- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-12
- Bylos Nr.
- e2A-541-368/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockevičius
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Tytus“
- Ieškovas
- Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei, „Tytus“
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tytus“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2217-776/2022 pagal ieškovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Tytus“, dėl skolos už žemės nuomos mokestį priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Tytus“ 420,36 Eur skolą, 23,46 Eur delspinigius ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovė netinkamai vykdė pareigą mokėti nuomos mokestį už jai priklausančiais statiniais – 97/500 dalimis patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), ir patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiomis (duomenys neskelbtini) – užimtą valstybinę žemę. Ieškovė nurodė, kad atsakovei proporcingai nuosavybės teise priklausančios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), dalies plotui tenka 0,0129 ha užstatyto pastato ploto (741 kv. m (pastato, kuriame yra patalpa, užstatytas pastato plotas) × 45,15 kv. m (atsakovei nuosavybės teise priklausančios dalies bendras plotas) / 259,10 kv. m (bendras pastato plotas, kuriame yra patalpa) = 129,12 kv. m = 0,0129 ha) ir kad, atsakovei 2020 m. lapkričio 12 d. sumokėjus 256,93 Eur sumą, liko nesumokėti 0,74 Eur delspinigiai už 2017 m., už 2018-2020 m. skola po 84,24 Eur ir delspinigiai po 4,56 Eur, t. y. iš viso 252,72 Eur skola ir 14,42 Eur delspinigiai. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovei nuo 2015 m. buvo skaičiuojamas valstybinės žemės nuomos mokestis už patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), užimtą valstybinę žemę, ieškovė nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2015 m. iki 2019 m. sumokėjo, tačiau už 2020 m. nesumokėjo 167,64 Eur nuomos mokesčio ir 9,04 Eur delspinigių.
3. Atsakovė UAB „Tytus“, nesutikdama su ieškiniu, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė sutiko, kad turi pareigą mokėti jai priklausančiais statiniais užimtos valstybinės žemės nuomos mokestį, tačiau atsakovė nesutiko su ieškovės apskaičiuotu valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžiu už patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), dalimi užimtą valstybinę žemę. Atsakovė, remdamasi tuo, kad norint apskaičiuoti valstybinės žemės naudotojui tenkantį mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį, kai įsigyta tik dalis pastato, reikia apskaičiuoti įsigytos patalpos ploto dalį visame pastate ir atitinkamai tokiai patalpai tenkančią užstatyto statinio ploto dalį, nesutiko su ieškovės bendro pastato ploto vertinimu bei atitinkamai atsakovės naudojamo valstybinės žemės ploto skaičiavimu. Atsakovė paaiškino, kad pastatas – automatinė telefonų stotis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esanti (duomenys neskelbtini), kuriame yra atsakovei nuosavybės teise priklausanti dalis patalpos, yra nebaigtas statyti (baigtumo procentas – 49 procentai) ir Nekilnojamojo turto registre įregistruota tik 259,10 kv. m. nebaigtame statyti pastate, o tai lemia, kad įregistruotas pastato plotas yra ženkliai mažesnis už realų pastato plotą. Atsakovės nuomone, kadangi pastato užstatytas plotas yra 741 kv. m, įvertinus aplinkybę, kad pastatas yra trijų aukštų, bendras pastato plotas galėtų būti apie 2 223 kv. m, ir būtent nuo šio bendro pastato ploto turėtų būti skaičiuojama atsakovei priklausančios patalpos dalies ir viso bendro pastato plotų santykis. Atsakovė aplinkybę, kad jai skaičiuojamas neteisingo dydžio valstybinės žemės nuomos mokestis grindė ir tuo, kad likusių 403/500 dalių patalpų savininkei Telia Lietuva, AB pagal valstybinės žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį nuomojama 0,0146 ha ploto dalis, t. y. vos 0,0017 ha daugiau nei atsakovei, nors atsakovei priklauso daugiau nei keturis kartus mažesnė patalpos dalis. Atsakovė taip pat nesutiko, kad ieškovė turėjo teisę apskaičiuoti valstybinės žemės nuomos mokestį už penkerių metų laikotarpį (t. y. už laikotarpį nuo 2015 m. iki 2020 m.), nes pranešimas dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę buvo pateiktas tik 2020 m. rugpjūčio 24 d., mokestis apskaičiuotas remiantis teisės aktu, kuris įsigaliojo 2018 m.
4. Išvadą byloje teikianti institucija – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad atsakovei, kuri nėra sudariusi valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurie užstatyti jai nuosavybės teise priklausančiais statiniais, nuomos sutarčių, teisės aktai numato pareigą mokėti valstybinės žemės sklypo naudotojo mokestį. Išvadoje taip pat nurodyta, kad ieškovė teisingai apskaičiavo mokėtino mokesčio dydį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2022 m. birželio 10 d. sprendimu, ieškinį tenkindamas visiškai, priteisė iš atsakovės UAB „Tytus“ ieškovei Šiaulių miesto savivaldybės administracijai 420,36 Eur skolą, 23,46 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 443,82 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2022 m. vasario 3 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei iš atsakovės UAB „Tytus“ priteisė valstybei 17,00 Eur žyminį mokestį.
6. Teismas vertino, kad atsakovė naudojasi valstybinės žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), dalimis, reikalingomis jai nuosavybės teise priklausančioms patalpoms eksploatuoti, taigi yra valstybinės žemės naudotoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 11 dalies prasme. Atsakovė nėra sudariusi valstybinės žemės numos sutarčių, todėl iki nuomos ar pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo turi įstatymine pareigą mokėti žemės nuomos mokestį. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl atsakovės pareigos mokėti mokestį už valstybinės žemės naudojimą ir taikytino mokesčio 4 procentų tarifą.
7. Priešingai nei nurodė atsakovė, teismas sprendė, kad ieškovė turėjo teisę apskaičiuoti nuomos mokestį už valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies naudojimą už einamuosius ir penkerius ankstesnius mokestinius metus bei teisėtai vadovavosi Taisyklių nuostatomis. Ieškovė, negavusi iš atsakovės valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėtojo deklaracijos, apskaičiavo mokestį už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. bei patikslintus 2015-2019 m. pranešimus apie valstybinės žemės nuomos mokestį ir 2020 m. pranešimą apie valstybinės žemės nuomos mokestį pateikė atsakovei. Ieškovė, vadovaudamasi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, patvirtinančiais, kad atsakovei iš 232,74 kv. m bendro ploto negyvenamosios patalpos nuosavybės teise priklauso 45,15 kv. m, kad pastato, kuriame yra patalpa, užstatytas plotas sudaro 741 kv. m , bei kad bendras pastato, kuriame yra patalpa, plotas sudaro 259,10 kv. m, apskaičiavo, kad užstatyto ploto dalis, tenkanti atsakovės proporcingai nuosavybės teise priklausančių patalpų daliai, yra 0,0129 ha. Pagal nustatytą mokestinę vertę ir pritaikytą 4 procentų tarifą mokėtinas mokestis už 0,0129 ha dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimą 2015-2019 m. sudarė po 84,24 Eur bei 2020 m. taip pat sudarė 84,24 Eur. Ieškovė atsakovei taip pat apskaičiavo mokestį už žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies naudojimą: 2015 m. – 54,55 Eur, 2016 m. – 177,20 Eur, 2017 m. – 162,80 Eur, 2018 m. – 165,20 Eur, 2019 m. – 167,60 Eur ir 2020 m. – 167,60 Eur.
8. Teismas akcentavo, kad ieškovei, skaičiuojant mokestines prievoles už valstybinės žemės naudojimą, ji privalo vadovautis suformuoto sklypo duomenimis ir skaičiuojama tai sklypo daliai, kuri tenka kiekvienam naudotojui proporcingai pagal kiekvieno bendraturčio valdomą pastatų (patalpų), statinių dalį jų užimame žemės sklype, nes tai yra objektyvus duomuo, gautas ir žinomas iš Nekilnojamojo turto registro. Nesant teisinio reglamentavimo dėl susiklosčiusios situacijos, ieškovė negali taikyti atsakovės nurodyto mokesčio apskaičiavimo, kai įvertinus, kad pastatas yra 3 aukštų ir jo užstatymo plotas yra 741 kv. m, gaunamas 2 223 kv. m bendras pastato plotas. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad esant tokiai išimtinei situacijai, ieškovė tinkamai taikė galiojančią nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką ir tinkamai apskaičiavo atsakovės mokėtiną mokestį už žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies nuomą.
9. Nors atsakovė pateikė duomenis ir juos pagrindžiančius įrodymus, kad likusių 403/500 dalių patalpų savininkei Telia Lietuva, AB pagal valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį nuomojama, tik 0,0146 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis, tačiau, teismo vertinimu, tai nepaneigia ieškovės atlikto apskaičiavimo teisingumo.
10. Nustatyta, kad atsakovė 2020 m. lapkričio 12 d. ieškovei sumokėjo 256,93 Eur (mokėjimo paskirtyje nurodyta skolos dengimas). Pagal Taisyklių 28 punktą mokesčių mokėtojų sumokėtos sumos pirmiausia skiriamos nesumokėto nuomos mokesčio delspinigiams dengti ir nesumokėtam nuomos mokesčiui dengti pradedant nuo anksčiausiai susidariusiųjų. Likusia suma dengiamas nuomos mokestis, kurio mokėjimo terminas nepasibaigęs. Kadangi ieškovė padengė atsakovės susidariusius delspinigius ir skolą už valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies naudojimą (505,44 Eur - 256,93 Eur = 248,51 Eur), liko nesumokėtas nuomos mokestis už šio žemės sklypo dalį už 2018-2020 m. po 84,24 už kiekvienus metus (iš viso 252,72 Eur) ir 0,74 Eur delspinigiai už 2017 m. ir po 4,56 Eur už 2018-2020 m. (iš viso 14,44 Eur delspinigių) bei 167,64 Eur mokestis už valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies naudojimą už 2020 m. ir 9,04 Eur delspinigiai. Iš viso atsakovės skola ieškovei už valstybinės žemės sklypų dalių, reikalingų atsakovei priklausančių patalpų (jų dalių) eksploatavimui, sudaro 420,36 Eur, bei yra susidarę 23,46 Eur delspinigiai. Atsižvelgdamas į tai, teismas ieškovės ieškinį tenkino visiškai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
11. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Tytus“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Apeliantė nurodo, kad šiuo atveju susiklostė situacija, kai Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nesutinka sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį, kadangi pastatas yra nebaigtas statyti, pastato bendrasavininkiai nevykdo savo pareigos atlikti kadastrinių matavimų ir įsiregistruoti nuosavybės teises, o ieškovė šioje byloje iš atsakovės reikalauja priteisti įsiskolinimą už didesnę nei realiai naudojamą valstybinės žemės sklypo dalį.
11.2. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, vadovavosi ne įrodymus ir įrodinėjimą reglamentuojančiais teisės principais ir normomis, o prielaidomis, atitinkamai tokiu būdu pažeidė CPK 178 str., 185 str. 1 d. bei 263 str. 1 d.
11.3. Ieškovė nesiekia klausimo išspręsti iš esmės, t. y. peržiūrėti klaidingai apskaičiuotą nuomos mokesčio dydį. Norint apskaičiuoti valstybinės žemės naudotojui tenkantį mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį, kai įsigyta tik dalis pastato, reikia apskaičiuoti įsigytos patalpos ploto dalį visame pastate ir atitinkamai tokiai patalpai tenkančią užstatyto statinio ploto dalį.
11.4. Pastatas - automatinė telefonų stotis (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini)), esanti (duomenys neskelbtini), kuriame yra Bendrovei nuosavybės teise priklausanti dalis patalpos, yra nebaigtas statyti, baigtumo procentas – 49. Nurodytos aplinkybės lemia, kad šiai dienai nėra įregistruotas pilnas statybos baigtumas, kas lemia, kad įregistruotas pastato plotas yra ženkliai mažesnis už realų pastato plotą: vaizdinė medžiaga leidžia daryti prielaidą, jog bendras pastato plotas yra ženkliai didesnis nei šiai dienai įregistruotas plotas. Bendras įregistruotas pastato plotas (259,10 kv. m.) negali būti mažesnis už pastato užstatytą plotą (741 kv. m.). Tokiu būdu, esant pastato užstatytam plotui 741 kv. m., įvertinus aplinkybę, kad pastatas yra trijų aukštų, bendras pastato plotas galėtų būti apie 2 223 kv. m. (741 kv. m. x 3 aukštai), ir būtent nuo šio bendro pastato ploto turėtų būti skaičiuojama Bendrovei priklausančios patalpos dalies ir viso bendro pastato plotų santykis. Apeliantės įsitikinimu, aplinkybė, kad kitas ar kiti pastato savininkai nėra atlikę kadastrinių matavimų, negali lemti, kad atsakovė mokės ženkliai didesnį mokestį už naudojamą valstybinę žemę. Taip įtvirtinama teisinė nelygybė, kai atsakovė yra įpareigojama sumokėti mokestį ne tik už jos nuosavybės teise valdomos negyvenamos patalpos naudojama valstybinės žemės plotą, bet ir už kitų pastato bendraturčių, vengiančių sutvarkyti nuosavybės teises pagrindžiančius dokumentus, patalpų naudojamus valstybinės žemės plotus.
11.5. Atsakovei paskaičiuotas naudojamos valstybinės žemės mokestis negali būti iš esmės toks pats, koks paskaičiuotas bendrovei Telia Lietuva, AB, nuosavybės teise valdančiai keturis kartus didesnio ploto patalpos dalį tame pačiame pastate.
11.6. Apeliantei iki šiol nėra aišku, kokia ieškinio suma ir už kokį laikotarpį paskaičiuota dėl (duomenys neskelbtini) esančio žemės sklypo naudojimo. Teismas priteisdamas mokestį už naudojimąsi valstybinės žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), kai to neprašė ieškovė, peržengė ieškinio ribas, taip pažeisdamas CPK 265 str. 2 d.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Apeliantei nuosavybės teise nuo 2009-10-19 valdo patalpos esančios adresu (duomenys neskelbtini), 97/500 dalį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuo 2015-05-29 patalpas esančias adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios stovi ant valstybinės žemės, todėl jai kyla pareiga kiekvienais metais mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį.
12.2. Teismui buvo pateiktas aiškus ir pagrįstas valstybinės žemės nuomos apskaičiavimas, teismas tinkamai vertino valstybinės žemės nuomos teisinį reglamentavimą ir tinkamai vertino apeliantės pareigą mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį. Valstybinės žemės nuomos mokesčio dydis už faktinį žemės naudojimąsi nustatomas atsižvelgiant į faktiškai naudojamos žemės sklypo dalies dydį. Nuomos sutartis dėl valstybinės žemės nuomos su apeliante nebuvo sudaryta, dėl ko taikytas 4 proc. tarifas skaičiuojant nuomos mokestį, kai tuo tarpu, sudarius valstybinės žemės nuomos sutartį su valstybinės žemės patikėtiniu – Nacionaline žemės tarnyba, taikomas 0,81 proc. tarifas. Apeliantės manymas, kad ji turi mokėti pagal jo pateiktus skaičiavimus, nesudaro pagrindo nesilaikyti imperatyvių įstatymo normų dėl prievolės mokėti apskaičiuotą valstybinės žemės nuomos mokestį.
12.3. Šios bylos nagrinėjimo dalykas nėra aplinkybės, kokią valstybinės žemės sklypo dalį atsakovei pagal valstybinės žemės nuomos sutartį išnuomotų valstybinės žemės patikėtinis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
14. Byloje kilo ginčas dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio ir jo apskaičiavimo tvarkos.
Dėl naujų įrodymų prie bylos pridėjimo
15. Apeliantė prašo pridėti prie bylos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos raštą ir 2002-10-29 Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nutarimą Nr. 1720. Nurodoma, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini) (bendro 1426,77 kv. m. ploto) 2002-10-29 Nutarimo pagrindu perduotas Šiaulių miesto savivaldybės nuosavybėn, o šioje byloje Šiaulių miesto savivaldybės administracija pateikė ieškinį dėl skolos priteisimo skaičiuodama, jog bendras pastato plotas 259,10 kv. m., kai tuo tarpu pats ieškovas privalėjo žinoti apie dar 2002-10-20 Nutarime nurodytą 1426,77 kv. m. plotą, o Šiaulių miesto savivaldybė neįvykdė ir iki šiol nevykdo pareigos išviešinti pastato plotą. Dėl Šiaulių miesto savivaldybės neveikimo (bendrojo pastato ploto neišviešinimo) yra skaičiuojamas mokestis už naudojimąsi valstybine žeme nuo 259,10 kv. m. bendro ploto, kai tuo tarpu Nutarime nurodytas bendras plotas – 1426,77 kv. m. Apeliantė tvirtina, kad šie duomenys buvo gauti tik po civilinės bylos išnagrinėjimo, ir po apeliacinio skundo pateikimo.
16. CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, o pagal CPK 306 straipsnio 3 dalį kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikti motyvai, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau.
17. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2008). Taigi, apie priimto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą paprastai sprendžiama turint omenyje tik tuos duomenis, kuriuos turėjo pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą. Kita vertus, jei tam tikrų įrodymų nepateikimas pirmosios instancijos teisme buvo nulemtas teismo klaidos (pavyzdžiui, nepagrįsto atsisakymo priimti įrodymą) arba kai šalis įrodymo pateikti ankščiau negalėjo, tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme pateikti galima.
18. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-219/2019).
19. Visų pirma, atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad jos naujai teikiami įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Antra, atsakovei nuosavybės teise priklauso šiame nebaigtame statyti pastate esančios 232,74 kv. m bendro ploto negyvenamosios patalpos – telefono stoties patalpa, patalpa Nr. 1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 97/500 dalys pagal 2009 m. spalio 6 d. pirkimo–pardavimo sutartį, o teikiamas nutarimas yra priimtas 2002-10-29. Trečia, Nekilnojamojo turto registro duomenys įstatymo nustatyta tarka nėra paneigti, todėl vertinant tai, apeliantės teikiamas2002-10-29 Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nutarimas Nr. 1720 neturės įtakos sprendžiant šalių ginčą, todėl jį atsisakytina priimti.
20. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2022-07- raštą Nr. 31SD-(14.31.1 37 E.) teismas prideda prie bylos ir vertiną jį visų įrodymų kontekste.
Dėl ginčo esmės
21. Apeliantė apeliaciniame skundo nurodo, kad niekada neneigė pareigos mokėti mokestį už naudojimąsi valstybine žeme, tik nesutinka su ieškovės apskaičiuotu valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžiu už patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), dalimi užimta valstybinėje žemėje. Apeliantė atsižvelgdama į tai, kad likusių 403/500 dalių patalpų savininkei Telia Lietuva, AB pagal valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį nuomojama, tik 0,0146 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis, tokiu būdu bando paneigti ieškovės atlikto apskaičiavimo teisingumą. Su tokia apeliantės dėstoma pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
22. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad valstybinės žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), yra užstatytas nebaigtu statyti (baigtumas 49 procentai) trijų aukštų pastatu – automatinė telefonų stotis, policijos komisariatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Viso pastato kadastro duomenys nenustatyti, tačiau šiuo metu yra įregistruotas jo bendras 259,10 kv. m plotas, nurodant, kad likusios dalies vidaus patalpų kadastriniai matavimai neatlikti. 2009 m. spalio 6 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu atsakovei nuosavybės teise priklauso šiame nebaigtame statyti pastate esančios 232,74 kv. m bendro ploto negyvenamosios patalpos – telefono stoties patalpa, patalpa Nr. 1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 97/500 dalys. Likusios 806/1000 (arba 403/500) šios patalpos dalys priklauso Telia Lietuva, AB, kuriai 2002 m. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. N29/02-0255 pagrindu yra išnuomota 0,0146 ha dalis valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), o valstybinės žemės sklypo dalies, reikalingos atsakovės pastato daliai eksploatuoti, nuomos sutartis su atsakove nėra sudaryta. Atsakovei 2015 m. gegužės 19 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu taip pat priklauso negyvenamoji patalpa – grožio salonas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esanti (duomenys neskelbtini), kuri yra pastate, kuris stovi ant valstybinės žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), tačiau valstybinės žemės sklypo dalies, reikalingos atsakovės pastato daliai eksploatuoti, nuomos sutartis su atsakove taip pat nėra sudaryta. Ieškovė, 2020 m. nustačiusi, kad atsakovei nuo 2009 m. nuosavybės teise priklauso dalis negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), patikslino atsakovės už valstybinės žemės naudojimą už laikotarpį nuo 2015 m. iki 2020 m. mokėtiną mokestį, įtraukdama pagal jos skaičiavimus už atsakovės naudojamą 0,0129 ha dalį valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), mokėtiną mokestį, tačiau atsakovė viso ieškovės apskaičiuoto valstybinės žemės naudojimo mokesčio nesumokėjo.
23. Byloje nustatyta, kad atsakovei UAB „Tytus“ nuosavybės teise nuo 2009-10-19 valdo patalpos esančios adresu (duomenys neskelbtini), 97/500 dalį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuo 2015-05-29 patalpas esančias adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios stovi ant valstybinės žemės. Apeliantė nesutinka su ieškovės bendro pastato, esančio (duomenys neskelbtini), ploto vertinimu bei atitinkamai atsakovo naudojamo valstybinės žemės ploto skaičiavimu, esminiu argumentu nurodydama, kad šiuo atveju susiklostė situacija, kai Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nesutinka sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį, kadangi pastatas yra nebaigtas statyti, pastato bendrasavininkiai nevykdo savo pareigos atlikti kadastrinių matavimų ir įsiregistruoti nuosavybės teises, o ieškovė šioje byloje iš atsakovės reikalauja priteisti įsiskolinimą už didesnę nei realiai naudojamą valstybinės žemės sklypo dalį.
24. Valstybinė žemė yra valstybės ilgalaikis materialusis turtas (Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Viešoji nuosavybė skirta viešiesiems poreikiams tenkinti. Viešosios nuosavybės teisės subjektai (valstybė ir savivaldybės) nuosavybės teises įgyvendina atitinkamų institucijų pagalba, todėl viešosios nuosavybės teisės įgyvendinimas reguliuojamas imperatyviomis įstatymų leidėjo įtvirtintomis nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 6 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-331-403/2019). Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 11 punktas numato, jog žemės naudotojas – tai žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, užsienio organizacija, juridinio asmens ar užsienio organizacijos filialas, kurie naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimų, sandorių ar kitu teisiniu pagrindu. Teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, teisės aktuose nustatyta tvarka ją nuomoti ar pirkti yra įstatyminė teisė (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas, 10 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vienareikšmiškai yra pasisakęs, kad ta aplinkybė, jog valstybei priklausantis žemės sklypas yra užimtas asmeniui nuosavybės teise priklausančiais pastatais, patvirtina faktinę aplinkybę, kad asmuo faktiškai naudojasi žemės sklypu ir patvirtina asmens pareigą mokėti nuomos mokestį už jam priklausančiais statiniais užimtą žemę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2010). Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems žemę administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis žemės reformos metu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka už naudojimąsi žeme iki nuomos ar pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo moka žemės nuomos mokestį, išskyrus už žemę, perduotą naudotis panaudai.
25. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies nuostatą įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimas Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ (toliau – Nutarimas), kurio 3 punkte įtvirtinta, kad savivaldybės, kurios teritorijoje yra naudojami valstybinės žemės sklypai, taryba nustato konkretų žemės nuomos mokesčio tarifą ir apie tai informuoja valstybinės žemės sklypų naudotojus.
26. Nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypus, išnuomotus ne aukciono būdu, ir už naudojamą valstybinę žemę, suteiktą teisės aktų nustatyta tvarka, arba už sklypus, kuriais naudotis leista valstybinę žemę administruojančių institucijų sprendimais, nesudarius valstybinės žemės nuomos sutarties, apskaičiavimo, mokėjimo, apskaitos, lengvatų taikymo, skolų pripažinimo beviltiškomis Šiaulių mieste tvarką nustato Nuomos mokesčio už valstybinę žemę apskaičiavimo, mokėjimo ir apskaitos taisyklės, patvirtintos Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. T-372 „Dėl Nuomos mokesčio už valstybinę žemę apskaičiavimo, mokėjimo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės). Taisyklių 16 punkte įtvirtina, kad, nustačius, kad buvo naudojamasi valstybine žeme, bet nebuvo pateikta mokėtojo deklaracija, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir finansų skyrius turi teisę reikalauti deklaruoti valstybinės žemės naudojimą ir apskaičiuoti nuomos mokestį nuo nekilnojamojo turto įsigijimo datos, bet ne ilgiau kaip už einamuosius ir penkerius ankstesnius mokestinius metus. Pagal Taisyklių 23 punktą nuomos mokestis už ankstesnius penkerius kalendorinius metus skaičiuojamas (ar perskaičiuojamas) pagal apskaičiavimo laikotarpiu galiojančią nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką ir galiojančius tarifus.
27. Šiuo atveju nuomos sutartis dėl valstybinės žemės nuomos su apeliante nebuvo sudaryta, dėl to taikytas 4 procentų tarifas skaičiuojant nuomos mokestį, kai tuo tarpu, sudarius valstybinės žemės nuomos sutartį su valstybinės žemės patikėtiniu – Nacionaline žemės tarnyba, taikomas 0,81 proc. tarifas. Taigi, byloje apeliantė neginčija nustatyto 4 procentų mokesčio tarifą, kuris taikomas tiems, kurie nėra sudarę žemės sklypų nuomos sutarčių.
28. Atsakovė naudojasi valstybinės žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), dalimis, reikalingomis jai nuosavybės teise priklausančioms patalpoms eksploatuoti, taigi yra valstybinės žemės naudotoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 11 dalies prasme. Atsakovė nėra sudariusi valstybinės žemės numos sutarčių, todėl iki nuomos ar pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo turi įstatymine pareigą mokėti žemės nuomos mokestį. Nors ir nėra atlikti kadastriniai matavimai ir nėra nustatytas bendras pastato plotas, tačiau ieškovei, skaičiuojant mokestines prievoles už valstybinės žemės naudojimą, ji privalo vadovautis suformuoto sklypo duomenimis ir skaičiuojama tai sklypo daliai, kuri tenka kiekvienam naudotojui proporcingai pagal kiekvieno bendraturčio valdomą pastatų (patalpų), statinių dalį jų užimame žemės sklype, nes tai yra objektyvus duomuo, gautas ir žinomas iš Nekilnojamojo turto registro. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad viso pastato, kuriame yra atsakovei nuosavybės teise priklausanti patalpos dalis, kadastriniai matavimai nėra atlikti ir nėra nustatytas bendras pastato plotas, tačiau ieškovei, skaičiuojant mokestines prievoles už valstybinės žemės naudojimą, ji privalo vadovautis suformuoto sklypo duomenimis ir skaičiuojama tai sklypo daliai, kuri tenka kiekvienam naudotojui proporcingai pagal kiekvieno bendraturčio valdomą pastatų (patalpų), statinių dalį jų užimame žemės sklype, nes tai yra objektyvus duomuo, gautas ir žinomas iš Nekilnojamojo turto registro. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis nustato, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tokia nuostata yra nurodyta ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.262 straipsnyje.
29. Atsižvelgiant į tai, kad VĮ Registrų centre neišviešinti pastato kadastro duomenys, nenurodytas teisingas bendras pastato plotas, nėra galimybės nustatyti koks yra bendras viso pastato patalpų plotas ir kiek tiksliai gali būti išnuomojama valstybinės žemės proporcingai UAB „Tytus“ nuosavybės teise valdomos patalpos plotui. Šiuo atveju reikšminga tai, kad Šiaulių skyriaus 2021 m. kovo 3 d. rašte Nr. 31SD-1190-(14.31.55.) buvo nurodyta, kad kartu su prašymu išnuomoti žemės sklypo dalį, apeliantė – UAB „Tytus“ turi pateikti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, nustatyta tvarka parengtą žemės sklypo planą su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje. Byloje nėra duomenų apie tai, kad tokius duomenis apeliantė būtų pateikusi, todėl neteisi atsakovė tvirtindama, kad dėl ieškovės – Šiaulių miesto savivaldybės neveikimo (bendrojo pastato ploto neišviešinimo) yra netinkamai skaičiuojamas mokestis už naudojimąsi valstybine žeme.
30. Taisyklės nereglamentuoja, kaip turėtų būti apskaičiuojama pastato dalies savininkui proporcingai tenkanti žemės sklypo dalis, jei nėra atlikti viso pastato kadastriniai matavimai. Nesant teisinio reglamentavimo dėl susiklosčiusios situacijos, ieškovė negali taikyti atsakovės nurodyto mokesčio apskaičiavimo, kai įvertinus, kad pastatas yra 3 aukštų ir jo užstatymo plotas yra 741 kv. m, gaunamas 2 223 kv. m bendras pastato plotas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad esant tokiai išimtinei situacijai, ieškovė tinkamai taikė galiojančią nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką ir tinkamai apskaičiavo atsakovės mokėtiną mokestį už žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies nuomą. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies nuomos mokesčio dydžio, jo apskaičiavimo tvarkos, vertino, ar ieškovė tinkamai taikė Taisyklių 20 punktą, nustatantį, kad, jeigu asmuo įsigijo ne visą statinį (pastatą), o jo dalį, apmokestinama užstatyto statinio (pastato) ploto dalis, tenkanti proporcingai įsigytų ar išsinuomotų patalpų daliai. Taigi, valstybinės žemės nuomos mokesčio dydis už faktinį žemės naudojimąsi nustatomas atsižvelgiant į faktiškai naudojamos žemės sklypo dalies dydį. Atsakovei, kuri nėra sudariusi valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurie užstatyti jai nuosavybės teise priklausančiais statiniais, nuomos sutarčių, teisės aktai numato pareigą mokėti valstybinės žemės sklypo naudotojo mokestį. Pritartina bylą nagrinėjusio teismo išvadai, kad esant tokiai išimtinei situacijai, ieškovė tinkamai taikė galiojančią nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką ir tinkamai apskaičiavo atsakovės mokėtiną mokestį už žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies nuomą. Apeliantė, nesutikdama su ieškovės nurodomu faktiškai naudojamu žemės (žemės sklypo (duomenys neskelbtini)) dydžiu bei paskaičiuotu žemės nuomos mokesčiu, tai paneigiančių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis).
31. Apeliantė nurodo, kad atsakovei paskaičiuotas naudojamos valstybinės žemės mokestis negali būti iš esmės toks pats, koks paskaičiuotas bendrovei Telia Lietuva, AB, nuosavybės teise valdančiai keturis kartus didesnio ploto patalpos dalį tame pačiame pastate. Kaip pagrįstai vertino pirmosios instancijos teismas, kad tarp Telia Lietuva, AB ir valstybinės žemės patikėtinio yra susiklostę valstybinės žemės nuomos teisiniai santykiai, todėl Telia Lietuva, AB tenkanti minėto žemės sklypo dalis yra apskaičiuota valstybinės žemės nuomos teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų pagrindu, tačiau šio ginčo atveju, ieškovė atlieka valstybinės žemės naudojimo mokesčio administratoriaus funkcijas ir apskaičiavusi mokėtiną mokestį praneša mokesčio mokėtojui apie pareigą sumokėti mokestį, o apeliantė, kaip valstybinės žemės sklypo dalies naudotoja, turi įstatyminę pareigą mokėti už naudojimąsi valstybine žeme apskaičiuotą mokestį. Šios bylos nagrinėjimo dalykas nėra aplinkybės, kokia valstybinės žemės sklypo dalis pagal valstybinės žemės nuomos sutartį yra išnuomota Telia Lietuva, AB ir koks jai mokestis yra skaičiuojamas.
32. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas priteisdamas mokestį už naudojimąsi valstybinės žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), kai to neprašė ieškovė, peržengė ieškinio ribas, taip pažeisdamas CPK 265 straipsnio 2 dalį. Su šiais deklaratyviais skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka, nes tiek ieškovės pareikšto ieškinio turinys bei pateikti įrodymai, tiek skundžiamo sprendimo turinys ir argumentai, patvirtinta atsakovės skolą tiek už valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies, tiek už valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies naudojimą.
33. Nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
34. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą tinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
35. Ieškovė nepateikė duomenų apie patirtas išlaidas ruošiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, todėl jos nepriteistinos.
Šiaulių apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.