- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-02-18
- Bylos Nr.
- 2-852-323/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06644-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Genovaitė Vaizgėlienė
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Atsakovas
- UAB „Autoblikas“
- Trečiasis asmuo
- UAB „PS Agentūra“
- Advokatai
- Gintaras Degimas
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Genovaitė Vaizgėlienė, sekretoriaujant Rimai Sankauskaitei, Ingridai Jušenkienei, dalyvaujant ieškovo atstovui M. B., atsakovo atstovams R. B., advokato padėjėjui Gintarui Degimui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui UAB „Autoblikas“ dėl nuostolių regreso tvarka atlyginimo, trečiasis asmuo UAB „PS Agentūra“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu kreipėsi į teismą, prašo teismo priteisti iš atsakovo 6861,41 Lt nuostolių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovui priklausanti Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė Mazda 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2009-08-06 Prancūzijoje sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta kita transporto priemonė Alfa Romeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad atsakovui priklausanti transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Taip pat nurodė, kad Prancūzijos nacionalinis draudikų biuras, būdamas išimtinai kompetetingas spręsti visus reikalus, susijusius su eismo įvykio šalyje taikomų teisės aktų aiškinimu ir žalų reguliavimu, sureguliavo eismo įvykio metu nukentėjusiųjų patirtą žalą, išmokėjo jiems eismo įvykio metu patirtą žalą bei pateikė transporto priemonės registracijos valstybės – Lietuvos – nacionaliniam draudikų biurui – ieškovui 1987,20 EUR (6861,41 Lt) reikalavimą. Vykdydamas teisės aktuose nustatytas pareigas ieškovas apmokėjo Prancūzijos nacionalinio draudikų biuro pateiktą reikalavimą dėl 1987,20 EUR (6861,41 Lt) žalos atlyginimo ir įgijo regreso teisę reikalauti iš atsakovo nuostolių atlyginimo (b.l. 25-27).
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, su ieškiniu nesutinka, prašo teismo ieškinį atmesti kaip pareikštą netinkamam atsakovui, bei taikyti sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą. Nurodė, kad veiklos nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu eismo įvykį sukėlęs automobilis Mazda 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo perduotas valdyti ir naudotis UAB „PS Agentūra“, 2009-08-06 eismo įvykį sukėlė minėtą automobilį vairavęs UAB „PS Agentūra“ vadovas Z. S. H. S.. Laiko, kad ieškovas ieškinį pareiškė netinkamam atsakovui, kadangi atsakovu byloje turi būti UAB „PS Agentūra“. Taip pat nurodė, kad ieškovas praleido sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą, todėl ieškinys atmestinas ir šiuo pagrindu (b.l. 62-63).
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašo teismo ieškinį tenkinti ieškinyje išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu. Papildomai paaiškino, jog tarp šalių susiklostė ne draudimo teisiniai santykiai, o deliktiniai teisiniai santykiai, kuriems taikomas sutrumpintas trejų, o ne vienerių metų senaties terminas, kuris skaičiuojamas nuo išmokos žalą atlyginusiam Prancūzijos draudikų biurui išmokėjimo dienos – 2011-08-31, todėl laiko, kad ieškinio senaties terminas byloje nepraleistas. Taip pat nurodė, kad tarp atsakovo ir trečiojo asmens sudarytos veiklos nuomos sutarties pagal savo esmę negalima laikyti išperkamosios nuomos sutartimi, kadangi joje nėra nuostatų, nustatančių, kad sumokėjus sutartyje nustatytą kainą, automobilį perims trečiasis asmuo UAB „PS Agentūra“ nuosavybės teise. Pažymėjo, kad minėtoje sutartyje numatyta pareiga nuomotojui grąžinti automobilį, sutarties šalys tik numatė galimybę sudaryti transporto priemonės pirkimo – pardavimo sandorį. Todėl laiko, kad ieškinys yra pareikštas tinkamam atsakovui, įrodytas byloje esančiais duomenimis, ir tenkintinas visiškai.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovai su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad veiklos nuomos sutarties pagrindu perdavė eismo įvykį sukėlusį automobilį valdyti ir naudotis trečiajam asmeniui, kuris pagal sutartį įsipareigojo apdrausti transporto priemonę. Be to, nors sutartis pavadinta veiklos nuomos sutartimi, tačiau netikslaus pavadinimo nurodymas nereiškia, kad negalima remtis tos sutarties sąlygomis. Pažymėjo, kad tarp atsakovo ir trečiojo asmens sudaryta sutartis pagal savo esmę yra išperkamosios nuomos sutartis, todėl laiko, kad pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį už kilusią žalą atsako trečiasis asmuo UAB „PS Agentūra“. Paaiškino, kad eismo įvykį sukėlęs automobilis faktiškai pagal minėtą veiklos nuomos sutartį yra perėjęs trečiojo asmens nuosavybėn, tačiau šis faktas nėra įregistruotas Transporto priemonių registre. Taip pat prašo teismo taikyti sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą bei ieškinį atmesti ir šiuo pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad 2009-08-06 Prancūzijoje, Kanuose įvyko eismo įvykis, kurio metu apgadintas automobilis Alfa 156, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Remiantis eismo įvykio deklaracija avarijos kaltininkas buvo automobilio Mazda 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas – trečiojo asmens UAB „PS Agentūra“ vadovas S. Z. (b.l. 34-35, 84). Prancūzijos nacionalinis draudikų biuras sureguliavo eismo įvykio metu nukentėjusiųjų patirtą žalą, išmokėjo jiems eismo įvykio metu patirtą žalą bei nustatęs, jog transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, pateikė transporto priemonės registracijos valstybės – Lietuvos – nacionaliniam draudikų biurui 1987,20 EUR reikalavimą (b.l. 32-33). Vykdydamas teisės aktuose nustatytas pareigas ieškovas apmokėjo Prancūzijos nacionalinio draudikų biuro pateiktą reikalavimą dėl 1987,202 EUR žalos atlyginimo (b.l. 53) ir, nustatęs, kad automobilis Mazda 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas atsakovo vardu (b.l. 31), įgijo regreso teisę reikalauti iš atsakovo nuostolių atlyginimo.
Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis numato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad sudaryti draudimo sutartį yra transporto priemonės savininko pareiga. Jei transporto priemonė naudojama asmens, kuris transporto priemonę naudoja pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar kitą panašaus pobūdžio sutartį, už draudimo sutarties sudarymą yra atsakingas šis asmuo. Nagrinėjamoje byloje atsakovas, remdamasis minėta įstatymo nuostata, nurodo, kad 2006-11-02 Veiklos nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (su papildymais) (b.l. 91-97), sudarytos tarp atsakovo ir trečiojo asmens, pagrindu atsakomybė už 2009-08-06 eismo įvykio metu padarytą žalą tenka trečiajam asmeniui, kadangi pagal savo turinį ir esmę minėta sutartis yra išperkamosios nuomos ar panašaus pobūdžio sutartis (b.l. 62-63, 126-127). Su tokia atsakovo pozicija sutikti negalima. Pagal CK 6.503 straipsnio 1 dalį, apibrėžiančią išperkamosios nuomos sampratą, įstatymai arba nuomos sutartis gali numatyti, kad išnuomotas daiktas pereina nuomininkui nuosavybės teise pasibaigus nuomos sutarties terminui arba iki šio pabaigos, jeigu nuomininkas sumoka visą sutartyje numatytą kainą. Susipažinus su į bylą pateikta atsakovo ir trečiojo asmens 2006-11-02 Veiklos nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (su papildymais) matyti, jog atsakovas išnuomojo trečiajam asmeniui automobilį Mazda 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 18 mėnesių laikotarpiui, šiam terminui pasibaigus trečiajam asmeniui minėtas automobilis nuosavybės teise nepereina, priešingai, pagal Sutarties 14.2. pasibaigus Sutarties galiojimui trečiasis asmuo – nuomininkas automobilį privalo grąžinti nuomotojui – atsakovui; pagal Sutarties 12.1. ir 6.5. punktus nuomotojas – atsakovas turi teisę automobilį susigrąžinti savo dispozicijon arba nuomos sutartį pratęsti, o pagal Sutarties 4.2. punktą trečiasis asmuo – nuomininkas turi pirmumo teisę pratęsti sutartį dėl turto nuomos, apie tai pranešus nuomotojui prieš keturis mėnesius. Taigi šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog 2006-11-02 Veiklos nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (su papildymais) neturi pagrindinio išperkamosios nuomos sutarties požymio – nuosavybės teisės perėjimo pasibaigus nuomos sutarties terminui, tinkamai įvykdžius sutarties nuostatas, todėl minėtos 2006-11-02 Veiklos nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (su papildymais) nuostatų analizės pagrindu, pripažintina, kad atsakovą ir trečiąjį asmenį siejo sutartiniai automobilio nuomos santykiai (CK 6.522 - 6.529 straipsniai). Aplinkybę, jog 2006-11-02 Veiklos nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (su papildymais) negali būti laikoma išperkamosios nuomos sutartimi apgrindžia ir tai, kad pagal minėtos sutarties 2006-11-02 priedo Nr. 1 1. punktą trečiasis asmuo – nuomininkas, tinkamai vykdęs sutartį ir jai pasibaigus, turi pirmumo teisę įsigyti automobilį už jo likutinę vertę (b.l. 97). Pagal to paties priedo 1.1. punktą apie tokį pageidavimą nuomininkas turi pranešti prieš du mėnesius iki Sutarties pabaigos, nurodydamas pageidaujamą turto įsigijimo būdą – pirkimą – pardavimą ar išperkamąją nuomą, per tris darbo dienas nuo automobilio grąžinimo sumokant likutinę automobilio vertę (Priedo 1.2. punktas). Atsakovas nepateikė į bylą įrodymų, kad automobilio nuomininkas – trečiasis asmuo būtų pasinaudojęs pirmumo teise įsigyti automobilį už jo likutinę vertę, tarp šalių būtų buvusi sudaryta automobilio pirkimo – pardavimo ar išperkamosios nuomos sutartis, kaip tai numato Priedo Nr. 1 1.1. punktas, nuomotojas – atsakovas būtų perdavęs nuomininkui – trečiajam asmeniui automobilį nuosavybės teise. Pažymėtina, kad byloje esantis 2006-11-02 turto priėmimo – perdavimo aktas rodo, kad automobilis Mazda 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuomininkui – trečiajam asmeniui Sutarties galiojimo laikotarpiui, t.y. iki 2008-05-02, buvo perduotas valdyti ir naudotis, tačiau priėmimo – perdavimo akto, kuris patvirtintų automobilio nuosavybės teisių perėjimą nuomininkui – trečiajam asmeniui, byloje nėra (Priedo Nr. 1 4. punktas). Aplinkybę, kad pasibaigus 2006-11-02 Veiklos nuomos sutarčiai Nr. (duomenys neskelbtini) (su papildymais) trečiasis asmuo pasinaudojo savo teise už likutinę vertę įsigyti nuomotą automobilį Mazda 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilis jam buvo parduotas atsakovas grindžia išimtinai savo paaiškinimais (b.l. 125). Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas nagrinėdamas šios kategorijos bylas yra išaiškinęs, kad atsakovas, įregistruotas registre automobilio savininku, teigdamas, kad yra pardavęs automobilį kitam asmeniui, kuris turi pareigą grąžinti Biurui šio nukentėjusiam trečiajam asmeniui išmokėtą draudimo išmoką, gali gintis sandorio sudarymo faktu. Tokiu atveju, atsakovas turi pateikti įrodymus, patvirtinančius automobilio pardavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010). Nei atsakovas, nei į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu įtraukta UAB „PS Agentūra“ įrodymų, patvirtinančių automobilio pardavimo faktą, nepateikė, atsakovas savo atsikirtimus apie automobilio pardavimą trečiajam asmeniui grindžia tik savo paaiškinimais, kurie kaip asmens, suinteresuoto bylos baigtimi, yra subjektyvūs, todėl įrodymų pakankamumo prasme nėra pakankami įrodymai. Pažymėtina, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti neįrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad fakto nebuvo. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Nagrinėjamoje byloje atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad 2009-08-06 jam automobilis Mazda 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise nepriklausė (b.l. 31) (CPK 177 str., 178 str., 185 str.), todėl yra pagrindas daryti išvadą, jog 2009-08-06 eismo įvykio metu automobilis Mazda 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausė atsakovui.
Kaip minėta, Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvusis reikalavimas, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės turi būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu; už draudimo sutarties sudarymą atsako transporto priemonės savininkas, net ir tais atvejais, kai pagal automobilio nuomos ar panaudos sutartį transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį įsipareigoja sudaryti transporto priemonės nuomininkas arba panaudos gavėjas, tačiau šio įsipareigojimo neįvykdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010). Be to, transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalis). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas, būdamas automobilio Mazda 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas (b.l. 31), šios transporto priemonės nebuvo apdraudęs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (b.l. 32-33) ir nesilaikė įstatymo nustatyto įpareigojimo neleisti naudotis neapdrausta transporto priemone kitam asmeniui. Pažymėtina, kad transporto priemonės neapdraudimas tuo atveju, kai ją privaloma apdrausti, tokios transporto priemonės perdavimas naudoti ir jos naudojimas yra tyčiniai imperatyviųjų teisės normų reikalavimų pažeidimai. Todėl automobilio savininko - atsakovo atsakomybė Transporto priemonių draudikų biurui – ieškovui atsiranda ne dėl žalos padarymo, bet dėl to, kad neįvykdė imperatyviosios įstatymo normos reikalavimų. Tokiu atveju savininko ir kaltininko solidarioji atsakomybė atsiranda iš Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės įstatymo. Kadangi atsakovas pažeidė minėto įstatymo 4 straipsnio reikalavimus ir dėl tokių pažeidimų ieškovas turėjo įstatyme nustatytą pareigą išmokėti draudimo išmoką, tai automobilio savininkas ir valdytojas laikytini solidariaisiais skolininkais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2008). Tai reiškia, kad ieškovas turi teisę pasirinkti, iš ko reikalauti žalos atlyginimo – iš transporto priemonės savininko - atsakovo, pažeidusio prievolę sudaryti civilinės atsakomybės draudimo sutartį, ar iš transporto priemonės valdytojo – trečiojo asmens, dėl kurio veiksmų neapdrausta transporto priemone buvo padaryta žala. Pagal CK 6.6 straipsnio 4 dalį, esant solidariai skolininkų pareigai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad ieškovas dėl turėtų nuostolių atlyginimo pagrįstai kreipėsi į transporto priemonės savininką – atsakovą.
Atmestinas ir atsakovo prašymas byloje taikyti sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą (b.l. 62-63, 124). Kaip teisingai nurodo ieškovas savo rašytiniuose paaiškinimuose (b.l. 105-108) ir teismo posėdžio metu (b.l. 126), ieškovo reikalavimas pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 straipsnį yra regresinis, kyla iš delikto ir jam yra taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2012). Bylos duomenimis ieškovas išmoką Prancūzijos nacionaliniam draudikų biurui išmokėjo 2011-08-31 (b.l. 53), į teismą kreiptasi 2012-06-04 (b.l. 2-4), todėl ieškinio senaties terminas nėra praleistas (CK 1.125 str. 8 d., 1.131 str. 1 d.).
Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad ieškovo ieškinys yra visiškai pagrįstas byloje esančiais įrodymais, todėl tenkintinas (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 str. 1 d.). Kai ieškinys pareikštas Lietuvos Respublikoje dėl užsienio valiuta išreikštos pinigų sumos priteisimo, kreditorius savo pasirinkimu gali reikalauti jam priteisti šią sumą užsienio valiuta arba Lietuvos Respublikos nacionaline valiuta pagal valiutų kursą, galiojantį mokėjimo dieną (CK 6.36 str. 3 d.). Esant aplinkybėms, kad išmoka Prancūzijos nacionaliniam draudikų biurui išmokėta eurais (b.l. 53), o ieškovas prašo nuostolius priteisti litais (CK 6.36 str. 3 d.) bei, kad oficialus lito kursas – 3,4528 Lt už eurą (Pinigų įstatymo 4 str. 1 d., 2 d., Lietuvos banko valdybos 2002 m. vasario 1 d. nutarimo Nr. 15 „Dėl bazinės valiutos ir oficialaus lito kurso“ 1 p.), kas sudarytų 6861,41 Lt, todėl ieškovo prašymas tenkintinas, ieškovui iš atsakovo priteistina 6861,41 Lt nuostolių.
Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 str. 2 d.). Todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos 6 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2012-06-05, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str.).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus apie 206,00 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą (b.l. 5, 28), 230, 20 Lt vertimo išlaidas (b.l. 55-56), bei 204,91 Lt kelionės išlaidų (b.l. 115-119). Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos: iš viso 641,11 Lt (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 1, 9 p., 93 str. 1 d.).
Pagal 2011-11-17 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 10,00 Lt. Teismas patyrė 16,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteistinos iš atsakovo valstybės naudai (CPK 92, 93, 96 straipsniai).
2012-06-05 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 - 270 straipsniais, teismas,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui iš atsakovo UAB „Autoblikas“ 6861,41 Lt nuostolių, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo 6861,41 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2012-06-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 641,11 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovo UAB „Autoblikas“ 16,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-06-05 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.