- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-13
- Bylos Nr.
- ATP-671-360/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-25-3-00324-2014-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Savinijus Katauskas
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo N. U. ir jo atstovo advokato M. M. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2014-08-11 nutarimo, kuriuo nutarta N. U. pripažinti, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 124¹ str.7 d. ir nubausti 30 Lt bauda, pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1d. ir nubausti 1250 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams ir trims mėnesiams. Remiantis ATPK 33 str., paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti galutinę subendrintą nuobaudą-1250 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams ir trims mėnesiams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. U. Kretingos rajono apylinkės teismo 2014-08-11 nutarimu nubaustas už tai, kad 2014 m. liepos 21 d. 8.45 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje vairavo automobilį NISSAN TERRANO valst.Nr.(duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis (1,44 promilės), tuo pažeidė KET 14 ir 16 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos 126 str. 1 d. ir 124¹ str. 7 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde N. U. ir jo atstovas advokatas M. M. prašo 2014-08-11 Kretingos rajono apylinkės teismo nutarimą panaikinti dėl nepagrįstai skirtos nuobaudos, kadangi bylą išnagrinėjo šališkas teismas bei netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, ir prašo bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Kad teismas šališkas pastarieji nurodė, jog nuo pat pirmo patekimo į teismą dienos, teismas vengė išspręsti N. U. faksu atsiųstą prašymą dėl bylos perdavimo pagal nuolatinę jo gyvenamąją bei darbo vietą, bei kad teismas spęsdamas pareikštų prašymų pagrįstumą atsisakė iškviesti į posėdį tiesioginius įvykio dalyvius. Be to, nutarime teismas turėjo konstatuoti, ar pakankamai byloje yra surinkta įrodymų, kurių pagrindu būtų galima tiksliai nustatyti visas įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju teismas pripažindamas N. U. kaltu dėl jam inkriminuotų pažeidimų, iš esmės vadovavosi policijos pareigūnų parodymais, nepagrįstai bei nemotyvuotai atsisakė sulaukti atsakymo į 2014-08-01 gynėjo prašymą, kurį pateikė Klaipėdos apskrities VPK viršininkui dėl informacijos bei dokumentu pateikimo, siekiant įsitikinti ar iš viso pareigūnai, tuo metu atliko jiems pavestas pareigas, ar buvo įtraukti prevencinės grupės sudėtį, ar turėjo spec. įrangą (žiūronus) bei įgaliojimus tikrinti alkotesteriu galimą pažeidėją, ar apie nustatytą pažeidimą informavo OVS pareigūną bei šį faktą pažymėjo patrulių veiklos ataskaitoje, duomenis apie telemetrinę, vaizdo ir garso įrangą ir kt. Be to nepagrįstai atmetė prašymus apklausti ir kitus įvykio liudytojus V. T. bei E. L., kurie buvo įvykio vietoje ir žino tikrąsias N. U. atvykimo pas E. L. priežastis.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininkas R. K. su N. U. ir jo atstovo advokato M. M. apeliacinio skundo motyvais nesutinka. Mano, kad apylinkės teismas išsiaiškino visas administracinio teisės pažeidimo aplinkybes ir priėmė teisiškai pagrįstą ir teisingą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apygardos teismas susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo byla, nustatė, kad 2014-07-21 Klaipėdos AVPK Kretingos r. PK vyresnysis patrulis R. L. surašė N. U. administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal 126 str.1d ir 124¹ str.7 d., kadangi N. U. pažeidė KET 14 ir 16 punktų reikalavimus. 2014-07-21 surašant N. U. administracinio teisės pažeidimo protokolą asmens paaiškinime N. U. nurodė „Nevairavau Nesutinku“ (b. l. 4).
Tarnybiniame pranešime Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono PK VPS PB vadas A. A. nurodė, kad 2014-07-21 Kretingos m. buvo vykdoma prevencinė priemonė, kurios tikslas - vairuotojų blaivumo kontrolė. Jam būnant ties (duomenys neskelbtini) namu naudojantis žiūronais pastebėjo, kaip automobilis Nissan - Terrano valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pamatęs policijos pareigūnus pristabdė automobilį ir pasuko į įvažiavimą ties J. J. g. 54 namu. Iš automobilio išlipo jį vairavęs vyras vilkintis juodus marškinėlius, pilkas kelnes ir dėvintis raudoną kepurę su snapeliu. Automobilyje daugiau asmenų nebuvo. Pranešus apie pastebėtą automobilį grupės vyresniajam R. K., kartu su kolega K. R., nedelsiant tarnybiniu automobiliu privažiavo prie sustojusio automobilio. Vyras pradėjo neigti vairavęs automobilį ir bandė įeiti į namo vidų. Pakvietus jį prieiti, jis nurodė, jog automobilis priklauso jam, tačiau blaivumą pasitikrinti atsisakė, nurodydamas, jog automobilį vairavo tame name gyvenantis pažįstamas. Nuėjus į namus, duris atidarė namo šeimininkas, kuris buvo basas ir segėsi kelnes. Vėliau automobilio vairuotojas sutiko pasitikrinti blaivumą ir jam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Pareigūnas R. L. surašė N. U. administracinio teisės pažeidimo protokolą (b. l. 5).
Tarnybiniame pranešime Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono PK VPS PB vyresnysis patrulis R. L. nurodė, kad 2014-07-21 dirbant kartu su vyriaus. patruliu R. B. iš PB vado A. A. gavo pranešimą, jog prie (duomenys neskelbtini) namo reikalingas alkotesteris. Atvykus nurodytu adresu A. A. nurodė, kad automobilį Nissan - Terrano valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairavo N. U.. Patikrinus jo blaivumą, buvo nustatytos 1,44 promilės. N. U. vairuotojo pažymėjimo nepateikė. Jam buvo surašytas ATPK pagal 126 str.1d. ir 124¹ str.7d., kadangi pažeidė KET 14 ir 16 punktų reikalavimus (b. l. 6).
Teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas A. A. patvirtino, jog gerai matė, kad automobilį vairavo tas pats asmuo, kurį privažiavus rado stovintį prie automobilio. Kitų asmenų šalia automobilio nebuvo (b. l. 42-43).
Teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas K. R. nurodė, kad dirbant kartu su A. A., šis paprašė nuvežti iki automobilio, kuris ką tik pasuko iš kelio. Privažiavus prie automobilio, prie jo buvo vyriškis, kuris nurodė, kad automobilio nevairavo, o jį vairavo asmuo iš to namo. Daugiau asmenų, prie automobilio nebuvo. Nuėjus pas asmenį, šiam atidarius duris, žmogus nesuprato, apie ką kalbama, tai yra nesuprato, ko atėję žmonės nori. (b. l. 43).
Liudytojas R. B. teismo posėdžio metu parodė, kad tą dieną buvo vykdoma priemonė vairuotojų blaivumui tikrinti. Gavę pranešimą, jog įtarimas neblaivus vairuotojas, nuvyko nurodytu adresu. A. nurodė vairuotoją, kuris vengė tikrintis blaivumą. Vairuotojas prašė nerašyti protokolo, jam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Kolega surašė protokolą, ant kurio asmuo pasirašė, bet paaiškino, jog vairavo ne jis (b. l. 43).
Teismo posėdyje N. U. atsisakė duoti parodymus, nurodydamas, jog teismas yra šališkas, neišsamiai tiria bylos aplinkybes, nepagrįstai atmeta prašymus (b. l. 44). Tokie N. U. veiksmai vertintini, kaip siekimas išvengti administracinės atsakomybės.
Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tai pamatiniai administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo principai.
Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo priimtu sprendimu ir mano, kad procesas ir duomenų rinkimas negali tęstis be galo, privalu vadovautis įrodymų pakankamumo, protingumo, ekonomiškumo, efektyvumo principais. Visi veiksmai ir duomenys šioje byloje atlikti ir surinkti, jų pakanka teisėtam ir pagrįstam sprendimui priimti. O skunde nurodyti veiksmai ir duomenys, kuriuos reiktų atlikti arba gauti atnaujinus tyrimą, neduotų jokio rezultato ir nepagrįstai vilkintų tyrimą.
Apygardos teismas mano, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai ir motyvai, kad teismui nepateikta medžiaga dėl ko teismas neišsiaiškino ar pareigūnai iš vis tą dieną atliko jiems pavestas funkcijas, ar turėjo teisę turėti spec. priemones, ar apie nustatytą pažeidimą informavo operatyvaus valdymo skyriaus pareigūną, ar naudojo vaizdo ir garso įrangą ir kt. yra nepagrįsti, nes teismui nekilo abejonių, kad policijos pareigūnai galėjo atlikti funkcijas neturėdami tam įgaliojimų ir leidimo tam tikrų spec. priemonių turėjimui. Be to apie tai teismo posėdžio metu parodymus davė policijos atstovas R. K. (b. l. 43), bei patys pareigūnai, kurie atliko jiems pavestas funkcijas (b. l. 42-43). Apeliacinės instancijos teismas mano, kad tai būtų pertekliniai veiksmai ir duomenys ir jų gavimas neturėtų reikšmės bylos ištyrimui ir įrodymų vertinimui, o tai būtų bylos vilkinimas. Apylinkės teismo atsisakymą iškviesti pažeidėjo nurodytus liudytojus negalima vertinti kaip teismo šališkumo, nes kaip buvo minėta auksčiau teismas pats įvertina ar byloje pakanka faktinių duomenų ar kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti ir juos įvertinęs priima sprendimą.
Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad aukštesnysis teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog N. U. kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą įrodyta. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl aukštesnysis teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.
Esant aptartoms aplinkybėms, abejoti tuo, kad įvykio dieną automobilį vairavo ne N. U., o kitas asmuo, nėra jokio pagrindo, todėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2014-08-11 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nekeistinas ir nenaikintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas
nutaria:
Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 11 d. nutarimą palikti nepakeistą, N. U. ir jo atstovo advokato M. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.