Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2013-06-21 · Civilinė byla Nr. 2A-483-881/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-06-21
Bylos Nr.
2A-483-881/2013
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-00485-2012-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vilija Mikuckienė, Virginijus Kairevičius, Danutė Kutrienė
Atsakovas
J. G.
Ieškovas
A. G.
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-483-881/2013Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00485-2012-9Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijaus Kairevičiaus, Danutės Kutrienės ir Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. G. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-891-231/2012 pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovei J. G. dėl išlaikymo dydžio sumažinimo, išvadą duodanti institucija – Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas A. G. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2011-11-28 sprendimu iš ieškovo nepilnamečiams vaikams K. G., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir K. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo – po 400,00 Lt kiekvienam vaikui, mokėtino periodinėmis išmokomis kas mėnesį, dydį ir priteisti iš ieškovo kiekvieno nepilnamečio vaiko išlaikymui po 100,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės. Nurodė, kad šiuo metu neturi galimybės savo vaikams skirti tokio išlaikymo, kadangi yra iš dalies nedarbingas, 50 procentų darbingumo lygis nustatytas iki 2012-07-19, gauna valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją – 371,00 Lt, nuo 2011-06-08 yra registruotas darbo biržoje, iš kurios gauna 130,91 Lt išmoką. Ieškovo pajamos per mėnesį yra 502,00 Lt, iš kurių kas mėnesį yra vykdomas išskaitymas po 185,50 Lt. Gaunamos pajamos po išskaičiavimų – 315,00 Lt, iš kurių sunku patenkinti net būtinus pragyvenimo poreikius. Šiuo metu ieškovo sveikatos būklė yra pablogėjusi, jam atlikta stuburo operacija, vienintelis turtas, priklausantis jam nuosavybės teise, yra transporto priemonė – Volvo 850, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Paaiškino, kad nutraukus santuoką su atsakove, jo finansinė padėtis buvo tokia pati kaip ir dabar, tik šiuo metu iš jo nedarbingumo pensijos antstoliai išskaito 50 procentų vaikų išlaikymui; apylinkės teismo sprendimo neapskundė, kadangi neturėjo tam pinigų. Tuo tarpu atsakovės atlyginimas yra 1 000 Lt, ji turi 3 ha žemės sklypą, kurį nuomoja ir gauna papildomas pajamas, gauna išlaikymą vaikams iš Vaikų išlaikymo fondo.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jo turtinė padėtis nuo 2011-12-28 iki ieškinio padavimo teismui 2012-02-21 kaip nors būtų pasikeitusi.

Išvadą byloje davusi institucija Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius nurodė, kad išlaikymo dydžio sumažinimas šiuo metu neatitiktų šalių nepilnamečių vaikų interesų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Trakų rajono apylinkės teismas 2012 m. liepos 10 d. sprendimu ieškovo A. G. ieškinį tenkino iš dalies – pakeitė Trakų rajono apylinkės teismo 2011-11-28 sprendimu iš ieškovo nepilnamečiams vaikams K. G. ir K. G. priteisto išlaikymo dydį ir priteisė iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams K. G. ir K. G. kiekvienam po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Teismas nurodė, kad byloje esančios 2012-02-09 pažyma dėl bedarbio registravimo laikotarpių ir nedarbo draudimo išmokų mokėjimo Nr. S/6-367-(1.15-6), darbo ieškančio asmens A. G. atmintinė, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2012-02-10 pažymos apie įvykdytus išskaitymus iš asmens išmokų Nr. 11-16-1005, Nr. 11-16-1006 ir Nr. 11-16-1007, Valstybės įmonės „Regitra“ 2012-02-17 pažyma apie įregistruotas transporto priemones Nr. 1.6-S3-366, VĮ Registrų centro 2012-02-02 raštas Nr. TS (12.14.2.13) - 4327, Elektrėnų savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus 2012-06-04 pažyma, metalo laužo pirkimo – pardavimo sutartys, prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitai patvirtina, jog ieškovo A. G. materialinė padėtis yra sunki, vos tenkinanti minimalius jo pragyvenimo poreikius. Atsakovės sunkią turtinę padėtį įrodo byloje esančios VĮ Registrų centro 2012-05-30 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai su istorija (turimi nuosavybės teise butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bankų raštai dėl informacijos pateikimo.

Teismas, vertindamas byloje esančią medžiagą apie šalių turtinę padėtį, atsižvelgė į tai, kad ieškovo gaunamų mėnesio pajamų vos užtenka jo minimaliems poreikiams patenkinti ir 800,00 Lt išlaikymo dydžio priteisimas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iš jo dviem nepilnamečiams vaikams yra neproporcingai didelis, kadangi to objektyviai neleidžia ieškovo turtinė padėtis. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Ieškovui nustatytas 50 procentų nedarbingumas, dėl ko jo galimybės susirasti darbą yra objektyviai sumažėjusios, tačiau tai, kad jis yra registruotas darbo biržoje, rodo, kad jis imasi priemonių, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Taip pat byloje esančios metalo laužo pirkimo – pardavimo sutarčių kopijos įrodo, jog ieškovas, nors ir būdamas bedarbiu, tik dalinai darbingu, imasi priemonių, papildomoms pajamoms gauti ir išlaikymui vaikams kas mėnesį mokėti.

Taigi teismas, atsižvelgdamas į byloje esančią medžiagą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, priteisė iš ieškovo kiekvienam vaikui po 300,00 Lt išlaikymo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė J. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad sumažindamas 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimu priteistą išlaikymą, teismas pažeidė imperatyvią CK 3.201 str. nuostatą, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti mažinamas/didinamas tik tuo atveju, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Trakų rajono apylinkės teismas, priimdamas 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimą, vertino tuos pačius įrodymus, kuriuos ieškovas pateikė ir šioje byloje. Skundžiamame sprendime nėra pateikta jokių argumentų ar įrodymų, kad ieškovo turtinė padėtis nuo 2011 m. gruodžio 28 d. būtų kaip nors pasikeitusi. Taip pat teismui nebuvo pateikti jokie įrodymai apie pablogėjusią ieškovo sveikatos būklę, ji nepakito, t. y. nei pagerėjo, nei pablogėjo. Teismas nevertino ir ieškovo nesąžiningumo vaikų atžvilgiu, o būtent – kad vykstant ištuokos procesui teisme, ieškovas 2011 m. gegužės 25 d. dovanojimo sutartimi perleido jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį turtą seseriai, siekdamas išvengti gresiančios turtinės vaikų išlaikymo prievolės. Įvertinus ieškovo pateiktus įrodymus apie gaunamas pajamas ir turtinę padėtį, galima daryti išvadą, kad iš tokių pajamų, kokias nurodė ieškovas, jis ir pats pragyventi negali, nors atsakovė mato, kad jis pastoviai dirba (privačiai remontuoja automobilius ir iš tų pajamų gyvena). Teismas nevertino ir vaikų teisių apsaugos tarnybos pozicijos šioje byloje – kad sumažinus priteisto išlaikymo dydį bus pažeidžiama vaikų teisė gauti išlaikymą, bent minimaliai atitinkanti jų poreikius.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovės J. G. apeliacinį skundą ieškovas A. G. ginčija apeliacinio skundo pagrįstumą ir prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 10 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovės argumentas, jog teismas vertino tuos pačius įrodymus, nepagrįstas; atsakovė nepagrindė savo teiginių, kad teismas suklydo, vertindamas įrodymus dėl turtinės padėties pablogėjimo, ar neatsižvelgė į tam tikras svarbias aplinkybes. Teismas pagrįstai nevertino ieškovės nurodyto fakto dėl dovanojimo sutarties sudarymo, nes dėl šios sutarties pripažinimo negaliojančia šiuo metu vyksta bylos nagrinėjimas. Teismas, nustatinėdamas šalių turtinę padėtį, atsižvelgė į ieškovo gaunamas pajamas, kurios kinta, amžių, 1 metų bedarbystę, į pablogėjusią šalies ekonominę situaciją, dėl kurios galimybės susirasti darbą yra objektyviai sumažėjusios. Ieškovo sveikatos būklė pastaruoju metu blogėja ir tai patvirtina faktas, kad ieškovui nustatytas 50 proc. neįgalumo lygis pratęstas iki 2014 m. liepos 22 d.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

CK 3.201 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas gali pagal vaiko tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šį įstatymą pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; ir kt.). Spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010-01-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010-01-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškovo ieškinį dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo sumažinimo, išsamiai išvardijo visus ieškovo turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus, tačiau, kaip teisingai nurodo apeliantė, visiškai nevertino to, ar jie patvirtina esminį ieškovo turtinės padėties pasikeitimą pagal CK 3.201 straipsnio 1 dalį.

Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek ieškovo bedarbystė, tiek nustatytas 50 proc. darbingumo lygis ir gaunama neįgalumo pensija nėra naujos aplinkybės, atsiradusios po teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tiek ieškovo bedarbystę, tiek gaunamą neįgalumo pensiją Trakų rajono apylinkės teismas jau buvo įvertinęs priteisdamas vaikams išlaikymą; 50 proc. darbingumo lygis ieškovui buvo nustatytas dar 2010 m. liepos 30 d. ir taip pat egzistavo bylos, kurioje buvo sprendžiamas išlaikymo priteisimo klausimas, nagrinėjimo metu. Taigi, byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima daryti išvadą, kad ieškovo turtinė padėtis pasikeitė iš esmės, ir todėl atsirado teisinis pagrindas sumažinti iš ieškovo priteisto išlaikymo dydį. Pažymėtina, kad teismas, nagrinėjantis prašymą pakeisti priteisto išlaikymo dydį, nerevizuoja teismo sprendimo, kuriuo šis išlaikymas priteistas; šis gali būti peržiūrėtas tik instancine tvarka (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2004).

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad tinkamais atsakovais byloje turėjo būti ne atsakovė, bet šalių nepilnamečiai vaikai, nes būtent juos su ieškovu sieja išlaikymo prievolė. Tačiau kadangi atsakovė yra savo nepilnamečių vaikų atstovė pagal įstatymą (CK 3.157 str. 1 d.) ir būtent jai tektų pareiga atstovauti jiems byloje, teismas sprendžia, kad šis pažeidimas neturėjo esminės įtakos nagrinėjamo klausimo išsprendimui.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškovo prašymą sumažinti priteisto išlaikymo dydį, netinkamai taikė CK 3.201 straipsnio nuostatas, todėl klausimą išsprendė neteisingai, kas yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Kadangi priimamas naujas teismo sprendimas, teisėjų kolegija iš naujo išsprendžia bylinėjimosi išlaidų klausimą.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.).

Ieškinį atmetus visiškai, iš ieškovo atsakovei priteisiama 600 Lt išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti.

Iš ieškovo valstybei priteisiama 24,59 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme (CPK 92 str., 96 str. 2 d.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo A. G. ieškinį atsakovei J. G. dėl išlaikymo dydžio sumažinimo atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei J. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 600 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš ieškovo A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 24,59 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Danutė KutrienėVilija MikuckienėVirginijus Kairevičius