 5 d. ir 285 str. 2 d. ).

Motyvuojamoji dalis

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad pagal 2014-09-09 paraišką tarp pradinės kreditorės AB „Swedbank“ ir atsakovo 2014-09-10 buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 1737,72 EUR ( 6000 lt. ) kreditas, jį atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2019-08-17, metinė palūkanų norma sudarė 23 proc. Ieškovė nurodė, kad atsakovas atliko kelis dalinius mokėjimus bendrai 660,47 EUR sumai, tačiau atsakovui netinkamai vykdant prisiimtus sutartinius įsipareigojimus pradinė kreditorė 2016-01-26 pretenzija atsakovą įspėjo, o 2016-03-09 pranešimu nuo 2016-03-29 nutraukė su juo sudarytą sutartį. 2015-10-29 pradinė kreditorė reikalavimo perleidimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu reikalavimo teisę į atsakovo skolą perleido ieškovei pagal 2016-04-28 išrašą iš „Swedbank“ AB Bylų priėmimo perdavimo akto Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtame akte Nr. 7 nurodyta, kad iki reikalavimo perleidimo atsakovas pradinei kreditorei buvo skolingas 1523,70 EUR negrąžinto kredito, 217,68 EUR palūkanų ir 15,03 EUR delspinigių. Apie reikalavimo perleidimą atsakovas informuotas 2016-05-02 pranešimu.

Paskolos ( vartojimo kredito ) gavėjas privalo grąžinti jam suteiktą paskolą sutartyje nustatytu laiku ir tvarka ( Lietuvos CK 6.873 str. 1 d. ). Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, o jas neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai patirtus nuostolius bei sumokėti netesybas ( baudą, delspinigius – Lietuvos CK 6.256 str. ). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ( Lietuvos CK 6.59 str. ). Pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas pagal 2014-09-10 sutartį liko skolingas 1523,70 EUR negrąžinto kredito. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų šią prievolę įvykdęs ( pradinei kreditorei ar ieškovei ). Proceso eigoje atsakovas prieštaravimų dėl pagrindinės skolos pagrįstumo ar jos dydžio taip pat nepareiškė ir sutarties sąlygų neužginčijo ( Lietuvos CPK 178, 185 str. ). Todėl konstatuojama, kad atsakovas pažeidė prievolę laiku ir nustatytomis sąlygomis grąžinti kreditą, iš atsakovo ieškovei priteistina 1523,70 EUR negrąžinto kredito, šis ieškovės reikalavimas pagrįstas.

Vartojimo kredito sutartyje numatyta, kad metinė palūkanų norma yra 23 proc., kuri apskaičiuojama nuo kredito gavėjo paimtos ir negrąžintos kredito sumos ir skaičiuojama iki viso kredito grąžinimo bankui dienos ( 5.1 p. ). Ieškovė prašo priteisti 1632,93 EUR mokėjimo funkciją atliekančių sutartinių palūkanų už laikotarpį nuo 2016-04-29 iki 2020-05-11.

Aktualioje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nutraukus paskolos ( kredito ) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo ( pelno ) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos ( kredito ) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos ( kredito ) sutartį negautų mokėjimo ( pelno ) palūkanų kaip kreditoriaus negautų pajamų atlyginimo. Pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų ( netesybų ) ir negautų pajamų ( nuostolių ) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Šio aiškinimo nekeičia ir tai, jei šalys bus sutartyje nustačiusios sąlygą ( kaip nagrinėjamu atveju ), kad pelno palūkanos mokamos iki paskolos grąžinimo, nes tokia sutarties sąlyga nutraukus sutartį, nustoja galioti ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 ). Kaip minėta, pradinė kreditorė su atsakovu Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukė 2016-03-29, o ieškovė mokėjimo ( pelno ) palūkanų prašo priteisti už laikotarpį nuo 2016-04-29 iki 2020-05-11. Kadangi kredito sutartis buvo nutraukta prieš terminą ir nuo to momento pasibaigė pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, ieškovės reikalavimas dėl 1632,93 Eur mokėjimo palūkanų, paskaičiuotų po sutarties nutraukimo, yra nepagrįstas. Kartu teismas pažymi, kad pagal sutarties Priedą Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas buvo įsipareigojęs kreditą ir kitas su juo susijusias sumas mokėti iki 2019-08-17. Todėl konstatuojama, kad pirminės kreditorės teises perėmusi ieškovė gali reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos ( kredito ) sutartį negautų mokėjimo ( pelno ) palūkanų kaip negautų pajamų atlyginimo, t. y. reikalauti mokėjimo ( pelno ) palūkanų dydžio ( 23 proc. ) sumos už laikotarpį nuo 2016-04-29 iki 2019-08-17 ( už 1205 d. ), viso 1156,97 EUR. Todėl šis reikalavimas tenkintinas dalinai, priteisiant ne negautas mokėjimo ( pelno ) palūkanas, o negautų pajamų atlyginimą, kas nelaikytina ieškinio reikalavimo ribų peržengimu.

Ieškovė nurodo, kad atsakovui nevykdant pagal sutartį prisiimtų įsipareigojimų už negrąžintą kreditą buvo paskaičiuota 499,53 EUR delspinigių už 1474 dienų laikotarpį nuo 2016-04-29 ( reikalavimo perleidimo dienos ) iki 2020-05-11. Pagal sutartį atsakovas įsipareigojo mokėti 0,05 proc. delspinigius nuo sumos, kurios mokėjimo terminas praleistas už kiekvieną kredito grąžinimo termino praleidimo dieną ( 7.2 p. ). Netesybos yra šalutinė prievolė, kuria siekiama užtikrinti pagrindinės prievolės įvykdymą. Jos atlieka kompensuojamąją funkciją, siekiant atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius, tačiau jokiu būdu negali leisti nukentėjusiajai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-218/2003, kt. ). Tiek kompensuojamųjų palūkanų, tiek netesybų ( delspinigių ) tikslas yra kompensuoti dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius, todėl abu kartu šie institutai reikštų dvigubos atsakomybės taikymą skolininkui, o kreditorius nepagrįstai praturtėtų ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-19 nutartis Nr. 3K-3-560/2014, kt. ). Be to, ieškovė prašo priteisti delspinigius iš viso už 1474 dienas. Lietuvos CK 1.125 str. 5 d. 1 p. numatyta, kad ieškiniams dėl netesybų ( baudos, delspinigių ) išieškojimo taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas. Todėl iš atsakovo priteistina 137,13 EUR delspinigių, skaičiuojamų po 0,05 proc. už kiekvieną pavėluotą grąžinti paskolos sumą už 180 dienų, šis reikalavimas tenkinamas dalinai. Pažymėtina, kad pati ieškovė, nuo pradinės kreditorės teisių perėmimo 2016 m. iki 2020 faktiškai nesiėmė jokių veiksmų skolai išieškoti, tuo tiesiogiai prisidėdama prie bendros skolos sumos neproporcingo padidėjimo ( nuo 1756,41 EUR sumos 2016-04-28 iki ieškinyje prašomos 3656,16 EUR, t. y. daugiau kaip dvigubai ).

Praleidęs piniginės prievolės mokėjimo terminą skolininkas – fizinis asmuo – privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ( Lietuvos CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d. ), todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo nurodyto dydžio procesines palūkanas tenkinamas.

Pagal bendrąsias taisykles ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, t. y. 77 proc. ( 2817,80:3656,16=0,77 - Lietuvos CPK 93 str. 2 d. ). Todėl ieškovei iš atsakovo priteisiama 63,14 EUR žyminio mokesčio ( 82 EUR x 77 proc. ) bei 269,50 EUR už atstovo teisines paslaugas ( 350 EUR x 77 proc.; be to, pusė atstovavimo išlaidų patirtos pateikiant ne ieškinį, o pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, nors ir to paties atsakovo atžvilgiu ), viso 332,64 EUR bylinėjimosi išlaidų ( Lietuvos CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 80 str. 7 d., 88 str. 1 d. 6 p., 98 str. ). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra mažesnės už nustatytą minimalią priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl ši suma valstybei iš atsakovo nepriteisiama ( Lietuvos CPK 96 str. 6 d. ).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos CPK 268 - 270 straipsniais, 279 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsniu, 286 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei Omega Invest OU, j. a. k. 10866568, 1523,70 EUR ( vieną tūkstantį penkis šimtus dvidešimt tris eurus 70 centų ) negrąžinto kredito, 1156,97 EUR ( vieną tūkstantį vieną šimtą penkiasdešimt šešis eurus 97 ct. ) negautų pajamų atlyginimo ir 137,13 EUR ( vieną šimtą trisdešimt septynis eurus 13 centų ) delspinigių, viso 2817,80 EUR ( du tūkstančius aštuonis šimtus septyniolika eurų 80 centus ),

5 ( penkių ) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2817,80 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2020 m. gegužės 26 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 332,64 EUR ( tris šimtus trisdešimt du eurus 64 centus ) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.