- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-03-28
- Bylos Nr.
- 2-84-233/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-01611-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stulgienė
- Ieškovas
- UAB “Švaros grupė“
- Atsakovas
- UAB “A.“
Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Irena Stulgienė, sekretoriaujant Larisai Vizbarienei, dalyvaujant ieškovo atstovei L. S., atsakovo atstovui adv. Irmantui Ruželei viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl 27124,70Lt skolos priteisimo pagal ieškovo UAB “Švaros grupė“ ieškinį, atsakovas UAB “A.“ ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas pateiktame ieškinyje nurodė( T3, b.l.1-9) ir jo atstovė teisme paaiškino, kad 2010 m. balandžio 19 d. ieškovas UAB „Švaros grupė", ir atsakovas UAB „A.” sudarė Įmonės nuomos sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo už užmokestį perduoti ieškovui laikinai naudoti ir valdyti įmonę- UAB „A.", kaip turtinį kompleksą, naudojamą verslui - betoninių trinkelių gamybai ir pardavimui, o ieškovas įsipareigojo mokėti nuomos mokestį. Įmonės nuomos sutarties 1.2. punkte šalys sulygo, jog kartu su Įmone kaip turtiniu kompleksu Nuomotojas perduoda Nuomininkui šios sutarties priede Nr. 1 išvardintus: pastatą sandėlį; įrenginius, mechanizmus bei kitas gamybos priemones; žaliavas, atsargas, apyvartines lėšas; teises naudotis žeme, vandeniu ir kitais gamtos ištekliais, pastatais, statiniais ar įrenginiais, kitas su Įmone susijusias Nuomotojo turtines teises; teisę į prekių ar paslaugų ženklą bei firmos vardą ir kitas išimtines teises; reikalavimo teises Įmonės skolininkams ir Įmonės skolas kreditoriams. Įmonės nuomos sutarties priedo Nr. 2, 5.1. punkte numatyta, jog Nuomininkui perduodamas automobilis RENUALT (duomenys neskelbtini), kuriam pasibaigęs techninės apžiūros talonas bei reikalingas einamasis remontas. Tačiau ieškovui pradedant naudotis perduotu automobiliu reikėjo savo lėšomis atlikti ne tik automobilio techninę patikrą ir einamąjį remontą, kurio išlaidos sudarė 1135,82 Lt, bet ir apmokėti už transporto priemonės draudimą bei metinį mokestį už įregistruotos transporto priemonės naudojimąsi, nors ieškovas transporto priemone naudojosi tik nuo 2010-04-19 d. iki 2010-09-15 d., t.y. nepilnai 5 mėnesius, dėl ko ieškovas patyręs dar 1842 Lt išlaidų, prieš pradedant tinkamai naudotis išsinuomota transporto priemone. Ieškovo išlaidos, susiję vien su transporto priemonės paruošimu naudotis, sudarė 2977,82 Lt .Nurodo, kad tik atlikus nuodugnią transporto priemonės apžiūrą buvo nustatyta ir kiti transporto priemonės gedimai, kurie negalėtų būti priskirtini einamajam transporto priemonės remontui, t.y. ieškovas savo lėšomis keitė transporto priemonės linges, už kurias sumokėjo 1185,80 Lt bei atliko transporto priemonės greičių dėžės remonto darbus 5200 Lt sumoje, tokiu būdu ieškovo lėšomis buvo atlikta automobilio remonto darbų už 6385,80 Lt. Papildomų transporto priemonės remonto darbų vertė sudaranti bemaž penktadalį automobilio likutinės vertės, dėl ko, ieškovo nuomone šis remontas nelaikytinas einamuoju remontu, kadangi remonto suma neproporcingai didelė, atsižvelgiant į automobilio nusidėvėjimą. Be to, Nuomotojo prievolė suteikti turtą nuomininkui, kad šis juo galėtų naudotis pagal paskirtį ir daikto būklė atitiktų šią paskirtį, nepasibaigia daikto perdavimu nuomininkui, o išlieka visą nuomos sutarties terminą, ką numato CK 6.483str. , be to, nuomotojo atsakomybė atsiranda, jeigu nuomotojas ir nežinojo apie trūkumus, tai reiškia, kad jis tokiu atveju atsako už daikto paslėptus trūkumus (atsakomybė be kaltės rizikos pagrindu). Ieškovas nurodo, kad tokių nuostatos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuojamoje teisminėje praktikoje.
Nurodo, kad perduodant Įmonę Nuomininkui pagal sutartį, buvo sudarytas Įmonės 2010-04-19 d. balansas , kurio eilutėje „pirkėjų įsiskolinimas" nurodoma 1981 Lt suma. Gražinant Įmonę Nuomotojui sudaryto 2010-09-15 d. balanso toje pat eilutėje nurodyta 20479 Lt suma, t.y. net 18498 Lt didesnė nei perimant Įmonę nuomai, kas rodo, kad ieškovas atsakovo įmonės nuomos laikotarpiu yra perdavęs pagamintos produkcijos tretiesiems asmenims (pirkėjams) už 18498 Lt sumą. Minima produkcija buvo pagaminta ieškovo medžiagomis ir jo darbo sąnaudomis, todėl ir pajamos ją realizavus turi atitekti būtent ieškovui, o ne atsakovui. Atsakovo nesąžiningumą rodo, tai, kad visi įmonės nuomos laikotarpiu susidarę įsiskolinimai, pagal skolos perkėlimo sutartis buvo perkelti ieškovui , o produkcija, už kurią gautinos lėšos siekia 18498 Lt, liko atsakovui, kas rodo akivaizdų sutartinių santykių šalių lygiateisiškumo principo pažeidimą. Nurodo, kad ieškovas nurodydamas faktinį ieškinio pagrindą bei pridėdamas įrodymus prie ieškinio jau įrodęs žalą ir jos dydį, todėl neturi įrodinėti atsakovo veiksmų neteisėtumo bei jo kaltės. Atsakovas turi ne tik atlyginti turėtus ieškovo nuostolius, susijusius su perduoto nuomai automobilio kapitaliniu remontu ir pagaminta ieškovo lėšomis produkcija perduota pirkėjams, bet ir mokėti 8,65 proc. metines palūkanas nuo 2010-09-15, t.y. įmonės nuomos sutarties nutraukimo iki 2011 09 30, numatytas Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje . Ieškovo atstovė 2012 03 02 teismo posėdyje nurodė, kad įmonės nuomos laikotarpio pabaigai sudarant balansą buvo skaičiuojamas ilgalaikio turto nusidėvėjimas pagal nustatytas normas, nors pagal sutarties 7.3 punktą buvo susitarta, kad nusidėvėjimas nebus skaičiuojamas. Prašo priteisti iš atsakovo „A." ieškovo UAB „Švaros grupė", naudai : 6385,80Lt nuostolių ir 575,07 Lt metinių palūkanų už pagal nuomos sutartį perduotos transporto priemonės remontą; 18498 Lt nuostolių ir 1665, 83 Lt metinių palūkanų už pagamintą ir perduotą tretiesiems asmenims produkciją; 6 proc. metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas 813 Lt sumokėto žyminio mokesčio ir teismui sumokėtus 52 Lt už kopijavimo paslaugas.
Atsiliepimas
Atsakovas pateiktame atsiliepime į ieškinį (T3, b.l.48-50) nurodė ir jo atstovas teisme paaiškino, kad su pateiktu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, jog tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės santykiai, turi būti nustatomas faktinių aplinkybių visetas: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, civilinės atsakomybės sąlygas (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis) ,turi įrodyti asmuo, reiškiantis reikalavimą, šiuo atveju ieškovas. Ieškovas nenurodo kokių iš Sutarties kilusių prievolių nėra įvykdęs atsakovas. Sutartimi atsakovas nebuvo prisiėmęs prievolės ieškovui išmokėti pajamas, gautas už pagamintą produkciją. Sutarties 2.2.5 punktu atsakovas įsipareigojo išmokėti nuomos metu sukauptą pelną pagal Nuomininko sąskaitą - faktūrą. Nuomos sutarties metu, įmonei patyrus 2624 Lt nuostolį (pelno - nuostolio ataskaita), atsakovas neturėjęs pareigos išmokėti pelną, nes jo nebuvo. Be to, nėra ir atsakovo kaltės bei priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir ieškovo nurodytų nuostolių. Sutartis įvykdyta, ji pasibaigusi abiejų šalių pasirašytu 2010m. rugsėjo 7d. susitarimu dėl įmonės nuomos sutarties nutraukimo. Pasirašydamas susitarimą dėl sutarties nutraukimo, ieškovas pretenzijų dėl sutarties vykdymo neturėjo, sąskaitos - faktūros dėl mokėtino pelno nepateikė, kad patyrė dėl Sutarties netinkamo vykdymo/ ar neįvykdymo žalą ir reikalaus nuostolių atlyginimo, kuriuos neva patyrė, taip pat nenurodė. Apie bet kokių nuostolių atsiradimą dėl bent vienos iš šalių kaltės, šalis informuoti viena kitą įpareigojo Sutarties 4.3. punktas. Apskaičiuodamas negautas pajamas 18498 Lt, ieškovas, remiasi balanso duomenimis eilutėje „Pirkėjų įsiskolinimas", kurie negali būti laikomi ieškovo negautomis pajamomis, nes teisės literatūroje ir teismų praktikoje negautos pajamos, kaip nuostoliai, suprantamos kaip grynasis pelnas ir turi būti įrodomos. Jos neturi būti suprantamos kaip visos tikėtinos gauti iš asmens veiklos sumos, neatskaičius sąnaudų. Atskaičius iš visų pajamų (įplaukų) sąnaudas, gaunamas ikimokestinis pelnas. Jis dar nesudaro negautų pajamų, kaip nuostolių, nes tik nuo šios sumos atskaičius pelno mokestį pagal Pelno mokesčio įstatymą, asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tuo, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Rudėta" v. AB „Lietuvos draudimas", bylos Nr. 3K-3-322/2008). Ieškovas neteisėtai reikalauja išmokėti susidariusią pirkėjų skolą 2010-09-15, įvardindamas ją, kaip negautas pajamas. Kaip matyti iš pelno - nuostolio ataskaitos, jeigu ir pirkėjai būtų sumokėję skolą 2010-09-15, vis vien įmonė pelno būtų negavusi, nes į pelno - nuostolio ataskaitą yra traukiamos visos ataskaitinio laikotarpio įmonės uždirbtos pajamos bei patirtos išlaidos, neatsižvelgiant ar jos yra jau gautos ar dar ne. Sutartis su ieškovu buvo nutraukta 2010m. rugsėjo 7d. Susitarimu dėl įmonės nuomos sutarties nutraukimo nuo 2010m. rugsėjo 15d. Pagal šalių sudarytą nuomos sutartį atsakovo (Nuomotojo) skolos nuomos sutarties pradžioje nebuvo perkeliamos ieškovui (Nuomininkui), tiek ir nuomos sutarties pabaigoje ieškovo (Nuomininko) skolos nebuvo perkeliamos atsakovui. Šalių susitarimu, kreditorių reikalavimų užtikrinimui 2010m. rugsėjo 13d. sutartimi ieškovas perėmė iš atsakovo 17114,24 Lt skolą, susidariusią pagal cemento pirkimo - pardavimo sutartį. Ginčo atveju šalių teisiniai santykiai yra susiklostę įmonės nuomos sutarties pagrindu, kur abi šalys turi teises ir pareigas, todėl nepagrįsto praturtėjimo instituto normoms šiuo atveju negali būti taikomos. Atsakovas nesutinka su reikalavimu atlyginti 6385,80 Lt nuostolių už automobilio remontą. 2010-04-30 Įmonės perdavimo - priėmimo nuomos akto 5.1. punkte šalys pažymėjo automobilio trūkumus, tokius kaip pasibaigęs techninės apžiūros talonas bei reikalingas einamasis remontas, 6 punkte šalys nurodė, kad 5.1. punkte nurodyta aplinkybė, sudarant Įmonės nuomos sutartį buvo žinoma ir į tai atsižvelgta skaičiuojant nuomos kainą. Dėl to, nuomotojas neatsako už tuos išnuomoto daikto trūkumus, kuriuos jis aptarė sutarties sudarymo metu(CK 6.485 str. 5d. ).Be to šalys Sutarties 2.2.2. punktu sutarę, kad nuomininkas įsipareigoja per visą nuomos laikotarpį užtikrinti tinkamą Įmonės techninę būklę, daryti įmonės einamąjį ir kapitalinį remontą, o sutarties 2.2.3. punktu nuomininkas įsipareigojo mokėti Įmonės turto draudimo bei kitokias įmokas. Atsakovas nurodo, ieškovą nepagrįstai reikalaujant 8,65 proc. palūkanų priteisimo nuo prašomos priteisti nuostolių sumos pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą (2003m. gruodžio 9d. Nr. IX-1873), kuris nereglamentuojantis palūkanų, susijusių su mokėjimais nuostoliams atlyginti ( minėto įstatymo 1 str. 3d. 3p.).
Motyvuojamoji dalis
Pateiktas ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš pateiktos byloje 2010 04 19 įmonės nuomos sutarties(T1, b.l.12-16), įmonės perdavimo-priėmimo nuomai 2010 04 30 akto (T3, b.l.16-16-17), 2010 09 07 susitarimo dėl įmonės nuomos sutarties nutraukimo (T3, b.l.36-37), šalių atstovų paaiškinimų teisme 2012 03 02 matyti, kad tarp šalių laikotarpyje nuo 2010 05 01 iki 2010 09 15 buvo susiklostę įmonės nuomos teisiniai . Pagal sutarčių teisėje galiojantį sutarties laisvės principą sutarties šalys yra laisvos spręsti ar sudaryti sutartį ir kokiomis sąlygomis ją sudaryti ir sutartyse savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Sutartis įpareigoja šalis atlikti ne tik tai , kas joje tiesiogiai numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai.
Tačiau iš ieškovo suformuluotų reikalavimų, atsakovo atsikirtimų, nurodytų atsiliepime į ieškinį matyti, kad šalys skirtingai aiškina sutarčių sąlygas. Ieškovas, teikdamas reikalavimą dėl 18498 Lt nuostolių atlyginimo nurodo, kad pirkėjų įsiskolinimas nurodytai sumai už jo įmonės nuomos laikotarpiu pagamintą ir pirkėjams perduotą produkciją, už kurią įmonės nuomos pabaigos terminui 2010 09 15 pirkėjai nebuvo atsiskaitę, nutraukus įmonės nuomos sutartį nepagrįstai lieka atsakovui, nes ši produkcija buvo pagaminta įmonės nuomos laikotarpiu, ieškovo, t.y. nuomininko, medžiagomis ir darbo sąnaudomis. Atsakovas atsikirtimuose nurodo, kad įmonės nuomos laikotarpiu sukaupta pelno nebuvo, todėl sutarties 2.2.5 punkte numatyta pareiga išmokėti nuomos laikotarpiu sukauptą pelną, atsakovui neatsirado.
Ieškovas reikalavimą dėl jo turėtų įmonės nuomos laikotarpiu 18498 Lt nuostolių atlyginimo grindžia duomenimis nuomotos įmonės 2010 04 19 ir 2010 09 15 „B“ skyriaus “Trumpalaikis turtas“ II skirsnio “Per vienerius metus gautinos sumos“ II.I papunkčiu “Pirkėjų įsiskolinimas“, kuris pagal balansuose nurodytus duomenis 2010 04 19 sudarė-1981Lt (T3, b.l.29-30), 2010 09 15-20479Lt(T3, b.l.31-32).
Teismo posėdyje 2012 03 02 liudytoja apklausta M. K., dirbanti (duomenys neskelbtini) buhaltere nurodė(b.l.68), kad jų įmonė pagal sutartį su UAB “Švaros grupė“ tvarkė buhalterinę apskaitą UAB “A.“ nuomos laikotarpiu . Nurodė, kad į buhalterinę apskaitą pirkėjų įsiskolinimas yra įtraukiamas iš karto, nepriklausomai nuo to, kad perduotos prekės dar neapmokėtos . Balanse susidaręs pirkėjų skolos skirtumas nuo įmonės laikotarpio pradžios iki pabaigos yra pirkėjų neapmokėti pinigai už pagamintą produkciją įmonės nuomos laikotarpiu. Pelno-nuostolių ataskaitoje esamo pirkėjų įsiskolinimo nesimato, jis nurodomas balanse. Nurodė, kad sudarant balansą įmonės nuomos sutarties pabaigai, buvo sudarytas buhalterinis balansas kaip įprasta, nes nebuvo informuoti apskaitą tvarkantys darbuotojai apie sutarties šalių susitarimą neskaičiuoti ilgalaikio turto nusidėvėjimo, tokių duomenų nurodymas būtų įtakojęs galutinį rezultatą, t.y. būtų buvęs mažesnis nuostolis. Paaiškino kad transporto priemonės nusidėvėjimas buvo paskaičiuotas pagal nustatytus normatyvus, ieškovas atlikęs automobilio remontą, nepateikė duomenų, kad atliekant remontą buvo įdėtos naujos automobilio detalės.
Atsakovo pažodinis 2010 04 19 įmonės nuomos sutarties 2.2.5 punkto aiškinamas, kad ieškovas turi teisę pagal sutartį gauti tik įmonės nuomos laikotarpiu atsiradusį grynąjį pelną, laikytinas nepagrįstu , nes pažeistų sutarties šalių lygiateisiškumo principą, prieštarautų sudarytos sutarties esmei ir tikslui.
Nors ieškovas reikalavimą dėl 18498L priteisimo iš atsakovo grindžia nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančiomis teisės normomis, ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui nėra privalomas ir jo nesaisto, o tai reiškia, kad tuo atveju, kai ieškovas ieškinyje išdėstęs faktinį ieškinio pagrindą, klaidingai nurodo materialiosios teisės normą, teismas turi pritaikyti normą , atitinkančią ieškinio faktinį pagrindą. Minėti teismo veiksmai negali būti vertinami kaip ieškinio ribų peržengimas, nes nei ieškinio dalykas, nei ieškinio pagrindas nėra keičiami.
Įstatymų leidėjas įpareigoja teismą aiškintis tikruosius sutarties šalių ketinimus, neapsiriboti vien pažodiniu sutarties teksto aiškinimu, o nustatyti, ko sutarties šalys, sudarydamos sutartį siekė ir kaip suderino savo valią. Tikroji šalių valia nustatoma aiškinantis, vertinant sutarties sudarymo aplinkybes, kurios nulėmė šalių valią vienaip ar kitaip elgtis, atsižvelgiama taip pat į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (CK 6.193str.5d.).
Atsakovo atstovas teismo posėdyje pripažino, kad pirkėjų skola yra nuomos laikotarpiu nuomininko lėšomis sukurtas turtas už kurį įmonės nuomos sutarties nutraukimo laikui pirkėjai nebuvo atsiskaitę. Tokiu būdu laikytina, kad nutraukus įmonės nuomos sutartį atsakovas, esant 18498 Lt pirkėjų įsiskolinimui, įgijo kreditorinę reikalavimo teisę, gauti nurodytai sumai pinigines lėšas iš pirkėjų, gavusių prekes įmonės nuomos laikotarpiu ir pagamintas nuomininko , t.y. ieškovo lėšomis. Tuo tarpu ieškovas, nutraukus įmonės nuomos sutartį prarado kreditorinę reikalavimo teisę gauti lėšas iš pirkėjų už jiems perduotas prekes 18498 Lt sumai (Susitarimo dėl įmonės nuomos sutarties nutraukimo 2010 09 07 7.3 punktas). Akivaizdu, kad nuomodamasis įmonę trinkelių gamybai ir pardavimui , kaip nurodyta įmonės nuomos sutarties 1.1 punkte, sumokėdamas atsakovui nuomos mokestį, savo lėšomis pagamindamas produkciją-trinkeles ir perduodamas jas pirkėjams, ieškovas įmonės nuomos laikotarpiu siekė gauti pelną. Iš duomenų pateiktuose balansuose matyti, kad laikotarpiu nuo įmonės nuomos pradžios iki nuomos sutarties nutraukimo ilgalaikio turto vertė sumažėjo 17753Lt (T3. b.l.29-32), kas pagal liudytojos M. K. parodymus, būtų įtakoję nuostolio ar pelno dydį , nors pagal susitarimo dėl įmonės nuomos nutraukimo 7.3 punktą(T3, b.l.36-37) buvo susitarta, kad turtas nuomotojui perduodamas neskaitant įprasto nusidėvėjimo. Dėl išdėstyto, negalima sutikti su atsakovo ir jo atstovo argumentais, kad įmonė jos nuomos laikotarpiu patyrė nuostolį, todėl ieškovo reikalavimas dėl 18498 Lt priteisimo iš atsakovo laikytinas pagrįstu ir tenkintinas, 18498 Lt sumą laikant išnuomotos įmonės, kaip turtinio komplekto pagerinimu, ieškovo lėšomis įmonės nuomos laikotarpiu sukūrus turtą, į kurį reikalavimo teisę nutraukus įmonės nuomos sutartį įgijo atsakovas , dėl ko ieškovui atsiradusi reikalavimo teisė į turto pagerinimo išlaidų atlyginimą CK 6.501str. pagrindu, 18498Lt sumai. Sutiktina su atsakovo argumentais, kad ieškovo reikalavimas dėl minėtos sumos priteisimo negali būti grindžiamas nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančiomis teisės normomis , kadangi šalis sieja sutartiniai santykiai. Dėl išdėstyto, priteistina iš atsakovo UAB “A.“ ieškovui UAB “Švaros grupė“ 18498Lt jo turėtų turto pagerinimo išlaidų ir 6 procentų metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2011 11 09 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo(CK 6.210str.).
Likusioje dalyje pateiktas ieškovo ieškinys netenkintinas.
Sutarčių laisvės principas leidžia šalims ne tik sudaryti sutartį, bet ir pakeisti jau sudarytos sutarties sąlygas, kad jos atitiktų tikrąją sutarties šalių valią, neprieštarautų imperatyvioms įstatymo nuostatoms, šalių lygiateisiškumo principui, sudarytos sutarties esmei ir tikslui.
Ieškovo pateiktas reikalavimas atsakovui dėl 6385,80 Lt nuostolių už automobilio remontą atlyginimo laikytinas nepagrįstu, nes nuomotojas neatsako už tuos išnuomoto daikto trūkumus, kuriuos jis aptarė sutarties sudarymo metu (CK 6.485 str. 5d.). 2010-04-30 Įmonės perdavimo - priėmimo nuomos akto 5.1. punkte šalys nurodė automobilio trūkumus, o 6 punkte šalys nurodė, kad 5.1. punkte nurodyta aplinkybė, sudarantį Įmonės nuomos sutartį buvo žinoma ir į tai atsižvelgta skaičiuojant nuomos kainą. Be to, įmonės nuomos sutarties 2.2.2. punktu šalys buvo sutarę, kad nuomininkas įsipareigoja per visą nuomos laikotarpį užtikrinti tinkamą įmonės techninę būklę, daryti įmonės einamąjį ir kapitalinį remontą, o sutarties 2.2.3. punktu nuomininkas įsipareigojo mokėti įmonės turto draudimo bei kitokias įmokas. Ieškovo atstovės nurodyti argumentai, kad ieškovas žodžiu kreipėsi į ieškovą, prašydamas šioje dalyje pakeisti sutarties sąlygas ir prisiimti atsakovui dalį automobilio remonto išlaidų, nėra pagrindu šiam reikalavimui tenkinti ( CK 6.223str.).
Ieškovas reiškia ir reikalavimą dėl 8,65 proc. metinių palūkanų nuo 2010-09-15, t.y. įmonės nuomos sutarties nutraukimo, iki 2011 09 30, numatytų Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje , priteisimo nuo priteistinų sumų. Iš šalių atstovų paaiškinimų teisme matyti, kad šalims buvo žinoma jog perdavus produkciją (trinkeles) pirkėjams už jas pirkėjai atsiskaito po jų pardavimo. Teismas teikiamą ieškovo reikalavimą dėl 18498L tenkina CK 6.501str. pagrindu, t.y. pripažindamas ieškovui teisę į įmonės, kaip turtinio komplekto, pagerinimo išlaidų atlyginimą , ieškovo lėšomis įmonės nuomos laikotarpiu sukūrus turtą-trinkeles, į kurių pajamas, jas pardavus, nutraukus įmonės nuomos sutartį, teisė atsirado atsakovui. Dėl išdėstyto laikytina, kad reikalavimui dėl 8,65 proc. metinių palūkanų mokėjimo , Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius vėlavimo prevencijos įstatymas netaikytinas.
Ieškovas pateikdamas ieškinį sumokėjo 813Lt žyminio mokesčio (T1, b.l.6, T3. b.l.10) ir 53 Lt už byloje pateiktų UAB „A.“ buhalterinių dokumentų kopijas (T2, b.l.149). Tenkinant ieškovo ieškinį iš dalies ( 68,20 proc.), proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai , priteistina iš atsakovo UAB “A.“ ieškovui UAB “Švaros grupė“ 591 Lt jo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui. Iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos atsakovas pateikė įrodymus, kad turėjo 2009,55Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su jo atstovavimu teisme, atsiliepimo surašymu(T3, b.l.52-53). Proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (31,80 proc.) priteistina iš ieškovo UAB “Švaros grupė“ atsakovui UAB “A.“ 639Lt jo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui (CPK 93str.2d.).
Priteistina iš ieškovo UAB “Švaros grupė“ 4Lt, iš atsakovo UAB “A.“ 7,10Lt teismo turėtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu(CPK 88str.1d.3p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos CPK 259, 263-265, 269str. teismas
nusprendžia:
ieškovo UAB “Švaros grupė“ ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo UAB “A.“ (įmonė kodas 301593670) 18498 Lt turto pagerinimo išlaidoms atlyginti, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2011 11 09 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 591 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB “Švaros grupė“ (įmonės kodas 173215791) naudai bei 7,10 Lt bylinėjimosi išlaidų (įmokos kodas 5660) valstybei.
Priteisti iš ieškovo UAB “Švaros grupė“ atsakovui UAB “A.“ 639Lt jo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui bei 4 Lt bylinėjimosi išlaidų (įmokos kodas 5660) valstybei.
Likusioje dalyje pateikto ieškovo ieškinio netenkinti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Rokiškio rajono apylinkės teismą.