- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-06-11
- Bylos Nr.
- 2-1112-723/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00457-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilmantas Ambrulevičius
- Pareiškėjas
- B. I., Č. M.
- Suinteresuotas asmuo
- I. I., M. F., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 34.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.9.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų B. I. ir Č. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims I. I., M. F., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini)-ojo notarų biuro notarei O. Ž. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai B. I. ir Č. M. pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai V. I. mirties priėmė jos palikimą pradėdami faktiškai jį valdyti (b.l. 3-8).
Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė V. I., gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenusi (duomenys neskelbtini). Po V. I. mirties jos vyras B. I. ir dukra Č. M. priėmė jos palikimą – faktiškai pradėjo valdyti palikėjos turtą – liko gyventi tame pačiame gyvenamajame name, kuriame gyveno palikėją, rūpinosi juo, prižiūrėjo, mokėjo komunalinius mokesčius, naudojosi kitais pagalbiniais pastatais – turtą valdė kaip savo. Pažymėjo, kad pareiškėjas B. I. nori perleisti jam nuosavybes teise priklausančio gyvenamojo namo ir pagalbinių pastatų dalis pareiškėjai Č. M., tačiau VĮ Registrų centre nėra įregistruota po V. I. mirties jo paveldėtų nekilnojamojo turto dalių, todėl šalims nėra galimybės sudaryti nekilnojamojo turto perleidimo sutarties. Pareiškėjai neturi paveldėjimo liudijimo, todėl negali sutvarkyti nekilnojamojo turto dokumentų. Kadangi V. I. palikimas buvo priimtas faktiškai, kitais būdais nei kreipiantis į teismą, šalys neturi galimybės įrodyti palikimo priėmimo fakto. Faktą, jog pareiškėjai B. I. ir Č. M. po V. I. mirties priėmė palikimą patvirtina prie pareiškimo pridėti dokumentai – sąskaitų išrašai, įrodantys, jog Č. M. po V. I. mirties mokėjo už komunalines, ryšio paslaugas bei už pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) draudimą – paveldėtu turtu rūpinosi kaip savo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo M. F. atsiliepimu su pareiškimu sutiko iš dalies (b.l. 95-98). Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos, pareiškėjos Č. M., suinteresuoto asmens I. I. motina bei pareiškėjo B. I. sutuoktinė V. I.. Po motinos mirties nei vienas iš vaikų, įskaitant tėvą B. I. nesikreipė į notarų biurą su pareiškimu dėl palikimo po V. I. mirties priėmimo, dėl ko nei vienam iš įpėdinių nebuvo išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimai. M. F. tikėjosi, kad visus paveldėjimo dokumentus, kaip ją patikino sesuo, visų įpėdinių atžvilgiu sąžiningai sutvarkys pareiškėja Č. M., todėl dėl teisinio neišprusimo nei ji, nei jos brolis I. I. į notarą su prašymu dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Suinteresuotas asmuo M. F. neprieštarauja, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turinti faktas, jog pareiškėjas B. I. priėmė jam priklausančią palikimo dalį po savo sutuoktinės V. I. mirties, pradėdamas ją faktiškai valdyti. Pareiškėjas B. I. po V. I. mirties ir toliau gyveno bendruose jų namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), jais rūpinosi ir prižiūrėjo, iš savo lėšų dengė komunalinių ir kitų paslaugų išlaidas, todėl jo pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo iš dalies tenkintinas. Pažymėjo, jog nesutinka su pareiškėjos Č. M. pareiškimu, nes jis yra visiškai nepagrįstas ir neteisėtas. Priešingai nei nurodoma teismui pateiktame pareiškime, pareiškėja Č. M. po motinos V. I. mirties negyveno ir šiuo metu negyveno tėvų namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), jais nesirūpino ir jų neprižiūrėjo, kadangi tiek iki motinos mirties, tiek iki pat šiol pareiškėja gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėja niekada iš savo piniginių lėšų nemokėjo mokesčių už tėvų namui teikiamas komunalines ir kitas paslaugas, t.y. visu turtu, kaip ir iki V. I. mirties, rūpinosi bei turtą išlaikė pareiškėjas B. I.. Tai, kad pareiškėja galimai vykdė mokėjimus už tėvų namams teikiamas komunalines paslaugas internetu per elektroninę bankininkystę, juolab atsižvelgiant į pažangią atsiskaitymo sistemą ir B. I. negalėjimą vykdyti internetinių atsiskaitymų dėl akivaizdžiai senyvo amžiaus, nesudaro pagrindo teigti, kad visus mokėjimus iš savo asmeninių lėšų atlikinėjo pareiškėja ir būtent ji išlaikė bei išlaiko visą ginčo turtą. Kiek M. F. žinoma, jų tėvas B. I. duodavo Č. M. grynuosius pinigus, kad pastaroji galėtų atlikti reikiamus mokėjimus ,įskaitant turto draudimo įmokas. Iš prie pareiškimo pridėtų banko sąskaitų išrašų negalima nustatyti, kad pareiškėja mokėjo mokesčius už konkretų turtą/turto dalį. Pažymėjo, kad pareiškėjai priklauso ½ dalis turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), todėl net ir nustačius, kad pareiškėja, kaip bendrasavininkė, mokėjo už turto daliai teikiamas komunalines paslaugas, toks jos, kaip bendrasavininkės, teisių ir pareigų vykdymas bei faktinis jai priklausančios turto dalies valdymas nesuponuoja jos, kaip potencialios įpėdinės, teisių į kitą turto dalį atsiradimo, neva pradėjus ją faktiškai valdyti. Pareiškėja nepateikė jokių objektyvių ir patikimų įrodymų, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti/nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po motinos V. I. mirties ji priėmė palikimą, pradedama jį faktiškai valdyti (CPK178 str.). Nesutinka su pareiškime nurodytais argumentais, kad pareiškėjai po V. I. mirties, atsižvelgiant į tai, kad kiti V. I. vaikai – I. I. ir M. F. nepriėmė palikimo po motinos mirties, paveldėjo atitinkamą palikimo turto dalį, nes ji, M. F., nepriėmė palikimo, t. y. nesikreipė į notarą su prašymu dėl palikimo priėmimo, nes buvo suklaidinta pačios pareiškėjos, kuri patikino, kad visų naudai „sutvarkys paveldėjimo reikalus“.
I. I., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini)-ojo notarų biuro notarė O. Ž. atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.
Teismo posėdžio metu pareiškėja Č. M. palaikė pareiškimą ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad po motinos mirties niekas nesikreipė dėl palikimo, buvo stresas, niekas nenorėjo kreiptis. Buvo trys vaikai ir tėtis ketvirtas. Po to niekas nieko neprašė ir jie toliau taip gyveno. Tėvukas liko (duomenys neskelbtini) kaime vienas gyvenamajame namie. Jį anksčiau mama prižiūrėdavo. Po motinos mirties pareiškėja turėjo jį prižiūrėti. Ji prižiūrėjo ir tėvą, ir ūkį. Aplink namą yra 47 arai žemės, kurią reikėjo iš karto tvarkyti. Tik ji tvarkė, nes nebuvo kitos išeities. Tai tęsiasi iki šios dienos. Brolis ir sesuo atvažiuodavo aplankyti, kelis kartus paprašyti padėjo prižiūrėti tėvą, apie 10 dienų. Pusė namo tėvai užrašė jai, kad ji nepaliktų ūkio ir prižiūrėtų ir po tėvų mirties. Gyvendama (duomenys neskelbtini) ji skirdavo ir ten laiko, prižiūrėdavo. Nuo pirmos dienos ji mokėjo už telefoną ir elektrą. Brolis ar sesuo neprisidėdavo. Iki mirties ji irgi rūpinosi. Tada ir brolis dirbo žemę, dirbo kartu. Paskui atėjo toks momentas, kad tėvukas atėjo ir pasakė jai, kad neparduotų namo kol jie gyvi. Iki motinos mirties dar padėdavo brolis. Broliui priklauso dalis pastato. Brolis rūpinasi tik ta dalimi. Ji šiuo metu rūpinasi ir prižiūri viską, nes tėvas neįgalus ir ji pasiėmė jį globoti. Ji deklaravusi savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), bet ten mažai būna, nes prižiūri tėvą. Jai priklauso ½ dalis namo. Ji moka mokesčius iš savų pinigų. Sąskaitų išrašuose pinigų pervedimai 4000 Lt, 3000 Lt ir kt. yra dėl stogo atstatymo, nes jis jau prakiuręs. Jie kreipėsi į Nacionalinę mokėjimo agentūrą dėl stogo dengimo. Čia tėvukui pervesdavo pagal įstatymą. Iš pradžių jie uždengė stogą už 20 000 Lt, tada kreipėsi, komisija priėmė, tėvukui grįžo pinigai ir tas lėšas toliau įdėjo į langus. Ji skyrė 15 000 Lt. Su broliu ir seserimi nesutaria dėl turto, nes ji prižiūri turtą, tvarko, atstato, o dabar jie nori savo dalies. Jie turėjo iš kart po motinos mirties nurodyti, kad nori turto. Draudimo įmokos niekada nebuvo pertrauktos, po 2006 metų jie mokėjo per pusė, tačiau paskutinius metus tik ji moka. Tėvo lėšomis, sąskaitomis disponuoja jis pats. Jis gauna pinigus grynais. Jis juos deda namie. Tėvas duoda pinigų grynais jai tik namo remontui. Mokesčiams jis neduoda.
Šalies argumentai
Pareiškėjas B. I. nurodė, kad po jo žmonos mirties visu ūkiu rūpinosi ir jį tvarkė dukra Č.. Sūnus tik praverdavo duris, pažiūrėdavo ir išeidavo. Kita dukra irgi padėdavo, tačiau ji toliau gyveno, nupirkdavo maisto produktų. Pensiją atiduoda dukrai. Gauna didelę pensiją. Mokesčius sumoka dukra Č.. Dalį sumos mokesčiams jis duoda, kiti pinigai reikalingi kitoms išlaidoms, namo stogo dengimui. Už elektrą, namo draudimą jis duoda dalį, tačiau ne visą sumą.
Pareiškėjų atstovas adv. J. Vilys prašė pareiškimą tenkinti pilnai. Nurodė, kad juridinis pareiškimo pagrindas yra CK 5.51 straipsnis. Iš teismui patiektos medžiagos akivaizdžiai matosi, kad faktiškai mokesčius mokėjo iš savo banko sąskaitos pareiškėja Č. M., iš esmės tą patį patvirtino bylos šalys ir liudytojai. Išskirtinė bylos aplinkybė ta, kad turto, apie kurį šnekama ½ dalis priklausė pareiškėjai dar iki motinos mirties, B. I. ir Č. I. priklausė tik ½ dalis. Atitinkamai paveldima turto dalis yra tik ¼ nuo viso turto. Realiai fiziškai net neįmanoma įsivaizduoti, kad kažkas kitas tą turtą būtų pradėjęs valdyti, juo rūpintis, t.y. ¼ dalimi. Dar iki motinos mirties buvo nusistovėjusi tokia tvarka, o po jos mirties niekas nepasikeitė. Nėra jokių objektyvių argumentų, kad kažkokiu būdu tai galėtų būti paneigta. Tiesiog tokie santykiai susiklostė. Kas rūpinasi B. I., ar kaip jis leidžia pensiją nėra reikšminga šios bylos objektui. Kas rūpinos namu, t.y. palikimu, yra visiškai kita. Apie tai, kad paveldimo turto dalimi rūpinosi kažkas kitas be pareiškėjų, nėra jokių įrodymų. Išvada vienareikšmiška, kad pareiškėjai B. I. ir Č. M. po V. I. mirties tęsė rūpinimąsi turto, kas atitinka CK 5.51 str. dispoziciją. Vien draudimo apmokėjimas visam namui patvirtina, kad rūpinamasi visu namu, o ne tik jo dalimi.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo M. F. su pareiškimu nesutiko, nes ji visada pareiškėjai sakydavo, kad čia ir jos tėviškė, kad jai duotų kompensaciją. Po motinos mirties motinos daiktus ir namą tvarkė pareiškėja. Ji atvažiuodavo, padėdavo, kai reikėdavo pažiūrėti tėvą. Visą ūkį tvarkė sesuo. Į notarą nesikreipė, nes galvojo, kad jei nieko nepriklauso. Jei duotų jai dalį, ji nereikalautų kompensacijos. Matė mamos popierius, kad po mirties viskas būtų padalinta ant trijų. Su tėvu labai sunku kalbėti, nes jis nieko negirdi. Niekas jai netrukdė priimti palikimo, tačiau sesuo turėjo visą dokumentaciją. Nežinojo, kad pareiškėja gavo dalį iš tėvų. Žinojo, kad tėvas padovanojo broliui žemės. Po motinos mirties su seserim nekalbėjo apie palikimą. Sesuo tik minėjo, kad sutvarkys dokumentus, kad kažkiek jai kompensacijos. Galvojo, kad kai sesuo sutvarkys dokumentus, ir jai kažkiek atiteks. Tėvas duodavo grynaisiais mokesčiams sumokėti. Tėvo pensijos dydis 700-800 Lt. Tėvas po motinos mirties savarankiškai sumokėti mokesčius negalėjo. Viską tvarkė pareiškėja. Taip natūraliai dar iki motinos mirties buvo susiklostę, jie nebuvo susitarę.
Suinteresuoto asmens M. F. atstovas adv. A. Aranauskas nurodė, kad pareiškimas tenkintinas iš dalies. Turtą faktiniu valdymu priėmė tik B. I.. ½ dalis namo jau iki mirties priklausė pareiškėjai. Bet kuriuo atveju ji turėjo mokėti už tą dalį namo. Liudytojų liudijimai akivaizdžiai tendencingas išskirtinai pareiškėjos naudai. Tačiau pats B. I. paliudijo tai, kad tiek pati Č. M., tiek M. F. prižiūrėjo ir rūpinosi juo. Tačiau turtą faktiniu valdymu priėmė tik B. I., nes jis. kaip pats nurodė, kad pinigus turto išlaikymui jis duodavo grynais savo dukrai Č. M.. Taip pat padaryti pavedimai patvirtina, kad B. I. pervedė dukrai 8000 Lt namo išlaikymui. Teismas turi priimti sprendimą dėl dalies namo, kas pradėjo jį faktiškai valdyti. Mokesčius mokėjo ir už tą dalį, kuri priklauso pareiškėjai, mokėjo B. I. pavedimais ir duodamas grynais. Kitas dalykas, kad reikia atskirti tėvo rūpinimąsi ir turto valdymą. Kas rūpinosi tėvu daugiau ar mažiau, nereiškia palikimo priėmimo faktiniu valdymu. Iš pareiškimo matyti, kad fakto nustatymas reikalingas tik tam, kad priversti tėvą perrašyti turtą. Tai neatitinka protingumo principo. Pareiškėja buvo pažadėjusi sesei ir broliui sutvarkyti paveldėjimo klausimus ir jie visi tikėjosi kažkokiu būdu gauti nuosavybės dalį. Suprato, kad buvo apgauti tik gavę pareiškimą.
Suinteresuotas asmuo I. I. su pareiškimu nesutiko. Nori, kad sumokėtų jam pinigus, nes jis ten gimė ir augo. Nurodė, kad tėvas buvo pasakęs, kad viskas bus visiems trims vaikams, tačiau viską paėmė viena. Jis turėjo traktorių, dirbo žemę, bulves sodino, malkas kapojo. Paskui ir traktorių iš jo paėmė. Į namus jo neįleido, gyveno daržinėje. Pas pareiškėją nuolat atvažiuodavo žmonės. Tėvas jam nupirko sofą-lovą, nuolat kažkas užimdavo. Jis gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje. P. Č. statyti kanalizaciją. Dabar turi pasistatęs savo namą. Tėvas už pagalbą, malkų sukapojimą duodavo jam pinigų. Jis ten turi irgi nuosavybę, tėvas padovanojo 25 arus. Už elektrą duodavo tėvas, o pareiškėja sumokėdavo. Jam tėvas taip pasakojo. Su juo susišnekėdavo. Už draudimą susidėdavo visi trys.
Suinteresuoto asmens atstovė adv. L. N. nurodė, kad pareiškimas tenkintinas iš dalies, t.y. B. I. paveldėjo turtą. Jis ten gyveno ir rūpinos turtu savo lėšomis. Tai patvirtino ir jis pats ir liudytojai. Č. M. ten negyveno. Jai buvo padovanota ½ dalis turto. Ji rūpinosi savo dalimi, kurią gavo pagal dovanojimo sutartį, ir kažkiek pagal susitarimą su tėvu apmokėdavo mokesčius, gavusi iš tėvo didesnę dalį pinigų.
Liudytoja Č. I. nurodė, kad yra kaimynė pareiškėjų. Pažįsta pareiškėjo vaikus. Pažinojo V. I., ji B. žmona. Po jos mirties sodyba rūpinosi Č., kuri nuolat ten būdavo. Č. atvažiuoja tėvą prižiūrėti po darbo. Jie labai arti gyvena, mato, kad ji valgyt daro, skalbia. Ji pas pareiškėjus į svečius užeina. Viskas prižiūrėta, tvarkoje, švaru, valgio visada padaryta. Kanalizaciją, stogą darė Č. pasamdyti darbininkai. Žinojo, kad Č. juos kvietė. Kieno pinigais sumokėjo nežino. Po motinos mirties prižiūrėjo tėvą. Nematė, kad pareiškėjos brolis ir sesuo kažką darė. Liudytoja dirba dvi dienas, dvi laisvos. Visą stogą sutvarkė pareiškėja. Kiti vaikai neatvažiuodavo padėti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pagal LR CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti <...>. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008). Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Kokių aplinkybių buvimas pripažįstamas pakankamu pagrindu konstatuoti, kad įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, CK paveldėjimo teisės normose nedetalizuojama. Esminiai palikimo priėmimo pradedant faktiškai turtą valdyti momentai šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, t. y. tylėjimas ar neveikimas nepripažintini valios priimti palikimą išreiškimu, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Taigi pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės. Iš esmės panaši nuostata įtvirtinta ir CK 5.51 str. 1 d. Taigi, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t.y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes. Teismas, vertindamas bylos aplinkybes, turi atsižvelgti į jų visumą. Ar pareiškėjo įrodymai (jo paaiškinimai apie faktinį palikėjo turto valdymą, rūpinantis jo teisių įgyvendinimu ir pareigų vykdymu) yra pakankami, turi būti sprendžiama iš įrodymų visumos – bylos dokumentų, pareiškėjo paaiškinimų, nes jie gali rodyti asmens elgesio nuoseklumą ar prieštaringumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007).
Nagrinėjamoje byloje palikimo atsiradimo diena yra V. I. mirties diena, t.y. (duomenys neskelbtini) (b.l. 87) (CK 5.3 str.). Pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad palikėja V. I. ir pareiškėjas B. I. (duomenys neskelbtini) buvo sudarę santuoką; pareiškėja Č. M. yra jų dukra (b.l. 85-86).
Nekilnojamojo turto registro duomenimis suinteresuoto asmens I. I. nuosavybės teisės registre įregistruotos į 35/86 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos Č. M. nuosavybės teisės įregistruotos į likusias 51/86 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei ½ dalis: gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo B. I. nuosavybės teisės registre į registruotos į ½ dalis: gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (b.l. 101-105).
Pareiškėja mokėjo už nekilnojamojo turto komunalinius mokesčius(b.l.19-81)ir ji pakeitė namo stogo dangą.
Teismas iš bylos medžiagos ir šalių bei liudytojos paaiškinimų daro išvadą,kad pareiškėja ir jos tėvas po motinos mirties vieninteliai rūpinosi ir tvarkė likusį palikimą kaip savo turtą.Suinteresuoti asmenys neatliko jokių veiksmų,kurie leistų laikyti,kad jie taip pat priėmė palikimą.Jų ankstesnis gyvenimas pas tėvus nėra pagrindas manyti,kad palikimas jiems priklauso jo nepriėmus.Be to jie patys pripažįsta,kad nepriėmė palikimo,tačiau mano,kad palikimą priėmė tik tėvas.Tačiau pats tėvas nurodo,kad palikimą priėmė faktiniu valdymu kartu su dukterimi(CPK 177,185str.).Todėl padaryti priešingą išvadą nėra jokio pagrindo. Kadangi nėra galimybės kitokia, t.y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą – kad pareiškėjai per įstatymo nustatytą terminą priėmė palikimą po motinos mirties pradėdami jį faktiškai valdyti jos turtą, todėl šis faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 445 str.), t.y. konstatuotina, kad Č. M.(a.k(duomenys neskelbtini) ir B. I.(a.k(duomenys neskelbtini) priėmė V. I.(a.k(duomenys neskelbtini) palikimą po jos mirties (duomenys neskelbtini), pradėdami jį faktiškai valdyti (CK 5.50 str. 2 ir 3 d., 5.51 str. 1 d.).
Kadangi procesinių dokumentų siuntimo išlaidų byloje suma yra mažesnė nei nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, šios išlaidos iš valstybei nepriteisiamos (CPK 96 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
pareiškimą tenkinti.
Turto paveldėjimo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Č. M. (a.k(duomenys neskelbtini) ir B. I. (a.k(duomenys neskelbtini) priėmė V. I. (a.k(duomenys neskelbtini) palikimą po jos mirties (duomenys neskelbtini), pradėdami jį faktiškai valdyti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.