Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2021-12-31 · Baudžiamoji byla Nr. e1-3570-957/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2021-12-31
Bylos Nr.
e1-3570-957/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Marijus Kursevičius
Kaltinamasis
R. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-3570-957/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23858-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.14.10.1; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 31 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Dainiaus Kunigėlio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ montuotoju, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. K. laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 12 d. 22.00 val. iki 2021 m. birželio 13 d. 12.30 val. būdamas išnuomotuose apartamentuose, priklausančiuose A. M., adresu (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu būdu tyčia sugadino svetimą turtą, tai yra sulaužė dvejas duris 150 eurų bendros vertės, sulaužė antikvarinį krėslą 150 eurų vertės, įlaužė baro stalviršį 150 eurų vertės, nuplėšė užuolaidas 40 eurų vertės, sulaužė slenkstį į terasą 50 eurų vertės, įskėlė kambario sieną 50 eurų vertės, tokiu būdu sugadino svetimą A. M. priklausantį 590 eurų vertės turtą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis R. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2021 m. birželio 12 d. jo vardu buvo užsakyti išnuomoti apartamentai adresu (duomenys neskelbtini). Apmokėjimą už apartamentus jo prašymu atliko draugė E. F. iš savo banko sąskaitos. Apie 22 val. atvyko minėtu adresu, paskambino telefonu pasiaiškinti kur gali paimti raktus, iš kokio tel. numerio skambino, neprisimena, apartamentuose buvo su pažįstamais draugais R., D., S. ir S., pavardžių jų nežino, kontaktinių telefonų neturi, kadangi šiuo metu su tais pažįstamais draugais jau nebendrauja. Ten vartojo alkoholinius gėrimus, paskui apie 12 val. nakties pažįstami draugai visi išvažiavo. Jis liko ten vienas. Tuo metu jis draugavo su drauge E. ir tą vakarą jie susipyko, jos apartamentuose nebuvo, bet jie susipyko bendraujant telefonu, jį metė, todėl jis labai supyko. Nakties metu, laiko tiksliai neprisimena, tuo metu buvo stipriai neblaivus, jam užėjo pykčio priepuolis dėl to, kad mergina jį metė ir jis pradėjo laužyti apartamentuose buvusius daiktus. Jis buvo labai neblaivus ir visko gerai neprisimena, bet apartamentuose daugiau tikrai nieko nebuvo, jis ten liko vienas, iš pykčio pradėjo viską daužyti. Ką tiksliai sulaužė ir sugadino jis pasakyti negali, kadangi neprisimena. Bet tai galėjo būti įtarime nurodyti daiktai: dvejos durys, krėslas, stalviršis, užuolaidos, slenkstis, bei apdergė vonią ir kriauklę. Ryte jis atsikėlė ir greitai išvažiavo iš minėtų apartamentų. Tuo metu neįsidėmėjo ką jis apgadino. Sutinka visiškai su pareikštu įtarimu. Labai gailisi, kad taip atsitiko, norėtų atsiprašyti nukentėjusiojo, atlyginti padarytą žalą. Sutinka su padaryta žala. Prašo leisti žalą atlyginti dalimis, yra dirbantis ir galėtų žalą atlyginti per 6 mėnesius. Visos sumos šiuo metu sumokėti negali, bet dalimis pažada atlyginti žalą. Kitos apklausos metu papildomai nurodė, kad įsipareigoja atlyginti nukentėjusiajam A. M. padarytą žalą 890 eurų. Žalą atlygins dalimis per du mėnesius. Dalį sumos 450 eurų atlygino 2021 m. gruodžio 20 d., likusią dali įsipareigoja atlyginti dalimis per du mėnesius iki 2022 m. vasario 20 d.

Nukentėjusysis A. M. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad R. K. išsinuomojęs jam priklausančius apartamentus, adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 12 d. 22.00 val. iki 2021 m. birželio 13 d. 12.30 val. apartamentuose tyčia sugadino jo turtą, tai yra sulaužė dvejas duris 150 eurų vertės, sulaužė antikvarinį krėslą 150 eurų vertės, įlaužė baro stalviršį 150 eurų vertės, suplėšė užuolaidas 40 eurų vertės, sulaužė slenkstį į terasą 50 eurų vertės, įskėlė kambario sieną 50 eurų vertės, sugadino bendrai 590 eurų vertės turtą. Po įvyko apartamentus sutvarkė pats. Pats asmeniškai sutaisė sulaužytus daiktus, t. y. sutaisė dvejas duris, buvo sulaužyta medinių durų, lenta, kurią jis paskui pakeitė kita, taip pat buvo sulaužyta kitų durų spyna, kurią jis paskui pakeitė kita, nulaužė antikvarinio krėslo nugaros dalį, po įvykio jis krėslą suremontavo baldininkas, taip pat įtvirtino stalviršį, kuris buvo įskilęs, pirko statybines medžiagas, remontavo minėtus daiktus pats, užuolaidos buvo suplėšytos, todėl jas išmetė ir nusipirko kitas. Čekių išsisaugojęs neturi. Taip pat patyrė taip pat dar neturtinę žalą, kurią vertina 300 eurų. Po įvykio negalėjo iškarto nuomoti apartamentų kitiems asmenims, patyrė 300 eurų žalą, turėjo įdėti daug darbo, kad sutvarkytų apartamentus, pataisytų sulaužytus daiktus, sutvarkė apdergtą vonia ir kriauklę. Dėl šio įvykio turėjo daug nemalonumų, patyrė stresą. Bendrai vertina, kad jam padaryta 890 eurų žala. Sutinka, kad R. K. jam atlygintų padarytą žalą 890 eurų dalimis per du mėnesius. Su R. K. sutarta, kad jis jam 2021-12-20 atlygino 450 eurų, jis įsipareigoja atlyginti likusią sumą 440 eurų per du mėnesius nuo šios dienos 2021-12-20 iki 2022-02-20. Pinigus pervestų į jo banką sąskaitą.

Liudytoja E. F. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad lietuvių kalbą moka, vertėjas jai nereikalingas. Paaiškina, kad savo telefone turi programėlę „Airbnb“, todėl pažįstamas R. K. su savo draugais paprašė jos apmokėti apartamentų nuomą adresu (duomenys neskelbtini). Ji sutiko ir iš savo banko sąskaitos sumokėjo už apartamentų nuomą. R. K. su savo draugų kompanija, už apartamentus jai atidavė grynais pinigais. Ji šiuo metu tiksliai negali pasakyti draugų vardų ir pavardžių. Ji pati apartamentuose įvykio metu nebuvo, kas apgadino daiktus ji nematė ir nežino. Už apartamentus sumokėjo, nes jos paprašė pažįstami. Kas įvykio dieną buvo apartamentuose nurodyti negali.

Iš 2021 m. birželio 14 d. A. M. pareiškimo matyti, kad R. K. laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 12 d. 22.00 val. iki 2021 m. birželio 13 d. 12.30 val. išnuomotuose apartamentuose, priklausančiuose A. M., adresu (duomenys neskelbtini), tyčia sugadino svetimą turtą, tai yra sulaužė dvejas duris, sulaužė antikvarinį krėslą, įlaužė baro stalviršį, nuplėšė užuolaidas, sulaužė slenkstį į terasą, įskėlė kambario sieną, buvo apdergta vonia ir kriauklė, dingo raktai nuo apartamentų. A. M. padaryta 890 eurų žala.

Iš 2021 m. lapkričio 15 d. R. K. prisipažinimo matyti, jog jis pripažino sugadinęs nukentėjusiojo turtą.

Iš 2021 m. lapkričio 30 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtos ir aprašytos nukentėjusiojo pateiktos nuotraukos, kuriose fiksuoti turto sugadinimai.

Iš 2021 m. gruodžio 20 d. R. K. įsipareigojimo matyti, kad jis įsipareigoja padarytą žalą 890 eurų per 2 mėnesiu nuo 2021 m. gruodžio 20 d. į nukentėjusiojo A. M. nurodytą banko sąskaitą.

Motyvuojamoji dalis

R. K. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Turto sugadinimo objektyvioji pusė pasireiškia alternatyviais veiksmais – svetimo turto sunaikinimu arba sugadinimu, dėl ko turtas tampa nebetinkamas naudoti pagal paskirtį, o subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine ir netiesiogine tyčia, t. y. būtina įrodyti, kad asmuo savo veiksmais siekia tikslo – sugadinti ar sunaikinti svetimą turtą. Numatytas svetimo turto sunaikinimas reiškia, kad turto vertė iki sunaikinimo viršijo 5 MGL dydį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-324-303/2015, 2K-355-976/2015 ir kt.). Taigi atsakomybė pagal šio straipsnio 1 dalį kyla sunaikinus ar sugadinus svetimą turtą, kurio vertė viršija 5 MGL (250 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 250 MGL (12 500 Eur) dydžio sumos.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą sprendžia, kad R. K. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Kaltinamasis R. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2021 m. birželio 12 d., padedant draugei išsinuomojo apartamentus adresu (duomenys neskelbtini). Ten vakarojo su draugais. Draugams išvykus jis liko vienas. Tą vakarą jis susipyko su drauge, kurį jį paliko, todėl jis susinervino ir iš pykčio pradėjo laužyti apartamentuose buvusius daiktus. Tiksliai daiktų dabar nepamena, tačiau tai gali būti įtarime nurodyti daiktai: dvejos durys, krėslas, stalviršis, užuolaidos, slenkstis. Taip pat jis apdergė vonią ir kriauklę. Tokie kaltinamojo parodymai esminėse aplinkybėse atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto nukentėjusiojo duoti parodymai bei kita rašytinė bylos medžiaga. Štai iš nukentėjusiojo A. M. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, jog laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 12 d. 22.00 val. iki 2021 m. birželio 13 d. 12.30 jis išnuomojo jam priklausančius apartamentus R. K. Kitą dieną rado sugadintą turtą, tai yra sulaužytas dvejas duris 150 eurų vertės, sulaužytą antikvarinį krėslą 150 eurų vertės, sulaužytą baro stalviršį 150 eurų vertės, suplėšytas užuolaidas 40 eurų vertės, sulaužytą slenkstį į terasą 50 eurų vertės, įskeltą kambario sieną 50 eurų vertės, sugadintą bendrai 590 eurų vertės turtą. Dėl to patyrė ir 300 Eur neturtinę žalą. Iš esmės tokios aplinkybės nurodytos ir jo pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką. Pirmiau nurodytas įvykio aplinkybes detalizuoja byloje esančios fotonuotraukos. Minėti įrodymai vieni kitus papildo bei detalizuoja.

Pirmiau išdėstytų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, kad R. K. laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 12 d. 22.00 val. iki 2021 m. birželio 13 d. 12.30 val. būdamas išnuomotuose apartamentuose, priklausančiuose A. M., adresu (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu būdu tyčia sugadino svetimą turtą, tai yra sulaužė dvejas duris 150 eurų bendros vertės, sulaužė antikvarinį krėslą 150 eurų vertės, įlaužė baro stalviršį 150 eurų vertės, nuplėšė užuolaidas 40 eurų vertės, sulaužė slenkstį į terasą 50 eurų vertės, įskėlė kambario sieną 50 eurų vertės, tokiu būdu sugadino svetimą A. M. priklausantį 590 eurų vertės turtą, todėl R. K. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, R. K. pareiškė, kad sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, bei prašo skirti viešuosius darbus arba laisvės apribojimą, įsipareigoja atlyginti padarytą žalą.

Nukentėjusiajam 2021 m. gruodžio 22 d. buvo išsiųstas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo ji informuotas apie galimybę šį sprendimą apskųsti. Prašymų, skundų negauta.

Dėl R. K. skirtinos bausmės

Teismas, skirdamas bausmę R. K., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas nuosavybei, nusikalstama veika baigta, sugadintas turtas, priklausantis nukentėjusiajam, padaryta žala atlyginta iš dalies, tačiau R. K. įsipareigojo atlyginti žalą, o A. M. sutiko, kad likusi žalos dalis bus atlyginta per du mėnesius. Įvertinama ir kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį R. K. – yra jauno amžiaus, nevedęs, dirbantis, neteistas, veikos padarymo metu buvo baustas administracine tvarka. Pažymėtina, jog iš esmės R. K. nėra neigiama asmenybė, nėra pagrindo neabejotinai konstatuoti jo polinkį nusikalsti. Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat pirmiau aptartas kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam už jo padarytą nusikalstamą veiką įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, jos dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis, įpareigojant jį būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi gydymo įstaigose. Teismo vertinimu, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, ši bausmė atitiks teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimus ir bus pakankama BK 41 straipsnyje nustatytiems bausmės tikslams pasiekti.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam R. K. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu R. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Dėl susitarimo dėl žalos atlyginimo

Šioje byloje nukentėjusysis A. M. nepareiškė civilinio ieškinio, tačiau iš byloje esančio 2021 m. gruodžio 20 d. jo sutikimo dėl žalos atlyginimo terminų matyti, kad kaltinamasis iš 890 Eur dydžio žalos jau atlygino dalį, t. y. 450 Eur, o kitą dalį įsipareigojo atlyginti per du mėnesius nuo 2021 m. gruodžio 20 d. Tokia pozicija matyti ir iš kaltinamojo parodymų, taip pat iš jo 2021 m. gruodžio 1 d. įspraiegojimo. Todėl nagrinėjamu atveju, esant minėtam susitarimui, teismas jį tvirtina jame nurodytomis sąlygomis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam devynių (9) mėnesių laisvės apribojimo bausmę (be intensyvios priežiūros), įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi gydymo įstaigose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. K. paskirti galutinę šešių (6) mėnesių laisvės apribojimo bausmę (be intensyvios priežiūros), įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi gydymo įstaigose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Patvirtinti nukentėjusiojo A. M. ir kaltinamojo R. K. susitarimą dėl turtinės žalos atlyginimo susitarime nurodytomis sąlygomis ir nustatyti, kad nesumokėtą padarytos žalos atlyginimo dalį kaltinamasis R. K. nukentėjusiajam turi sumokėti per du mėnesius, skaičiuojant nuo 2021 m. gruodžio 20 d.

Kaltinamajam R. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Išaiškinti R. K., kad:

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-48 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu (jeigu paskirta) dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

2. Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

3. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Marijus Kursevičius