Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2013-06-27 · Civilinė byla Nr. 2A-1029-479/2013

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-02-18Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-06-27Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-06-27
Bylos Nr.
2A-1029-479/2013
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-06644-2012-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Žydrūnas Bertašius (pirm.), Aušra Maškevičienė, Albina Pupeikienė
Atsakovas
UAB „Autoblikas“
Ieškovas
LR transporto priemonių draudikų biuro
Trečiasis asmuo
UAB „PS Agentūra“
Pranešėjas Ž. Bertašius Civilinė byla Nr. 2A-1029-479/2013Teisėja G. Vaizgėlienė (Proceso Nr. 2-06-3-06644-2012-6)
Procesinio sprendimo kategorijos (S) 44.5.2.; 73.2.6.1.; 121.21.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. birželio 27 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Žydrūno Bertašiaus, kolegijos teisėjų Aušros Maškevičienės, Albinos Pupeikienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „Autoblikas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-18 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo LR transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovei UAB „Autoblikas“, trečiasis asmuo UAB „PS Agentūra“ dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka priteisimo.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka priteisimo. Nurodė, kad atsakovei priklausanti Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė Mazda 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-08-06 Prancūzijoje sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta kita transporto priemonė Alfa Romeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovei priklausanti transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Dėl tos priežasties Prancūzijos nacionalinis draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu nukentėjusiųjų patirtą žalą bei pateikė transporto priemonės registracijos valstybės, tai yra Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui 1 987,20 eurų (6 861,41 Lt) reikalavimą. Vykdydamas teisės aktuose nustatytas pareigas ieškovas sumokėjo Prancūzijos nacionalinio draudikų biuro pateiktą reikalavimą dėl 1 987,20 eurų (6 861,41 Lt) žalos atlyginimo ir įgijo regreso teisę reikalauti iš atsakovės nuostolių atlyginimo. Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovės 6 861,41 Lt nuostoliams atlyginti, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-02-18 sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė ieškovui iš atsakovės 6 861,41 Lt nuostoliams atlyginti, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 641,11 Lt bylinėjimosi išlaidų, taip pat priteisė iš atsakovės 16,50 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismas nustatė, kad automobilį, kuriuo eismo įvykio metu buvo padaryta žala, valdė trečiasis asmuo UAB „PS Agentūra“, kuri automobilį nuomojosi iš atsakovės. Automobilis nuosavybės teise priklausė atsakovei, kuri įrodymų, patvirtinančių automobilio pardavimo faktą minėtam trečiajam asmeniui, teismui nepateikė. Teismas konstatavo, kad už draudimo sutarties sudarymą atsako transporto priemonės savininkas net ir tais atvejais, kai pagal automobilio nuomos ar panaudos sutartį transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį įsipareigoja sudaryti transporto priemonės nuomininkas arba panaudos gavėjas, tačiau šio įsipareigojimo neįvykdo. Atsakovė, būdama automobilio Nr. (duomenys neskelbtini) savininke, nebuvo apdraudusi automobilio nustatyta tvarka ir nesilaikė įstatymo nustatyto įpareigojimo neleisti naudotis neapdrausta transporto priemone kitam asmeniui. Atsakovės atsakomybė ieškovui atsiranda ne dėl žalos padarymo, bet dėl to, kad atsakovė neįvykdė pareigos apdrausti transporto priemonę. Teismas netaikė 1 metų ieškinio senaties termino, nes ieškovo reikalavimas yra regresinis, todėl jam taikomas 3 metų ieškinio senaties terminas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Autoblikas“ prašė panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-18 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad teismas pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos. Atsakovė teigė, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad automobilis nebuvo draustas autoįvykio metu, nes jis buvo apdraustas įprastu draudimu, tačiau neturėjo žaliosios kortelės. Nurodė, kad automobilis pagal išperkamosios nuomos sutartį buvo perduotas naudotis trečiajam asmeniui, dėl to atsakovė neatsako už tai, kad automobilis nebuvo apdraustas papildomu, t. y. žaliosios kortelės draudimu. Atsakovei nebuvo žinomi trečiojo asmens ketinimai išvykti į užsienį, todėl nepagrįsta atsakovės atsakomybė dėl nuostolių atlyginimo. Taip pat atsakovė nurodė, kad ji yra netinkama atsakovė ir atsakyti privalo trečiasis asmuo UAB „PS Agentūra“. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad tarp šalių nebuvo sudaryta lizingo sutartis, nes teismas privalėjo atsižvelgti į tikruosius šalių ketinimus bei į kitas sutarčių aiškinimo taisykles.

Atsiliepimas

Ieškovas LR transporto priemonių draudikų biuras atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, savo iniciatyva patikrina, ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

Byloje ginčas kilo dėl atsakomybės už privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu nepadraustu automobiliu padarytą žalą ir dėl atsakomybės subjekto. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad automobilis nebuvo draustas, nes jis buvo apdraustas įprastu draudimu, tačiau neturėjo žaliosios kortelės. Šis argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad automobilis Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdraustas nustatyta tvarka autoįvykio metu 2009-08-06 ir ši ieškovo nuostata nepaneigta (b.l. 33, 146). Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad automobilis pagal nustatytus imperatyvius reikalavimus nebuvo apdraustas.

Atsakovė nurodė ir tai, kad automobilis pagal išperkamosios nuomos sutartį buvo perduotas trečiajam asmeniui UAB „PS Agentūra“, kuri privalėjo užtikrinti automobilio draudimą, taip pat pažymėjo, kad atsakovei nebuvo žinomi trečiojo asmens ketinimai išvykti į užsienį. Iš byloje esančios atsakovės ir trečiojo asmens sudarytos veiklos nuomos sutarties 9.3.1. punkto nustatyta, kad nuomininkas, t. y. trečiasis asmuo privalėjo pateikti nuomotojui, t. y. atsakovei draudimo sutarties kopiją prieš turto perdavimą naudotis. LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 str. 2 d. numatyta, kad už draudimo sutarties sudarymą atsakingas asmuo, kuris transporto priemonę naudoja pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar pagal kitą panašaus pobūdžio sutartį. Šios bylos atveju trečiasis asmuo automobilį naudojo veiklos nuomos sutarties pagrindu (b. l. 91-97). Iš šios sutarties bei jos priedų negalima padaryti išvados, kad automobilis buvo perduotas trečiojo asmens nuosavybėn (LR CPK 178 str.). Automobilis įregistruotas atsakovės nuosavybės teise, be to, atsakovė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad negali pagrįsti aplinkybės, kodėl automobilis jį perdavus trečiojo asmens nuosavybėn nebuvo išregistruotas. Dėl to teismas turėjo pagrindą kritiškai vertinti ir atsakovės paaiškinimus, kad automobilis buvo perduotas trečiojo asmens nuosavybėn, kuris privalėjo automobilį apdrausti, o jo nepadraudęs atlyginti ieškovui žalą (LR CPK 178, 185 str.). Pagal VĮ Regitra duomenis automobilis priklauso atsakovei, veiklos nuomos sutartis pasibaigė 2008-05-02, atsakovė neįrodė, kad pasibaigus šiai sutarčiai perdavė automobilį nuosavybės teise trečiajam asmeniui. Eismo įvykio metu, t.y. 2009-08-06 automobilis priklausė atsakovei, jis tuo metu nebuvo apdraustas. Atsakovė nesilaikė LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 str. 3 d. nustatytos pareigos nesinaudoti ir neleisti kitiems asmenimis naudotis neapdrausta transporto priemone. Nuomininkas pareigos apdrausti transporto priemonę nesilaikė, nuomotojas transporto priemonės, kuri įvykio metu jam priklausė, taip pat nebuvo apdraudęs, dėl to, kaip išaiškino ir kasacinis teismas, už padarytą žalą ieškovui atsako automobilio savininkas, t. y. atsakovė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010).

Apeliaciniame skunde nurodyta ir tai, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad tarp šalių nebuvo sudaryta lizingo sutartis, nes teismas privalėjo atsižvelgti į tikruosius šalių ketinimus bei į kitas sutarčių aiškinimo taisykles. Ši skundo nuostata nepagrįsta. Pirmosios instancijos teismas įvertino atsakovės ir trečiojo asmens sudarytą veiklos nuomos sutartį, taip pat prie jos pridėtus priedus, atsižvelgė į tai, kad sudarytoje veiklos nuomos sutartyje nenumatyta, jog automobilis perduodamas nuomininko, t. y. trečiojo asmens nuosavybėn. Be to, veiklos nuomos sutarties 14.2 p. nurodyta, kad pasibaigus sutarties terminui nuomininkas automobilį grąžina nuomotojui (b. l. 92). Pagrindinio požymio, liudijančio, kad buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis, t. y. kad po sutarties pasibaigimo automobilis pereina nuomininkui ar kad jis įsipareigoja jį įsigyti, nėra įrodyta (LR CK 6.567 str.1 d.).

Atsakovė nurodė, kad ji yra netinkama atsakovė ir neaišku, kodėl atsakovu nebuvo įtrauktas trečiasis asmuo. LR CK 6.6 str. 4 d. nustatyta, kad esant solidariai pareigai, kreditorius gali reikalauti prievolę įvykdyti tiek iš vieno iš skolininkų, tiek iš visų kartu. Šioje byloje pareiga apdrausti automobilį turėjo jo nuomininkas arba savininkas, t.y. atsakovė. Šios pareigos nesilaikyta, atsakovė, pažeisdama imperatyvius įstatymo reikalavimus, leido naudotis trečiajam asmeniui nepadraustu automobiliu, dėl to ieškovas turėjo teisę pasirinkti į kurį iš atsakingų asmenų nukreipti reikalavimą. Taigi pirmosios instancijos teismas dėl šios aplinkybės nusprendė teisingai ir ieškinį patenkino teisėtai.

Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, jis paliktinas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR CPK 325?330 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-18 sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Žydrūnas BertašiusKolegijos teisėjos Albina PupeikienėAušra Maškevičienė