Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, našlys, vidurinio išsilavinimo, pensininkas, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

1. V. D., pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus – 2025 m. spalio 18 d., apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (16.01 val. jam buvo nustatytas 2.25 promilių neblaivumas, o 16.17 val. – 2,22 promilių neblaivumas).

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

2. Kaltinamasis V. D. teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad jis 2025-10-18 buvo (duomenys neskelbtini), ten susipyko su pažįstama. Norėdamas jai atkeršyti, išgėrė degtinės apie 2 stiklines, 400 gramų, ir vairavo automobilį „Opel Astra“. Automobilis priklauso jam. Po to miestelyje, (duomenys neskelbtini), jį sustabdė policijos pareigūnai. Du kartus alkotesteriu tikrino jo blaivumą, buvo nustatytas 2,22 prom. girtumas. Anksčiau niekada nėra buvę tokių atvejų. Priklausomybės alkoholiui neturi. Labai gailisi dėl savo veiksmų. Supranta, kad kėlė pavojų eismo dalyviams. Palaiko prašymą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. D. D. yra jo dukra, su ja santykiai geri, gyvena 300 metrų atstumu vienas nuo kito, matosi kiekvieną dieną. Dukra darytų teigiamą įtaką jo elgesiui, jos klauso. Jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini) su sugyventine (duomenys neskelbtini). Ji turi neįgalumą, nevaikšto, dažnai ją tenka vežioti pas gydytojus. Prašytų kuo trumpesniam laikui atimti teisę vairuoti. Sutinka, kad automobilis būtų konfiskuojamas.

3. Kaltinamajam V. D. pripažinus kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, davus parodymus, sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokurorei bei kaltinamajam ir jo gynėjui sutikus su sutrumpintu įrodymų tyrimu, atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekėlė abejonių, todėl baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka bei įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

4. Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje teismo nustatytomis aplinkybėmis, įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio tvarka buvo ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažintini įrodymais.

5. Kaltinamojo laiduotoja sutikusi būti D. D. teismo posėdyje parodė, kad yra V. D. dukra, sutinka būti paskirta laiduotoja. V. D. dėl savo poelgio, kad vairavo transporto priemonę neblaivus, gailisi, tai yra pirmas toks kartas. Tėtis buvo labai atsakingas vairuotojas, kartu su juo dirbo, atsakingas žmogus. Palaiko prašymą atleisti tėvą V. D. nuo baudžiamosios atsakomybės. Santykiai su tėčiu yra labai artimi, bendrauja kiekvieną dieną. Mano, kad gali daryti teigiamą įtaką tėčiui. Kalbėsis tarpusavyje, kad daugiau taip nebeatsitiktų. Prašo taikyti laidavimą be užstato, kadangi nėra jos finansinė padėtis nėra gera. Šiuo metu augina pirmo kurso studentę dukrą, turi 16-metį globotinį. Visos pajamos skiriamos vaikams. Jos atlyginimas yra šiek tiek virš 900 eurų.

6. Iš Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos skyriaus specialistės V. A. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2025-10-18, dirbant ekipaže kartu su specialistu J. B., apie 16 val. pastebėjo įtartinai važiuojantį automobilį „Opel Astra“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), kurį sustabdė (duomenys neskelbtini), su įjungtais raudonos ir mėlynos šviesos signalais. Kaip paaiškėjo, automobilį vairavo V. D., gim. (duomenys neskelbtini). Alkoholio kiekio matuokliu DRAGER ALCOTEST 7510, Nr. ARHJ-0194, metrologinės patikros Nr. 2405102, pirmu tikrinimu V. D. nustatytas 2,25 prom. neblaivumas, o po 15 minučių nustatytas 2,22 prom. neblaivumas. Automobilis ''Opel Astra'', valst. Nr.(duomenys neskelbtini), išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, adresu: Panevėžys, Smėlynės g. 106B (b. l. 18)

7. Iš 2025 m. spalio 23 d. kitų objektų apžiūras protokolo matyti, kad peržiūrėtas BODY kamera darytas vaizdo ir garso įrašas pavadinimu „export-x0fk5.mp4“. Filmuojama adresu: (duomenys neskelbtini). Matomas stovintis automobilis OPEL ASTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o šalia jo iš bylos žinomas, kaip V. D.. Pareigūnas J. B. paprašo V. D. pateikti dokumentus ir klausia, ar jis vartojo alkoholį. V. D. nurodo, kad „biški“ vartojo alkoholio bei pateikia dokumentus. V. D. alkotesteriu nustatomas 2,25 promilių neblaivumas. V. D. nustatomi neblaivumo požymiai ir užpildomas „Neblaivumo nustatymo aktas“. (b. l. 14-16).

8. Iš 2025 m. spalio 18 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2025-10-18 16.01 val. specialistė V. A. V. D. nustatė neblaivumo požymius: iš burnos sklindantį alkoholio kvapą, nerišlią kalbą, eiti tiesia linija - pėda po pėdos, negali; stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs), gali; asmeniui nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 1 valandą, atliko tikrinimą prietaisu DRAGER ALCOTEST 7510, Nr. ARHJ-0194, metrologinės patikros Nr. 2405102, ir nustatė: pirmu tikrinimu 16.01 val., V. D., buvo nustatytas 2,25 prom. neblaivumas (be paklaidos). Atlikus antrą kartą patikrinimą 16.17 val. buvo nustatytas 2,22 prom. neblaivumas (be paklaidos). V. D. su tikrinimo rezultatais sutiko ir po jais pasirašė. V. D. buvo informuotas, kad nesutikdamas su tikrinimo rezultatais ne vėliau kaip per valandą po to, kai atliktas tikrinimas, gali pats kreiptis, o jei sulaikytas – prašyti būti pristatomas į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atlikta medicininė apžiūra savo lėšomis (b. l. 19, 20).

9. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje stovi automobilis „Opel Astra“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekiu į šiaurę. Automobilis neužrakintas, ant automobilio apgadinimų nepastebėta, kėbulas vietomis yra pažeistas korozijos bei su smulkiais įbrėžimais. Apžiūros metu paimtas automobilis „Opel Astra“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu (b. l. 6-7, 8-12).

10. Iš VĮ „Regitra“ išrašo matyti, kad automobilio „Opel Astra“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra kaltinamasis V. D. (24 b. l.).

I. Į. vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

11. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

12. KET 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

13. Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis V. D., pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus – 2025 m. spalio 18 d., apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Opel Astra“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (16.01 val. jam buvo nustatytas 2.25 promilių neblaivumas, o 16.17 val. – 2,22 promilių neblaivumas). Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai nurodydamas, kad prieš sėsdamas už automobilio „Opel Astra“, vairo, jis vartojo alkoholį ir būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę iki kol buvo sustabdytas policijos pareigūnų, jam du kartus buvo tikrintas neblaivumas, su tikrinimo rezultatais sutiko. Be kaltinamojo parodymų įvykio aplinkybes patvirtina ir kiti bylos įrodymai: neblaivumo nustatymo aktas, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, apžiūrų protokoluose fiksuoti duomenys, alkoholio kiekio matuoklio parodymų duomenys ir kt. Bylos faktinės aplinkybės yra aiškios, neprieštaringos, teismui abejonių nekelia. Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis neabejotinai žinojo, jog draudžiama vairuoti transporto priemonę esant neblaiviam, todėl prieš tai vartojęs alkoholį, o po to sėsdamas už automobilio vairo, neabejotinai suprato, jog elgiasi neteisėtai, daro nusikalstamą veiką ir norėjo taip elgtis, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes daroma išvada, kad kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji vairavimo neblaiviam, kai neblaivumas viršija 1,51 promiles, todėl kaltinamojo V. D. veiksmai kvalifikuotini ir atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį, jo kaltė įrodyta.

IV. Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo

14. Į bylą pateiktas V. D. ir laiduotojos D. D. prašymas dėl kaltinamojo V. D. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo perdavimo D. D. atsakomybėn pagal laidavimą be užstato. Teisiamojo posėdžio metu tiek V. D., tiek laiduotoja D. D. prašymą palaikė, prašė jį tenkinti.

15. BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

16. Šioje byloje yra visi pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti V. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. V. D. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nusikalstamą veiką jis padarė pirmą kartą, anksčiau nėra teistas, nebaustas administracine tvarka, jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, civilinių ieškinių nepareikšta.

17. Iš bylos matyti, kad kaltinamasis V. D. teisiamas pirmą kartą, niekada nėra baustas už analogiško pobūdžio teisės pažeidimus, nebaustas administracine tvarka. Duomenų, kad būtų įrašytas į Psichikos sveikatos ar Priklausomybės ligų centrą, byloje nėra. Byloje nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis kritiškai vertino savo elgesį, nuoširdžiai apgailestavo dėl to, kas įvyko. Pirmiau aptartos aplinkybės leidžia teismui vertinti, kad kaltinamojo padaryta veika yra atsitiktinio pobūdžio bei atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamojo asmenybę, daroma išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas manyti, jog kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

18. Atleisti V. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą prašo jo artima giminaitė – dukra D. D.. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog D. D. neteista, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, darbdavio charakterizuojama teigiamai. D. D. parodė, jog toks V. D. poelgis yra pirmas, ją ir tėvą sieja artimas ryšys, jie gyvena šalia, matosi kasdien. Ji V. D. elgesį vertina neigiamai. Mano, kad gali daryti tėvui teigiamą įtaką. Prašė taikyti laidavimą be užstato, nes jos turtinė padėtis nėra gera. Pirmiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad laiduotoja D. D. yra verta teismo pasitikėjimo, jos asmenybė yra teigiama ir ji gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.

19. Atsižvelgiant į pirmiau nustatytas aplinkybes, esant D. D. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį V. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį D. D. atsakomybėn ir baudžiamąją bylą nutraukti (BK 40 straipsnis). Įvertinus laiduotojos nurodytas aplinkybes dėl jos turtinės padėties, laidavimas nustatytinas be užstato. Pagal BK 40 straipsnio 5 dalį laidavimo terminas nustatomas nuo 1 iki 3 metų. Šiuo atveju atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, nustatomas minimalus, t. y. 1 metų laidavimo terminas.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

20. BK 67 straipsnio 2 dalis numato, jog pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, gali būti skiriamos minėto straipsnio 2 dalyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės. BK 68 straipsnyje yra numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmeniui. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

21. Nagrinėjamu atveju, vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę V. D. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,82 promilių neblaivumas. Taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybių visumą, atsižvelgdamas tiek į kaltinamąjį teigiamai apibūdinančias aplinkybes – tokio pobūdžio teisės pažeidimą padarė pirmą kartą, neteistas, gailisi dėl savo veiksmų, savo poelgį vertina kritiškai, tiek į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, į kaltinamajam nustatyto neblaivumo laipsnį, taip pat į V. D. elgesį po įvykio, uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones terminas nustatytinas ne minimaliam, bet trumpesniam nei vidurkis terminui – 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. spalio 21 d. t. y. nuo nutarimo skirti kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą, priėmimo dienos.

22. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Ši teisės norma ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto paskirtis suponuoja, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018).

23. Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam, teismo vertinimu, šiuo atveju nėra aplinkybių, kurios leistų spręsti, jog automobilio savininkui kaltinamajam V. D. priklausančios transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui. Teismo įsitikinimu, transporto priemonės konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo kaltinamojo akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Kaltinamasis V. D. panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką, jam nustatytas 2,22 prom. girtumas. Taigi teismas, dar kartą įvertinęs visas šioje byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti kaltinamąjį nuo panašaus pobūdžio veikų darymo, yra pagrindas taikyti turto konfiskavimą ir konfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonę – kaltinamojo vairuotą automobilį. Teismo vertinimu, kaltininkui esant atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, būtent baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimas kartu su specialiosios teisės atėmimu, yra proporcingos padarytai nusikalstamai veikai ir pakankamos BK 40 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti. Taigi, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 3 dalimi, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turto – automobilio „Opel Astra“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.

24. Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

25. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. spalio 28 d. pažyma, kurioje nurodyta, kad už kaltinamajam V. D. suteiktą antrinę teisinę pagalbą (paskirtas advokatas Kęstutis Galvičius) valstybės naudai priteistina 145,83 Eur suma.

26. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas nagrinėjant bylas teisme pagreitinto proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju byla teisme buvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka ir kaltinamajam gynėjo dalyvavimas tapo būtinu nagrinėjant šią baudžiamąją bylą, gynėjas šioje byloje kaltinamajam buvo paskirtas nepriklausomai nuo jo valios. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį, nepriteistinos.

27. Daiktas, turėjęs reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompiuterinė laikmena (CD diskas) su pareigūno kūno kameros vaizdo ir garso įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 301-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. D., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą D. D., nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 68 straipsnio 1-3 dalimis, V. D. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 2 (dvejus) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo, paskyrimo dienos – 2025 m. spalio 21 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, V. D. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Opel Astra“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą, perduodant jį valstybės nuosavybėn.

Kaltinamajam V. D. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus prašymo priteisti iš V. D.valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas, netenkinti.

Išaiškinti V. D., kad: jeigu laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas; jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai D. D., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktą, turėjusį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompiuterinę laikmeną (CD diską) su pareigūno kūno kameros vaizdo ir garso įrašu, palikti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.