- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-01-06
- Bylos Nr.
- II-62-269/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00709-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą
- Teisėjas
- Tadeušas Volkovskis (pirm.)
- Civilinis ieškovas
- J. B.
- Pareiškėjas
- J. B.
- Institucija
- Vilniaus rajono savivaldybės administracija
dalyvaujant pareiškėjai, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei J. B. bei įgaliotai atstovei advokatų kontoros ADVIX advokato L. B. padėjėjai P. P.,
nutarimą kai protokolas nesurašomas, priėmusios institucijos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atstovui K. S. ir administracinį nusižengimą atlikusiam šios institucijos Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiajam specialistui T. D.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą (toliau-teimso b.l.) pagal pareiškėjos J. B. 2019-09-26 skundą (toliau-skundas) dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: 19104609623 (toliau-byla) 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutarimo Nr. SAVAD-41-ANR_N-158-2019, kai protokolas nesurašomas (toliau-nutarimas) pakeitimo, žalos ir teismo bylos nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimo, -
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (toliau-savivaldybė, Institucija) Vyriausiasis specialistas T. D. nutarimu pripažino D. T. kalta padarius administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau-ANK) 346 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2019 m. rugpjūčio 3 d. 8 val. iki 2019 m. rugpjūčio 5 d. 9 val., jai priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) veikė gyvūnų atbaidymo prietaisas, kuris skleidė cypiantį, erzinančio pobūdžio garsą bei jo veikimo metu sukėlė J. B. priklausančiam šuniui (vokiečių aviganio veislės), (toliau-šuo), laikomam (duomenys neskelbtini), baimę, stresą, kančias bei sukėlė grėsmę šuns sveikatai ir gerovei. Tokie D. T. veiksmai laikomi kaip žiaurus elgesys su gyvūnais bei yra draudžiami (Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straispnio 2 dalies 11 punktas (toliau-Įstatymas)). Tokiu būdu D. T. pripažinta savo veiksmais pažeidusi Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 3 d. įsakymo Nr. A27(l)-287 9 punktu patvirtintas gyvūnų laikymo Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisykles (toliau-Įsakymas) bei nurodytas Įstatyme numatytas nuostatas bei nubausta įspėjimu (bylos lapas, teismo b.l. 7).
Šalies argumentai
Pareiškėja, nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. B. (toliau-pareiškėja) pateikė skundą, kuriame prašė pakeisti nutarimą ir paskirti D. T. administracinę nuobaudą už ANK 346 straipsnio 16 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą; priteisti pareiškėjai iš D. T. 275 eurų turtinę žalą, 500 Eur neturtinės žalos, atstovavimo išlaidas 350 eurų. Skundas grindžiamas sekančiais argumentais. Nutarime netinkamai D. T. veiksmais buvo kvalifikuoti pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo turinio, D. T. administracine tvarka nuteista už tai, kad jos kieme veikė gyvūnų atbaidymo prietaisas, kuris skleidė cypiantį, erzinančio pobūdžio garsą bei jo metu sukėlė kaimynei J. B. priklausančiam šuniui (vokiečių aviganio veislės) baimę, stresą, kančias bei sukėlė grėsmę šuns sveikatai ir gerovei. Tokie D. T. veiksmai laikomi kaip žiaurus elgesys su gyvūnais bei yra draudžiami (Įstatymo 4 straipsnio 2 dalis 11 punktas). Taigi, nutarimą surašęs pareigūnas pagrįstai konstatavo, kad pažeidėjos veiksmai yra laikytini žiauriu elgesiu su gyvūnais Įstatymo prasme. Nepaisant to, D. T. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį kaip nurodyto įstatymo pažeidimai, t.y. Gyvūnų, gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas. Tačiau to paties ANK straipsnio 16 dalis numato, kad žiaurus elgesys su gyvūnu, gyvūno kankinimas, užtraukia baudą nuo penkiasdešimt iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų. Pastaroji norma laikytina specialiąją ANK 346 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai normai ir, pareigūnui konstatavus, jog D. T. veiksmai laikytini žiauriu elgesiu su gyvūnu, jos veiksmai turėjo būti tinkamai kvalifikuojami pagal ANK 346 straipsnio 16 dalį, o to nepadarius buvo netinkamai pritaikytos ANK nuostatos ir pažeidėjos veiksmai nepagrįstai kvalifikuoti pagal kitą įstatymo straipsnį, numatantį švelnesnę teisinę atsakomybę. Tai sudaro pagrindą keisti nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį bei iš naujo paskirti pažeidėjai D. T. administracinę nuobaudą. Be to, nustačiusius D. T. žiaurų elgesį su gyvūnu, naudojant gyvūnų baidymo prietaisą, buvo ne tik netinkamai kvalifikuoti pažeidėjos neteisėti veiksmai gyvūno atžvilgiu, tačiau ir neįvertintas kitas jos padarytas ANK pažeidimas - Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymas ar pažeidimas (ANK 48 straipsnio 1 dalis. Byloje buvo nustatyta, kad D. T. naudotas prietaisas (toliau-pritaisas) skleidė nuolatinį triukšmą, kuris buvo girdimas ne tik gyvūnams, tačiau ir žmonėms. Tai patvirtina byloje esanti filmuota medžiaga, kurioje užfiksuotas minėto prietaiso skleidžiamas garsas, ir kurios pagrindu buvo surašytas skundžiamas nutarimas. Taip pat prie skundo yra pridetas (duomenys neskelbtini) gyventojų 2019-09-02 paaiškinimas dėl prietaiso skleisto erzinančio garso, kuriame ne tik jos bet ir kitų kaimynų parašais patvirtintas faktas dėl ilgalaikio prietaiso naudojimo, tokiu būdu nuolat skleidžiant triukšmą. Taip pat nusižengimo tyrimo metu pati pažeidėja D. T. (toliau-poažeidėja) pateikė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos vyriausiajam specialistui T. D. prietaiso instrukciją, iš kurios yra matyti, kad šio prietaiso skleidžiamas triukšmo lygis yra 110 dB. Sutinkamai Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 14 straipsnio 3 dalimi (toliau-Triukšmo valdymo įstatymas), triukšmo šaltinių valdytojai privalo laikytis nustatytų triukšmo ribinių dydžių ir užtikrinti, kad naudojamų įrenginių triukšmo lygis neviršytų vietovei, kurioje naudojami triukšmo šaltiniai, nustatytų triukšmo ribinių dydžių. Lietuvos higienos norma HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ (toliau-Higienos norma) be kita ko, detalizuojanti Triukšmo valdymo įstatymą, numato, kad gyvenamųjų pastatų ir visuomeninės paskirties pastatų (išskyrus maitinimo ir kultūros paskirties pastatus) aplinkoje, išskyrus transporto sukeliamą triukšmą didžiausias leistinas triukšmo lygis yra: dieną - 60 dB, vakare - 55 dB, naktį - 50 dB. Taigi, naudodama prietaisą, skirtą gyvūnams baidyti, kas buvo įrodyta ir pagrįstai konstatuota skundžiamu nutarimu dėl administracinio nusižengimo ir ko, kaip matyti iš administracinio nusižengimo byloje esančių D. T. rašytinių paaiškinimų, neneigė pati pažeidėja, ji skleidė triukšmą gyvenamųjų pastatų aplinkoje. Todėl savivaldybės atstovas, nagrinėjęs bylą ir jos nagrinėjimo metu nustatęs, kad minėtas prietaisas, sutinkamai su gamintojo pateikiama instrukcija skleidžia 110 dB lygio triukšmą, t.y. beveik daugiau nei du kartus Higienos normoje nurodomą leistiną maksimalų triukšmo lygį dienos metu, bei daugiau nei du kartus - nakties metu, privalėjo tinkamai tai įvertinti ir atitinkamai kvalifikuoti pažeidėjos veiksmus. Kaip minėta, Triukšmo valdymo įstatymo pažeidimai užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 48 straipsnį. Yra akivaizdu, ypatingai susipažinus su byloje esančios vaizdo medžiagos turiniu, jog dėl pažeidėjos veiksmų neigiami padariniai kilo ne tik gyvūnų sveikatai, tačiau ir buvo daromas neigiamas poveikis žmonių sveikatai. Nurodytas prietaisas 9 dienas įvairiais intervalais veikė tiek dienos, tiek nakties metu, skleisdamas monotonišką, erzinantį signalą, gyvenamųjų namų kvartale, kurio triukšmo lygis viršijo nustatytą maksimalią leistino triukšmo ribą. Tokiu būdu D. T., naudodama gyvūnų baidymo prietaisą ne tik žiauriai elgėsi su gyvūnais, tačiau ir pažeidė triukšmo valdymą reglamentuojančių teisės aktų - Triukšmo valdymo įstatymo 14 straipsnio 3 dalį bei Higienos normos - reikalavimus, todėl jos veiksmai užtraukia atsakomybę ne tik pagal ANK 346 straipsnio 16 dalį, bet ir 48 straipsnio 1 dalį (teismo b.l. 1-6).
Pareiškėja 2019-11-28 civiliniame ieškinyje (toliau-civilinis ieškinys) nurodė, kad laikotarpiu nuo 2019-08-06 iki 2019-08-13 pareiškėjos auginami šunys buvo išvežti į gyvūnų viešbutį būtent dėl kaimynės D. T. naudojamo prietaiso neigiamo poveikio todėl būtent neteisėti D. T. veiksmai žiauriai elgiantis su gyvūnais, t.y. padarius administracinį nusižengimą, sąlygojo pareiškėjos išlaidų, patirtų dėl gyvūnų gydymo (vienam iš šunų suteikiant būtinas veterinaro paslaugas, tame tarpe ir šuniui naudojant paskirtus vaistus streso mažinimui) bei laikino laikymo šunų viešbutyje - 275 Eur. Kadangi prietaisas buvo naudojamas prie pat pareiškėjos sklypo tvoros dėl nuolat girdimo monotoniško, erzinančio garso buvo sutrikęs jos bei jos šeimos narių, įskaitant mažamečius vaikus, miegas, jai nuolat spengė ausyse, skaudėjo galvą. Dėl kaimynės piktybinių veiksmų, žiauriai elgiantis su gyvūnais, kurie tęsiasi ir šiuo metu (naudojant žemų dažnių, žmonių neveikiančias, garso bangas), ji patyrė ir vis dar patiria nuolatinę įtampą dėl gyvūnų sveikatos, priversta juos laikyti viename voljere, nes dėl D. T. veiksmų šuo negali būti laikomas voljere kaimynės sklypo pusėje, kur jis yra neigiamai veikiamas gyvūnų baidymo prietaiso. Taigi, dėl D. T. veiksmų ji patyrė neigiamas fizines pasekmes - nemigą, nuolatinį galvos skausmą, spengimą ausyse bei neigiamus emocinius išgyvenimus - įtampą ir nerimą dėl savo pačios, savo šeimos narių sveikatos, taip pat dėl jos auginamų šunų sveikatos. Visi šie padariniai laikytini neturtine žala, kuri kilo dėl aukščiau aptartų D. T. padarytų administracinių nusižengimų, todėl prašo priteisti iš D. T. jos naudai 500 eurų neturtinės žalos. ANK 666 straipsnis numato, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) nuostatos. Atitinkamai BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos, kaip minėta, mutatis mutandis taikomos ir administracinio nusižengimo byloje, todėl iš pažeidėjos D. T. prašo priteisti ir atstovavimo išlaidos, patirtos už apeliacinio skundo surašymą bei atstovavimą teisminio nagrinėjimo metu - 350 Eur (teismo b.l. 52-57, 60-71).
Atsiliepimas
Savivaldybė pateikė 2019-10-24 atsiliepimą (toliau-atsiliepimas) į skundą ir 2019-12-16 baigiamą kalbą, kuriuose prašo skundo netenkinti, nes nutarimas yra teisėtas, o byloje yra pakankamai įrodymų leidžiančių teigti, kad D. T. padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 364 straipsnio 1 dalyje ir jai teisingai paskirta administracine nuobauda – įspėjimas. Anot Institucijos atstovo, D. T. veiksmuose nėra ir administracinio nusižengimo numatyto ANK 48 straipsnyje sudėties, nes, kad siekiant įvertinti ar yra ANK 48 straipsnyje įtvirtintų nuostatų pažeidimas būtina atlikti skleidžiamo garso (triukšmo) fizikinius matavimus, tam kad būtų nustatytas skleidžiamo garso decibelų lygis. Šiuo atveju tokie pamatavimai nebuvo-atlikti, D. T. įrengto prietaiso skleidžiamo garso decibelų lygis nebuvo nustatytas, todėl spręsti, kad yra pažeistos ANK 48 straipsnyje įtvirtintos nuostatos, nėra jokio pagrindo. Pažymėtina, kad 2019-08-09 savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnų atlikto patikrinimo metu vietoje apskritai joks skleidžiamas garsas (triukšmas) nebuvo, nustatytas, o pareiškėjos skunde nurodyti argumentai, kad D. T. įrengtas prietaisas skleidžia 110 dB garso lygį, neįrodo to fakto, koks garso lygis buvo skleidžiamas pareiškėjai skleidžiamą garsą fiksuojant filmavimo prietaisu, kadangi remiantis minimo prietaiso instrukcija, prietaiso skleidžiamo garso stiprumas gali būti reguliuojamas (nustatomi darbo režimai), o nurodytas 110 dB triukšmo lygis galimai yra maksimalus skleidžiamo garso lygis. Prašo pareiškėjos skundą atmesti, o nutarimą palikti nepakeistą (teismo b.l. 41-44, 103-105).
Institucijos, priėmusios nutarimą vyriausiasis specialistas T. D. ir atstovas K. S. teismo posėdyje prašė netenkinti skundo (teismo b.l. 72-79, 92-99).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėja J. B. palaikė savo skundą, paaiškino, kad dėl neteisėtų D. T. veiksmų baimę ir stresą pajuto jos šunis. Pažeidėja pastatė gyvūnų atbaigimo prietaisą, kurio skleidžiamas triukšmo lygis yra 110 dB. Tas prietaisas veikia tam tikrais intervalais. Priežastinis ryšys, kad tas garsas nukreiptas į jos gyvūnus, nes kaimynei nepatinka, kad jie laiko šunys. Tas aparatas pastatytas šalia, atsuktas į jos sklypą. D. T. paaiškinimai, kad prietaisas nuo pelių neteisingas. Mano, tai kaimynės kaip keršto priemonė, dėl rašytų skundų ant jos dėl šunų. Su D. T. santykiai nėra draugiški. Vieną kartą, per tą laikotarpį ji buvo iškvietusi policiją. Atvažiavę pareigūnai viską girdėjo. Pareigūnai tada kalbėjosi su D. T. mama ir paprašė, kad nejungtų to aparato nors naktį. Tada nakčiai D. T. mama išjungė, o 7 ryto vėl įjungė aparatą. Dėl D. T. veiksmų, naudojant prietaisą gyvūnams baidyti, ji patyrė turtinės žalos, susijusios su gyvūnų gydymu, priverstiniu jų perkėlimu į šunų viešbutį, bei neturtinę žalą. Jos manymu D. T. piktybiškai ilgą laiką naudojo gyvūnų baidymo prietaisą, kuris veikė ne tik gyvūnus, dėl ko pašlijo jos auginamų šunų sveikata, teko juos laikinai iškeldinti, bet ir žmones. Kadangi prietaisas buvo naudojamas prie pat jų sklypo tvoros dėl nuolat girdimo monotoniško, erzinančio garso buvo sutrikęs jos bei jos šeimos narių, įkaitant mažamečius vaikus, miegas, jai nuolat spengė ausyse, skaudėjo galvą. Dėl kaimynės piktybinių veiksmų, žiauriai elgiantis su gyvūnais, kurie tęsiasi ir šiuo metu. J. B. prašo D. T. veiksmus kvalifikuoti pagal ANK 346 straipsnio 16 dalį, nes to nepadarius bus netinkamai pritaikytos ANK nuostatos ir pažeidėjos veiksmai nepagrįstai bus kvalifikuoti pagal kitą įstatymo straipsnį, numatantį švelnesnę teisinę atsakomybę. Prašo priteisti pareiškėjai iš D. T. 275 eur turtinę žalą, 500 Eur neturtinės žalos, bylinėjimosi išlaidas 350 eurų (teismo b.l. 72-79, 92-99, 113-116).
Pareiškėjos įgaliota atstovė advokatų kontoros ADVIX advokato L. B. padėjėja P. P. (toliau-advokato padėjėja), teismo posėdyje ir 2019-12-17 baigiamojoje kalboje savo atstovaujamosios skundą palaikė, prašė tenkinti visiškai, nes D. T. veiksmai atitinka administraciniems nusižengimams, numatytiems ANK 346 straipsnio 16 dalyje, 48 straipsnio 1 dalyje (teismo b.l. 72-79, 92-99, 106-111, 113-116).
D. T. teismo posėdyje ir 2019-12-17 baigiamojoje kalboje su skundu nesutiko, parodė, kad su nutarimu ir paskirtu įspėjimu ji sutiko, neskundė, nes nenorėjo gaišinti teismo laiko. Dėl nurodyto prietaiso parodė, kad jis nurodytu laiku buvo. Jis buvo įsmeigtas į vazoną. Prietaisą pirko elektroniniu būdu ir skirtas buvo atbaidyti pelėms, kurios lenda į garažą. Pagal instrukcija, tas prietaisas turi penkis darbo režimus, aparatas veikia tik nuo judesio ir pareiškėjos teiginiai, kad jis veikia pastoviai yra nepagrįsti. Jo veikimo atstumas yra instrukcijoje. Kad prietaisas baido ne tik graužikus, bet ir šunys ji nesutinka, nes pati turiu tris šunis, kuriuos patikrino veterinarijos tarnybą ir jokių sutrikimų nenustatė. Atstumas nuo aparato iki J. B. tvoros yra apie 15 metrų. Aparatas nukreiptas į kelią link J. B. tvoros. Tokį patį prietaisą turi bent du kaimynai. Dėl šio prietaiso 2019 m. rugpjūčio 6 d. buvo atvažiavusi policija, su kuria kalbėjo jos mama. Prieš tai J. B. jai nesiskundė, kad jai trukdo tas aparatas. Pareigūnai pasakė, kad ramybės metu, t.y. nuo 19 val. iki 6 val. ryto aparatas turi būti išjungtas. Į policijos reikalavimą ji reagavo. Nuo 2019 m. rugpjūčio 3 d. iki 2019 m. rugpjūčio 5 d. prietaisas veikė tik tuo atveju, jeigu kažkas prieidavo prie jos vartų, arba būdavo jos kiemo teritorijoje. Kiti kaimynai dėl šio prietaiso su ja nekalbėjo. Santykiai pablogėjo su J. B. po to, kai jos šuo buvo įbėgęs į jos kiemą ir užpuolė svečiuose esantį vaiką, taip pat prie jos miegamojo langais J. B. žemės sklype buvo pastatytas voljeras, bei Berlickiai vedžiojo šunis be pavadžio. Tikslo nuvaikyti kaimynų šunis to prietaiso pagalba ji neturėjo. Prašo nutarimą panaikinti ir civilinį ieškinį atmesti (teismo b.l. 92-99, 112-117).
Teismas vertino pareiškėjos, advokato padėjėjos pateiktą informaciją USB ir kompaktinėje laikmenoje ir kitus teismo bylos nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus (teismo b.l. 9-21, 51, 58, 62-63, 84-91).
Žemesnės instancijos teismas
Skundas netenkintinas. Nutarimas panaikitinas ir D. T. pripažintina kalta už tai, kad 2019 m. rugpjūčio 3 d. 8 val. iki 2019 m. rugpjūčio 5 d. 9 val., jai priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) apie 10 metrų atstumu iki nukentėjusios J. B. tvoros ir pastarosios voljero kur buvo laikomi (duomenys neskelbtini) šunys (abu patinai)-vokiečių aviganis Z. (S. K.) ir G. (I. S. K.), (toliau-šunys, gyvunai) jos įrengtas gyvūnų atbaidymo prietaisas, kuris veikimo metu 70 m diapazone skleidė cypiantį, erzinančio pobūdžio garsą.
Tokiais veiksmais D. T. netiesiogiai propagavo ir skatino žiaurų elgėsį su gyvunais ir nesilaikė Įstatymo 4 straispnio 1 dalyje ir Įsakymo 9 punkte numatytų draudimų ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 364 straipsnio 1 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).
Kaip matyti iš pateiktos bylos ir atsiliepimo, savivaldybė 2019-08-06 gavo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus persiųstą pareiškėjos 2019-08-03 anoniminį pranešimą dėl kaimynų įrengto gyvūnų atbaidymo prietaiso skleidžiamo garso (triukšmo). 2019-08-09 Institucijos, priėmusios nutarimą vyriausiasis specialistas T. D. ir atstovas K. S. atliko patikrinimą vietoje, kurio metu nenustatė, kad veiktų minimas prietaisas ir būtų skleidžiami pašaliniai garsai, taip pat nenustatyta, kad pareiškėjai priklausančioje teritorijoje tuo metu būtų laikomi kokie nors gyvūnai. 2019-09-14 vyriausiasis specialistas T. D. elektroniniu paštu iš pareiškėjos gavo du 2019-08-03 bei 2019-08-05 vaizdo įrašus, kuriuose yra užfiksuotas minimo prietaiso skleidžiamas garsas bei pareiškėjos šuns (vokiečių aviganio veislės), laikomo voljere, elgesys. Vyriausiasis specialistas T. D., įvertinęs visus surinktus faktinius duomenis, nutarė 2019-09-14 D. T. atžvilgiu priimti nutarimą pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį jai nesilaikant Įstatymo 4 straispnio 2 dalies 11 punkte ir Įsakymo 9 punkte numatyto draudimų bei paskirti jai administracinę nuobaudą- įspėjimą.
Administracinę atsakomybę pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį užtraukia Įstatymo ar kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimų reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus. Minėta norma yra blanketinė, o tai reiškia, kad atsakomybė pagal šį straipsnį kyla nevykdant kituose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų.
D. T. iš esmės pripažino, kad jos sklypo teritorijoje buvo pastatytas prietaisas, tačiau jis buvo skirtas atbaidyti pelėms, kurios lenda į garažą. Pagal prietaiso instrukciją, tas prietaisas yra daugiafunkcinė gyvūnų baidyklė kuri labai veiksminga paukščių, katinų, šunų, lapių graužikų darančių žalą suoduose, daržuose su judesio detektoriumi ir turi penkis darbo režimus, kurių nustatymus galima parinkti pagal veikimo vietą. Prietaiso diapazonas-70 m ir triukšmo lygys-110 Db. Prietaiso darbas prasideda prijungus maitinimo šaltinį (byla). Kad prietaisas baido ne tik graužikus, bet ir šunys D. T. nesutinka, nes pati turi tris šunis, kuriuos patikrino veterinarijos tarnybą ir jokių sutrikimų nenustatė. Tačiau nagrinėjamu atveju kaip nustatyta Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2019-08-12 akte Nr. 69G10-79 (toliau-aktas) D. T. įrengė prietaisą priešais, t.y. apie 10 metrų atstumu iki nukentėjusios tvoros ir jos voljero kur buvo laikomi gyvunai. Kaip nustatyta iš pareiškėjos ir kitų Gudelių k., Vilniaus r. gyventojų paaiškinimo prietaisas skleidė cypiantį, erzinančio pobūdžio garsą. Prietaisas nors ir turi Europos Sąjungos kokybės sertifikatą CE, bet yra baidyklė, t.y. skleidžia ultragarsus ir labai veiksmingas atbaidyti paukščių, katinų, šunų bei jo veikimo diapazonas 70 m.
Įstatymo 4 straispnio 1 dalyje bei Įsakymo 9 punkte numatyta, kad draudžiama ne tik žaiariai elgtis su gyvunais ir juos kankinti, bet kokiomis priemonėmis tiesiogiai ar netiesiogiai propaguoti ir skatinti žiaurų elgesį su gyvūnais, jų kankinimą, kurstyti smurtą prieš gyvūnus.
Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 11 punkte nustatyta, kad žiauriu elgesiu su gyvūnais, jų kankinimu laikomi šie veiksmai gyvūnų: sveikatai žalingų ar erzinančių cheminių medžiagų bei kitų priemonių ir įrenginių, sukeliančių gyvūnams baimę, stresą, kančias ar žalingas pasekmes jų sveikatai ir gerovei, naudojimas.
Pareiškėja pateiktu skunde prašo nagrinėti D. T. veiksmų atitikties ANK 364 straipsnio 16 dalyje, 48 straipsnio 1 dalyje ir 488 straipsnio 1 dalyje numatytiems administraciniams nusižengimams klausimą ir ją nubausti.
Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltę patvirtinančių įrodymų ir asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka daryti išvadoms apie asmens kaltumą ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių nusižengimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, todėl ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent kaltinimą pateikusiai institucijai, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
ANK 346 straipsnio 16 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. asmuo supranta, kad žiauriai elgiasi su gyvūnu ar jį kankina, numato, kad dėl to gali būti sukeliamas gyvūnui skausmas, kančia, pavojus jo sveikatai ar gyvybei, ir šių padarinių nori, arba kad ir jų nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Taigi iš to galima spręsti, kad žiauriu elgesiu su gyvūnu galima laikyti neteisėtus veiksmus kai gyvūnui sukelta baimė, stresas, kančia ar žalingos pasekmės jų sveikatai ir gerovei.
ANK 346 straipsnio 18 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. asmuo supranta, kad žiauriai elgiasi su gyvūnu ar jį kankina, kai dėl to gyvūnams gresia žūtis ar suluošimas ir šių padarinių nori, arba kad ir jų nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Taigi iš to galima spręsti, kad žiauriu elgesiu su gyvūnu galima laikyti neteisėtus veiksmus kai gyvūnui gresiama žūtis arba suluošinimas.
Taip pat iš byloje ir teismo byloje surinktų faktinių duomenų ir tame tarpe iš J. S. V.ir veislyno ‚S. K.“ (toliau-viešbutis ir veislynas) savininkės pranešimo, akto ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau-bendrovė) išrašų iš ligos istorijos konstatuojama, kad jeigu ir buvo padaryta žala šuniui, vokiečių aviganiui Z. (S. K.), t.y. jam konstatuotos pirminės diagnozės-alerginis otitas, konjunktyvitas ir, kad pareiškėjos šunis buvo apgyvendinti nuo 2019-08-06 iki 2019-08-13 viešbutyje ir veislyne tai nėra galimybės įrodyti būtent ar dėl šių šunų sveikatos nukentėjusiajai žala galėjo atsirasti ar atsirado bei neaiški jos priežastinis ryšis. Pastebėtina, kad pirminės diagnozė- alerginis otitas nustatyta 2019-08-01, o nutarime nurodytas nusižengimo laikas yra 2019 m. rugpjūčio 3 d. 8 val. iki 2019 m. rugpjūčio 5 d. 9 val. Kitas gi pareiškėjos šuo G.(I. S. . kuris bendrovėje buvo apžiūrėtas 2019-08-16 buvo kliniškai sveikas. Akte ir ligos istorijose kurie surašyti specialistais-veterinarijos gydytojais nenustatyta, kad nuo iš prietaiso sklindančio garso pareiškėjo šunys patyrė baimę, stresą, kančias ar žalingas pasekmes jų sveikatai ar gerovei ar buvo suluošinti. Remiantis šiais išdėstytais įrodymais nėra jokių duomenų, kad pareiškėjos šuo ar šunys per nutarime nurodytą laiką 2019 m. rugpjūčio 3 d. 8 val. iki 2019 m. rugpjūčio 5 d. 9 val., patirė baimę, stresą, kančią ar žalingas pasekmes jo ar jų sveikatai ir gerovei. Be to, šiuo atveju nėra jokių duomenų, kad pareiškėjos šuniui ar šunims per nutarime nurodytą laiką 2019 m. rugpjūčio 3 d. 8 val. iki 2019 m. rugpjūčio 5 d. 9 val. buvo gresmė žūtį ar būti suluošintam ar suluošintiems. Atsižvelgiant į šias faktines aplinybes, nėra jokio juridinio pagrindo D. T. veiksmus padarytus nutarime nurodytu laiku 2019 m. rugpjūčio 3 d. 8 val. iki 2019 m. rugpjūčio 5 d. 9 val., perkvalifikuoti pagal ANK 346 straipsnio 16 ar 18 dalį.
ANK 48 straipsnio 1 dalį nuostatų taikymo, pabrėžtina, kad siekiant įvertinti ar yra ANK 48 straipsnyje įtvirtintų nuostatų pažeidimas būtina atlikti skleidžiamo garso (triukšmo) fizikinius matavimus, tam kad būtų nustatytas skleidžiamo garso decibelų lygis. Byloje ir teismo byloje duomenų dėl tuo, kad garso lygio matavimai nutarime nurodytu laiku buvo atlikti sertifikuotais ir kalibruotais matavimo prietaisais ar garso lygį nustatęs prietaisas buvo patikrintas, nėra. D. T. įrengto prietaiso skleidžiamo garso decibelų lygis nebuvo nustatytas, todėl spręsti, kad yra pažeistos ANK 48 straipsnyje įtvirtintos nuostatos, nėra jokio pagrindo. Pažymėtina, kad 2019-08-09 savivaldybės Viešosios tvarko skyriaus pareigūnų atlikto patikrinimo metu vietoje apskritai joks skleidžiamas garsas (triukšmas) nebuvo, nustatytas, o pareiškėjos skunde nurodyti argumentai, kad D. T. įrengtas prietaisas skleidžia 110 dB garso lygį, neįrodo to fakto, koks garso lygis buvo skleidžiamas, nes prietaisas kaip paminėta jo instrukcijoje turi penkis darbo režimus, jo diapazonas-70 m bei jo darbas prasideda prijungus matinimo šaltinį.
Tokių pažeidimų, numatytų ANK 346 straipsnio 16 dalyje ir /ar/ 48 straipsnyje bei 488 straipsnyje sudėtis turi būti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais, kurių šiuo atveju nėra. Pareiškėja jau kurį laiką nesutaria ir konfliktuoja su D. T. ir šias aplinkybes patvirtino pati pareiškėja ir D. T. (teimso b.l. 84).
Nagrinėjimo atveju įrodyta, kad D. T. kaip nurodyta nutarime žiauriai neiselgė su gyvūnais, todėl šiuo atveju nutarimas yra nepagrįstas ir jis naikintinas. Teismo priimamas naujas nutarimas, nes įrodyta, kad nagrinėjimo atveju D. T. savo veiksmais, pažeisdama Įsakymo 9 punktą ir įstatymo 4 straispnio 1 dalį, netiesiogiai propagavo ir skatino žiaurų elgėsį su gyvūnais, t.y. naudojo prietaisą kuris skleidžiančiais ultragarsais turėjo atbaidyti gyvūnus kaip nurodyta jo instrukcijoje, o ne siekti, kad nukentėjusiajai priklausantiems ir laikomiems voljere-prietaiso veikimo diapazono teritorijoje, šunims būtų galimai sukelti baimė, stresas, kančia ar žalingos pasekmės jų sveikatai ir gerovei, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 364 straipsnio 1 dalyje.
Vadovaujantis ANK 664-665 straipsniais, civilinis ieškinys atmestintinas, nes neįrodyta, kad priimamu nauju nutarimu nukentėjusiai padaryta žala (teismo b.l. 52-57, 60-71).
Iš D. T. nepriteistinos pareiškėjos turėtos atstovavimo išlaidos, nes nepatenkinus jos skundo, nepriimtinas apkaltinamasis nutarimas pagal ANK 346 straipsnio 16 dalį, 48 straipsnio 1 dalį ir 488 straipsnio 1 dalį (ANK 666 straipsnis).
Nutarimui įsiteisėjus, dokumentai turintis reikšmės bylai tirti ir nagrinėti-kompaktinė laikmena ir USB atmintinė su pareiškėjos advokato padėjėjos ir D. T. pateiktomis vaizdo medžiagomis laikyti byloje iki teismo bylos saugojimo laiko pabaigos (teismo b.l. 90-91).
Nutarimui įsiteisėjus, dokumentas turintis reikšmės bylai tirti ir nagrinėti- Vilniaus rajono savivaldybės administracijos administracinio nusižengimo byla Nr. ROIK: 19104609623 grąžintina šiai administracijai (teismo b.l. 22).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4 dalimi,-
nutarė:
Pareiškėjos J. B. 2019-09-26 skundo dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: 19104609623 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutarimo Nr. SAVAD-41-ANR_N-158-2019, kai protokolas nesurašomas pakeitimo, žalos ir teismo bylos nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimo netenkiti ir šį nutarimą panaikinti.
Priimti naują nutarimą, D. T. pripažinti kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 364 straipsnio 1 dalyje ir skirti įspėjimą.
Iš D. T. nepriteisti pareiškėjos J. B. turėtų jos atstovavimo išlaidų.
Vadovaujantis ANK 664-665 straipsniais, pareiškėjos J. B. 2019-11-28 civilinį ieškinį atmesti.
Nutarimui įsiteisėjus, dokumentus turintis reikšmės bylai tirti ir nagrinėti-kompaktinę laikmeną ir USB atmintinę su pareiškėjos advokato padėjėjos P. P., D. T. pateiktomis vaizdo medžiagomis laikyti byloje iki teismo bylos saugojimo laiko pabaigos.
Nutarimui įsiteisėjus, dokumentą turintį reikšmės bylai tirti ir nagrinėti- Vilniaus rajono savivaldybės administracijos administracinio nusižengimo bylą Nr. ROIK: 19104609623 grąžinti šiai administracijai.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Vilniaus apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.