- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2017-06-21
- Bylos Nr.
- 1-188-836/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-24464-2017-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Henryta Gerdvilė
- Kaltinamasis
- M. K.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Henryta Gerdvilė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros penktojo skyriaus prokurorės I. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje 1-188-836/2017 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje:
M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, užsiimantis individualia veikla, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas 2013-06-25 Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. (6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmė atlikta ir teistumas išnykęs), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 7 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. K. 2017 m. gegužės 19 d., apie 18.00 val., Šėtos g., Kėdainiuose, ties namu Nr. 87, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 p. - draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, tai yra nustatyta kraujyje mažiausia etilo alkoholio koncentracija 3,49 ‰ (promilės).
Kaltinamasis M. K., apklaustas įtariamuoju kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2017 m. gegužės 19 d., nuo 10.00 val. vartojo alkoholį su draugais. Apie 18.00 val. draugai paprašė, kad jis dar nupirktų alkoholio. Jis sutiko ir automobiliu išvažiavo į parduotuvę. Važiuojant Šėtos g., Kėdainiuose, jis sukėlė autoįvykį, daugiau aplinkybių neprisimena. Savo automobilį įvertino 300 Eur. Nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio (b. l. 71).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė pilnai įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis: 2017 m. gegužės 23 d. Kauno AVPK Kėdainių r. PK veiklos skyriaus tyrėjos G. K. pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (b. l. 1-2); 2017 m. gegužės 19 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti įvykio vieta – Šėtos g., ties namu Nr. 87, Kėdainiai (b. l. 8-18); 2017 m. gegužės 19 d. policijos pareigūnų sprendimu M. K. nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo ir uždrausta transporto priemonei (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadintai eismo įvykio metu, dalyvauti viešajame eisme (b. l. 22, 23, 53); tarnybiniu pranešimu iš kurio matyti, kad 2017 m. gegužės 19 d., 18.19 val., buvo gautas pranešimas, jog Šėtos g., Kėdainiuose, ties namu Nr. 87, užfiksuotas eismo įvykis su prispaustais asmenimis. Pareigūnams atvykus į įvykio vietą rastas automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuri vairavo neblaivus M. K. (jam nustatytas 3,45 prom. Girtumo laipsnis), jis kelio vingyje nepasirinko saugaus važiavimo greičio, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su priešpriešais važiavusiu automobiliu AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo M. K. (jis eismo įvykio metu buvo blaivus). M. K. policijos pareigūnų buvo sulaikytas, automobilis priklausantis M. K. neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, nugabentas į saugomą aikštelę (b. l. 29, 35); liudytojo R. M. parodymais nustatyta, kad 2017 m. gegužės 19 d. apie 18.19 val., gautas pranešimas apie eismo įvykį Šėtos g., Kėdainiuose. Nuvykus į įvykio vietą buvo rasti du susidūrę automobiliai, M. K. vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei jam nustatytas 3,45 prom. girtumo laipsnis, minėtas automobilis nugabentas į saugomą aikštelę (b. l. 36-38); dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad M. K. pateikė vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros pažymą (b. l. 42-44); specialisto išvadoje Nr. T-A 5027/2017 (01) nurodyta, kad M. K. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,49 prom. etilo alkoholio (b. l. 48); VĮ REGITRA pažymoje nurodyta, kad automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra M. K. (b. l. 51).
Paskelbus įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, jis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausmės rūšimi sutinka (b. l. 108).
Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas pasvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis M. K. 2017 m. gegužės 19 d., apie 18.00 val., Šėtos g., Kėdainiuose, ties namu Nr. 87, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 p. - draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, tai yra nustatyta kraujyje mažiausia etilo alkoholio koncentracija 3,49 ‰ (promilės). Todėl teismas, byloje pateiktų duomenų ir rašytinių įrodymų, taip pat kaltinamojo M. K., pripažinusio kaltę, paaiškinimų pagrindu daro išvadą, kad kaltinamojo įvykdyta nusikalstama veika yra visiškai įrodyta bei pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 7 d., kvalifikuota tinkamai.
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
Kaltinamojo M. K. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos veikos (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį - padaryta viena nesunki tyčinė nusikalstama veika. Vairuodamas neblaivus kaltinamasis grubiai pažeidė esminius Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir sukėlė eismo įvykį. Kaltinamasis teistas 2013-06-25 Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. (6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmė atlikta ir teistumas išnykęs), neturi galiojančių administracinių nuobaudų (b.l. 89, 91). Nuteistasis psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 100), užsiima individualia veikla. Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis LR BK 54 str., 61 str. nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 str.), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismas sprendžia, kad už BK 281 str. 7 d. numatyto nusikaltimo padarymą kaltinamajam skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – bauda, nustatant jos dydį mažesnį, nei numatytas bausmės – baudos už nesunkius nusikaltimus, vidurkis. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, M. K. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažintina vienu trečdaliu.
Atsižvelgus į tai, kad BPK normos nenumato baudos mokėjimo išdėstymo, nustatytinas 6 mėnesių baudos sumokėjimo terminas (BPK 352 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo nustatyta mažiausia koncentracija 3,49 promilės alkoholio, į valstybės BK 281 straipsniu siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kad būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Kadangi M. K. kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai prisipažino kaltu, nuoširdžiai gailisi, anksčiau teistas, administracine tvarka baustas, todėl terminas, uždraudžiantis naudotis specialia teise, nustatytinas vidurkiui.
Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas, ar turtas laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone, turi įvertinti šio turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymių įgyvendinimui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2011, 2K-237/2011; Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-643-150/2016, nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-107-398/2017 ir kt.). Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015).
BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Visų pirma, tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės, tačiau, turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas. Siekiant nustatyti ar turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone, turi būti įvertinamos visos reikšmingos turto panaudojimo nusikalstamos veikos darymo procese aplinkybės.
Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad M. K. inkriminuotas nusikaltimas, įtvirtintas BK 281 straipsnio 7 dalyje, buvo įvykdytas kaltininkui vairuojant automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl transporto priemonė – automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. BK 281 straipsnio 7 dalies dispozicijoje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Akivaizdu, jog įvykdyti BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės, asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, taip pat įvertinant ir tai, kad anksčiau M. K. jau buvo baustas administracine tvarka pagal galiojusį ATPK 126 str. 4 d. už transporto priemonių vairavimą neblaiviam bei šioje nagrinėjamoje byloje vairavo neblaivus ir sukėlė autoįvykį, neabejotina, kad M. K. priklausančios transporto priemonės – automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra ne tik galimas, bet ir būtinas.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam M. K. nusikalstamumui, transporto priemonė – automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas.
Byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Proceso išlaidų nėra.
Kaltinamasis savo iniciatyva pateikė Kauno AVPK Kėdainių r. PK savo vairuotojo pažymėjimą ir automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninę apžiūros pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 42-44). Techninės apžiūros pažymėjimas ir M. K. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus perduotinas VĮ „Regitra“, taip pat šiai įstaigai pranešant apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones M. K. atėmimą 2 (dvejiems) metams.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 74-75). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas,
nusprendžia:
M. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje ir nubausti jį 60 MGL (2259,60 eurų) bauda.
Vadovaujantis LR BK 64¹ str. 1d. nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti sumažintą bausmę 40 MGL – 1506,40 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus šešis eurus 40 ct) dydžio baudą.
Į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2017-05-19 iki 2017-05-21– 2 dienas, ją prilyginant 4 MGL dydžio baudai.
M. K. nustatyti galutinę mokėtiną baudą 36 MGL (1355,76 EUR).
Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti M. K. naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) dvejiems metams.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis konfiskuoti – automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), indentifikacinis numeris (VIN) kodas (duomenys neskelbtini), priklausantį M. K..
2017 m. gegužės 21 d. tyrėjos nutarimu paskirta rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
M. K. pagal savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolą, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, techninės apžiūros pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), ir M. K. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus perduotinas VĮ „Regitra“, taip pat šiai įstaigai pranešant apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones M. K. atėmimą 2 (dvejiems) metams.
Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos kaltinamasis turi teisę paduoti Kėdainių rajono apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, kaltinamojo reikalavimu surengęs bylos nagrinėjimą teisme, išnagrinėjęs bylą ir prisipažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.