- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-01
- Bylos Nr.
- 2S-1073-1092/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01175-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurimas Brazdeikis
- Suinteresuotas asmuo
- K. K., E. L., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 3.1.18.2.13Kitos laikinosios apsaugos priemonės
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens K. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio A. S. prašymą dėl sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo, suinteresuoti asmenys – K. K., E. L. ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas antstolis A. S. pateikė teismui sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą (toliau – ir Aktas) ir prašė spręsti klausimą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. spalio 23 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nevykdymo.
2. Akte nurodoma, kad antstolis vykdo vykdomąją bylą Nr. 0010/18/03967, pradėtą pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Šia nutartimi buvo nustatyta laikina E. L. bendravimo su nepilnamete dukra J. L. tvarka. Išieškotojas E. L. kreipėsi į antstolį ir nurodė, kad vaiko motina K. K. nevykdo teismo nutarties ir nesilaiko teismo nustatytos laikinos tėvo bendravimo su vaiku tvarkos. Akte teigiama, kad skolininkė K. K. buvo įpareigota vykdyti teismo nutartį, vykdomojoje byloje gauti jos paaiškinimai, jog pati dukra atsisako bendrauti su tėvu. Kadangi išieškotojo ir skolininkės pozicijos dėl teismo nutarties vykdymo nesutampa, antstolis prašė spręsti klausimą dėl teismo 2018 m. spalio 23 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nevykdymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. balandžio 2 d. nutartimi prašymą patenkino, suinteresuotam asmeniui K. K. paskyrė 300 Eur baudą už Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. spalio 23 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nevykdymą išieškotojo E. L. naudai.
4. Teismas nustatė, kad antstolis A. S. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0010/18/03967, pradėtą pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuria nustatyta E. L. bendravimo su nepilnamečiu vaiku J. L. tvarka. Teismas taip pat nustatė, kad antstolio kontoroje buvo gauti išieškotojo E. L. pranešimai, jog vaiko motina K. K. nevykdo teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
5. Teismas pažymėjo, kad K. K., su kuria gyvena išieškotojo ir skolininkės dukra, neturi teisės kliudyti E. L. bendrauti su vaiku pagal nustatytą tvarką. Teismas nurodė, kad skolininkė privalo dėti visas pastangas, kad vaikas norėtų bendrauti su tėvu ir skatinti vaiką tai daryti. Iš byloje surinktų įrodymų teismas nustatė, kad E. L. siekia bendrauti su savo vaiku, deda visas pastangas, tačiau vaiko motina teismo nutartimi nustatytą laikiną dukros bendravimo su tėvu tvarką ignoruoja.
6. Teismas kritiškai vertino skolininkės K. K. paaiškinimus, kad ji netrukdo bendrauti vaikui su tėvu, tačiau pati dukra nenori su juo bendrauti. Teismo nuomone, vaiko nenoras bendrauti ir matytis su tėvu nėra pateisinama priežastis neleisti vaikui matytis su savo biologiniu tėvu, nes abu tėvai turi vienodas teises ir pareigas rūpintis vaiko sveikata ir gerove. Tai, kad vaikas atsisako bendrauti su tėvu, vaiko motinos neatleidžia nuo pareigos vaiką skatinti ir motyvuoti bendrauti su tėvu.
7. Vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo bei šalių interesų pusiausvyros principais, atsižvelgdamas į tai, kad K. K. nevykdė teismo nutarties, tačiau anksčiau dėl to nebuvo bausta, teismas nutarė skolininkei paskirti 300 Eur baudą išieškotojo naudai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
8. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo K. K. prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutartį ir panaikinti teismo paskirtą 300 Eur baudą. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
8.1. Teismas nepakankamai įvertino paties išieškotojo E. L. veiksmus. Apeliantės teigimu, vaiko tėvo pastangos bendrauti su dukra apsiriboja tik prašymų ir skundų teikimu institucijoms. Faktiškai išieškotojas po teismo nutarties priėmimo tik du kartus buvo atvykęs pas dukrą, į namus pas dukrą nėjo, reikalaudamas su ja bendrauti automobilyje, tačiau vaikas atsisakė. Be to, vaiko tėvas nesiekė spręsti bendravimo su vaiku klausimo tarpininkaujant vaiko teisių apsaugos institucijos atstovams ar kitiems asmenims.
8.2. Spręsdamas klausimą dėl baudos skyrimo teismas ignoravo vaiko valią, nes šiuo atveju pati dukra atsisako bendrauti su tėvu. Apeliantės teigimu, mergaitei jau beveik 14 metų, ji pati gali nuspręsti, ko ji nori ar nenori, todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad vaiko motina kliudo vaiko tėvui bendrauti su dukra ir dėl to nepagrįstai paskyrė jai baudą.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, motyvai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
11. Nagrinėjamos bylos apeliacijos ribas sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo nutarta skolininkei paskirti baudą už teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl teismo nutarties (ne)vykdymo
12. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad skolininkė K. K. nevykdė teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl paskyrė jai baudą. Apeliantė su šia teismo nutartimi nesutinka ir atskirajame skunde nurodo, kad spręsdamas baudos skyrimo klausimą teismas ignoravo vaiko valią, nes šiuo atveju pati dukra atsisako bendrauti su tėvu. Apeliantės teigimu, mergaitei jau beveik 14 metų, ji pati gali nuspręsti, ko ji nori ar nenori, todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad vaiko motina kliudo vaiko tėvui bendrauti su dukra ir dėl to nepagrįstai paskyrė jai baudą. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, byloje spręstinas klausimas, ar vaiko motina K. K. tinkamai vykdė teismo nutartį dėl E. L. bendravimo su dukra J. L. tvarkos.
13. CPK 152 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo antstoliai vykdo teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai suinteresuotas laikinųjų apsaugos priemonių vykdymu asmuo kreipiasi į antstolį dėl priverstinio teismo nutarties vykdymo, pastarasis, gavęs išieškotojo pareiškimą dėl priverstinio teismo nutarties skirti laikinąją apsaugos priemonę vykdymo, šią teismo nutartį vykdo CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka. Jei yra pagrindas, antstolis surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos Sprendimų neįvykdymo aktą (CPK 771 straipsnio 1 dalis), kuriuo konstatuoja neįvykdymo faktą, ir perduoda surašytą aktą apylinkės teismui sprendimo neįvykdymo klausimui spręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017).
14. Pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas teismo sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir perduoda teismui spręsti sprendimo neįvykdymo klausimą. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis).
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nustatyta laikina skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka, vykdymas pasižymi tam tikra specifika, kurią lemią tokio pobūdžio laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiami tikslai. Teismų praktikoje pažymima, kad teismo nutarties dėl bendravimo su vaikais nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečių vaikų ir skyriumi gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, tuo pačiu užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius.
16. Atsižvelgiant į tai, kad nutartis, kuria nustatoma vaikų ir vieno iš tėvų bendravimo tvarka, susijusi su ypač jautrios visuomenės dalies – nepilnamečių vaikų, teisėmis ir interesais, ypatingą svarbą vykdant tokią nutartį įgyja vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas nutarties vykdymas šiuo atveju apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių nutarties vykdymą negalimu, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas nutartimi siektas rezultatas – vaikų ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Tuo pačiu teismo nutarties dėl bendravimo tvarkos nustatymo nevykdymas galimas ne tik aktyviais suinteresuoto asmens veiksmais, kliudančiais vaikų tėvui bendrauti su vaikais teismo nustatytu laiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu priešingai nepilnamečių vaikų interesams, dėl kurio teismo nutartimi siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1652-823/2014).
17. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nustatyta laikina išieškotojo E. L. bendravimo su nepilnamete dukra J. L. tvarka. Teismo nutartis pateikta vykdyti antstoliui A. S. Antstolio 2018 m. lapkričio 26 d. patvarkymu skolininkė K. K. įpareigota laikytis Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartyje nurodytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos. Iš vykdomojoje byloje esančios medžiagos matyti, jog išieškotojas E. L. 2019 m. sausio 2 d., 2019 m. sausio 15 d., 2019 m. vasario 4 d. kreipėsi į antstolį su pranešimais, jog skolininkė K. K. nevykdo teismo nutarties. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad E. L. 2019 m. vasario 26 d. ir 2019 m. kovo 14 d. pranešimais kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių nurodydamas, kad K. K. nevykdo teismo 2018 m. spalio 23 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nuteikinėja vaiką prieš vaiko tėvą ir nemotyvuoja vaiko bendrauti. Skolininkė iš esmės neginčija aplinkybės, jog tėvo ir dukros bendravimas pagal teismo nutartimi nustatytą laikiną bendravimo tvarką nevyksta.
18. Minėta, kad teismo nutarties dėl bendravimo tvarkos nustatymo nevykdymas galimas ne tik aktyviais suinteresuoto asmens veiksmais, kliudančiais vaikų tėvui bendrauti su vaiku teismo nustatytu laiku, bet ir nesikooperavimo principo pažeidimu, kai nėra vykdoma pareiga imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas nutartimi siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Nors apeliantė nurodo, kad dukra atsisako bendrauti su tėvu, tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog vaiko motina dėjo sąžiningas pastangas, siekdama, kad dukros ir tėvo bendravimas vyktų teismo nutartyje nurodyta tvarka, tačiau šių pastangų nepakako vaiko ir tėvo kontaktui užmegzti. Antstoliui pateiktuose paaiškinimuose, taip pat teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose skolininkė nurodo, jog pati dukra atsisako bendrauti su tėvu, tačiau nėra užsimenama apie aktyvius skolininkės veiksmus siekiant vaiko ir tėvo bendravimo. Pirmosios instancijos teismo 2019 m. kovo 19 d. posėdžio metu Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė paaiškino, kad skolininkė dukros auklėjimu ir reikalais nesidomi, deda visas pastangas, kad vaikas su tėvu nebendrautų, ignoruoja su šeima dirbančių specialistų raginimus ir rekomendacijas apie būtinybę vaikui bendrauti su tėvu (posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 9 min. 17 s. iki 1 val. 9 min. 54 s.).
19. Nors apeliantė nuosekliai tvirtino, kad pati dukra atsisako bendrauti su tėvu ir priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas ignoravo vaiko valią, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vaiko norai ne visais atvejais sutampa su jo interesais. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad į vaiko norus būtina atsižvelgti, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Dėl nebrandumo, auklėjimo spragų ir panašiai vaiko norai ir interesai ne visada sutampa, todėl kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar vaiko norai atitinka jo interesus. Svarbiausias ir esminis vaiko interesas yra augti sveikoje, saugioje ir ramioje aplinkoje, kurioje vaikas nepatiria psichologinės įtampos, baimės ar nuolatinių konfliktinių situacijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2007).
20. Pirmosios instancijos teismo 2019 m. kovo 19 d. posėdžio metu Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, kad mama dukros reikalais nesidomi ir visus klausimus palieka spręsti pačiam vaikui, dėl ko dukra pati gali nuspręsti dėl mokyklos lankymo, pamokų ruošimo ir pan., todėl vaiko nenoras bendrauti su tėvu yra nulemtas skirtingo tėvo ir motinos požiūrio į vaiko auklėjimą, vaiko pareigas (posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 8 min. 27 s. iki 1 val. 11 min. 8 s.). Iš bylos duomenų matyti, jog su šeima dirba vaiko teisių apsaugos specialistai, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo neatsižvelgti į minėtus institucijos atstovės išsakytus argumentus dėl vaiko nenoro bendrauti su tėvu ir šį atsisakymą lemiančių veiksnių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtos atsisakymo bendrauti su tėvu priežastys negali būti vertinamos kaip atitinkančios nepilnamečio vaiko interesus, todėl šiai aplinkybei negali būti teikiama esminė reikšmė sprendžiant klausimą dėl baudos skyrimo už teismo nutarties nevykdymą. Juolab kad tiek iš išvadą duodančios institucijos, tiek iš E. L. paaiškinimų teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu, yra pagrindas manyti, kad vaikas kategoriškai neatsisako bendrauti su tėvu, bet galbūt yra linkęs manipuliuoti ir naudotis esama situacija. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad bauda apeliantei yra paskirta ne už tai, kad vaikas atsisako bendrauti su tėvu, bet už tai, kad skolininkė, be kita ko, nevykdo iš teismo nutarties kylančios pareigos kooperuotis su vaiko tėvu ir aktyviais veiksmais skatinti dukros ir tėvo bendravimą.
21. Apeliantė skunde nurodė ir tai, kad teismas nepakankamai atsižvelgė į paties išieškotojo veiksmus. Apeliantės teigimu, vaiko tėvo pastangos bendrauti su dukra apsiriboja tik prašymų ir skundų teikimu institucijoms. Faktiškai išieškotojas po teismo nutarties priėmimo tik du kartus buvo atvykęs pas dukrą, į namus pas dukrą nėjo, reikalaudamas su ja bendrauti automobilyje, tačiau vaikas atsisakė. Be to, vaiko tėvas nesiekė spręsti bendravimo su vaiku klausimo tarpininkaujant vaiko teisių apsaugos institucijos atstovams ar kitiems asmenims.
22. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad E. L. inicijavo Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. spalio 23 d. nutarties priverstinį vykdymą, pateikdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti antstoliui. Vykdomojoje byloje išieškotojas 2019 m. sausio 2 d., 2019 m. sausio 15 d., 2019 m. vasario 4 d. kreipėsi į antstolį su pranešimais, jog skolininkė K. K. nevykdo teismo nutarties. Byloje taip pat yra pateikti 2019 m. vasario 26 d. ir 2019 m. kovo 14 d. pranešimai, iš kurių matyti, kad vaiko tėvas kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių nurodydamas, kad K. K. nevykdo teismo 2018 m. spalio 23 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pirmosios instancijos teismo 2019 m. kovo 19 d. posėdžio metu Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, kad E. L. aktyviai bendradarbiauja su vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistais. Minėto teismo posėdžio metu E. L. taip pat paaiškino, kodėl neužeina į butą, kuriame gyvena jo dukra su mama, kokias pastangas deda, kad susitikti su dukra. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog vaiko tėvas siekia bendravimo su dukra. Kita vertus, net ir pasitvirtinus atskirajame skunde nurodomoms faktinėms aplinkybėms, jog išieškotojo pastangos bendrauti su dukra nėra maksimalios, vien tai nepaneigia šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių, jog vaiko motina tinkamai nevykdė teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
23. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad suinteresuotas asmuo K. K. tinkamai nevykdė Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, o jos nurodyti argumentai negali būti vertinami kaip objektyviai pateisinantys minėtos nutarties nevykdymą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė skolininkei baudą.
Apeliacinės instancijos teismo išvados
24. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį. Naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.