Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) atstovams direktoriui V. K. ir advokatui Erikui Rugieniui,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sūduvos klevas“ ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovei B. T. dėl turtinės žalos ir nuostolių (negautų pajamų) priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 7635 Eur turtinę žalą, kurią sudaro sugadinto stogo atstatymo darbų vertė, ir 8821,94 Eur nuostolius (negautas pajamas), iš viso – 16456,94 Eur, taip pat bylinėjimosi išlaidas.

Tai, kad atsakovei tenka visa atsakomybė už bendrosios nuosavybės objektu esančio pastato stogo nuplėšimu padarytą žalą, lemia aplinkybė, kad įsigijęs iš atsakovės 2017 07 13 d. pusę šio pasta-to, ieškovas pasiūlė bendromis pastangomis atlikti stogo remontą, nes jau tada matėsi, kad jis yra susidėvėjęs, net ir nedideliam vėjo gūsiui esant gali būti nuplėštas. Atsakovė su tokiu pasiūlymu ne-sutiko, todėl ieškovas atliko tik savo dalies pastato stogo remontą, kuris po audros nepatyrė jokių sužalojimų. Tuo tarpu atsakovės stogo pusė buvo nuplėšta ir padarė žalą gretimam pastatui. Šias aplinkybes prireikus paliudys atsakovo stogo remontą atlikę asmenys.

Pažymėtina, kad stichine nelaime žalos padarymo aplinkybės taip pat nelaikytinos dėl tų pačių priežasčių: atsakovės atsisakymo atlikti reikalingą stogo remontą. Tai patvirtina faktinės aplinkybės stogas nuplėštas tik nuo tos dalies, kuri laiku nebuvo tinkamai suremontuota.

Ieškovo įmonė dėl technologinio proceso dirba be sustojimų dviem pamainomis po 12 val.: nuo 8 val. ryto iki 18 val. vakaro ir nuo 18 val. vakaro iki 8 val. ryto. Kiekviena pamaina turi savo gamybines užduotis, kurių rezultatus pagal technologinį procesą dažnai turi perimti kita pamaina, ir, jei pirmoji neprigamina pakankamai pusgaminių, gali trikti ne tik sekančios pamainos darbas, bet visas technologinis procesas. Ypač dideli nuostoliai tampa tuomet, jeigu neužbaigti procesai neatnaujinami per tam tikrą technologiškai nustatytą laiką (dažniausiai iki 3 dienų), nes tuomet beveik visa nebaigta gamyba tampa atliekomis. Dėl šios priežasties ieškovas negalėjo laukti profesionalių rangovų ir stogą susiremontavo savo jėgomis, naudodamas savo darbuotojų darbą ir kai kurias sandėlyje turėtas medžiagas (medieną, pagalbines medžiagas ir pan.). Apskaičiuoti tikslią remonto darbų savikainą būtų sudėtinga ir nėra tikslo, nes vien iš įsigytų medžiagų vertės jau aišku, kad pateikta profesionalaus rangovo sąmata yra reali ir nėra abejonės, kad savo srities profesionalas darbus atlieka ir kokybiškiau, ir pigiau (palyginimui pridedama ieškovo turėtų sandėlyje stogo dangos lakštų ir naujai įsigytų įsigijimo sąskaitos-faktūros). Pažymėtina, kad ieškovas elgėsi apdairiai, sąžiningai, kiek įmanoma mažindamas galimus nuostolius (pvz. į pateiktą remonto darbų sąmatą neįtraukti tokie faktiškai atlikti pagalbiniai avarijos padarinių šalinimo darbai, kaip įrengimų apsauginis apdengimas, avarinis cecho stabdymas naktinės pamainos metu, dėl to pagamintas brokas ir pan.).

CK 6.249 str. 1 d. nustatyta, kad žala pripažįstamos ir negautos nukentėjusiojo asmens paja-mos. Kaip nurodyta aukščiau, ieškovas yra nepertraukiamą gamybą vykdanti įmonė, kurios didžiąją dalį produkcijos sudaro plastikinės pakuotės. Avarija įvyko ir gamybos procesas sustojo 2020 m. kovo 13 d. 5 val. ryto ir buvo atnaujintas kovo 16 d. nuo pirmosios pamainos (tai užfiksuota pridedamame darbo laiko apskaitos žiniaraštyje ). Tokiu būdu prastova dėl stogo dangos pažeidimo truko 51 val.

Kaip nurodyta aukščiau, ieškovas gamybą vykdo pagal griežtą technologinį procesą ir sudaromas kiekvienos pamainos užduotis. Iš šių užduočių žemiau pateikiamoje lentelėje nurodomi nepagaminti produktai ir jų pardavimo kainos pagal kontraktus. Suplanuotos gaminti, ir nepagamintos produkcijos sąrašas

Data ir pamaina Kas turėjo gamintis Pardavimo kaina, be PVM 2020-03-13 naktis 3h LD 90/15cm 40mk B 600kg x 0,25= 150kg (duomenys neskelbtini) MD 63/20cm 45mk M 640kg x 0,25= 160kg (duomenys neskelbtini) HD 25,5cm 15mk 100kg x 0,25=25kg (duomenys neskelbtini) 2020-03-14 diena 12h LD 90/15cm 40mk B 650 kg (duomenys neskelbtini) MD 63/20cm 45mk M 440 kg (duomenys neskelbtini) HD 84cm 15mk mikroperf. 250 kg (duomenys neskelbtini) HD 25,5cm 15mk 100kg (duomenys neskelbtini) 2020-03-15 diena 12h Ldgint 70/25cm 50mk 430 kg (duomenys neskelbtini) Ldaj 61/29,5cm 60mk J 200kg (duomenys neskelbtini) HD 53cm 17mk mikroperf. 250 kg (duomenys neskelbtini) HD 73cm 17mk mikroperf. 250 kg (duomenys neskelbtini) HD 25,5cm 15mk 100kg (duomenys neskelbtini) 2020-03-15 naktis 12h Ldaj 61/29,5cm 60mk J 340kg (duomenys neskelbtini) LT 46/22cm 45mk J 350 kg (duomenys neskelbtini) LD 56/14cm 80mk 500kg (duomenys neskelbtini) LD 39cm 23mk 200kg (duomenys neskelbtini) HD 25,5cm 15mk 100kg (duomenys neskelbtini) Viso nepagaminta: 5935 kg produkcijos (duomenys neskelbtini) EUR be PVM

Tokiu būdu dėl atsakovės kaltės ieškovas patyrė 51 val. prastovą, kurios metu nepagamino už-sakytos produkcijos už 8821,94 EUR, kas sudaro realiai negautas pajamas. Kad ši suma yra pagrįs-ta, patvirtina ir palyginamasis skaičiavimas pagal vidutinius 2019-ųjų metų gamybos rodiklius: kaip matyti iš pelno (nuostolių) ataskaitos 2019 m. buvo pagaminta produkcijos už 1 492 843,- EUR, o tai reiškia, kad vykdant nepertraukiamą gamybą, 2019-aisiais metais per 1 val. buvo pagaminama produkcijos už 1 492 843,- EUR : 365 parų : 24 val. = 170,42 EUR/val. Tokiu būdu per 51 val. trukusią prastovą iš viso liko nepagaminta produkcijos už 170,42 x 51 = 8691,21 EUR. Matome, kad ši suma nedaug tesiskiria nuo pagal faktinius užsakymus apskaičiuotos nepagamintos produkcijos vertės 8821,94 EUR, o galimi nukrypimai atsiranda dėl to, kad gamybos procesas realiai metų bėgyje faktiškai trunka kiek trumpiau, nei 365 dienas (faktiškai dirbtų parų skaičius 2019 m. buvo 350), taip pat gamybos našumas ir vertė svyruoja priklausomai nuo to gaminio tipo, naudojamų medžiagų, spalvų pigmentų ir kt. Analogiškai patikrinti faktiškai nepagamintos produkcijos kiekį galima ir kilogramais, lyginant pateiktos ataskaitos duomenis su aukščiau pateikta lentele apie kovo 13-16 d. gamybines užduotis.

Teismo posėdžių metu ieškovės atstovai palaikė ieškinio ir patikslinto ieškinio reikalavimus bei prašė reikalavimus tenkinti procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais bei argumentais, pasisakė, kad statinio ekspertizės, tai yra statinio būklės atitikimo techniniams reikalavimams ekspertizės neprašo byloje skirti, tačiau prašo vadovautis eksperto konsultacijomis pateiktomis į bylą, nesutinka, kad stogo dalis atsakovei priklausančio pastato buvo nuplėšta dėl nenugalimos jėgos, tai yra vėjo, nes vėjas nebuvo 21 m/s ar didesnis, o galimai buvo didesnis nei kiekvieną dieną, tačiau nesiekė stichiniam vėjui būdingos ribos ir žalą atsakovė turi atlyginti, nesutinka ir su atsakovės teigimu, kad gamyba nebuvo nutrūkusi, nes gamyba tikrai nevyko, kadangi pro vėdinimo angas (stogelius) bėgo vanduo ir gaminti buvo nesaugu, todėl gamyba toje dalyje buvo sustabdyta 51 valandai ir prašo negautas pajamas priteisti iš atsakovės. Taip pat nesutinka, kad stogo remontui buvo panaudota mažesnis lakštų (stogo dangos) kiekis, nes buvo panaudoti visi 70 lakštų. Papildomai buvo panaudoti anksčiau įsigyti šiferio lapai, išrašyti pagal ankstesnę 2008 metų sąskaita faktūrą, tai yra 14 lapų likutis. Iš viso po audros suniokotam stogui atstatyti buvo panaudoti 84 lapai. Sandėlio dalyje po audros buvo pažeistas tik vienas stogo lakštas, o visi stogo lakštai pažeisti būtent gamybinėje Tvirtina, kad atsakovei priklausančio pastato stogas nebuvo tinkamai pritvirtintas, laiku nepakeisti balkiai mediniai, neatlikti kiti reikalingi stogo remonto darbai.

Dėl ekonominės ekspertizės išvadų pasisakė, kad ja prašo vadovautis, tačiau mano, kad ekspertė nepagrįstai pasisakė išvadoje apie pelną ir sutinka su ta ekspertizės išvados dalimi, kurioje kalbama apie tai, jog per 51 valandą įmonė dėl prastovos negavo 8821,94 Eur pajamų.

Atsakovė pateikė Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Stebėjimų departamento pažyma, iš kurios matosi, kad 2020 m. kovo 13 d. didžiausias vėjo greitis (duomenys neskelbtini) kaime buvo 21 m/s. Remiantis viešai prieinama Pasaulinės meteorologijos organizacijos patvirtinta Boforto skale, kuri naudojama Lietuvoje, vėjas, kai jo greitis yra 21 m/s, yra stipri audra (stiprumas – 9 balai). Pagal šią skalę, esant tokiam vėjui, sąlygos sausumoje – lengvi statinių pažeidimai, pasireiškiantys lengvu konstrukcijų apgadinimu (pvz. stogų nuplėšimu). Šia pažyma paneigiamas ieškovės teigimas, jog žala buvo padaryta ir dėl lietaus. Atsakovė įsitikinusi, kad jos pateikta Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Stebėjimų departamento pažyma apie 2020 m. kovo 13 d. didžiausią vėjo greitį (duomenys neskelbtini) kaime įrodo, kad žala ieškovei atsirado ne dėl atsakovės kaltės, o dėl nenugalimos jėgos – stiprios audros, kurios stiprumas pagal Pasaulinės meteorologijos organizacijos patvirtintą Boforto skalę – 9 balai.

Tvirtina, kad ieškovė neįrodė jog negavo pajamų ekspertės nurodytos sumos ar bet kokios sumos, nes gamyba nebuvo sustabdyta ir ieškovė visą laiką veiklą vykdė. Nesutinka su eksperto konsultacijomis, kad atsakovei priklausančio pastato stogas buvo netinkamai uždengtas ar stogas netinkamai suremontuotas, atsakovė keitė tik stogo dangą ir jai nebuvo reikalingi jokie statybos leidimai ar kiti projektiniai dokumentai ir atsakovė logiška, kad jų neturi ir neturėjo. Mano, kad ieškovės siekis yra pirmiausia tas, kad atsakovė perleistų savo turimą pastato dalį ieškovei, nes ieškovės atstovas tą yra ne kartą minėjęs. Daugiau įrodymų neteikia byloje, nes mano jog pateiktų pakanka ieškiniui ir patikslintam ieškiniui atmesti to ir prašo teismo bei prašo nepriteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų juolab už eksperto konsultacijas neturinčias įrodomosios reikšmės byloje.

Nagrinėjant bylą buvo apklausti liudytojai ir liudytojas V. K. paaiškino, jog dirba ieškovės įmonėje gamybos vadovu. Gamyba buvo sustabdyta po to kai užmestas nuplėštas stogas apgadino ieškovės pastatą. Jis ir direktorius atvyko į vietą, darė foto nuotraukas, gsamyba buvo sustabdyta įsakymu nuo šeštadienio iki pirmadienio ryto, nes gamybos cechas dirba nepertraukiamai dviem pamainomis nuo 8.00 val. ryto iki 20.00 val. ir nuo 20 val. iki 8 val. Naktinėje pamainoje dirba vienas darbuotojas. Dėl stogo remonto nurodė jog remontas buvo vykdomas bendrovė darbuotojų nes reikėjo kuo greičiau suremontuoti, buvo pakeisti 84 lakštai ir ieškovės nurodyta patirta žala yra patirta realiai.

Liudytoja A. R. paaiškino, jog 2020 m. kovo 14 d. ryte apie 6.00 val. kartu su atsakove, kuri yra jos mama, atvažiavo prie pastatų ir pamatė, kad melžimo aikštelė apversta, guli ant kelio. Pamatė, jog nuplėštas stogas. 2020 m. kovo 13 d. buvo labai vėjuota, o kovo 14 d. ryte buvo šiek tiek sniego. Ieškovė arbų nesustabdė, darbininkai pastoviai dirbo, nes degė šviesos, ūžė staklės.

Liudytojas V. R. paaiškino, kad matė apverstą melžimo aikštelę, ją apvertį vėjo gūsis, kuris nuplėšė ir stogą. Melžimo aikštelė gali sverti kelias tonas ir ją buvo galima atversti tik su traktoriumi

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys ir patikslintas ieškinys tenkinami dalinai.

Dėl žalos atsiradusios 2020 m. kovo 13 d. (stogo remontas)

Ieškovei ir atsakovei nuosavybės teise priklauso kitos paskirties (gamybiniai) pastatai, esantys (duomenys neskelbtini) kaime, tai yra ieškovei priklauso pastatas esantis (duomenys neskelbtini) (toliau ieškovės pastatas), pastatas esantis (duomenys neskelbtini) bendros dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei ir atsakovei (toliau šalių pastatas). Ieškovės pastatas yra pastatytas 1965 metais ir ieškovei priklauso nuo 2007-12-21, įgytas pirkimo sandoriu. Pastatas esantis (duomenys neskelbtini), nurodomas kaip kitos paskirties pastatas (ferma) pastatytas 1965 metais ir po ½ dalį priklausantis ieškovei ir atsakovei. Ieškovei priklauso ½ dalis nuo 201707-13 pagal pirkimo-pardavimo sandorį, atsakovei priklauso kita ½ dalis nuo 2005-12-16 (įrašas galioja nuo 2013-09-11), VĮ Registrų centras duomenimis (CPK 179 str. 3 d.).

Žalos dydžiui dėl stogo remonto, ieškovė teikė į bylą lokalinę sąmatą Nr. 1297, kurioje nurodyta, kad bendra darbų ir paslaugų vertė su PVM yra 7635 EUR, tokio dydžio žalą ieškovė ir prašo priteisti ieškiniu. Taip pat teikė UAB „Senukai“ sąskaitas faktūras 2008-07-11 ir 2020-03-19 pagal kurią pirkta stogo dangos lakštai 627 EUR sumai bei fotonuotrauką polietileno plėvele apdengtų staklių.

Šalys byloje faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus, kuriais įrodinėja faktines aplinkybes, tai yra pastatų ir aplinkos būklę po 2020-03-13-14 d. stogo dalies nuplėšimo.

Ieškovė teikė fotonuotraukas (DOK 15985, 2021-05-04) ir įrodinėja jog atsakovei priklausančio pastato dalies stogas nebuvo tinkamos konstrukcijos ir dėl to buvo nuplėštas (nesujungti sparai ir pan.).

Ieškovė į bylą teikė dvi eksperto konsultacijas, tai yra konsultaciją Nr. 20/09/18 (toliau konsultacija) ir jos priedą 23/03/24 (DOK 15350,2023-04-05, toliau priedas ).

MB „Ekspertų biuras“ statinio dalies (konstrukcijų) ekspertizės vadovo R. K. konsultacijoje nurodoma, kad ji surašyta atsakant į užsakovo (duomenys neskelbtini): pateiktus klausimus ir atsakoma taip, kad pastato (duomenys neskelbtini) kaime stogo sugriuvimo negalima priskirti prie nenugalimos jėgos aplinkybių, nes nei vienas aplinkos poveikio į statinio stogą rodiklis nepatvirtina šių aplinkybių, galima daryti išvadą, kad statinio stogas veikiamas norminių apkrovų sugriuvo dėl statinio stogo konstrukcijų defektų. Defektų priežastys gali būti projektavimo klaidos, netinkami konstrukcijų jungčių sprendimai, nesilaikymas galiojančių norminių aktų reikalavimų, statybos darbų technologijos nesilaikymas.

Konsultacijos priede nurodoma jog reikia papildyti eksperto konsultacijos išvadas nurodant galimą stogo griūties priežastį ir išvadose nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) stogas buvo nuplėštas ir suiro į 4 segmentus, kurių vienas buvo nuneštas <..> ant pievos, antras ir trečias nunešta ant pastato (duomenys neskelbtini) stogo, ketvirtas liko montavimo vietoje, bet buvo pastumta apie 60 cm nuo buvusio stogo konstrukcijos vietos. Taip pat nurodoma, kad statybos metu padaryti konstrukcijų defektai yra vėlesnių pažaidų šiuo atveju stogo griūties priežastimi. Be to nurodoma, kad stogo konstrukcijų tvirtinimas į statinio gelžbetonines plokštes yra nepakankamas, stogą prie statinio denginio laikančių elementų pritvirtinimui panaudoti netinkami tvirtinimo elementai, stogo konstrukciją laikanti medienos sija nepritvirtinta prie statinio perdangos, sija nepakankamo skerspjūvio, abiejų pastato (duomenys neskelbtini) šlaitų stogo konstrukcijos nesujungtos į vientisą paklotą. Pasisakoma, kad stogo griūtis įvyko ne dėl vėjo įtakos.

Atsakovė įrodinėja, kad pastato stogo griūtis įvyko ne dėl pastato netinkamos priežiūros ar netinkamo stogo remonto, o dėl nenugalimos jėgos, o būtent dėl audros kuomet vėjo greitis buvo 21 m/s 2020 m. kovo mėn. naktį iš 13 į 14 d. ir teikia į bylą Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos stebėjimų departamento meteorologinių stebėjimų skyriaus 2020-08-06 pažymą, kurioje yra duomenys, kad pateikia informaciją apie meteorologines sąlygas (duomenys neskelbtini) Marijampolės ir Kybartų automatinių meteorologijos stočių (AMS) duomenimis 2020 m. kovo 13-16 dienas ir iš teikiamų duomenų matyti, kad Marijampolės AMS buvo fiksuojami duomenys apie oro temperatūrą, vidutinę oro drėgmę , kritulių kiekį (03-13 nebuvo, 03,14 1,6 mm) apie vėjo greitį duomenų nėra, o Kybartų AMS nurodomi duomenys apie vėjo greitį, tai yra nurodomas vėjo greitis 2020-03-13 vidutinis 7,5, didžiausias 21 m/2, o 2020-03-14 vidutinis 6,2, didžiausias 19 m/s.

Kilus ginčui dėl vėjo greičio jau po Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutarties civilinėje byloje, kuria buvo panaikintas ankstesnis atsakovei palankus sprendimas, atsakovė teikė to paties subjekto pažymą 2022 m. spalio mėn., kurioje nurodoma, kad vėjo greitis standartiškai matuojamas 10 m aukštyje bei, kad Marijampolės AMS vėjo greičio matavimai 2020 metais nebuvo vykdomi.

Byloje nėra ginčo, kad ant ieškovei nuosavybės teise priklausančio gamybinio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), užkrito atsakovei B. T. priklausančios gretimo pastato, esančio adresu(duomenys neskelbtini), dalies stogo nuolaužos, dėl ko buvo pažeistas ieškovei priklausantis pastatas. Pastatas – ferma, esantis adresu (duomenys neskelbtini), po ½ dalį nuosavybės teise priklauso ieškovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) ir atsakovei B. T.. Ieškovei priklausantis pastatas, adresu (duomenys neskelbtini), yra gamybinio pobūdžio. Dėl stogo remonto ieškovė patyrė turtinę žalą.

Ginčas tarp šalių yra dėl atsakovės prievolės atlyginti turtinę žalą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.245 str. nustato, kad civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti žalą, o kita šalis privalo atlyginti nuostolius (žalą) arba sumokėti netesybas. Tam, kad atsirastų pareiga atlyginti nuostolius turi būti nustatytos visos civilinei atsakomybei atsirasti būtinos sąlygos, tai yra veiksmai neteisėti (veikimas ar neveikimas) , nustatyta žala (nuostoliai) ir nustatytas priežastinis ryšys tarp veikos ir žalos taip pat kaltė, išskyrus atvejus kai įstatymu nustatyta atsakomybė be kaltės, tokiais atvejai (be kaltės) kaltė yra preziumuojama.

Byloje nėra ginčo, kad ieškovė patyrė žalą dėl to, kad atsakovei priklausančio pastato stogo dalis užkrito ant ieškovei priklausančio stogo dalies ir jį apgadino. Ginčas yra dėl padarytų nuostolių dydžio ir atsakovės pareigos atlyginti nuostolius.

Bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ginčas kilo tarp pastatų savininkų dėl turtinės žalos atlyginimo.

CK 6.266 straipsnis, reglamentuoja statinių savininko (valdytojo) civilinę atsakomybę už žalą padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tokiomis žalos aplinkybėmis gali būti žalos atsiradimas dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Tik esant šioms aplinkybėms pastato savininkas (valdytojas) atleidžiamas nuo pareigos atlyginti žalą.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.266 straipsnis nustato objekto savininko ar valdytojo atsakomybę be kaltės, t. y. griežtą civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005; 2009 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009), todėl statinio savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalą atsiradusią dėl netinkamo pastato valdymo, statinio trūkumų dėl kurių kitam asmeniui padaryta žala, netinkamos, tai yra nesilaikant teisės aktų reikalavimų pastato eksploatavimo ir priežiūros. Griežta civilinė atsakomybė reiškia, kad pareiga atlyginti žalą gali atsirasti ir be kaltės.

Ieškovė įrodinėja, kad žala atsirado dėl to, kad netinkamai buvo suremontuotas atsakovei priklausančios pastato dalies stogas. Atsakovė su tuo nesutinka. Bylos duomenys patvirtina, kad tiek ieškovė tiek atsakovė pastatus (duomenys neskelbtini) įgijo ne naujus ir jie daug metų yra naudojami pagal paskirtį, tai yra gamybinės paskirties pastatai. Teismas vertina, kad ta aplinkybė jog atsakovė ieškovės pasiūlymu kartu su ieškove neremontavo pastato stogo nepatvirtina atsakovės pareigos atlyginti žalą. Atsakovės tvirtinimu stogas buvo remontuojamas, tai yra pakeista stogo danga, tačiau jo grebėstai (gegnės, sparai) nebuvo keičiami, pati atsakovė patvirtino, kad buvo nuplėšta ne tik stogo danga, bet stogas „buvo nuneštas su mediena“. Ieškovė atsakovės kaltę, tai yra aplinkybę, kad netinkamos būklės buvo pastato stogas įrodinėja MB Eksperto biuras konsultacijomis kurių išvadas teismas aprašė anksčiau sprendime. Dėl ekspertų konsultacijų teismas pasisako, kad jose nedaromos kategoriškos išvados, taip pat nurodyta jog nebuvo pateikta reikalingi dokumentai (projektinė medžiaga, leidimai ir pan.), išvados padarytos faktiškai be motyvuojamosios ir tiriamosios dalies. Lietuvos Aukščiausiasis teismas nutartyje e3K-3-211-781/2022 (32 p.) nagrinėjant šalių ginčą kasacine tvarka yra pasisakęs, kad žalą patyrusiam asmeniui pakanka įrodyti žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp žalos ir veiksmų (neveikimo). Panaikinant ankstesnį sprendimą šioje byloje Kasacinis teismas pasisakęs, kad turėtų būti svarstomas klausimas dėl ekspertizės skyrimo.

Teismas nutartimi ( 2023-03-08 ) atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės, paskirstė šalių pareigą įrodinėti tuo pačiu sprendžiant klausimą dėl ekspertizės skyrimo, tačiau šalys ekspertizės neprašė skirti, byla nagrinėjama dispozityvumo ir rungimosi principais vadovaujantis ir bylos nagrinėjimas buvo baigtas neatlikus ekspertizės byloje dėl atsakovei priklausančio pastato dalies atitikimo/neatitikimo teisės aktų reikalavimams tame tarpe Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-05-15 įsakymu Nr. 233 patvirtintam statybos techniniam reglamentui Nr. 2.05.04:2003 „Poveikiai ir apkrovos“, redakcija galiojanti nuo 2006 metų (toliau reglamentas).

Civiliniame procese nėra nustatyta, kad ekspertizės aktas turi aukštesnę įrodomąją galią tarp kitų įrodymų, ekspertizės aktas yra vienas iš rašytinių įrodymų ir yra vertinamas kartu su kitais įrodymais, tačiau ekspertizės aktas skiriasi nuo ekspertų konsultacijų, kuriose neduodamos kategoriškos išvados.

Šalims pasirinkus įrodinėti be ekspertizės atlikimo, teismas vertina kitus įrodymus ir pasisako, kad civiliniame procese galioja įrodymų tikėtinumo taisyklė ir teismas įvertinęs įrodymus daro išvadas iš esamų įrodymų, tai yra sprendžia ar labiau tikėtina aplinkybė buvus ar nebuvus.

Atsakovė įrodinėja, kad turi būti atleista nuo civilinės atsakomybės ne žala atsirado ne dėl jos veiksmų ar neveikimo, bet dėl nenugalimos jėgos (force majuere), todėl teismas sprendimu pasisako ir dėl šios aplinkybės.

Asmuo gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės tik įrodęs, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos (force majeure) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad už žalą, kuriai atsirasti turėjo įtakos nenugalima jėga, nukentėjusiojo tyčia ar didelis neatsargumas, statinio savininkas (valdytojas) nebus atsakingas, o nukentėjusiajam teks visos įvykusio delikto išlaidos. Taip pat šios teisės normos netiesiogiai paskirsto statinio savininko (valdytojo) ir žalą reikalaujančio atlyginti asmens įrodinėjimo pareigą – žalą patyrusiam asmeniui pakanka įrodyti žalos faktą bei dydį ir žalos bei statinio trūkumų priežastinį ryšį; statinio savininkas, gindamasis nuo reikalavimo atlyginti statinio trūkumų lemtą žalą, privalo įrodyti buvus CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytas pirmiau nurodytas nuo atsakomybės atleidžiančias aplinkybes (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).

Vienas iš nenugalimos jėgos požymių yra tas, kad tokių aplinkybių nebuvo galima protingai numatyti, šalis negalėjo jų kontroliuoti ar užkirsti joms kelio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-931/2003; 2010 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2010). Vėjas negali būti laikomas nenugalima jėga savaime (per se), nes jo faktą galima protingai numanyti ir tam pasiruošti. Pastatai projektuojami ir statybą reglamentuojančiuose teisės aktuose jiems nustatomi reikalavimai, atsižvelgiant į būtiną pastatų atsparumą tam tikro Lietuvoje įprasto stiprumo vėjui. Vėjas nenugalima jėga gali būti pripažįstamas tik tada, kai jo kilimas, stiprumas ar mastas toks neįprastai didelis bei nebūdingas atitinkamai geografinei vietovei, kad vidutinis protingai apdairus ir rūpestingas asmuo tokio vėjo atitinkamomis sąlygomis negalėtų numatyti ir tikėtis.

Teismui yra pateiktos pažymos apie oro sąlygas 2020 m. kovo 13-14 dienomis. Ir byloje nėra ginčo jog tos dienos buvo vėjuotos ir vėjas buvo didesnis nei vidutinis. Pateiktose pažymose yra duomenys (kuriuos detaliai teismas yra įvardinęs sprendime anksčiau), kad vėjas Marijampolės savivaldybėje 2020-03-13 buvo pasiekęs 10 metrų aukštyje 21 m/s ribą, kad tomis dienomis Lietuvos teritorijoje, ypač prie jūros buvo didelė audra patvirtina ir viešai prieinami duomenys pavyzdžiui Meteo lt yra duomenys, kad vėjo greitis 2020 m. kovo 12 d. ir 2020 m. kovo 13 d. naktį buvo 19-26 m/s ir pasiekė pavojingo reiškinio lygį, taip pat duomenys (Lietuvos rytas, 2020-03-13 publikacija „Po šalį nusiaubusios audros – klimatalogo prognozė“) kur pasisakoma, kad 2020 m. kovo 13 d. buvo susiformavusi siaura labai stipraus vėjo zona ir didžiausias vėjo greitis gūsiuose buvo iki 45 m/s užfiksuotas Klaipėdoje, kitur Lietuvoje pagrindiniai audros padariniai buvo medžių ir stogų dangos pažeidimai, vėjo greitis buvo mažesnis 19-21 m/s (CPK 179 str.).

Bylos duomenys patvirtina, kad vėjo greitis galėjo būti 18/21 m/s Marijampolės savivaldybėje 2020 m. kovo 13 d. naktį (į 14 d.). Teismas vertindamas ar tokio stiprumo vėjas yra pagrindas atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės pasisako, kad pagal minėtą reglamentą (duomenys neskelbtini), kurioje ginčo pastatai priskiriama I vėjo greičio rajonui, kuriame vėjo greičio ataskaitinė reikšmė yra 24 m/s, tokio vėjo greičio nebuvo nustatyta (duomenys neskelbtini) kaime 2020 m. kovo 13-14 dienomis ir tai leidžia daryti išvadą, kad ieškovei priklausančio pastato dalies stogas buvo nuplėštas ne dėl nenugalimos jėgos, o dėl kitų priežasčių, kurias atsakovė galėjo ir turėjo numatyti, o būtent pastato savininkas yra atsakingas dėl to, kad pastatas būtų tinkamos būklės, tai yra būtų pastatytas laikantis teisės aktų reikalavimų ir tinkamai naudojamas bei prireikus remontuojamas, taigi pastatas turėjo atitikti ir minėto reglamento keliamus reikalavimus stogui tame tarpe ir dėl vėjo apkrovų.

Pati atsakovė pripažino, kad buvo nuplėšta ne tik stogo danga, bet nuplėšta su visa mediena ir tai leidžia daryti teismui išvadą, kad stogas nebuvo tinkamai pritvirtintas bei sujungtas nebuvo laiku keičiami mediniai grebėstai (gegnės, sparai), kurie laikui bėgant susidėvi, galimai stogas nebuvo tinkamai suformuotas ir anksčiau, tačiau pastato dalį įsigydama atsakovė prisiėmė ir atsakomybę ir dėl pastato tinkamos priežiūros, reikalui esant rekonstravimo ir pan., taigi ir dėl žalos kai pastato savininkė (CK 6.266 str.).

Teismas pasisako, kad atsakovė neįrodė jog stogas buvo remontuojamas laikantis teisės aktų reikalavimų jau esant savininke atsakovei, ji pati patvirtino, kad buvo keičiama tik stogo danga be jokių projektinių dokumentų. Tai, kad buvo nuplėšta tik atsakovei priklausančio pastato dalies stogas, o to paties pastato dalies priklausančios ieškovei stogas nebuvo pažeistas leidžia daryti išvadą, kad stogas atsakovei priklausančio pastato dalies buvo nuplėštas ne dėl nenugalimos jėgos, o dėl kitų priežasčių ir kaip minėta atsakovė neįrodė nenugalimos jėgos ir ji neatleidžiama nuo civilinės atsakomybės (CPK 178 str.).

Teismas tuo pačiu pasisako, kad yra suformuota Kasacinio teismo praktika, kad įrodinėjant nenugalimą jėgą reikia nustatyti (įrodyti), kad toks gamtos reiškinys (šiuo atveju vėjas) buvo ne tik nebūdingas ir neįprastai didelis tai vietovei, bet ir padarė realią žalą kitiems objektams būtent toje ar gretimoje vietovėje.

2023-03-08 nutartimi atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės atsakovei buvo pasiūlyta šią aplinkybę įrodinėti, tačiau atsakovė jos neįrodinėjo ir neįrodė (CPK 178 str.)

Dėl žalos dydžio

CK 6.266 str. numatyta atsakomybė yra griežtoji ir teismas plačiau dėl atsakovės kaltės nepasisako. Teismas nustatė veiksmus ir priežastinį ryšį ir toliau pasisakys dėl žalos dydžio,

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 7635 EUR turtinę žalą dėl jai priklausančio pastato stogo apgadinimo, tai yra prašo priteisti sumą, kuri nurodyta ieškovės teiktoje sąmatoje.

Pagal CK 6.249 straipsnį žalos dydį privalo įrodyti ieškovė. Žala, įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais, o šie taip pat, kaip ir žala, skirstomi į tiesioginius (realius) ir netiesioginius (negautas pajamas). Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad tokiu atveju svarbu, jog padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-378/2016). Aplinkybė, kad ne visi sąmatoje nurodyti remonto darbai yra susiję su turto sugadinimo pašalinimu, yra pagrindas mažinti žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008).

Ieškovė žalą įrodinėjo byloje pateiktomis 2008 m. liepos 14 d. bei 2020 m. kovo 19 d. PVM sąskaitomis – faktūromis, kuriose matyti, jog ieškovė pirko lakštus ir padėklus, skirtus stogo remonto darbams, taip pat lokaline sąmata, statinių išdėstymo planu bei foto nuotraukomis. Dėl 2020 m. kovo 19 d. sąskaitos, kurios suma – 627 Eur, remonto darbams buvo panaudoti visi 70 lakštų, papildomai buvo panaudoti anksčiau įsigyti lakštai, išrašyti pagal ankstesnę 2008 metų sąskaita – faktūrą, tai yra 14 lapų likutis. Iš viso po audros suniokotam stogui atstatyti buvo panaudoti 84 lapai.

Atsakovė tvirtina, kad nebuvo keičiama 84 stogo dangos lakštai ir įrodinėja, kad buvo keičiami 52 stogo dangos lakštai. Teismas vertina jog šios aplinkybės atsakovė neįrodė, to nepatvirtina ir antstolės S. Žukaitienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kadangi antstolė S. Žukaitienė teismui rašte dėl informacijos teikimo nurodė (DOK 42973, 2022-10-24), kad nebuvo jos prašoma suskaičiuoti pakeistus stogo dangos lakštus ir ji jų neskaičiavo.

Teismas ieškovės pateikta sąmata kaip pagrindu tenkinti ieškiniui dalyje dėl patirtos žalos apgadinus pastato stogą nesivadovauja, kadangi bylos duomenimis nustatyta, kad stogo remontas buvo faktiškai suremontuotas per kelias dienas po jo apgadinimo, darbus vykdė ne samdomi darbuotojai (bendrovė, brigada ar pan.), o buvo remontuojamas pačios ieškovės jėgomis, tai patvirtino ir apklaustas liudytoju V. K. bei nurodė bendrovės vadovas, to neneigė ir atsakovė, taigi ieškovė turi įrodyti kokias faktines išlaidas patyrė remontuodama stogą. Teismas šį įrodymą ( sąmatą) vertina kaip vieną iš rašytinių įrodymų.

Teismas tinkamu įrodymu vertina 2020-03-19 sąskaitą 627 EUR sumai, sutinka, kad reikėjo keisti dalį ištraukiamų vėdinimo šachtų ir dėl to turėjo išlaidų 483 EUR bei toje vietoje buvo reikalinga remontuoti lietvamzdžius ir tai atsiėjo 111 EUR bei šių detalių tvirtinimui reikėjo 144 EUR, statybinių šiukšlių išvežimui reikėjo 92 EUR.

Teismas nesutinka, kad ieškovė keitė ar įrenginėjo grebėstus, nes byloje nėra įrodymų, kad jie buvo pakeisti, darbai buvo vykdomi ieškovės jėgomis ir nėra duomenų, kad buvo mokamas darbuotojams ieškovės papildomas darbo užmokestis dėl šių darbų, ieškovė prašo priteisti negautas pajamas, taigi jokia suma dėl darbų kuriuos atliko ieškovės darbuotojai remontuodami stogą, valydami išveždami šiukšles nepriteisiama.

Dėl stogo dangos lakštų keitimo teismas vertina, kad nors ieškovė ir neįrodė, kad panaudojo visas medžiagas įgytas pagal 2008 m. sąskaitą faktūrą ginčo stogo dengimui bei teismas nesivadovauja išimtinai ieškovės pateikta sąmata kaip įrodymu, patvirtinančiu ieškovės patirtą žalą, tačiau sutinka, kad atliekant stogo remontą ieškovė turėjo ir kitų išlaidų, todėl atsižvelgdama į tai, kad sąmatoje nurodyta jog stogo dangos keitimui reikėjo 1656 EUR, 2020 m. sąskaitoje nurodyta suma 627 EUR, teismas vertina jog pagrįsta suma stogo dangai įgyti yra 1141,50 EUR ir tokią sumą priteisia iš atsakovės ieškovei dėl turėtų išlaidų stogo dangos įgijimui

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teismas vertina jog ieškovė įrodė, kad patyrė 1971,50 EUR išlaidų dėl dalies jai priklausančio pastato stogo remonto ir šią sumą priteisia ieškovei iš atsakovės kaip turtinę žalą patirtą dėl atsakovės veiksmų (neveikimo). Kitoje dalyje ieškovės reikalavimo priteisti turtinę žalą dėl stogo remonto netenkina kaip neįrodyto (CPK 178 str.).

Teismas taip pat pasisako, kad byloje pateikti antstolių Svajonės Žukaitienės ir Artūro Auglio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai.

Antstolio Artūro Auglio byloje pateiktame faktinių aplinkybių konstatavimo, protokole fiksuota, 2020-03-16 atvykus adresu (duomenys neskelbtini), jog pastatas esantis (duomenys neskelbtini) yra be stogo dangos. Ant pastato su užrašu (duomenys neskelbtini) pakavimo medžiagos“ (duomenys neskelbtini) stogo yra skardos ir medienos konstrukcijų dalys ir stogo danga yra apgadinta (pastato (duomenys neskelbtini)). Antstolis faktinę padėtį fiksavo nuotraukomis (DOK 52009, 2022-12-14).

Antstolė Svajonė Žukaitienė faktinių aplinkybių konstatavimo protokole taip pat situaciją fiksavo nuotraukomis, teismui teikė informaciją , kad neskaičiavo kiek stogo dangos lakštų pakeista pastato (duomenys neskelbtini).

Teismas pasisako, kad faktinių aplinkybių konstatavimas buvo vykdomas šalių iniciatyva, antstolis A. Auglys pagal ieškovės užsakymą, antstolė S. Žukaitienė pagal atsakovės užsakymą, faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose užfiksuotos skirtingos aplinkybės ir jie neturi tiesioginės reikšmės nustatant patirtos žalos dydį.

Dėl negautų pajamų

Negautas pajamas ieškovė įrodinėja pateiktais į bylą 2019 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaita, įmonės darbo laiko apskaitos žiniaraščio išrašu, suvestinių duomenų apie vienkartinę pakuotę išrašu, ekonominės ekspertizės išvada, kurioje pasisakoma, jog per 51 valandą įmonė dėl prastovos negavo 8821,94 Eur pajamų. Ieškovė negautas pajamas motyvavo tuo, jog ieškovė yra nepertraukiamą gamybą vykdanti įmonė, kurios didžiąją dalį produkcijos sudaro plastikinės pakuotės, bei tuo, kad dėl stogo apgadinimo gamybos procesas buvo sustabdytas 51 valandai ir šiuo laikotarpiu ieškovė nepagamino užsakytos produkcijos už 8821,94 Eur sumai.

Atsakovė nesutinka, kad gamyba buvo sustabdyta bent kokiam laikotarpiui, šią aplinkybė įrodinėja tuo, kad matė įjungtas šviesas, darbuotojus patalpose, tame tarpe ir gamybinėse bei toje vietoje kur buvo apgadintas stogas, tvirtina, kad kritulių nebuvo ir negalėjo per stogą apgadintą varvėti bei kelti grėsmę staklėms ir gamybai.

Byloje pateikti anksčiau aptarti įrodymai dėl oro sąlygų matyti, kad 2020 m. kovo 13 d. kritulių nebuvo, kovo 14 d. atskiromis valandomis silpnai lijo ir silpnai snigo. Byloje esančiuose nuotraukose fiksuota sniego likučiai (pėdsakai) atskirose vietose.

Teismas jau pasisakė, kad dėl apgadinto stogo patalpos (duomenys neskelbtini), kurioje buvo vykdoma gamyba buvo reikalinga keisti dalį vėdinimo šachtų ir pro jas pratekėjo (pateko) drėgmė, todėl gamyba iš karto po stogo apgadinimo buvo sustabdyta, tai yra gamyba buvo sustabdyta 2020 m. kovo 13 d, naktį 3 val., 2020-03-14 dieną - 12 val., 2020-06-14 naktį -12val., 2020-03-15 dieną – 12 val., 2020-03-15 naktį - 12 val., tai yra viso 51 valandą (tokie duomenys pateikti ekspertei, ji juos nurodžiusi ekspertizės akte. Byloje atlikta teismo nutartimi paskirta ekonominė ekspertizė ir jos išvadų atsakovė neginčijo bei papildomos, pakartotinės ar kompleksinės ekspertizės neprašė atlikti. Ekspertizės metu ekspertė nustatė, kad dėl prastovos ieškovė negavo 8 8221,94 EUR pajamų bei 748,10 EUR grynojo pelno.

CK 6.249 str. 1 d. nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų.

Pagal Kasacinio teismo praktiką negautos pajamos, kaip nuostoliai, suprantami kaip grynasis pelnas. Jos neturi būti suprantamos kaip visos tikėtinos gauti iš asmens veiklos sumos, neatskaičius sąnaudų. Atskaičius iš visų pajamų (įplaukų) sąnaudas, gaunamas ikimokestinis pelnas. Nuo šios sumos atskaičius pelno mokestį pagal Pelno mokesčio įstatymą, asmeniui liktų grynasis pelnas, tai yra tai kuo būtų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus nutartis civilinėje byloje 3K-7-706/2016, 26 p., e3K-3-309-313/2018, 44 p.).

Teismas pasisako, kad ieškovė pateikė ekspertiniam tyrimui 2020 m. kovo 13-16 d. per 51 valandą nepagamintos turėtos pagaminti produkcijos ir jos vertės duomenis , tai yra nurodė, kad dėl prastovos negalėjo pagaminti 5935 kilogramų produkcijos už 8 821, 94 EUR (ekspertizės akto 3 lentelė). Ekspertė nurodo ir su tuo sutinka teismas, kad 2020 m. pirmo pusmečio grynasis pelningumas buvo 8,48 procento, taigi vertinant jog ieškovė būtų pagaminusi laikotarpiu kai nevyko, buvo sustabdyta gamyba, 51 valandai produkcijos 8 821,94 EUR sumai grynajam pelningumui esant 8,48 procento, negautos pajamos, kaip nuostoliai bus ne 8 821,94 EUR, bet 748, 10 EUR (8.821,94 EUR X8,48 procento:100 yra 748,10 EUR) ir teismas daro išvadą, kad ieškovės nuostoliai kaip negautos pajamos yra ne 8 821,94 EUR, bet 748,10 EUR ir šią sumą priteisia ieškovei iš atsakovės (CK 6.249 str. 1 d.).

Teismas pasisako, kad nei vienas įrodymas neturi teismui aukštesnės galios ir teismas juos vertina pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai neturi teismui iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (CPK 185 str.).

Pagal Kasacinio teismo praktiką ir CPK nuostatas ekspertizės aktas (išvados) yra vienas iš rašytinių įrodymų. Be to teismas pasisako, ekonominės ekspertizės išvadoje nenurodyta, kad ieškovė patyrė 8 821, 94 EUR nuostolius negautų pajamų pavidalu, o nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) dėl prastovos stogo remonto laikotarpiu 2020 m. kovo 13-16 dienomis negavo 8 821,94 EUR dydžio pajamų bei 748,10 EUR grynojo pelno ir kaip jau minėta pagal Kasacinio teismo suformuotą praktiką būtent grynasis pelnas ir yra vertinamas kaip nuostoliai negautų pajamų pavidalu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK) 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys tenkinamas iš dalies , bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai, tokia pačia tvarka skirstomos ir turėtos bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 98 str.). Byla nagrinėjama iš naujo Kasaciniam teismui panaikinus sprendimą ankstesnį, todėl skirstomos visos bylinėjimosi išlaidos byloje.

Ieškovės reikalavimai tenkinti 16,53 procento, taigi netenkinta 83,47 procentai ieškovės reikalavimų.

Ieškovė patyrė šioje byloje (nuo bylos iškėlimo momento) 8266 EUR bylinėjimosi išlaidų, atsakovė patyrė 3040 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Iš atsakovės ieškovei priteisiama 1366,37 EUR bylinėjimosi išlaidų (proporcingai tenkintų reikalavimų daliai – 16,53 procentai tenkinta).

Iš ieškovės atsakovei priteisiama 2537,49 EUR patirtų bylinėjimosi išlaidų (nes atmesta 83,47 procentai ieškovės reikalavimų, o atsakovė patyrė 3040 EUR bylinėjimosi išlaidų).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 -260 straipsniais, 263- 267 straipsniais, 268- 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį ir patikslintą ieškinį tenkinti dalinai.

Priteisti ieškovei UAB (duomenys neskelbtini), 1971,50 EUR turtinę žalą dėl stogo remonto ir 748,10 EUR negautų pajamų bei turėtų bylinėjimosi išlaidų 1366,37 EUR iš atsakovės B. T., asmens kodas, (duomenys neskelbtini)

Kitoje dalyje ieškinį ir patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB (duomenys neskelbtini), 2537,49 EUR bylinėjimosi išlaidų atsakovei B. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti valstybei iš ieškovės UAB (duomenys neskelbtini), ir atsakovės B. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 6, 53 Eur iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.