Kauno apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

3. Institucija, nesutikdama su Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 17 d. nutarimu pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir palikti galioti Institucijos 2025 m. rugpjūčio 19 d. priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (duomenys neskelbtini) nepakeistą:

3.1. Institucijos vertinimu Kauno apylinkės teismo sprendimas nutraukti administracinio nusižengimo bylą Nr. II-1131-725/2025 nesant nusižengimo numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje sudėties požymių yra nepagrįstas ir naikintinas.

3.2. Pažymima, jog administracinio nusižengimo teisena B. D. atžvilgiu buvo pradėta dėl to, kad jis 2025 m. liepos 1 d. paliko stovėti transporto priemonę „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vietoje, kur tai trukdė kitų transporto priemonių eismui. Nurodoma, jog atsakomybė pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį numatyta už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą. Nurodoma, jog KET 150.10 punkte numatyta, kad sustoti ir stovėti draudžiama ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus, trukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) stovėjimo aikštelę (-ės), stovėjimo vietą (-os), garažą (-o), kiemą (-o), teritoriją (-os), trukdytų įlipti į kitą transporto priemonę arba kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui. Institucijos nuomone, bylos duomenys patvirtina, kad automobilis buvo paliktas stovėti pažeidžiant KET ir kad buvo padarytas nusižengimas numatytas ANK 417 straipsnio 2 dalyje.

3.3. Nurodoma, jog Administracinio nusižengimo teisena buvo pradėta pagal gautą pareiškimą, kuriame nurodoma, kad tiek pareiškimą pateikęs asmuo, tiek įmonė, kuri atliko sklype darbus, negalėjo privažiuoti keliu nuo (duomenys neskelbtini) namo iki (duomenys neskelbtini) namo, taip pat nurodoma, kad paminėta kelio atkarpa nebuvo galimybės privažiuoti iki minėto sklypo, kadangi buvo palikta stovėti transporto priemonė, kuri buvo užtvėrusi įvažiavimą į kelią, be to, vieta, ties kuria buvo paliktas stovėti automobilis yra kelias, kuris yra bendro naudojimo.

3.4. Institucija pažymi, jog skundžiamame Kauno apylinkės teismo nutarime, teismas konstatavo, kad ginčo objektas – (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpa – yra kelias ir šiems teismo argumentams Institucija pritaria.

3.5. Pažymima, kad teismas, spręsdamas ar B. D. buvo žinoma ar galėjo būti žinoma, kad vietoje, kurioje jis paliko stovėti savo vairuojamą transporto priemonę yra kelias, išskirtinai vadovavosi tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pozicija ir paaiškinimais, nevertinant byloje esančių duomenų visumos. Teigiama, jog Kauno apylinkės teismas, panaikindamas Institucijos nutarimą, sprendimą motyvavo tuo tik tuo, kad B. D. negalėjo būti žinoma apie vietos paskirtį, vieta nepažymėta kelio ženklais, jis pats toje vietoje negyvena, o vien tai, kad jo šeimos nariai gyvena ginčo vietoje nepagrindžia aplinkybės, kad B. D. turėjo ir galėjo būti žinoma apie (duomenys neskelbtini) egzistuojantį ir byloje minimą kelią. Visgi Institucija mano, kad teismas konstatuodamas anksčiau paminėtus teiginius, nesiėmė jokių veiksmų tinkamai įvertinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymų patikimumą, nuoseklumą, ignoravo Institucijos atsiliepime pateiktus faktus, kad B. D. dar prieš šį administracinį nusižengimą aktyviai dalyvavo ginče dėl aptariamos (duomenys neskelbtini) atkarpos, aktyviai trukdė gatvės gerinimo darbams dar iki įvykio.

3.6. Institucija nurodo, jog administracinio nusižengimo byloje (duomenys neskelbtini) (byla buvo pradėta pagal nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą) B. D. buvo patrauktas atsakomybėn dėl to, kad 2025 m. birželio 2 d., apie 12 val. adresu (duomenys neskelbtini) sankirtoje, asmenims atvykus vykdyti kelio gerinimo darbų, tarp jų ir B. D. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu B. D. griebė už darbuotojų atsivežto karučio, taip siekdamas neleisti jo įsinešti į teritoriją, kur darbuotojai norėjo vykdyti darbus, tempė jį į savo pusę, savavališkai trukdydamas įvykti kelio darbams ar juos pradėti; dėl šių veiksmų B. D. buvo patrauktas atsakomybėn pagal ANK 518 straipsnį, 481 straipsnį, byla buvo užbaigta įvykdytu administraciniu nurodymu. Institucija nurodo, jog nors ši byla ir nesusijusi su nagrinėjama, tačiau minimoje byloje nustatytos aplinkybės įrodo, kad B. D. iki 2025 m. liepos 1 d., buvo žinoma (duomenys neskelbtini) atkarpos paskirtis. Nurodoma, jog byloje (duomenys neskelbtini) užfiksuotuose vaizdo įrašuose matomi aktyvūs B. D. veiksmai, taip pat jo argumentai, kad kelio atkarpa nėra gatvė, kad nėra leidimų tvarkyti kelią ir panašiai, kas aiškiai suponuoja, kad 2025 m. liepos 1 d. jis suvokė kokioje vietoje palieka stovėti savo transporto priemonę. Taip pat nurodoma, kad B. D. darbovietė yra (duomenys neskelbtini) atkarpoje, todėl teigti, kad jis negalėjo žinoti apie gatvės paskirtį nėra jokio pagrindo. Pažymima, kad remiantis bylos duomenimis ginčai dėl (duomenys neskelbtini) atkarpos, kuriuose dalyvauja ir B. D. sūnus, vyksta daugelį metų ir jie taip pat vyko iki šio įvykio, todėl nelogiška, kad B. D. apie tai negalėjo nežinoti.

3.7. Institucijos nuomone, B. D. akivaizdžią tyčią, tai, kad jis puikiai suvokė visą situaciją, rodo ir byloje esantis į įvykį reagavusių policijos pareigūnų tarnybinis pranešimas. Nurodoma, jog 2025 m. liepos 1 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 3-ojo skyriaus tyrėjos V. Ž. tarnybiniame pranešime yra nurodoma, kad pareigūnai reagavo į pranešimą dėl eismui trukdančios transporto priemonės „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); įvykio vietoje pareigūnai nustatė, kad dėl minėtos transporto priemonės yra apribotas judėjimas (duomenys neskelbtini), įvykio vietoje buvo nustatyta, kad automobilis priklauso UAB (duomenys neskelbtini), kurios direktorius ir yra B. D.. Taip nurodoma, jog pareigūnams esant įvykio vietoje, juos operatyvaus valdymo skyriaus budėtojas informavo, kad UAB (duomenys neskelbtini) vadovas pareigūnus informavo, kad automobilio nepatrauks, kadangi KET nepažeidžia ir automobilio patraukti neketina. Toliau tarnybiniame pranešime nurodoma, kad jiems esant įvykio vietoje į ją atėjo vyras vardu T. D. (spręstina, kad B. D. sūnus), kuris bendravo nepagarbiai, filmavo, teigė, kad yra automobilio valdytojas, nesiėmė jokių veiksmų patraukti automobiliui. Toliau tarnybiniame pranešime nurodoma, kad vėliau į įvykio vietą atvyko ir B. D., kuris bendravo nepagarbiai, teigė, kad jokių pažeidimų nepadarė. Institucijos teigimu, B. D. jau įvykio vietoje buvo informuotas pareigūnų, kad patrauktų transporto priemonę, tačiau jis kategoriškai atsisakė tą padaryti taip akivaizdžiai rodydamas savo veiksmų tyčią, todėl buvo taikytas priverstinis transporto priemonės nuvežimas prieš tai informuojant transporto priemonės savininką ir sudarant jam visas sąlygas patraukti transporto priemonę, tačiau tai B. D. kategoriškai atsisakė padaryti.

3.8. Institucijos nuomone, Kauno apylinkės teismas nebuvo aktyvus byloje, siekiant patvirtinti ar paneigti B. D. tyčią nesivadovavo visa bylos medžiaga. Atsakant į apylinkės teismo nutarime nurodytus argumentus, kad vietoje, kurioje stovėjo B. D. vairuojama transporto priemonė, nebuvo sustoti draudžiamų kelio ženklų, kad sankryža nebuvo pažymėta kelio ženklais, Institucija nurodo, kad eismo dalyviai apie automobilio stovėjimo vietos paskirtį turi spręsti atsižvelgdami į joje esančius kelio ženklus ar kelio ženklinimą, o vietovėse, kuriose nėra ženklinimo, atsižvelgdami į vietovės paskirtį (pvz. daugiabučio kiemas, stovėjimo aikštelė ir pan.), taip pat vadovaudamiesi gyvenimiška patirtimi, protingumo principu bei vietovėje įrengtų kelio įrenginių įsiliejimo į bendrą kelio inžinerinių įrenginių infrastruktūrą harmoningumu. Pažymima, jog vieta, ties kuria B. D. paliko stovėti transporto priemonę, aiškiai išsiskiria savo bendru vaizdu, kelio pradžioje matosi aiškiai nukasta žemė ir aiškiai matomos transporto priemonių judėjimo žymės, netgi provėžos, kas leidžia teigti, kad tai nėra tiesiog žalioji zona, be kita ko B. D. buvo žinoma šios gatvės paskirtis. Taip pat pažymima, jog (duomenys neskelbtini) pradžioje nebuvo kelio ženklo, nurodančio, kad gatvės pabaigoje yra akligatvis.

3.9. Institucija pažymi, kad asmuo gali būti pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė ne tik tyčia, bet ir dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis), be to, dauguma KET pažeidimų vairuotojai padaro veikdami būtent neatsargia kaltės forma. Nurodoma, jog administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nurodoma, jog nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Institucija mano, kad teismas netinkamai vertino B. D. parodymų nuoseklumą ir logiškumą bei jų nevertino visų byloje esančių įrodymų kontekste. Nurodoma, jog B. D. padarytas nusižengimas yra formalus, patraukti jį administracinėn atsakomybėn nereikia jokios realios žalos.

3.10. Institucijos teigimu, minėtas kelias egzistavo daugelį metų iki nagrinėjamos situacijos, iki kol buvo užstatytas/užtvertas asmenų, kurie valstybinėje žemėje buvo įrengę statinius, kuriuos vėliau institucijų įpareigojimais buvo priversti pašalinti. Pažymima, jog Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 16 d. priimtoje nutartyje Nr. e2A-585-886/2024, 19 punkte, yra nurodoma, kad B. D. sūnus (T. D.) deda didžiules pastangas tam, kad (duomenys neskelbtini) atkarpa, turinti būti jų 2017 m. užsitverto bendro naudojimo kelio vietoje, nebūtų įrengta, kas rodo, kad B. D. sūnus eilę metų dalyvauja teisminiuose ginčuose dėl (duomenys neskelbtini) atkarpos.

3.11. Skunde nurodoma, jog (duomenys neskelbtini) atkarpoje, į kurią negalėjo patekti kita transporto priemonė, aiškiai matosi gatvės naudojimo žymės, ja vyksta eismas. Teigiama, kad nors ir gatvės danga yra apgausi žole, dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų, tačiau ant jos labai aiškiai matosi transporto priemonių važiavimo žymės, provėžos ir netgi nežinant situacijos apie (duomenys neskelbtini) atkarpą, atidžiam ir brandžiam vairuotojui vien pamačius šias aplinkybes savaime turėtų būti suprantama, kad tai nėra žalioji zona, o priešingai, kad ja gali važiuoti kitos transporto priemonės.

3.12. Institucija pakartoja, kad Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 16 d. priimtoje nutartyje Nr. e2A-585-886/2024 yra iš esmės visos esminės ir reikšmingos šiai bylai aplinkybės ir konstatavimas, kad aptariama ginčo vieta yra kelias, atkarpa yra skirta pėsčiųjų eismui ir privažiuoti asmenims prie savo sklypų; aktualios aplinkybės yra konstatuotos nutarties 19, 39-46, 51, 52, 53, 54, 56, 57, 58, 59, 60, 69, 72 punktuose.

3.13. Institucijos nuomone, byloje esančių duomenų visetas įrodo, kad B. D. vairuojama transporto priemonė kitai transporto priemonei trukdė įvažiuoti į (duomenys neskelbtini) atkarpą ir judėti toliau link (duomenys neskelbtini). Pažymima, kad KET 150.10 punkte numatytas draudimas nesiejamas išimtinai su tam tikru konkrečiu momentu, o pakanka konstatuoti, kad transporto priemonė stovi tokioje vietoje, kad tai išties galėtų trukdyti eismui. Nurodoma, jog įvažiavimas į (duomenys neskelbtini) atkarpą nėra platus, kelyje, ties įvažiavimu yra kitų objektų, taip pat betoninis blokas, o B. D. stovintis automobilis buvo būtent tokioje vietoje, kad atlikti posūkio manevrą ir įvažiuoti į (duomenys neskelbtini) atkarpą akivaizdžiai yra sudėtinga ir netgi neįmanoma, eismas buvo apsunkintas, apribotas bei judėjimas (duomenys neskelbtini) tapo neįmanomas.

3.14. Skunde laikomasi nuomonės, jog byloje nustatyti ir Institucijos apeliaciniame skunde pateikti duomenys yra neprieštaringi, vieni kitus papildo ir juos sujungus į vientisą loginę grandinę nekyla abejonių dėl to, kad B. D. ne atsitiktinai paliko ginčo vietoje transporto priemonę ir, kad jam jau iki paliekant stovėti transporto priemonę buvo daugiau nei aišku (duomenys neskelbtini) paskirtis ir buvo žinomi visi iki tol vykę teisminiai ginčai dėl šios gatvės.

3.15. Skunde nurodoma, jog ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administraciniu nusižengimu laikoma ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Teigiama, jog administracinis nusižengimas savaime yra pavojinga asmens veika, todėl Institucija iš esmės vadovavosi ANK įtvirtinta pažeidimo formuluote ir jokių pažeidimo vertinimo taisyklių nepažeidė.

Šalies argumentai

5.1. B. D. nurodo, jog Institucijos pareigūnė priverstinai nuvežė UAB (duomenys neskelbtini) transporto priemonę „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nors transporto priemonė nebuvo sudariusi jokios grėsmės eismo dalyviams ar kitų asmenų sveikatai, ar gyvybei, ar trukdė saugiam transporto priemonių, ar pėsčiųjų eismui, ar pažeidė kitų asmenų teises. Pažymima, jog UAB (duomenys neskelbtini) automobilį parkavo (duomenys neskelbtini) gyvenvietės (duomenys neskelbtini), akligatvyje, šalia žole apželdinto žemės intarpo tarp sklypų.

Šalies argumentai

5.3. B. D. nurodo, jog Institucijai buvo pateikti papildomi dokumentai t. y. 2025 m. gegužės 30 d. antstolės R. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), su devyniomis fatonuotraukomis, fiksuojant pievą minimame žemės plote, Kauno raj. Savivaldybės administracijos elektroninio dokumento nuorašas, skirtas Advokatų profesinei bendrijai (duomenys neskelbtini), kur nurodyta, kad savivaldybė nedisponuoja ginčytinu žemės sklypu bei 2025 m. birželio mėn. 25 d. Regionų administracinio teismo nutartis, administracinėje byloje Nr. eI3-2769-743/2025.

5.4. B. D. nurodo, jog kyla klausimas, ar apskritai užfiksuotas administracinis nusižengimas nėra imitacija, kadangi šiuo atveju nebuvo sukeltas eismo įvykis, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, todėl inkriminuojamame administraciniame nusižengime, faktinės aplinkybės ginčytinos.

5.5. Nurodoma, jog Institucija nebandė įrodyti, kad žole apžėlęs žemės plotas yra kelias, apeliaciniame skunde taip pat nepateikė teismui jokių dokumentų, kurie pateisintų kelio įrengimą, bei jo priklausomybę savivaldybei. B. D. nuomone, yra būtina nustatyti, ar ginčytinas žemės plotas nurodytas apeliaciniame skunde, atitinka visus teisės aktus, kad jį būtų galima vadinti keliu, ar apskritai tai vertintina kaip inžinierinis statinys.

5.6. Pažymima, jog Institucija savo nutarime ir apeliaciniame skunde nurodo: „Kelių įstatymas nurodo, jog kelias – inžinierinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelio elementai yra šie: žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai ir kitos vandens nuleidimo sistemos, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdiniai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kili įrenginiai su šių elementų užimama žeme. ”. B. D. nuomone, žemės sklypas yra žole apželdintas plotas, todėl Kelių įstatymo 2 str. 3 d. įstatymo nuostata netaikytina, nes nurodytų keliui būtinų elementų nėra, todėl toks inžinierinis statinys, neturintis nei vieno būtino įstatyme nurodytų elemento, negali egzistuoti.

5.7. Teigiama, jog analizuojant Statybos įstatymą, matyti, jog statinys – tai nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus (Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalis). Taip pat nurodoma, jog pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 16 dalį, inžineriniai statiniai – tai susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai, taigi kelias, patenka į inžinierinio statinio sąvoką. Atkreipiamas dėmesys, kad Statybos įstatymo 23 straipsnio 84 dalis apibrėžta, kad statinys – tai nekilnojamasis daiktas (inžinerinis statinys), laikytinas tik tokiu atveju, jeigu turi laikančiąsias konstrukcijas, kurios sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. Pažymima, jog vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 23 dalies nuostatomis laikančioji konstrukcija – tai konstrukcinis statinio elementas, kurio yra svarbiausia paskirtis – laikyti apkrovas. Taip pat nurodoma, jog Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 1 priede nurodyta, kad Statybos darbai skirstomi į bendruosius statybos darbus – sudaro žemės darbai, ir konstrukcijų įrengimo darbai apimantys ir montavimą. Teigiama, kad ginčytinas žole apželdintas žemės sklypas neturi laikančiųjų konstrukcijų, kurios užtikrintų galimo inžinierinio statinio – kelio mechaninį atsparumą ir pastovumą, todėl tai nėra laikytina inžinieriniu statiniu, tuo pačiu nelaikytina esant keliu. Nurodoma, jog pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1-2 punktus, leidimas statyti naują statinį būtinas naujo ypatingojo ir neypatingojo statinio statybai; statybos darbai skirstomi į bendruosius (žemės darbai, statybinių konstrukcijų statybos ir montavimo darbai) ir specialiuosius.

5.8. B. D. nuomone, aptartas teisinis reguliavimas leidžia spręsti, kad įrengiant gatvę ginčo vietoje turi būti atlikti bendrieji statybos darbai, todėl tam reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, numatytas Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose, tačiau statybos leidimas, įrengti (duomenys neskelbtini) ginčytiname žemės plote, niekada nebuvo išduotas ir Institucija apeliaciniame skunde teismui jo nepateikė, taigi šioje atkarpoje statybos darbai niekada nevyko, nes jokiam rangovui statybos leidimas nebuvo išduotas, todėl ši (duomenys neskelbtini) dalis negalėjo egzistuoti.

5.9. B. D. teigimu, apeliaciniame skunde nepateikta paaiškinimo, kodėl apeliantas ignoruoja Statybos įstatymo nuostatas ir nepateikia dokumentų, kad kelias ginčytame žemės sklype aplamai buvo įrengtas ir priduotas eksploatacijai. Teigiama, jog Statybos įstatymo teisinis reguliavimas reiškia, kad nustatytais atvejais siekiant naudotis žemės sklypu, turi būti pateiktas žemės sklypo (teritorijos) savininko, valdytojo sutikimas ar servituto nustatymą patvirtinantys dokumentais.

5.10. Pažymima, jog Kelių įstatymo 4 straipsnio l dalyje nurodyta, kad keliai nuosavybės teise priklauso valstybei, savivaldybėms, fiziniams ar juridiniams asmenims, o pagal Kelių įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, ginčytiname žemės sklype kelias negali būti vertinamas kaip faktas, nes Kauno rajono savivaldybė, atsakydama į Advokatų profesinės bendrijos (duomenys neskelbtini) 2025 m. birželio 27 d. raštą nurodė, kad: Kauno rajono savivaldybė nėra žemės sklypų, patenkančių į ginčo vietą savininkė ir valdytoja. Dalis žemės sklypo priklauso fiziniams asmenims, dalis valstybei, kurios patikėtinė – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos. B. D. nurodo ir tai, jog 2025 m. birželio mėn. 25 d. Regionų administracinio teismo nutartyje, administracinėje byloje Nr. eI3-2769-743/2025 teismas konstatavo „Šiuo gi atveju, Kauno rajono savivaldybė nėra žemės sklypų, patenkančių į ginčo vietų nei savininkė nei valdytoja.“.

5.11. Pažymima, jog apeliaciniame skunde nurodoma, kad B. D. užstatė kelią, nors toks teiginys prieštarauja Statybos įstatymo Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 1 priedo nuostatoms, todėl darytina išvada, kad Kauno rajono savivaldybei nevaldant ginčytino žemės sklypo, nebuvo įmanoma įrengti jokio kelio, ar jį projektuoti, todėl kelio egzistavimas yra neįmanomas, be to Institucija nepateikė dokumentų, įrodančių ginčytino žemės sklypo perdavimą Kauno rajono savivaldybei, bei jo teisinį registravimą VĮ Registrų centras.

5.12. B. D. nuomone, Institucija apeliaciniame skunde neįsigilino į 2025 m. birželio mėn. 25 d. Regionų administracinio teismo nutartį, administracinėje byloje Nr. eI3-2769-743/2025, bei antstolės protokolą, apie esamą situaciją ginčo pievelėje, tuo pačiu pateiktą Kauno raj. Savivaldybės administracijos elektroninio dokumento nuorašą, skirtą Advokatų profesinei bendrijai (duomenys neskelbtini), be to, pirmos instancijos teismas nurodė, jog minėtame žemės koridoriuje fiziškai likusi žolė, nėra žvyru (asfaltu) padengto kelio, todėl pagal pateiktas fotonuotraukas atrodo nėra kelio, negali būti naudojama transporto priemonių eismui.

5.13. B. D. pažymi, jog apeliaciniame skunde nurodoma, kad B. D. užstatė kelią, kuris realiai neegzistuoja, nes apeliantas savo teiginiu – jog žemės sklypas – likusi žolė nepadengta nei žvyru, nei asfaltu, pats patvirtina kelio neegzistavimą. Teigiama, kad ginčytinas žemės plotas, faktiškai – apželdinta pieva, patvirtinta faktinė aplinkybė 2025 m. gegužės 30 d. antstolės R. S. protokolu Nr. (duomenys neskelbtini), o asfaltuota (duomenys neskelbtini) dalis – akligatvis, kuriame nėra jokių papildomų kelio ženklų draudžiančių stovėjimą asfaltuotoje (duomenys neskelbtini) dalyje, nėra kelio ženklų, nurodančių egzistuojančią gatvę ar gatvių sankryžą, todėl (duomenys neskelbtini) vingis negali būti laikomas nei įvažiavimu į kitą teritoriją, nei dviejų skirtingų kelių sankirta, todėl pirmos instancijos teismas teisingai nurodė, kad pareiškėjas negalėjo suvokti, jog priparkuotas prie šaligatvio automobilis, pagal Institucijos nutarime nurodytą vietą, pažeidžia KET reikalavimus, ar trukdys eismui.

5.14. Nurodoma, jog ginčytinoje žemės dalyje apie (duomenys neskelbtini) neegzistavimą, aiškiai išdėstyta Administracinėje byloje Nr. eI3-2769-743/2025, kur teismas konstatuoja: „Teismo vertinimu vien faktas, kad ginčo vieta teritorijų planavimo dokumentuose žymima kaip vietinės reikšmės kelias, vėliau Kauno rajono savivaldybės sprendimais pavadinta (duomenys neskelbtini) gatve, savaime nereiškia, kad joje galima atlikti kokius nors su gatvės įrengimu susijusius žemės darbus. Bet kokie darbai gali būti atlikti tik laikantis teisės aktų reikalavimų. Todėl B. D. daro išvadą, kad negali egzistuoti kelias žemės sklype, kurio nevaldo Kauno raj. Savivaldybė, bei neišduotas statybos leidimas keliui įrengti, o kelių sąrašas, tai nėra fiziškai egzistuojantis kelias, o Kelių įstatymas taikytinas realiai egzistuojantiems eksploatuojamiems keliams, o ne projektinės dokumentacijos sąrašuose galimai ateityje projektuotiniems keliams.