Telšių apylinkės teismo sprendimas

2018-03-23 · Civilinė byla Nr. e2-455-671/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-03-23
Bylos Nr.
e2-455-671/2018
Teisminio proceso Nr.
2-47-3-02070-2017-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Ieškovas
P. J.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Girmedis“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-455-671/2018Teisminio proceso Nr. 2-47-3-02070-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.8.10; 3.2.6.1 (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 23 d.Telšiai
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja A. A.,sekretoriaujant I. J.,dalyvaujant ieškovui P. J., jo atstovui advokatui A. G.,atsakovės atstovui advokatui S. P.,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. J. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Girmedis“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas prašo priteisti iš atsakovės skolą 14486,60 Eur, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas ir atsakovė 2016 m. gruodžio 29 d. sudarė pirkimo-pardavimo (išsikirtimui) sutartį 9980 Eur sumai. Šalys sutarė, kad sutartis yra preliminari, joje nurodomi preliminarūs medienos kiekiai ir kainos. Galutinė kaina turėjo būti nustatyta iškirtus ir išvežus medieną pagal faktinį jos kiekį. Už parduodamą medieną ieškovas iš atsakovės gavo 2125 Eur dydžio avansą. Išvežus medieną buvo sudaryta išvežtos medienos kiekių suvestinė aktualiomis kainomis. Šiuo pagrindu atsakovės vadovas D. P. parengė išvežtos medienos kiekių ir kainų sąrašą bei nurodė sumas, kurias įsipareigojo sumokėti. Iš 23787,27 Eur sumos yra atimta 6070 Eur suma, kuri turėjo būti skirta medienos kirtėjams ir traukėjams. Suapvalinus sumas, atsakovė ieškovui turėjo sumokėti 17696 Eur. Atsižvelgiant į tai, buvo pakeista pirmoji sutartis, naujos redakcijos sutartyje nurodant naujus medienos kiekius ir kainą – viso 553 m³, 17696 Eur. Pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad iš nurodytos sumos išskaičiuojamas ieškovui sumokėtas 2125 Eur avansas ir 15 procentų gyventojų pajamų mokestis – 2654,40 Eur. Be to, kaip minėta, papildomai už medienos kirtimo darbus atsakovė turėjo sumokėti 6070 Eur. Atsakovė per ieškovą perdavė 4500 Eur, likusią 1570 Eur sumą ieškovas medienos kirtėjams ir traukėjams buvo priverstas sumokėti iš savo lėšų. Iš viso atsakovė ieškovui yra skolinga 14486,60 Eur.

Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinį ir papildomai paaiškino, kad su atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Girmedis“ vadovu D. P. buvo geri pažįstami, todėl sutarė, kad savo miške iškirstą medieną parduos per jo vadovaujamą bendrovę. Pasirašius sutartį jis atsakovės prašymu surado miško traukėjus ir kirtėjus. Jiems už darbą sutartą 6070 Eur kainą turėjo sumokėti atsakovė. Nurodytą sumą atsakovė darbininkams už miško darbus mokėjo dalimis, grynaisiais pinigais, perduodant pinigus per jį. Pinigų perdavimas nei jam, nei miško darbininkams nebuvo fiksuojamas. Likusios 1570 Eur dalies atsakovė miško traukėjams ir kirtėjams nesumokėjo, todėl jis buvo privertas nurodytą sumą sumokėti pats. 2017 m. balandžio mėnesį, kai buvo patikslinta 2016 m. gruodžio 29 d. pirkimo-pardavimo sutartis, atsakovė jam jau buvo skolinga 1570 Eur, tačiau šios sumos į sutartį neįtraukė, nes joje buvo numatytas atsiskaitymas už parduotą medieną, o ne už atliktus medienos išvežimo darbus. Nežino, ar atsakovei už atliktus miško ruošos darbus buvo pateiktos PVM sąskaitos-faktūros.

Ieškovo atstovas pažymėjo, kad šiuo atveju dėl 6070 Eur sumos, kuri buvo skirta miško ruošos darbams, ginčo nėra. Tarp šalių sudarytos sutarties 1.3 punktas numatė, kad miško kirtimo ir išvežimo darbus atlieka atsakovė. Šiuo atveju nesvarbu, kas tuos darbus organizuoja. Ieškovas, norėdamas bendradarbiauti ir padėti, buvo tik tarpininkas perduodant pinigus už atliktus miško ruošos darbus. Faktas, kad mediena yra iškirsta ir išvežta, todėl atsakovė turi padengti likusią skolą už miško kirtimo ir išvežimo darbus.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neatitinka šalių susitarimo ir yra traktuojamos skirtingai nei buvo šalių susitarta. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas patikslino, kad atsakovė su ieškiniu sutinka iš dalies. Pripažįsta, kad atsakovė ieškovui yra skolinga 12916,60 Eur, tačiau nesutinka, kad atsakovė yra įsipareigojusi ieškovui sumokėti 1570 Eur už miško išvežimo darbus. Nors sutarties sąmatoje buvo įvertinta, kokią kainą sudaro iškirsta mediena ir kokią miško kirtimo darbų kaina ir nors tarp šalių sudarytos sutarties 1.3 punkte numatyta, kad atsakovė savo lėšomis ir techninėmis priemonėmis išsikerta ir išsigabena medieną, tačiau ieškovas pats suorganizavo miško kirtimo darbus ir už juos sumokėjo. Atsakovė nei pati, nei per ieškovą miško kirtėjams ir traukėjams už atliktus darbus nemokėjo. Į sutartį nėra įtrauktos nuostatos dėl miško ruošos darbų apmokėjimo. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad tarp šalių buvo susitarimas, jog atsakovė turi sumokėti už miško kirtimo darbus ir kad dalį sumos per ieškovą yra sumokėjusi.

Liudytoja O. M. parodė, kad dirba atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Girmedis“ buhaltere. Žino, kad atsakovė yra skolinga ieškovui už parduotą iškirstą medieną. Iš pradžių tarp šalių buvo pasirašyta preliminari iškirsto miško pirkimo-pardavimo sutartis, po to parengta dar viena sutartis pagal faktiškai iškirstos medienos kiekį. Ji rengė sutartis, tačiau turinį padiktavo atsakovės vadovas D. P.. Pagal sutartį ieškovui buvo sumokėtas avansas, buvo pasirašytas kasos išlaidų orderis. Nežino, kas kirto medieną ir dėl šių darbų apmokėjimo nebuvo parengtas joks bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 29 d. ieškovas ir atsakovė sudarė pirkimo-pardavimo (išsikirtimui) sutartį Nr. 16-12-29, pagal kurią pirkėjas (atsakovė) perka iš pardavėjo (ieškovo) medieną nenukirstu mišku. Sutartyje nurodyta, kad viso kertamo kiekio yra 402 m³ už 9980 Eur. Tarp šalių sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis buvo pakoreguota pagal faktiškai iškirstą medienos kiekį, nurodant, kad viso kertamo medienos kiekio yra 553 m³ už 17696 Eur kainą. Sutartyje nustatyta, kad iš nurodytos sumos turi būti išskaičiuotas 15 % gyventojų pajamų mokestis, pardavėjui turi būti išmokėtas 2125 Eur avansas ir likusi 12916,60 Eur suma.

Byloje nėra ginčo, kad atsakovė už užkirstą medieną ieškovui yra skolinga 12916,60 Eur. Atsakovė pripažįsta, kad už nupirktą medieną neatsiskaitė, neginčija nurodyto skolos dydžio, todėl esant nurodytoms aplinkybėms, 12916,60 Eur suma priteistina iš atsakovės ieškovo naudai (LR CK 6.59 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.260 straipsnis, 6.305 straipsnis).

Atsakovė nesutinka su ieškovo reikalavimu iš jos priteisti 1570 Eur, kuriuos, ieškovo teigimu, jis sumokėjo už miško ruošos darbus, nors tokią pareigą pagal šalių sudarytą sutartį turėjo atsakovė. Atsakovė teigia, kad nors pirkimo-pardavimo sutartis nustatė, kad miško ruošos darbus organizuoja ir juos apmoka pirkėjas (atsakovė), tačiau ieškovas pats suorganizavo miško kirtimo darbus ir jam tenka pareiga apmokėti už jų atlikimą. Pažymėjo, kad atsakovė ieškovui neperdavė jokių pinigų, skirtų miško ruošos darbų apmokėjimui. Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir LR CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2010). Šalių sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties 1.3 punkte numatyta, kad pirkėjas (atsakovė) savo lėšomis ir techninėmis priemonėmis išsikerta ir išsigabena pagamintą medieną pardavėjo (ieškovo) sklype. Iš prie ieškinio pridėtų atsakovės tuometinio direktoriaus D. P. užrašų matyti, kad bendra išvežtos medienos suma nurodyta 23787,27 Eur, iš kurios išskaičiuotina 6070 Eur suma. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 6070 Eur suma buvo įvertinta miško ruošos darbų kaina. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sutarties turinį ir tai, kad byloje, išskyrus atsakovės parodymus, nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad tarp šalių sudarytos sutarties 1.3 punktas buvo pakeistas, pareigą už miško ruošos darbus nustatant ieškovui, daro išvadą, kad šiuo atveju laikytina, kad vadovaujantis šalių sudaryta pirkimo-pardavimo sutartimi, už miško ruošos darbu turėjo sumokėti atsakovė.

Kita vertus, pagal LR CK 6.50 straipsnio 1 dalį prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai. Trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku (LR CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Ieškovas nurodė, kad jis dalį pinigų sumos už miško ruošos darbus, kurią jam perdavė atsakovė, sumokėjo darbininkams. Likusios 1570 Eur sumos atsakovė nebesumokėjo, todėl ieškovas nurodytą sumą darbininkams sumokėjo pats. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (LR CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovas už atsakovę įvykdė prievolę atsiskaityti už miško ruošos darbus su juos atlikusiais asmenimis ir tokiu būdu ieškovui perėjo kreditoriaus teisės, susijusios su atsakove. Ieškovas į bylą nepateikė jokių įrodymų (PVM sąskaitos-faktūros, liudytojų parodymai ir kt.), patvirtinančių, kad jis sumokėjo 1570 Eur už miško ruošos darbus. Be to, byloje taip pat nėra duomenų, kad tarp ieškovo ir atsakovės buvo susitarimas, kuriuo šalys susitarė, jog atsakovė ieškovui perduos pinigus, skirtus atsiskaitymui už miško ruošos darbus, ir būtent jis įvykdys prievolę atsiskaityti su miško kirtėjais ir traukėjais. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė neturėjo galimybės pasinaudoti LR CK 6.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta teise paprieštarauti tokiam įvykdymui. Šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, kad tarp jų susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai, kilę iš trečiojo asmens teisės įvykdyti prievolę kreditoriui už skolininką ir kreditoriaus teisių perėmimu (LR CK 6.50 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas iš atsakovės priteisti 1570 Eur yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Tenkinus ieškinį iš dalies, ieškovui bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (LR CPK 93 straipsnio l dalis).

Ieškovė iš viso patyrė 1469,45 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 326 Eur žyminis mokestis ir 1143,45 Eur teisinės pagalbos išlaidos. Teismas, taikydamas LR CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal LR CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar visa advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėta suma pripažįstama bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginama. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Teismas, spręsdamas dėl jų dydžio, turi vadovautis LR CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85, nurodytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis Nr. 3K-3-31/2011). Nagrinėjamu atveju užmokesčio už ieškinio parengimą dydis neviršija rekomenduotino, tačiau ieškovo atstovo pateiktose PVM sąskaitose-faktūrose nedetalizuotos ieškovo atstovo darbo laiko sąnaudos už pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą teismo posėdžiuose, todėl neaišku, ar vienos atstovavimo teisme ir pasirengimo teismo posėdžiui valandos įkainis neprieštarauja rekomenduotinam. Pažymėtina, kad kiekvienos šalies turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas yra sprendžiamas individualiai. Nustatant priteistino advokato užmokesčio dydį, turi būti atsižvelgta į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartis Nr. 3K-3-212/2009). Šiuo atveju atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir sąžiningą ieškovo ir jo atstovo procesinių pareigų atlikimą, iš atsakovės ieškovui priteistinos teisinės pagalbos išlaidos nemažintinos. Proporcingai patenkintiems reikalavimams ieškovui iš atsakovės priteistina 89 procentai patirtų ir rašytiniais įrodymais pagrįstų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 1308 Eur.

Byloje duomenų apie atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 263 - 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Iš uždarosios akcinės bendrovės „Girmedis“, kodas 300659975, priteisti P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skolą 12916,60 Eur (dvylika tūkstančių devynis šimtus šešiolika Eur 60 ct), penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. spalio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas 1308 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus aštuonis Eur)

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Teisėja A. A.