Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2014-05-06 · Civilinė byla Nr. 2-728-855/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-05-06
Bylos Nr.
2-728-855/2014
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-00098-2014-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Renata Volodko
Ieškovas
M. J.
Atsakovas
Danske bank A
Trečiasis asmuo
BAB „Ūkio bankas“
Kategorijos
  • 20.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-728-855/2014
Teismo proceso Nr. 2-52-3-00098-2014-6
Procesinio sprendimo kategorija: 20.3.8.; 30.2.; 30.10.; 129.3.; 129.18.
VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 6 d.Vilnius

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Renata Volodko, sekretoriaujant Renatai Silvanovič, dalyvaujant ieškovo M. J. atstovui adv. Juliui Jasaičiui, atsakovo Danske bank A/S, atstovaujamo Lietuvos filialo, atstovei V. M.,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. J. ieškinį atsakovui Danske bank A/S, atstovaujamam Lietuvos filialui, tretieji asmenys – BAB „Ūkio bankas“, antstolė Daiva Milevičienė, antstolė Virginija Meškauskienė, antstolė Brigita Palavinskienė, dėl teisės įregistruoti naujai suformuotus žemės sklypus be kreditoriaus sutikimo pripažinimo ir arešto perkėlimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas M. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Danske bank A/S, atstovaujamam Lietuvos filialo, tretieji asmenys – BAB „Ūkio bankas“, antstolė D.Milevičienė, antstolė V.Meškauskienė, antstolė B.Palavinskienė, VĮ „Registrų centras“, prašydamas: 1) pripažinti neteisėtu atsakovo atsisakymą duoti sutikimą padalinti ieškovui priklausantį 1,45 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), į 10 žemės sklypų pagal UAB „Miliuva“ matininko D. P. 2012-09-06 parengtas žemės sklypų kadastro duomenų bylas; 2) pripažinti ieškovo teisę be atsakovo – kreditoriaus sutikimo padalinti minėtą sklypą į 10 žemės sklypų ir įregistruoti ieškovo nuosavybės teises į naujai suformuotus žemės sklypus (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), suformuotus padalijus 1,45 ha ploto žemės sklypą; 3) antstolės D.Milevičienės turto arešto aktu įregistruotą areštą visam 1,45 ha žemės sklypui nuosavybės teisių registravimo metu užregistruoti tik vieno naujai įregistruoto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 73500 Lt, atžvilgiu.

Ieškovas nurodė, kad 2007 m., paėmęs kreditą Ūkio banke, nuosavybės teise įgijo 1,45 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bei įkeitė jį kreditoriui. Nuo 2009 m. atsiradus sunkumams grąžinant kreditą, su AB Ūkio banku buvo žodžiu susitarta dėl kredito grąžinimo laikotarpio pratęsimo, jog ieškovas kas mėnesį mokės ne mažiau kaip po 2500 Lt (kas ir yra daroma, ieškovo prievolę vykdant jo tėvui J.J.), bus pakeista sklypo paskirtis į gyvenamosios statybos, sklypas bus padalintas į atskirus turtinius vienetus ir jie bus parduoti, siekiant galutinai ir tinkamai atsiskaityti su hipotekos kreditoriumi. Ieškovas visas santaupas ir darbo užmokestį naudojo, siekdamas padidinti žemės sklypo vertę ir tinkamai vykdyti kreditorinius įsipareigojimus: žemės sklypas buvo lyginamas, pasirašytos sutartys su architektais ir projektuotojais dėl detaliojo plano derinimo, kadastrinių matavimų atlikimo, projektavimo darbų. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2012-06-22 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtintas žemės sklypo detalusis planas, o Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM 2013-02-27 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) sklypas buvo pertvarkytas padalijimo būdu, suformuojant 10 naujų žemės sklypų, patvirtintų jų kadastriniai duomenys pagal UAB „Miliuva“ 2012-09-06 parengtas žemės sklypų kadastro duomenų bylas. Šiuo metu 1,45 ha ploto žemės sklypas yra areštuotas dėl ieškovo turimų kitų skolinių įsipareigojimų: 2010-04-02 antstolės V.Meškauskienės areštuota 1/100 dalis žemės sklypo dėl 1846,65 Lt skolinio įsipareigojimo; 2010-04-26 antstolės B.Palavinskienės areštuotas sklypas dėl 3660,76 Lt įsipareigojimo; 2013-05-17 antstolės D.Milevičienės areštuotas sklypas dėl 22490,53 Lt įsipareigojimo atsakovui Danske bank A/S, atstovaujamam Lietuvos filialo. Skirtingai negu kiti iš ieškovo išieškojimus kreditoriams vykdantys antstoliai, antstolė D.Milevičienė 2013-07-01 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) atmetė ieškovo prašymą duoti sutikimą padalinti areštuotą žemės sklypą, pakeičiant jo naudojimo paskirtį bei įregistruoti nuosavybės teises į 10 naujų suformuotų žemės sklypų, motyvuodama tuo, kad išieškotojas Danske bank A/S nemato pagrindo duoti sutikimą tokio prašymo patenkinimui, o be kreditoriaus sutikimo prašymas negali būti tenkinamas. Ieškovas prašė pripažinti tokį atsakovo nesutikimą neteisėtu, kadangi: 1) visi žemės sklypo sąlygų projektavimo, detalaus plano derinimo, tvirtinimo darbai buvo atliekami ieškovo veiksmus nuolat derinant su hipotekiniu ir kitais kreditoriais bei antstoliais, visada buvo gaunami jų sutikimai atskiriems veiksmams atlikti; 2) ieškovo norimi atlikti veiksmai, dėl kurių prašoma atsakovo sutikimo, niekaip nepažeistų atsakovo bei kitų kreditorių teisių ir interesų, o priešingai – ieškovui šiuo metu esant bedarbiui ir neturint pajamų, pardavus naujai suformuotus žemės sklypus, kurių bendra vertė, atsižvelgiant į pasikeitusią paskirtį (iš žemės ūkio – į gyvenamųjų namų statybos), ženkliai viršija šiuo metu turimo žemės ūkio paskirties žemės sklypo vertę, būtų atsiskaityta ne tik su hipotekiniu kreditoriumi, bet ir su kitais kreditoriais, įskaitant atsakovą, įsiskolinimas kuriam mažesnis net už vieno iš naujai suformuotų sklypų vertę; 3) turto areštas, siekiant užtikrinti atsakovo interesus, ir toliau išliktų; 4) be nuosavybės teisių į naujai suformuotus sklypus įregistravimo ieškovas negali projektuoti, derinti ir atvesti net elektros linijos, t.y. dar labiau didinti žemės sklypų realizavimo rinkoje vertę; 5) dėl atsakovo nemotyvuoto, neargumentuoto ir nepagrįsto atsisakymo bei piktnaudžiavimo savo teisėmis, prarandama galimybė parduoti sklypus už didžiausią kainą, o ne priverstinio įkeisto daikto realizavimo būdu; 6) atsakovas nėra hipotekinis kreditorius, nuo vykdomosios bylos iškėlimo ir sklypo arešto realiai nesiėmė jokių konkrečių veiksmų pats realizuoti sklypą ir pan., ieškovo bandymai tartis su atsakovu buvo nepagrįstai atmetami. Kadangi ieškovo įsiskolinimas atsakovui sudaro 22490,53 Lt, areštas turėtų būti perkeltas tik ant vieno iš naujai suformuotų žemės sklypų, nes priešingu atveju ieškovo teisės būtų suvaržytos neproporcingai.

Atsakovas Danske bank A/S su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini)-ojo notarų biuro notarės O. Ž. 2009-03-24 vykdomųjų įrašų, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu antstolė D.Milevičienė vykdo išieškojimą iš ieškovo M. J., skola atsakovui šiuo metu sudaro 42356,29 Lt bei 6 procentus metinių palūkanų, taip pat vykdymo išlaidos, todėl viso siekia apie 55000 Lt. Vykdydamas priverstinį skolos išieškojimą, antstolis areštavo ieškovui priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 2013-06-21 paprašė sutikimo padalinti žemės sklypą bei įregistruoti naujai suformuotus žemės sklypus, tačiau bankas 2013-06-28 atsakyme nurodė, jog nemato pagrindo duoti tokį sutikimą. Ieškovas nepagrindė tinkamais įrodymais, kodėl jo manymu, pakeitus žemės sklypo paskirtį į mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos paskirtį, ir padalinus sklypą, naujų sklypų vertė būtų didesnė, nei šiuo metu esančio žemės ūkio paskirties žemės sklypo vertė, o ieškovo pateikti Nekilnojamojo turto registro duomenys atspindi seną rinkos vertę 2012-08-08, neatspindi galimai pasikeitusios padėties ir tikrosios vidutinės kiekvieno iš naujų žemės sklypų vertės šiuo metu. Ieškovas neįrodė, kad pakeitus sklypo paskirtį, jį padalinus, ne tik nepablogėtų, bet ir pagerėtų atsakovo padėtis. Ieškovas per visą laiką nuo vykdomųjų įrašų išdavimo nėra grąžinęs atsakovui ir iš jo nebuvo išieškota net dalis įsiskolinimo, ieškovas nesiėmė jokių veiksmų dengti įsiskolinimą. Be to, ieškovas pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą, kadangi banko antstoliui pateikta nuomone neturi įpareigojamojo pobūdžio, galutinį sprendimą priima antstolis, todėl ieškovas turėjo skųsti antstolio veiksmus CPK 510 ir 510 str. nustatyta tvarka, tačiau to nepadarė. Turto arešto perkėlimas tik vienam iš naujai suformuotų žemės sklypų pažeistų banko interesus, nes skola bankui šiuo metu sudaro apie 55000 Lt, žemės sklypo, kuriam prašoma perkelti areštą, vertė nustatyta 2012-08-08, ji gali neatitikti dabartinės rinkos vertės, žemės sklypas yra įkeistas ieškovo hipotekiniam kreditoriui, o padalijus įkeistą nekilnojamąjį daiktą, hipoteka liktų galioti visiems po padalijimo suformuotiems nekilnojamiesiems daiktams, neaišku, ar gautų pardavus sklypus lėšų užtektų padengti bent hipotekinio kreditoriaus reikalavimą.

Atsiliepimas

Tretieji asmenys antstolės V.Meškauskienė ir D.Milevičienė atsiliepimuose į ieškinį prašė jį spręsti teismo nuožiūra joms nedalyvaujant.

Tretysis asmuo antstolė B.Palavinskienė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Tretysis asmuo BAB „Ūkio bankas“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė, prašė nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, tačiau pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog sutinka su ieškovo reikalavimu leisti įregistruoti naujai suformuotus žemės sklypus be kreditoriaus sutikimo. Nurodė, kad ieškovas ir Ūkio bankas 2007-04-27 sudarė Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovui buvo suteiktas 340000 Lt kreditas, o sutarties įvykdymo užtikrinimui įkeistas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovas nėra grąžinęs suteikto kredito ir nevykdo savo įsipareigojimų, todėl vienintelis būdas ieškovui grąžinti kreditą yra įkeisto žemės sklypo realizavimas, o kadangi ieškovas atliko veiksmus, kuriais siekia padalinti sklypą į mažesnius ir pakeisti paskirtį, tokie veiksmai padidins sklypo vertę ir paspartins realizavimą, todėl nepažeistų AB Ūkio banko ir kitų ieškovo kreditorių interesų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ieškovo atstovo paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovui M. J. nuosavybės teise priklauso 1,4500 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), kuris yra įkeistas trečiajam asmeniui BAB „Ūkio bankas“, užtikrinant prievolių pagal 2007-04-27 Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdymą, bei kuris yra areštuotas antstolės D.Milevičienės, vykdančios išieškojimą ieškovo kreditoriaus - atsakovo Danske bank A/S, atstovaujamo Lietuvos filialo, naudai, antstolės B.Palavinskienės, vykdančios išieškojimą ieškovo kreditoriaus AB „Teo LT“ naudai, bei antstolės V.Meškauskienės, vykdančios išieškojimą ieškovo kreditoriaus – Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos ir atitinkamų policijos komisariatų, naudai, turto arešto aktais (b.l. 14-15, 32-34). Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013-02-27 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklypas buvo pertvarkytas padalijimo būdu į dešimt žemės sklypų, patvirtinti šių žemės sklypų kadastro duomenys pagal UAB „Miliuva“ matininko D. P. 2012-09-06 parengtas žemės sklypų kadastro duomenų bylas (b.l. 16). Šio sprendimo pagrindu VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti naujai suformuoti nekilnojamojo turto objektai – 8 vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos paskirties žemės sklypai, 1 bendrojo naudojimo teritorijos (urbanizuotų teritorijų viešųjų erdvių) paskirties žemės sklypas ir 1 inžinierinės infrastruktūros teritorijos (susisiekimo ir inžinierinių tinklų koridoriams) paskirties žemės sklypas: 1) 0,1083 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vidutinė rinkos vertė – 73500 Lt, vertės nustatymo data: 2012-08-08; 2) 0,1500 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vidutinė rinkos vertė – 73500 Lt, vertės nustatymo data: 2012-08-08; 3) 0,1500 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vidutinė rinkos vertė – 73500 Lt, vertės nustatymo data: 2012-08-08; 4) 0,1500 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vidutinė rinkos vertė – 73500 Lt, vertės nustatymo data: 2012-08-08; 5) 0,1737 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vidutinė rinkos vertė – 84700 Lt, vertės nustatymo data: 2012-08-08; 6) 0,1716 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vidutinė rinkos vertė – 83700 Lt, vertės nustatymo data: 2012-08-08; 7) 0,1500 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vidutinė rinkos vertė – 73500 Lt, vertės nustatymo data: 2012-08-08; 8) 0,1500 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vidutinė rinkos vertė – 73500 Lt, vertės nustatymo data: 2012-08-08; 9) 0,1092 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vidutinė rinkos vertė – 54000 Lt, vertės nustatymo data: 2012-08-08; 10) 0,1372 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vidutinė rinkos vertė – 67400 Lt, vertės nustatymo data: 2012-08-08 (b.l. 17-26). Ieškovui M. J. 2013-07-18 kreipusis dėl jo nuosavybės teisių į nurodytus žemės sklypus įregistravimo, VĮ ‚Registrų centras“ Vilniaus filialo 2013-08-01 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atsisakyta įregistruoti ieškovo nuosavybės teises, kadangi 1,4500 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra areštuotas (b.l. 27).

Pagal LR Turto arešto aktų registro įstatymo 2 str. turto areštas – įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo - laikinas apribojimas, t.y. teisės kam nors turėjo savo žinioje, leidžiančios daryti tam turtui fizinį bei ūkinį poveikį, taip pat teisės pakeisti turto teisinę padėtį, teisinį jo likimą (teisės turtą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti, įkeisti, išnuomuoti, perduoti naudoti kitiems asmenims) priverstinis apribojimas. Kadangi nagrinėjamu atveju ieškovui M. J. priklausančiam žemės sklypui minėtų antstolių turto arešto aktais uždėti nuosavybės teisių apribojimai, taip užtikrinant ieškovo kreditorių, kurių naudai vykdomas išieškojimas, interesus, todėl daryti areštuotam žemės sklypui fizinį ir ūkinį poveikį, pakeisti jo teisinę padėtį (šiuo atveju – padalinti, pakeisti naudojimo paskirtį, įregistruoti naujai suformuotus nekilnojamojo turto objektus ir daiktines nuosavybės teises į juos) ieškovas turi teisę tik turėdamas šių kreditorių, o tuo pačiu išieškojimus jų naudai vykdančių antstolių, areštavusių žemės sklypą, sutikimą ir pritarimą. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, antstolė B.Palavinskienė, vykdantį 2666,52 Lt skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimą AB „TEO Lt“ naudai 2012-03-09 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini), o antstolė V.Meškauskienė, vykdanti bendrai 1230 Lt baudų už kelių eismo taisyklių pažeidimus išieškojimą valstybės naudai 2012-03-07 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) leido ieškovui M. J. rengti detalųjį ginčo žemės sklypo planą, kurio metu sklypo paskirtis būtų keičiama iš žemės ūkio į mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos ir sklypas padalintas suformuojant atsirus žemės sklypus (b.l. 33-34). Pažymėtina, kad ir hipotekos kreditorius BAB „Ūkio bankas“, kuriam įkeistas ginčo žemės sklypas ir kuris turi pirmumo teisę nukreipti išieškojimą į šį turtą pagal ieškovo kreditorinį įsiskolinimą, 2013-11-26 dienai sudarantį 104818,86 eurų (361918,55 Lt) (b.l. 32), neprieštaravo ir sutiko leisti ieškovui parengti žemės sklypo detalųjį planą, keisti žemės sklypo paskirtį iš žemės ūkio paskirties į gyvenamųjų namų statybos, padalinti sklypą į atskirus turtinius vienetus, manydamas, jog tokiu būdu bus sudarytos realios galimybės finansinių sunkumų turinčiam skolininkui M. J. padidinti turimo turto vertę, lengviau ir operatyviau realizuoti turtą ir iš gautų lėšų padengti turimus piniginius įsipareigojimus, ką patvirtina tiek jo 2010-08-18 raštas Nr. (duomenys neskelbtini), tiek teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose išdėstyta pozicija (b.l. 30, 120-121).

Tuo tarpu atsakovas Danske bank A/S, atstovaujamas Lietuvos filialo, 2013-06-28 raštu antstolei D.Milevičienei atsisakė duoti sutikimą žemės sklypo padalijimui, paskirties pakeitimui bei naujai suformuotų žemės sklypų įregistravimui, nurodydamas, jog tokį sutikimą duotų, jeigu ieškovas padengtų visus skolinius įsipareigojimus bankui (b.l. 28). Šio rašto pagrindu antstolė D.Milevičienė 2013-07-01 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) netenkino ieškovo M. J. prašymo dėl areštuoto žemės sklypo padalijimo, pakeičiant jo paskirtį bei įregistruojant nuosavybės teises į naujai suformuotus žemės sklypus (b.l. 29). Įvertinęs byloje esančius įrodymus, įskaitant atsakovo atstovės paaiškinimus, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju atsakovo Danske bank A/S, atstovaujamo Lietuvos filialo, atsisakymas duoti sutikimą ieškovui atlikti prašomus su žemės sklypo padalijimu ir teisinės padėties pakeitimu susijusius teisiškai reikšmingus veiksmus, yra nepagrįstas, nemotyvuotas, pažeidžiantis šalių bendradarbiavimo pareigą, ieškovo teises, neproporcingai ir neadekvačiai apribojantis jo galimybes, prieštaraujantis protingumo ir sąžiningumo principams.

Pirma, išieškotojo nurodymas antstolei D.Milevičienei adresuotame 2013-06-28 rašte bei teismo proceso metu, jog jis duotų sutikimą žemės sklypo padalijimui, paskirties pakeitimui ir naujų žemės sklypų įregistravimui tik tuo atveju, jeigu ieškovas padengtų visą turimą kreditorinį įsiskolinimą ar jo dalį, negali būti laikomas pagrįstu atsisakymo motyvu, kadangi, kaip akcentavo ieškovas tiek teismo proceso metu, tiek bendraudamas su kitais kreditoriais, padalinti žemės sklypą į mažesnius sklypus, pakeisti žemės sklypo paskirtį ir pan., buvo norima kaip tik siekiant padengti turimus kreditorinius įsiskolinimus, t.y. prašomo sutikimo / leidimo tikslas buvo ir yra padidinti finansinius sunkumus turinčio skolininko, iš kurio vykdomas išieškojimas, turimo turto vertę, realizavimo galimybes ir taip esamoje situacijoje maksimaliai patenkinti turimus įsiskolinimus ne tik hipotekiniam kreditoriui, bet ir kitiems kreditoriams, įskaitant atsakovą. Atsakovo sutikimas leisti atlikti prašomus veiksmus tik po to, kai bus su juo atsiskaityta, neužtikrintų minėto tikslo įgyvendinimo, nes su kreditoriumi nebūtų ir negalėtų būti atsiskaityta iki tol, kol nebūtų atlikti prašomi veiksmai. Be to, visiškas atsiskaitymas su kreditoriumi – atsakovu Danske bank A/S apskritai sudarytų pagrindą D.Milevičienės taikyto žemės sklypui arešto panaikinimui, nes nebeliktų turtinio intereso, kurio užtikrinimui taikytas areštas.

Antra, atsakovas niekaip nepagrindė, kokiu būdu žemės sklypo padalijimas, naudojimo paskirties pakeitimas, naujai suformuotų žemės sklypų įregistravimas ieškovo vardu bei vėlesnis jų realizavimas, galėtų pažeisti kreditoriaus interesus, pakenkti kreditoriui. Tokių aplinkybių, galinčių pabloginti išieškotojo padėtį, nenustatė ir teismas. Ieškovo M. J. įsiskolinimas atsakovui Danske bank A/S Lietuvos filialui kyla Vilniaus r. (duomenys neskelbtini)-ojo notaro biuro notarės O. Ž. išduotų 2009-03-24 vykdomųjų įrašų vekseliuose, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu ir šiuo metu sudaro apie 42356,29 Lt, neįskaitant 6 procentų metinių palūkanų ir vykdymo išlaidų (b.l. 29, 82-84). Kadangi ginčo žemės sklypas yra įkeistas hipotekos kreditoriui BAB „Ūkio bankas“, taip pat ir po žemės sklypo padalijimo hipoteka būtų nedalijama, sektų paskui daiktą ir toliau liktų galioti visiems po padalijimo naujai suformuotiems žemės sklypams (CK 4.172 str.), hipotekos kreditorius turėtų pirmumo teisę nukreipti išieškojimą į įkeistą turtą prieš kitus kreditorius, kurių reikalavimai neužtikrinti šio turto hipoteka. Taigi, atsakovo, nesančio hipotekos kreditoriumi, padėtis tik iki žemės sklypo padalijimo, tiek ir po jo padalijimo, išliktų tokia pati ir nepasikeitusi.

Be to, VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenimis 1,45 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė, nustatyta 2010-06-04 masinio vertinimo būdu, sudarė 127 000 Lt, tačiau kaip matyti iš ieškovo pateiktos UAB „Ober – Haus“ nekilnojamasis turtas Turto vertės nustatymo pažymos, šio žemės sklypo vertė 2014-04-04 dienai, nustatyta ieškovo iniciatyva atlikto individualaus turto vertinimo būtu lyginamojo ir pajamų metodais, sudaro 370 000 Lt, priverstinio pardavimo vertė sudaro 260 000 Lt (b.l. 109). Pažymėtina, kad atsakovas šios pažymos ir joje nustatytos žemės sklypo vidutinės rinkos vertės neginčijo. Kaip matyti iš VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro išrašų, naujai suformuotų po padalijimo ir paskirties pakeitimo žemės sklypų bendra rinkos vertė siekia 730 800 Lt ([73 500 Lt x 6 sklypai] + 84 700 Lt+83 700 Lt+54 000 Lt+67 400 Lt), t.y. ženkliai viršija vientiso 1,45 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo tiek masinio, tiek individualaus vertinimo būdu nustatytą rinkos vertę, taip pat beveik dvigubai viršija ieškovo šiuo metu turimų kreditorinių įsiskolinimų tiek hipotekos, tiek kitiems kreditoriams sumą. Visa tai leidžia daryti pagrįstą ir didelio tikėtinumo išvadą, jog realizavus naujai suformuotus žemės sklypus būtų sudaryta reali galimybė ieškovui pilnai patenkinti ne tik hipotekos kreditoriaus, bet ir kitų kreditorių, įskaitant atsakovą, reikalavimus, kurių bendra suma siekia apie 410 000 Lt.

Nors atsakovas nesutiko su VĮ „Registrų centras“ pateikta naujai suformuotų žemės sklypų vidutine rinkos verte, akcentuodamas, jog ji buvo nustatyta dar 2012 m. ir masinio vertinimo būdu, tačiau šie argumentai patys savaime negali būti laikomi pakankamais atsakovo atsisakymui duoti sutikimą ieškovo prašomiems atlikti veiksmam pagrįsti. Teismas pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos teismų praktika turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (LAT 2008 m. sausio 28 d. nutartis, c.b. R. B. v. R. V. B., bylos Nr. 3K-3-12/2008; 2008 m. sausio 31 d. nutartis c.b. T. B. v. D. B., bylos Nr. 3K-3-92/2008; LAT 2014 m. kovo 14 d. nutartis c.b. N.Ž. v E.G., Nr. 3K-3-84/2014). Vertinant nekilnojamąjį turtą, gali būti remiamasi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, taip pat individualaus vertinimo išvadomis. Nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutinė turto rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu, t. y. apskaičiuojant ne konkretaus turto vertę, o vidutinę panašių objektų vertę, neatsižvelgiant į individualias turto savybes. Individualaus vertinimo išvados, kuriose matyti specifinės konkretaus turto savybės, rinkos kainų pokyčiai ir panašios turto vertei turinčios įtakos aplinkybės, yra laikomos tikslesniais turto vertės įrodymais už Nekilnojamojo turto registro duomenis (LAT 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis c.b. L. R. v. L. D. , bylos Nr. 3K-3-544/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis c.v. UAB „Gelvybė“ v. V. B. , bylos Nr. 3K-3-274/2013). Nagrinėjamu atveju tik ieškovas pateikė įrodymus dėl turto vertės, tuo tarpu atsakovui nesutinkant su tokiu įvertinimu, jis savo pozicijos kitais dokumentais neįrodinėjo. Teigdamas, jog dabartinė naujai suformuotų žemės sklypų vertė, lyginant su 2012 m., sumažėjo, atsakovas nurodė tik bendro pobūdžio abstrakčius pasvarstymus, bet nepateikė teismui jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų, neprašė teismo skirti ekspertizę ginčo turto vertei nustatyti ir pan. Kaip jau buvo minėta, nors masinio vertinimo būdu VĮ „Registrų centras“ nustatyta rinkos vertė gali neatitikti realios individualaus vertinimo būdu nustatytos žemės sklypų rinkos vertės, tačiau atsakovas nepateikė jokių duomenų ir įrodymų, jog ji galėtų būtų žymiai mažesnė ar skirtis tiek ir tokiu laipsniu, jog būtų akivaizdžiai nepalanki išieškotojui, tuo tarpu byloje esantys duomenys leidžia daryti pagrįstą priešingą išvadą, jog individualaus vertinimo būdu nustatyta kiekvieno iš naujai suformuotų žemės sklypų vertė, būtų didesnė, nei nustatyta masinio vertinimo būdu, kadangi 1,45 ha ploto žemės sklypo rinkos vertė, nustatyta individualaus vertinimo būdu (370000 Lt) yra didesnė, nei nustatyta masinio vertinimo būdu (127000 Lt). Pagaliau, naujai suformuoti žemės sklypai yra mažesnio ploto (apie 15 arų), jų paskirtis – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos, kas taip pat leidžia daryti protingumo ir racionalumo principais bei dabartinėmis ekonominėmis tendencijomis (CPK 182 str. 1 d. 1 p.) pagrįstą išvadą, jog jie galėtų būti realizuoti operatyviau ir finansiškai naudingiau, negu 1,45 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas.

Trečia, atsakovo Danske bank A/S argumentas, jog ieškovas pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą ir turėjo skųsti antstolės D.Milevičienės veiksmus, o būtent jos 2013-07-01 patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo atsisakyta patenkinti ieškovo M. J. prašymą, CPK 510 ir 512 str. nustatyta tvarka, atmestinas. Pagal CPK 5 str. 1 d. kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. CPK 13 str. įtvirtintas bei civilinėje teisėje galiojantis dispozityvumo principas reiškia, jog asmuo, laikydamasis įstatymų, turi teisę laisvai disponuoti jam priklausančiomis materialinėmis ir procesinėmis teisėmis, be kita ko, pasirinkti taikytiną civilinių teisių gynimo būdą, kuris jo nuomone, geriausiai užtikrintų jo interesus ir apgintų teises. Nors ieškovas M. J. turėjo teisę skųsti antstolės veiksmus įstatymų nustatyta tvarka, tačiau ieškovo nuomone, šis teisių gynimo būdas būtų neefektyvus ir netikslingas, nes antstolė D.Milevičienė, spręsdama dėl skolininko M. J. pareikšto prašymo leisti padalinti areštuotą žemės sklypą, pakeisti jo tikslinę paskirti ir atlikti kitus žemės sklypo teisinį statusą pakeičiančius veiksmus, buvo susaistyta išieškotojo pozicijos, negalėjo veikti priešingai išieškotojo valiai, nes būtent Danske bank A/S rašte antstoliui išdėstytas nesutikimas buvo esminis antstolės patvarkymo argumentas. Taigi, ieškovas turėjo dispozityvią teisę nepasinaudoti šiuo teisiniu keliu ir pasirinkti kitą teisių gynimo būdą, tuo tarpu vieno ar kito teisių gynimo būdo pasirinkimas / kelių teisių gynimo būdų pasirinkimas vienu metu ar atskirai negali būti vertinamas asmens nenaudai.

Pagal CK 1.5 str. 1 d. civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Nors asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tačiau jas įgyvendinami, jie be kita ko, privalo veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų bei negali piktnaudžiauti teise, t.y. įgyvendinti teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims ar prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 str.). Pagal CK 6.38 str. 3 d. kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis). Būtent todėl ir šiuo atveju, nors atsakovas – išieškotojas, kurio naudai ir turtinių interesų užtikrinimui areštuotas ieškovo žemės sklypas, turi teisę atsisakyti duoti sutikimą leisti savininkui atlikti tam tikrus sklypo teisinį statusą pakeičiančius veiksmus, tačiau šia teise turi būti naudojamasi sąžiningai ir protingai, o nagrinėjamu atveju atsakovo atsisakymas leisti ieškovui atlikti minėtus veiksmus, nesant pagrįstų argumentų, motyvų ir aplinkybių, pripažintinas neproporcingai ir neprotingai varžančiu ieškovo teisę imtis protingų šioje konkrečioje situacijoje priemonių turimiems kreditoriniams įsiskolinimams maksimaliai ir operatyviai padengti, taip pat pažeidžiančiu šalių pareigą kooperuotis ir bendradarbiauti, siekiant kuo efektyvesnio ir ekonomiškesnio prievolių įvykdymo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovo reikalavimas šioje dalyje tenkintinas, ieškovui M. J. pripažįstant teisę bei atsakovo Danske bank A/S Lietuvos filialo sutikimo padalinti 1,4500 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), į 10 žemės sklypų ir įregistruoti ieškovo nuosavybės teises į naujai suformuotus žemės sklypus, unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), atitinkamai atsakovo atsisakymą leisti tą padaryti pripažįstant neteisėtu.

Teismas atmeta ieškovo reikalavimą antstolės D.Milevičienės turto arešto aktu įregistruotą areštą visam 1,45 ha žemės sklypui nuosavybės teisių registravimo metu užregistruoti tik vieno naujai įregistruoto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 73500 Lt, atžvilgiu. Minėtas turto areštas buvo uždėtas atitinkamu antstolės D.Milevičienės aktu vykdomojoje byloje, todėl būtent antstolė pirmiausia būtų kompetentinga spręsti dėl arešto pakeitimo / panaikinimo ir su tuo susijusių veiksmų (įskaitant areštuotino turto įvertinimą ir pan.), kas šiuo atveju nėra galima ieškovui dar net neįregistravus savo nuosavybės teisių į naujai suformuotus žemės sklypus, neišsisprendus hipotekos perkėlimo klausimo ir pan. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų kreipęsis į antstolę su atitinkamu prašymu dėl turto arešto pakeitimo ir jo perkėlimo, ir juo labiau, kad antstolė būtų atsisakiusi tenkinti tokį prašymą, todėl juo labiau šioje stadijoje negali būti sprendžiamas turto arešto pakeitimo klausimas. Be to, kaip teisingai pažymėjo atsakovas, padalijus žemės sklypą, hipoteka galiotų visiems naujai įregistruotiems žemės sklypams, hipotekos kreditorius turėtų pirmumo teisę patenkinti savo reikalavimus iš įkeisto bei areštuoto turto, todėl sprendžiant dėl turto arešto antstolės turės būti vertinama išieškotojo interesų pakankamo užtikrinimo galimybė, o tam gali turėti įtakos ne vien areštuotino turto vertė santykyje su išieškoma suma.

Patenkinus ieškinį iš dalies (vieną iš dviejų pareikštų neturtinių reikalavimų), vadovaujantis CPK 93 str. 2 d., iš atsakovo ieškovui priteistina 144 Lt žyminio mokesčio, o į valstybės biudžetą iš abiejų ginčo šalių lygiomis dalimis priteistina 46 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 260, 268, 270, 307, 150 str. str., 93 str. teismas:

nusprendė:

Ieškovo M. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ieškinį atsakovui Danske bank A/S, atstovaujamam Lietuvos filialo (kodas – (duomenys neskelbtini), buveinė – (duomenys neskelbtini)), tretieji asmenys - BAB „Ūkio bankas“ antstolė Daiva Milevičienė, antstolė Virginija Meškauskienė, antstolė Brigita Palavinskienė, tenkinti iš dalies.

Pripažinti ieškovui M. J. teisę be atsakovo Danske bank A/S, atstovaujamo Lietuvos filialo, sutikimo padalinti 1,4500 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), į 10 žemės sklypų ir įregistruoti ieškovo nuosavybės teises į naujai suformuotus žemės sklypus, unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo Danske bank A/S Lietuvos filialo ieškovui M. J. 144 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt keturis litus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo M. J. ir atsakovo Danske bank A/S Lietuvos filialo lygiomis dalimis 46 Lt (keturiasdešimt šešis litus) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą, t.y. po 23 Lt (dvidešimt tris litus) iš kiekvieno.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja Renata Volodko