Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Meilutis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkės Astos Užmedzkienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. lapkričio 18 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. rugsėjo 4 d. nutarimu T. D. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta 60,00 eurų dydžio bauda už tai, kad jis 2025 m. birželio 26 d. 16.30 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę sustojo ir paliko ją stovėti nesilaikydamas 5 metrų atstumo nuo kelio, stovinti transporto priemonė trukdė kitų transporto priemonių eismui. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 150.10, 150.15 punktus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų nagrinėjimo skyriaus viršininkės Astos Užmedzkienės apeliacinis skundas tenkinamas.

7. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

8. Vertinant apylinkės teismo priimto nutarimo pagrįstumą, visų pirma pažymėtina, kad remiantis ANK 569 straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

9. Skundą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo bei teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas nustatydamas šioje byloje teisiškai reikšmingas aplinkybes, netinkamai įvertino surinktų įrodymų visumą ir padarė nepagrįstą išvadą, kad T. D. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, požymių.

10. Institucijos nutarimu, T. D. buvo nubaustas už tai, kad jis 2025 m. birželio 26 d. 16.30 val., vairuodamas transporto priemonę sustojo ir paliko ją stovėti nesilaikydamas 5 metrų atstumo nuo kelio, stovinti transporto priemonė trukdė kitų transporto priemonių eismui. Šiais veiksmais, T. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių 150.10, 150.15 punktus.

11. ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą. Kelių eismo taisyklių 150.10 punktas nustato, kad sustoti ir stovėti draudžiama ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus, trukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) stovėjimo aikštelę (-ės), stovėjimo vietą (-os), garažą (-o), kiemą (-o), teritoriją (-os), trukdytų įlipti į kitą transporto priemonę arba kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui; 150.15 punktas nustato, kad sustoti ir stovėti draudžiama kelio ir įvažiavimo (išvažiavimo) į (iš) šalia kelio esančią (-os) teritoriją (-os) važiuojamųjų dalių sankirtoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos (toje kelio pusėje, kurioje yra nurodytas įvažiavimas (išvažiavimas) į (iš) šalia kelio esančią (-os) teritoriją (-os), išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai.

12. Byloje nekilo ginčo, jog T. D. paliko stovėti automobilį „Volkswagen“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ant kelio ties namu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Tačiau administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pateiktame skunde apylinkės teismui nurodė, kad automobilį priparkavo prie šaligatvio krašto, (duomenys neskelbtini) gatvės akligatvyje, šalia žole apželdinto žemės intarpo tarp sklypų, kuri nėra kelio dalis. Taip pat pažymėjo, kad nei specialiajame plane, nei bendruosiuose planuose „koridorius“ tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių nėra įvardijamas kaip gatvė ar pravažiavimas, o tik kaip inžinerinių tinklų koridorius.

13. Apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutarimą, visų pirma konstatavo, jog nagrinėjamu atveju ginčo žemės sklypas (žole apželdintas plotas) neatitinka gatvei ar keliui keliamų reikalavimų, nėra keliui būtinų elementų, dėl ko inžinierinis statinys, neturintis nei vieno būtino įstatyme nurodytų elementų negali egzistuoti, o tuo pačiu menamas kelias negali tapti realybe, nepripažinus šio žemės sklypo kaip sumontuoto inžinerinio statinio. Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčytinas, žole apželdintas žemės sklypas neturi laikančiųjų konstrukcijų, kurios užtikrintų statinio – kelio mechaninį atsparumą ir pastovumą, todėl tai nėra laikytina inžineriniu statiniu, tuo pačiu nelaikytinas esant keliu.

14. Kaip ir teisingai nurodoma skundžiamame apylinkės teismo nutarime, Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnio 3 punkte nurodyta, kad gatvė yra kelias ar atskiras jo ruožas, esantis miesto ar kaimo gyvenamojoje vietovėje, paprastai turintis pavadinimą. Pagal minėto straipsnio 5 punktą kelias yra inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelio elementai yra šie: žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai ir kitos vandens nuleidimo sistemos, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdiniai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kiti įrenginiai su šių elementų užimama žeme.

15. Visgi, aukštesnysis teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo byloje esančiais duomenimis sprendžia, jog apylinkės teismo išvada, jog T. D. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, požymių, yra nepagrįsta. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas priimtas nevertinant visų byloje esančių reikšmingų duomenų viseto.

16. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo byloje esančių fotonuotraukų, išties, kaip ir nurodoma apylinkės teismo nutarime, ginčijamas žemės plotas tarp sklypų yra apželdintas. Iš esmės, nėra jokių skiriamųjų ženklų, jog už (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto namo, rytų kryptimi toliau tęsiasi (duomenys neskelbtini) gatvė. Visgi, aukštesnysis teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas formaliai įvertino fotonuotraukose užfiksuotą vaizdą, nevertindamas byloje esančių kitų duomenų, t. y. dėl kokių priežasčių minėta žemės teritorija nėra panaši į kelio atkarpą bei neatsižvelgdamas į ankstesniais įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytas faktines aplinkybes.

17. Visų pirma, aptariamu atveju aktualu tai, jog iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bei administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų, matyti, jog T. D. su kitais ieškovais kreipėsi į teismą dėl kelio, esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje, servituto nustatymo. 2023 m. gruodžio 12 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimu ieškinys atmestas. Teismas nustatė, kad būtent (duomenys neskelbtini) gatvė skirta privažiavimui prie ieškovų sklypų (tarp jų ir T. D., (duomenys neskelbtini)), numatyta teritorinio planavimo dokumentuose, kas reiškia, kad ieškovai (T. D. ir kt.), kaip žemės sklypų / namų valdų savininkai, šia gatve galėtų patekti prie savo namų, t. y. pilnai naudotis savo daiktais pagal paskirtį neapribodami atsakovų nuosavybės teisių.

18. Minėtas sprendimas buvo patikrintas apeliacine tvarka ir Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2A-585-886/2024) Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 12 d. sprendimas paliktas nepakeistas. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos duomenų, Institucija priimdama nutarimą, kuriuo T. D. nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, iš esmės rėmėsi Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutartyje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kurių skundžiamą nutarimą priėmęs apylinkės teismas nevertino bei dėl jų nepasisakė. Priešingai nei nurodoma atsiliepime į apeliacinį skundą, aukštesnysis teismas sprendžia, jog šioje civilinėje byloje yra nustatytos teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės, kurios yra aktualios ir nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje.

19. Nagrinėjamu atveju, kaip ir teisingai nurodoma Institucijos apeliaciniame skunde, svarbu atsižvelgti į tai, kad Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutartyje (civilinė byla Nr. e2A-585-886/2024) nurodoma, jog bendro naudojimo kelias ((duomenys neskelbtini) gatvės atkarpa) buvo suprojektuotas žemės reformos žemėtvarkos projekte ir detaliajame plane, ir faktiškai egzistavo vietoje, iki kol buvo užstatytas ir užvertas, vykdant statybos darbus ieškovams priklausančiose žemės sklypuose. Teisėjų kolegija, šioje byloje sutiko, jog būtent (duomenys neskelbtini) gatvė skirta privažiavimui prie ieškovų (T. D. ir kitų) sklypų. Taigi, iš esmės nustatyta, jog ginčijama kelio atkarpa, t. y. žemės intarpas yra skirtas pėsčiųjų eismui ir privažiuoti asmenims prie savo sklypų.

20. Remiantis minėta Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-585-886/2024, svarbu pažymėti ir tai, jog (duomenys neskelbtini) gatvės ilgis yra 939 metrai, Kauno rajono savivaldybės tarybos 2008 m. kovo 6 d. sprendimu Nr. TS-76 suteikti gatvėvardžiai, sprendimo 7.1.1 punktu (duomenys neskelbtini) esančiai gatvei suteiktas (duomenys neskelbtini) g. pavadinimas. Kauno rajono savivaldybės tarybos 2009 m. kovo 5 d. sprendimu Nr. TS-89 suteikti gatvėvardžiai, sprendimo 3 punktu (duomenys neskelbtini) kaime esančiai gatvės tąsai suteiktas (duomenys neskelbtini) gatvės pavadinimas (pradžios koordinatės: (duomenys neskelbtini), pabaigos koordinatės x: (duomenys neskelbtini)). Šios aplinkybės patvirtina, jog į (duomenys neskelbtini) gatvę taip pat įeina ir ginčo objektas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini).

21. Be to, nagrinėjamu atveju aktualu ir tai, jog iš viešai prieinamų Regionų geoinformacinės aplinkos svetainėje pateikiamų žemėlapių (www.regia.lt) matyti, kad (duomenys neskelbtini) gatvė prasideda nuo (duomenys neskelbtini) gatvės ir tęsiasi tiesia linija šiaurės kryptimi iki (duomenys neskelbtini), tuomet pasisuka rytų kryptimi tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) numeriais pažymėtų namų ir tęsiasi iki (duomenys neskelbtini) gatvės. Taigi, nagrinėjamu atveju, ginčijama atkarpa pagal www.regia.lt duomenis yra pažymėta kaip (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpa. Iš byloje esančios ortofoto nuotraukos matyti, jog dar 2012 metais iki naujo kvartalo įsikūrimo, ginčijamas žemės plotas pažymėtas keliu (administracinio nusižengimo b. l. 88). Visos šios aptartos aplinkybės, priešingai nei nustatyta pirmosios instancijos teismo, sudaro pagrindą konstatuoti, jog viena iš ginčo objekto paskirčių – užtikrinti asmenų patekimą į jiems priklausančius sklypus.

22. Aptariamu atveju, vertinant ginčijamą (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpą, svarbu pažymėti, jog bylos duomenimis nustatyta, kad dar 2015-2017 metais minėtas žemės plotas buvo neteisėtai užtvertas, o asmenys, tarp jų ir T. D., ilgą laiką nevykdė valstybės institucijų priimtų nurodymų dėl užimtos gatvės atlaisvinimo. Kauno rajono skyrius 2023 m. kovo 9 d. atliko valstybinės žemės ploto, skirto (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpai tiesti tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), faktinių duomenų patikrinimą dėl įpareigojimo atlaisvinti valstybinės žemės plotą įvykdymo. Patikrinimo metu nustatyta, kad valstybinės žemės plotas atlaisvintas, tvoros nukeltos ir gyvatvorė pašalinta. Taigi, aptartos aplinkybės patvirtina, jog ginčijamoje žemės atkarpoje, žalia veja atsirado dėl susiklosčiusių aplinkybių, kuomet asmenys savavališkai buvo užėmę bendro naudojimo kelio atkarpą. Vien tai, jog minėtoje (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpoje dėl vykstančių teisinių procesų vis dar nėra įrengtas kelias ir vizualiai žemės intarpas tarp sklypų gali būti nepanašus į gatvę, savaime nepanaikina asmenų teisės naudotis šia gatvės atkarpa patekimui į jiems priklausančius žemės sklypus.

23. Iš administracinio nusižengimo byloje esančio pareiškėjo (liudytojo) teikiančio skundą, pranešimo, pareiškimo apie įvykį, parodymų protokolo matyti, jog K. Č. nurodė, kad negali patekti į savo namų valdos sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kadangi prie (duomenys neskelbtini), užstatytos dvi mašinos (administracinio nusižengimo b. l. 15–16). Liudytoja apklausta pirmosios instancijos teisme, nurodė, kad įsigijo valdos sklypą (duomenys neskelbtini), iki kurio privažiavimas numatytas per (duomenys neskelbtini) g., kadangi (duomenys neskelbtini) yra privati ir pro ją pravažiuoti negali, kadangi yra įrengtas užkardas. Šias liudytojos aplinkybes patvirtina ir administracinio nusižengimo byloje esantis namo – (duomenys neskelbtini) statybos projektas, iš kurio matyti, jog numatomas privažiavimas iki planuojamo sklypo - (duomenys neskelbtini) gatve. Taip pat nurodomas galimas privažiavimas iki planuojamo sklypo ir (duomenys neskelbtini) gatve, gavus sklypo savininkų, kuriame įrengta gatvė, sutikimus (administracinio nusižengimo b. l. 91). Liudytoja apklausta pirmosios instancijos teisme, paaiškino, jog dėl T. D. užstatyto automobilio, ji negalėjo patekti į savo sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), o tai patvirtina byloje esančios fotonuotraukos, iš kurių matyti, jog „Volkswagen“ automobilis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas stovėti užstojant įvažiavimą į kelią nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), nesilaikant 5 metrų nuo įvažiavimo į kelią, taip apribojant K. Č. patekimą iki jos sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).

24. Aptartos aplinkybės iš esmės patvirtina, jog T. D., gyvenančiam jau ne vienerius metus adresu (duomenys neskelbtini), buvo žinoma, jog ginčijama žemės atkarpa yra skirta privažiuoti asmenims prie savo sklypų, tuo tarpu, tokia teise gali naudotis ir pats T. D., kaip tai išaiškinta minėtoje civilinėje byloje dėl servituto nustatymo. Aukštesnysis teismas, neturi pagrindo sutikti su apylinkės teismo išvada, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo negalėjo subjektyviai suvokti, kad palikdamas automobilį stovėti nutarime nurodytoje vietoje, pažeidžia Kelių eismo taisyklių reikalavimą dėl 5 metrų atstumo iki įvažiavimo į kitą teritoriją ar gatvę, arba, kad pastatydamas automobilį trukdys kitų eismui. Tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui – T. D. išties buvo žinoma apie tikrąją ginčijamos žemės sklypo atkarpos paskirtį, patvirtina jau ankščiau šioje nutartyje aptartos aplinkybės dėl teisminių ginčų, kuriuos pats ir inicijavo T. D.. Tai, kad T. D. ginčijamo žemės intarpo tarp sklypų nelaiko pravažiavimu, nėra pagrindas nutraukti jo atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną. Vien ta aplinkybė, jog T. D. kreipėsi į Regionų administracinio teismo Kauno rūmus su prašymu uždrausti Kauno rajono savivaldybės administracijai atlikti statybos darbus (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpoje, tik patvirtina tai, jog T. D. išties deda visas pastangas, jog pro minėtą teritoriją nevažinėtų jokios transporto priemonės.

25. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, į ankstesniais teismų sprendimais nustatytas faktines aplinkybes, akivaizdu, jog administracinėn atsakomybėn traukiam asmeniui – T. D. buvo žinoma ginčijamos žemės atkarpos nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) paskirtis, t. y., jog ši atkarpa skirta privažiavimui prie gretimų sklypų tiek jam pačiam, tiek ir kitiems asmenims. Nepaisant to, T. D. palikęs savo automobilį Institucijos nutarime nurodytoje vietoje sąmoningai suprasdamas, jog tokiais veiksmais pažeidžia kitų asmenų teisę, užstatė pravažiavimą link (duomenys neskelbtini) gatvės. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tyčią patvirtina ir ta aplinkybė, jog automobilis buvo paliktas šalia (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu namo, nors pačio T. D. gyvenamoji vieta yra visai kitoje gatvėje, tai yra adresu (duomenys neskelbtini), su kiemu, kur ir galėtų pastatyti bei palikti savo vairuojamą transporto priemonę.

26. Be to, kaip matyti iš LITEKO duomenų, Kauno apygardos teisme šiuo metu yra gautos ir nagrinėjamos dar dvi iš esmės analogiškos administracinių nusižengimų bylos Nr. eAN2-30-634/2026 ir Nr. eAN2-23-593/2026, pagal Institucijos skundus, o jose T. D. taip pat buvo nubaustas už visiškai analogiškus savo veiksmus toje pačioje vietoje ir tuo pačiu automobiliu užstatant pravažiavimą 2025 m. birželio 30 d. ir 2025 m. liepos 1 d., kas sudaro pagrindo teismui manyti, jog ir šioje byloje nagrinėjamas jo nusižengimas nebuvo atsitiktinis, o tyčia – akivaizdi.

27. Negana to, tai, kad T. D. veiksmai buvo akivaizdžiai tyčiniai be aukščiau nurodytų duomenų patvirtina ir tai, jog T. D. jau buvo baustas už tai, kad 2023 lapkričio 8, 9, 20 dienomis ant valstybinės žemės šalia (duomenys neskelbtini) pastato pastatė ir laikė automobilį bei tokiais savo veiksmais trukdė laisvam asmenų judėjimui bendro naudojimo teritorijoje. Be to, T. D. 2025 m. birželio 2 d. adresu (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje, trukdė darbuotojams toje pačioje teritorijoje atlikti darbus, užstatė jam priklausančią keturratę transporto priemonę numatytoje rengti gatvėje, dėl ko jis buvo nubaustas pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį, 418 straipsnio 1 dalį. Šios aplinkybės patvirtina, jog T. D. buvo žinoma, jog ginčijama bendro naudojimo atkarpa yra skirta asmenų judėjimui, o tai tik sustipriną teismo manymą, jog ir šiuo nagrinėjamu atveju T. D. palikdamas savo transporto priemonę, žinodamas jog (duomenys neskelbtini) gatvė yra skirtina privažiavimui prie gretimų sklypų, siekė, jog kiti asmenys nesinaudotų (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpa nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini).

28. Apibendrinant visa tai, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad T. D. veiksmuose, kuomet jis 2025 m. birželio 26 d. 16.30 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę sustojo ir paliko ją stovėti nesilaikydamas 5 metrų atstumo nuo kelio, kai jo palikta stovinti transporto priemonė trukdė kitų transporto priemonių eismui, pažeidžiant Kelių eismo taisyklių 150.10, 150.15 punktų reikalavimus, yra visi administracinio nusižengimo numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymiai. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas visapusiškai ir objektyviai neištyrė bylos aplinkybių, tinkamai neįvertino visų byloje esančių įrodymų ir priėmė neteisingą bei nepagrįstą sprendimą. Esant šioms aplinkybėms Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. lapkričio 18 d. nutarimas yra naikinamas ir paliekamas galioti Institucijos 2025 m. rugsėjo 4 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo T. D. buvo nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

29. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens T. D. įgaliotasis atstovas advokatas Kęstutis Jonaitis prašo priteisti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. D. patirtas 907,50 eurų (750,00 eurų + PVM) išlaidas advokato pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

30. Vadovaujantis ANK 666 straipsnio 2 dalimi, asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos tik tais atvejais, kai asmeniui nutraukiama administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 565¹ straipsnio 1 punktą (padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių).

31. Nagrinėjamu atveju, tenkinamas Institucijos skundas, o Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. lapkričio 18 d. nutarimas yra naikinamas ir paliekamas galioti Institucijos 2025 m. rugsėjo 4 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo T. D. buvo nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, todėl aukštesniojo teismo vertinimu, nėra pagrindo tenkinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens įgaliotojo atstovo prašymo dėl proceso išlaidų priteisimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkės Astos Užmedzkienės apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. lapkričio 18 d. nutarimą ir palikti galioti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2025 m. rugsėjo 4 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) nepakeistą.

Atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – T. D. įgaliotojo atstovo advokato K. J. prašymą priteisti išlaidas advokato pagalbai.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.