- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-29
- Bylos Nr.
- 2A-444-212/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Zina Mickevičiūtė (pran.), Birutė Valiulienė
- Atsakovas
- UAB „Alpeks“
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos Mickevičiūtės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Alpeks“ apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-84-233/2012 pagal UAB „Švaros grupė“ ieškinį atsakovei UAB „Alpeks“ dėl skolos priteisimo
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 6 385,80 Lt nuostolių ir 575,07 Lt metinių palūkanų už pagal nuomos sutartį perduotos transporto priemonės remontą; 18 498 Lt nuostolių ir 1 665,83 Lt metinių palūkanų už pagamintą ir perduotą tretiesiems asmenims produkciją; 6 proc. metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas 813 Lt žyminio mokesčio ir teismui sumokėtus 52 Lt už kopijavimo paslaugas.
Žemesnės instancijos teismas
Rokiškio rajono apylinkės teismas 2012 m. kovo 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės 18 498 Lt turto pagerinimo išlaidoms atlyginti, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2011-11-09 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 591 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai bei 7,10 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei; priteisė iš ieškovės atsakovei 639 Lt jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui bei 4 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Nustatė, kad tarp šalių laikotarpyje nuo 2010-05-01 iki 2010-09-15 buvo susiklostę įmonės nuomos teisiniai santykiai. Šalys skirtingai aiškina sutarčių sąlygas. Liudytoja M. K., dirbanti UAB „Rokvesta“ buhaltere nurodė, kad jų įmonė pagal sutartį su UAB „Švaros grupė“ tvarkė buhalterinę apskaitą UAB „Alpeks“ nuomos laikotarpiu, į buhalterinę apskaitą pirkėjų įsiskolinimas yra įtraukiamas iš karto, nepriklausomai nuo to, kad perduotos prekės dar neapmokėtos. Balanse susidaręs pirkėjų skolos skirtumas nuo įmonės laikotarpio pradžios iki pabaigos yra pirkėjų neapmokėti pinigai už pagamintą produkciją įmonės nuomos laikotarpiu. Pelno-nuostolių ataskaitoje esamo pirkėjų įsiskolinimo nesimato, jis nurodomas balanse. Nurodė, kad sudarant balansą įmonės nuomos sutarties pabaigai, buvo sudarytas buhalterinis balansas kaip įprasta, nes nebuvo informuoti apskaitą tvarkantys darbuotojai apie sutarties šalių susitarimą neskaičiuoti ilgalaikio turto nusidėvėjimo, tokių duomenų nurodymas būtų įtakojęs galutinį rezultatą, t.y. būtų buvęs mažesnis nuostolis. Paaiškino kad transporto priemonės nusidėvėjimas buvo paskaičiuotas pagal nustatytus normatyvus, ieškovas atlikęs automobilio remontą, nepateikė duomenų, kad atliekant remontą buvo įdėtos naujos automobilio detalės. Atsakovo įmonės nuomos sutarties 2.2.5 punkto aiškinamą, kad ieškovė turi teisę pagal sutartį gauti tik įmonės nuomos laikotarpiu atsiradusį grynąjį pelną, laikė nepagrįstu, nes pažeistų sutarties šalių lygiateisiškumo principą, prieštarautų sudarytos sutarties esmei ir tikslui. Nors ieškovė reikalavimą dėl 18 498 Lt priteisimo iš atsakovės grindžia nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančiomis teisės normomis, ieškovės nurodytas teisinis ieškinio pagrindas ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui nėra privalomas ir jo nesaisto. Atsakovė pripažino, kad pirkėjų skola yra nuomos laikotarpiu nuomininko lėšomis sukurtas turtas už kurį įmonės nuomos sutarties nutraukimo laikui pirkėjai nebuvo atsiskaitę. Tokiu būdu teismas laikė, kad nutraukus įmonės nuomos sutartį atsakovė, esant 18 498 Lt pirkėjų įsiskolinimui, įgijo kreditorinę reikalavimo teisę, gauti nurodytai sumai pinigines lėšas iš pirkėjų, gavusių prekes įmonės nuomos laikotarpiu ir pagamintas nuomininko, t.y. ieškovės lėšomis. Tuo tarpu ieškovė, nutraukus įmonės nuomos sutartį prarado kreditorinę reikalavimo teisę gauti lėšas iš pirkėjų už jiems perduotas prekes 18 498 Lt sumai. Akivaizdu, kad nuomodamasi įmonę trinkelių gamybai ir pardavimui, sumokėdama atsakovei nuomos mokestį, savo lėšomis pagamindama produkciją-trinkeles ir perduodama jas pirkėjams, ieškovė įmonės nuomos laikotarpiu siekė gauti pelną. Laikotarpiu nuo įmonės nuomos pradžios iki nuomos sutarties nutraukimo ilgalaikio turto vertė sumažėjo 17 753 Lt, kas pagal liudytojos M. K. parodymus, būtų įtakoję nuostolio ar pelno dydį, nors pagal susitarimo dėl įmonės nuomos nutraukimo 7.3 punktą buvo susitarta, kad turtas nuomotojui perduodamas neskaitant įprasto nusidėvėjimo. Dėl išdėstyto, teismas nesutinka su atsakovės argumentais, kad įmonė jos nuomos laikotarpiu patyrė nuostolį, todėl ieškovės reikalavimą dėl 18 498 Lt priteisimo iš atsakovės laikė pagrįstu ir tenkino, laikant išnuomotos įmonės, kaip turtinio komplekto pagerinimu, ieškovo lėšomis įmonės nuomos laikotarpiu sukūrus turtą, į kurį reikalavimo teisę nutraukus įmonės nuomos sutartį įgijo atsakovė, dėl ko ieškovei atsiradusi reikalavimo teisė į turto pagerinimo išlaidų atlyginimą 18 498 Lt sumai. Sutiko su atsakovės argumentais, kad ieškovės reikalavimas dėl minėtos sumos priteisimo negali būti grindžiamas nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančiomis teisės normomis, kadangi šalis sieja sutartiniai santykiai.
Ieškovės pateiktas reikalavimas atsakovei dėl 6 385,80 Lt nuostolių už automobilio remontą atlyginimo laikė nepagrįstu, nes nuomotojas neatsako už tuos išnuomoto daikto trūkumus, kuriuos jis aptarė sutarties sudarymo metu. 2010-04-30 Įmonės perdavimo - priėmimo nuomos akto 5.1. punkte šalys nurodė automobilio trūkumus, o 6 punkte šalys nurodė, kad 5.1. punkte nurodyta aplinkybė, sudarantį Įmonės nuomos sutartį buvo žinoma ir į tai atsižvelgta skaičiuojant nuomos kainą. Be to, įmonės nuomos sutarties 2.2.2. punktu šalys buvo sutarę, kad nuomininkas įsipareigoja per visą nuomos laikotarpį užtikrinti tinkamą įmonės techninę būklę, daryti įmonės einamąjį ir kapitalinį remontą, o sutarties 2.2.3. punktu nuomininkas įsipareigojo mokėti įmonės turto draudimo bei kitokias įmokas. Ieškovės argumentai, kad ji žodžiu kreipėsi į ieškovę, prašydama šioje dalyje pakeisti sutarties sąlygas ir prisiimti atsakovei dalį automobilio remonto išlaidų, nėra pagrindo šiam reikalavimui tenkinti. Šalims buvo žinoma jog perdavus produkciją (trinkeles) pirkėjams už jas pirkėjai atsiskaito po jų pardavimo. Teismas teikiamą ieškovės reikalavimą dėl 18 498 Lt tenkino CK 6.501 str. pagrindu, todėl reikalavimą dėl 8,65 proc. metinių palūkanų mokėjimo, Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius vėlavimo prevencijos įstatymą netaikė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012-03-28 sprendimą dalyje dėl 18 498 Lt turto pagerinimo išlaidų atlyginimo, 6 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 591 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovės naudai ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas pažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normas. Teismas neteisingai aiškino ir taikė CK 6.501 str. Mano, kad šis straipsnis šiuo ginčo atveju apskritai negalėjo būti taikomas. Įmonės nuomą reglamentuoja CK 6.536 - 6.544 straipsniai, kaip specialūs bendrosioms nuomos sutarčių taisyklėms CK 6.477-6.503 str. Todėl sprendžiant įmonės pagerinimo klausimą, turėtų būti taikomos 6.542 straipsnio nuostatos. Visų pirma, ieškovė niekuomet nekėlė klausimo, jog reikalauja turto pagerinimo išlaidų, ir jokių įrodymų į bylą nepateikė. Mano, kad šioje byloje pareikštame ieškinyje nurodytas ieškinio pagrindas, byloje dalyvaujančių asmenų teikti kiti procesiniai dokumentai, įrodymai, paaiškinimai teikia pagrindo konstatuoti, kad teismas negalėjo remtis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos kaip ieškinio reikalavimų pagrindas, t.y. peržengė bylos nagrinėjimo ribas, spręsdamas, jog ieškovė įgijo teisę į turto pagerinimo nuomos laikotarpiu 18 498 Lt kompensaciją. Teismui, konstatavus, jog reikalavimo prigimtis yra nuomojamos įmonės pagerinimo išlaidų kompensavimas, iš karto atsiranda būtinybė CK 6.542 straipsnio nuostatų taikymui įrodyti ieškovės (nuomininkės) turėtas išlaidas įmonės pagerinimui bei dėl to realiai padidėjusią įmonės vertę, atsižvelgiant į jos kokybės ir (arba) eksploatacinių savybių pagerėjimą, o ne tik pasiremdamas balanso duomenimis priteisti 18 498 Lt kaip turto pagerinimą, jį nustatant kaip skirtumą tarp pirkėjų skolos nuomos nutraukimo dienai 20 478,55 Lt ir pirkėjo skolos nuomos pradžiai 1 981,01 Lt. Teismas nieko nepasisakė kaip tai įtakojo įmonės vertės padidėjimą. Teismas visai nevertino, kad su įmone kaip turtiniu kompleksu ieškovei buvo perduota įmonės žaliavos bei atsargos, 1 130,50 t smėlio, kurio piniginė vertė 15 004,88 Lt, įmonės turtas: automobilis Renault 3013 TZ 45; aikštelė prie pastato; krautuvas 130 3.5 m su el. instaliacija; krautuvas 130 6 m su el. instaliacija; telferis; betono vibro presas; telferis; EKA DATECS ; spausdintuvas; autokrautuvas. Todėl visai nepagrįsta teismo išvada, kad tik ieškovės (nuomininkės) lėšomis buvo pagaminta produkcija. Kaip akivaizdžiai matyti iš aptartų dokumentų, produkcijos pagaminimui buvo naudotas atsakovės turtas bei žaliavos.
Sutartis su ieškove buvo nutraukta 2010-09-07. Susitarimu dėl įmonės nuomos sutarties nutraukimo nuo 2010-09-15. Susitarimo dėl įmonės nuomos sutarties nutraukimo 7.3 punktu ieškovė (nuomininkė) įsipareigojo, be kita ko kartu su Įmone kaip turtiniu kompleksu perduoti atsakovei (nuomotojai) ir reikalavimo teises Įmonės skolininkams. Tokiu būdu teisė gauti 20 478,55 Lt (2010-09-15) lėšas iš pirkėjų atsakovei perėjo kaip tarp šalių sudarytos nuomos sutarties, taip ir Susitarimo dėl nuomos sutarties nutraukimo pagrindu. Teismas negalėjo keisti šalių sudaryto susitarimo savo iniciatyva ir be pagrindo priteisti ieškovei reikalavimo teisę į 18 498 Lt pirkėjų įsiskolinimą. Toks teismo sprendimas nepaisant šalių susitarimo ir kitos šalies (atsakovo) interesų savaime prieštarauja šalių lygiateisiškumo ir sutarties laisvės principams. Pažymi, kad šioje byloje abi ginčo šalys yra verslo subjektai. Sudarytos laisva valia komercinės sutarties šalys negali pateisinti iš sutarties kylančių įsipareigojimų nevykdymo tuo, jog šalys susitarė dėl kai kurių nepalankių sutarties sąlygų vienos iš šalių atžvilgiu, netgi ir tuomet, kai šaliai nenaudingų sąlygų prisiėmimas reikštų neprotingos rizikos buvimą įprastos verslo aplinkos sąlygomis. Toks šalies elgesys nevykdant sutartinių įsipareigojimų paneigtų sutartinių teisinių santykių, dalyvių teisinio apibrėžtumo principą. Verslininkai veikia savo rizika ir privalo būti apdairūs.
Teismas neteisingai aiškino 2010-09-07 Susitarimo dėl įmonės nuomos sutarties nutraukimo 7.3 punkto sąlygą „kartu su Įmone kaip turtiniu kompleksu perduoti Nuomotojui Sutarties prieduose išvardintus daiktus tokios būklės, kurios jie buvo (neskaitant įprasto nusidėvėjimo)“. Sudarydamos sutartį šalys turėjo tikslą grąžinti ilgalaikį turtą tokios būklės, kokios jį gavo, savaime suprantama, naudojami daiktai natūraliai dėvisi, todėl jie negali būti grąžinti tokie kokie buvo. Todėl pagal susitarimo dėl įmonės nuomos nutraukimo 7.3 punktą buvo susitarta, kad turtas nuomotojui perduodamas neskaitant įprasto nusidėvėjimo. Vertinant lingvistiniu aspektu, sutartyje pakankamai aiškiai nurodyta „neskaitant įprasto nusidėvėjimo“ negali būti dviprasmiškai suprantami, kaip sąvokos „neskaičiuojant įprasto nusidėvėjimo", „neapskaitant įprasto nusidėvėjimo" ar pan. Liudytoja M. K., tvarkiusi Įmonės nuomos metu buhalterinę apskaitą, duodama parodymus patvirtino, kad ji nebuvo informuota apie susitarimą, kad turto nusidėvėjimas buhalteriškai nebus apskaitomas, todėl finansinės atskaitomybės dokumentuose turto nusidėvėjimas atsispindi. Buhalterinės apskaitos teisės aktai įsakmiai nurodo, kaip turi būti sudaroma finansinės atskaitomybės dokumentai ir šalys negali susitarti neskaičiuoti ilgalaikio turto amortizacijos. Iš pateiktų dokumentų, liudytojos parodymų, kitų bylos aplinkybių, matyti, kad teismo išvada, buvus susitarimui neskaičiuoti turto nusidėvėjimo, yra nepagrįsta.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog ieškovė išsamiai išdėstė faktines aplinkybes (nurodė ieškinio pagrindą), aiškiai suformulavo ieškinio dalyką, kurį pagrindė pridėtais ir neginčijamais įrodymais. Taip pat ieškovė pateikė ir teisinę kvalifikaciją CK 6.237 str. pagrindu. Tačiau išimtinai Teismui, o ne ginčo šalims, suteikiama prerogatyva atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybės bei remiantis vidiniu įsitikimu ir teisine sąmone, esant reikalui perkvalifikuoti tarp šalių kilusį ginčą neatsižvelgiant į ginčo šalių pateiktus paaiškinimus dėl teisinio situacijos vertinimo. Todėl ieškovė nėra kompetentinga vertinti teismo priimtą sprendimą perkvalifikuoti tarp šalių kilusį ginčą pagal CK 6.501 str. Nesutinka su apeliantės teiginiais, jog produkcija buvo pagaminta jos lėšomis naudojantis perduota įmone kaip turtiniu kompleksu, nes už tai buvo mokamas sulygto dydžio nuomos mokestis, kuris preziumuojama, padengė ne tik perduotos įmonės kaip turtinio komplekso nusidėvėjimą nuomos laikotarpiu, tačiau apėmė ir apeliantės gaunamą pelną - turtinę naudą, dėl kurios buvo sudarytas sandoris. Apeliantei buvo žinoma, kad nuomos laikotarpiu yra susidaręs pirkėjų įsiskolinimas dėl vėlavimo atsiskaityti už perduotą produkciją, kuri buvo pagaminta nuomos laikotarpiu ieškovės lėšomis. Apeliantė nurodė, jog ieškovei persikėlus susidariusį įsiskolinimą trišale sutartimi apeliantė savo ruožtu išmokės ieškovei, jos nuomos laikotarpiu susidariusią įmonės debitorinę skolą, kuri sutarties nutraukimo dienai siekė 18 498 Lt. Nepaisant šalių susitarimo iš įmonės nuomos sutarties nutraukimo kilusius tarpusavio santykius vystyti, vėlesnis apeliantės elgesys, aiškiai rodė nenorą bendradarbiauti, o ieškovei pareikalavus atsiskaityti už pagamintą produkciją, už kurią apeliantė, galimai jau yra gavusi lėšas, tai padaryti atsisakė. Toks jos elgesys vienareikšmiškai rodo nesąžiningą verslo praktiką. Apeliantės nesąžiningumą rodo ir tai, jog 2010-11-09 ji kreipėsi į teismą, dėl likusios dalies įsiskolinimo, susidariusio, per visą įmonės nuomos laikotarpį priteisimo, tačiau ieškovei kreipiantis dėl debitorinių skolų grąžinimo, kurios susidarė nuomos laikotarpiu, buvo atsisakoma tai padaryti, remiantis 2010-09-07 Susitarimo 7.3. pagrindu, jog nuomotojas po nuomos sutarties nutraukimo turi reikalavimo teisę įmonės skolininkams, tačiau, kaip matyti iš išdėstyto neperima skolų kreditoriams, ką taip pat numatė minimas Susitarimo 7.3. punktas. Apeliantė kiekvienu atveju sutarties nuostatas aiškino išimtinai sau palankia linkme tokiu būdu statydamas ieškovę į vienareikšmiškai nepalankią padėtį ir nesilaikydama 2010-09-07 susitarimo dėl įmonės nuomos sutarties nutraukimo. Mano, jog aiškinant tarp šalių sudarytą, 2010-09-07 Susitarimą dėl įmonės nuomos sutarties nutraukimo, nepagrįsta vieną iš šalių (šiuo atveju ieškovės) statyti į prastesnę padėti ar kiekvienu atveju tą pačią sutarties nuostatą aiškinti kaip naudingiau vienai iš šalių (apeliantei).
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 4 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų.
Byloje ginčas kildinamas iš šalių sudarytos įmonės nuomos sutarties. Nustatyta, kad šalys 2010-04-19 sudarė Įmonės nuomos sutartį, pagal kurią Nuomotojas, UAB „Alpeks“ (atsakovė) už užmokestį, 2 400 EUR per mėnesį, perdavė Nuomininkui, UAB „Švaros grupė“ (ieškovė), laikinai naudoti ir valdyti įmonę: UAB „Alpeks“. Kartu su Įmone kaip turtiniu kompleksu Nuomininkui buvo perduotas turtas, išvardintas Sutarties priede Nr. 1, tame tarpe ir reikalavimo teises Įmonės skolininkams ir Įmonės skolas kreditoriams (t. 1, b. l. 12-16, 35-37). Pagal sutarties sąlygas Nuomotojas, t. y. atsakovė, savo lėšomis įsipareigojo paruošti įmonę perdavimui, parengti perdavimo-priėmimo aktą ir įmonę perduoti iki balandžio 30 d. Tuo tarpu ieškovė, t. y. Nuomininkas, įsipareigojo savo lėšomis paruošti įmonę grąžinimui, pasibaigus nuomos terminui, parengti jos grąžinimo aktą bei raštu informuoti apie Įmonės grąžinimą Įmonės kreditorius. Ieškovė, prieš grąžindama Įmonę atsakovei privalėjo atstatyti Įmonės finansinę būklę į būklę, buvusią Įmonės perdavimo nuomai dieną. Šalys susitarė, kad nuomos metu sukauptas pelnas pagal ieškovės sąskaitą-faktūrą išmokamas Nuomininkui, t. y. ieškovei, o per tą patį laikotarpį susidaręs įsiskolinimas pagal atsakovės sąskaitą-faktūrą išmokamas Nuomotojui, t. y. atsakovei (sutarties 2.2.5 punktas). Pagal sutarties 3 straipsnį ieškovė turi teisę į neatskiriamo Įmonės pagerinimo išlaidų atlyginimą, jeigu tokiam pagerinimui atlikti buvo gautas atsakovės sutikimas.
Nuomininkė UAB „Švaros grupė“ ieškinį pareiškė dėl 6 385,80 Lt nuostolių atlyginimo už pagal nuomos sutartį perduotos transporto priemonės remontą ir dėl 18 498 Lt nuostolių už pagamintą ir perduotą tretiesiems asmenims produkciją, kuriuos įvardino kaip atsakovės nepagrįstą praturtėjimą.
Rokiškio rajono apylinkės teismas patenkino ieškinio dalį ir CK 6. 501 straipsnio pagrindu priteisė iš atsakovės ieškovei 18 498 Lt turto pagerinimo išlaidų.
Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialines teisės normas, nepilnai ištyrė bylos faktines aplinkybes ir to pasekoje neatskleidė bylos esmės.
Kaip yra žinoma, sutartis – tai dviejų ar daugiau asmenų laisvanoriškas susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 str. 1 d.). Pagal sutarčių teisėje galiojantį sutarties laisvės principą civilinės apyvartos dalyviai yra laisvi spręsti, ar sudaryti sutartį ir kokiomis sąlygomis ją sudaryti. Nuo sutarties sudarymo momento sutartis jos šalims įgyja įstatymo galią – prisiimtus įsipareigojimus jos turi vykdyti tinkamai (CK 6.189 str. 1 d.). CK 6.193 straipsnyje įtvirtintos tokios pagrindinės sutarčių aiškinimo taisyklės: kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai; pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys; visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes; kai yra abejonių dėl sutarties sąvokų, joms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė; kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai; taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jeigu šalių ketinimai nesutampa, didesnę reikšmę turi sutarties tekstas, todėl svarbesnė yra sutarties teksto lingvistinė analizė, nes ji gali padėti nustatyti, kurios šalies ketinimai atitinka sutarties lingvistinę prasmę. Sutarčių vykdymo principai, atspindintys bendruosius civilinių santykių teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje ir yra taikomi tiek kreditoriui, tiek skolininkui.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą tenkino CK 6. 501 straipsnio pagrindu. Pagal CK 6.501 straipsnio nuostatas nuomininkas nuomotojo leidimu išnuomotą daiktą pagerinęs, turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai arba sutartis nenumato ką kitą. Nagrinėjamu atveju šalys sudarė įmonės nuomos sutartį, kurioje aptarė visas įmonės nuomos sąlygas ir pasekmes. Apelianto argumentai, jog įmonės nuomą reglamentuoja CK 6. 536 – 6. 544 straipsniai, kuriais ir privalu vadovautis ir kad 18 498 Lt nėra turto pagerinimo išlaidos, pagrįsti.
Šalies argumentai
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės pagamintos ir parduotos pirkėjams produkcijos pajamas, tačiau šalys sutartyje nenumatė, kad atsakovė turi sumokėti ieškovei iš pirkėjų gautus pinigus už parduotą produkciją. Šalys susitarė, kad ieškovė turi teisę į neatskiriamo Įmonės pagerinimo išlaidų atlyginimą, jeigu tokiam pagerinimui atlikti buvo gautas atsakovės sutikimas (Sutarties 3 str.). Duomenų, kad įmonėje buvo atliktas pagerinimas ir jam pritarė atsakovė, byloje nėra. Ieškovė tokių aplinkybių neįrodinėjo, o jos pagaminta produkcija negali būti laikoma įmonės pagerinimu ar nuostoliais, kaip teigė pati ieškovė.
Šalys susitarė, kad atsakovė perduoda įmonę ieškovei perdavimo-priėmimo aktu su Sutarties priede Nr.1 išvardintu turtu. Ieškovė įsipareigojo, pasibaigus įmonės nuomos terminui, savo lėšomis paruošti įmonę grąžinimui, parengti jos grąžinimo aktą bei raštu informuoti apie Įmonės grąžinimą Įmonės kreditorius (Sutarties 2.2.4 p.). Analogiškos sąlygos įrašytos ir Susitarime dėl įmonės nuomos sutarties nutraukimo (t. 1, b. l. 10-11). Įmonės perdavimo-priėmimo aktą ir perduodamų atsargų likutį šalys pasirašė 2010-04-30, tuo tarpu įmonės grąžinimo akto byloje nėra, o raštas „Atsargų likučiai 2010-09-15 dienai“, neatitinka dokumentui keliamų reikalavimų (t. 1, b. l. 36-38). Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ir nevertino.
Ieškovė grąžindama įmonę įsipareigojo atstatyti jos finansinę būklę į būklę, buvusią Įmonės perdavimo nuomai dieną. Taip pat šalys susitarė, kad nuomos metu sukauptas pelnas pagal ieškovės sąskaitą-faktūrą išmokamas ieškovei (Sutarties 2.2.5 p.). Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovės buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „Rokvesta“, kuri pateikė UAB „Alpeks“ 2010-04-19 ir 2010-09-15 balansus bei PVM sąskaitas-faktūras už laikotarpį nuo 2010-05-04 iki 2010-09-15 (t. 1, b. l. 84-85, t. 2, b. l. 60-87). Tinkamai patvirtintos pelno (nuostolio) ataskaitos už nuomos laikotarpį byloje nėra (t. 1, b. l. 40), o buhalteriniai dokumentai, atspindintys ieškovės gautas pajamas už pagamintą produkciją per nuomos laiką, neįvertinti. Negalima sutikti su teismo išvada, jog sutarties 2.2.5 punktas pažeidžia šalių lygiateisiškumo principą ir prieštarauja sutarties esmei ir tikslui, nes teismas neįvertino esamų byloje buhalterinių dokumentų, ieškovės sunaudotų atsakovei priklausančių atsargų, duomenų apie ieškovo pagamintą, parduotą ir apmokėtą produkciją taip pat nėra.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nepilnai nustatė bylos faktinės aplinkybes, neištyrė pateiktų įrodymų ir to pasekoje neatskleidė bylos esmės. Dėl to, kas pasakyta, Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012-03-28 sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 28 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti Rokiškio rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.