Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis UAB "G." direktoriumi, neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. K. kitaip smurtaudamas nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui, o būtent:

Jis 2016-02-02 apie 22:15 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, konflikto metu su savo sugyventine J. V., stipriai suėmęs ją numetė ant fotelio, tuo padarydamas poodines kraujosruvas kairiame žaste ir kairio klubo srityje, paviršinę muštinę žaizdelę kairės kojos I-ame piršte. Tokiu būdu kitaip smurtaudamas jis nežymiai sutrikdė savo sugyventinės J. V. sveikatą. Šiais veiksmais G. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje

Kaltinamasis G. K. teismo posėdžio metu kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo neprisipažino, paaiškino, kad kaltinimą jis supranta iš dalies, nes nesupranta, kur jis mušė, o kur smurtavo. Savo veiksmų, nurodytų kaltinime jis nepripažįsta, kadangi jis gynėsi.

Teigė, kad su J. V. jau seniai gyveno ne kaip šeima. Tai patvirtina jos pokalbis su kaltinamojo mama, kurio metu J. V. teigė, kad vaikus padalins, vienas jų augs su kaltinamuoju, kitas su motina. Kitą dieną po šio pokalbio mirė kaltinamojo tėtis, J. V. dėl to net nepareiškė užuojautos. Įvykio metu kaltinamasis jau buvo susidėjęs daiktus, tai gali patvirtinti J. V. tėtis. Kitą dieną po įvykio kaltinamasis išėjo iš jos namų. Kadangi kaltinamojo tėvas gulėjo mirties patale, jis negalėjo anksčiau susirasti buto ir išsikelti. Įvykio vakarą kaltinamasis nusimaudė, paguldė miegoti dukras. Virtuvėje įsijungė kompiuterį ir dirbo. Namo grįžusi J. V. nustebo, kad kaltinamasis dirba nauju kompiuteriu. Sakė, kad naują kompiuterį turėtų atiduoti jai. Kaltinamasis pasakė, kad taip nebus, tada J. V. pradėjo kaltinamąjį įžeidinėti. Kaltinamasis nuėjo į kambarį kur miegojo vaikai, V. toliau šaukė. Jis pasakė jai nurimti, nes vaikai miega. Susitiko tarpduryje, ji jam trenkė kumščiu. Kaltinamasis nustūmė ją į šalį. Jūratė pargriuvo, tada jis ją pakėlė ir pasodino į fotelį. J. pradėjo šaukti, kad tai smurtas ir kvies policiją. Jis pasakė: "kviesk". Atvykę policijos pareigūnai klausė, ar jis išgėręs, nes Jūratė paskambinusi sakė, kad jis girtas siautėja bute. Atsakė, kad yra blaivus. Pareigūnai siūlė Jūratei nerašyti pareiškimo, bet ji vis tiek parašė, o jį nuvežė į komisariatą.

Iki šio įvykio gyveno kartu su J. V.. Tą naktį nakvojo pas brolį, po to apsistojo pas motiną. Iki to laiko su J. V. gyveno kartu 10 metų, santuokos sudarę nebuvo, turi dvi 8 ir 10 metų dukras. Kol gyveno draugiškai šeimą išlaikė abu, apie 2,5 metų bendro ūkio neveda. Vaikai bendri, gyveno tuose namuose, tačiau santykiai buvo įvairūs, gyveno kaip tėvas ir motina, turintys bendrų vaikų, tačiau santykiai buvo šalti. Maistą pirkdavo kartu, drabužius vaikams labiau pirko J., už butą mokėjo taip pat J.. Su J. pradėjo gyventi 2006 metais, tačiau paskutinius 2,5 metų šeimos nebuvo. Kaltinamajam svarbiausia buvo vaikai, norėjo juos matyti nuolat, dabar dukros sako, kas jis mušė mamą. Tame bute gyveno dėl vaikų, dėl puoselėjamų šeimos vertybių. Kai gavo pinigus už sandorį, pradėjo ieškoti kito buto. Dėl tėvo sveikatos tuo metu, ne tas buvo galvoje. 2016-12-01 tėvą ištiko insultas, jo sveikata pablogėjo 2016 m. rudenį. Tėvas mirė 2016 m. vasario 3 d. tada jau vienas kitas jokių įsipareigojimų neturėjo. Jis dar norėjo išsaugoti šeimą, Jūratė tokių galimybių nematė.

Įvykio metu Jūratė kumščiais daužė kaltinamajam į viršutinę kūno dalį. Jo ūgis 192 cm, J. ūgis 167 cm. J. kumščiais daužė į veidą, krūtinę, žymių neliko, niekur dėl to nesikreipė, apie tai minėjo policijoje. Nuo durų iki fotelio apie 1,5 m. Stūmimo nebuvo. Fotelis stovi šone, jis atitraukė J. į šoną, kad jo netrankytų, ji neišlaikė pusiausvyros ir griuvo. Kai ją atitraukė į šoną, J. stovėjo priešais, veidu į veidą, ant slenksčio tarp miegamojo ir svetainės. Jis paėmė J. už žastų ir patraukė į dešinę, į svetainę, kur stovėjo foteliai. Iki fotelio, kur stovėjo arčiausiai, buvo maždaug pusė metro. J. griuvo ant kairio šono, jis pakėlė ją ir pasodino ant fotelio, ji dar bandė jam spirti. Jūratę į šoną traukė į dešinę, ji griuvo ant kairio šono. Jokių blogų ketinimų neturėjo, nukritusi J. gulėjo ant šono, atsirėmusi į fotelį, iš karto ją pakėlė, paėmęs už žastų, ji dar bandė jam trenkti. Pasodino ją į fotelį ir ji tada pasakė, kad kvies policiją.

Traukdamas J.į šoną, patraukė ir paleido. Jai gal susipynė kojos, o gal dėl neblaivumo, ko netikrino policijos pareigūnai, ji ir nugriuvo.

Su civiliniu ieškiniu nesutiko, J. neturi bendražmogiškų vertybių, neketino J. mušti, procesas yra noras kerštauti ir žeminti kaltinamąjį. J. neatsiprašė dėl savo elgesio, nes jo veiksmai buvo ne tyčiniai, ji pati išprovokavo, jis tik gynėsi. Matė, kad J. krito, užsigavo, tačiau tikslo ją sužaloti neturėjo (t. 2, b. l. 48-49).

Kaltinamasis G. K. 2016-02-02 paaiškinime, taip pat apklausiamas kaip įtariamasis G. K. nurodė iš esmės tokias pačias aplinkybes kaip ir apklausiamas teisme (t. 1, b. l. 17, 26), parodymus patvirtino akistatos su J. V. metu (t. 1, b. l. 84-85).

Apklausta kaip nukentėjusioji J. V. teismo posėdyje paaiškino, kad ji įvykio dieną apie 21 val. grįžo namo iš darbo. Vaikai buvo suguldyti miegoti. Persirengė ir pamatė, kad G. K. turi naują kompiuterį. Tai ją nustebino, nes prašė jo išsikelti, o jis teigdavo, kad neturi pinigų. Kilo žodinis konfliktas, ji paklausė, kaip jis nusipirko kompiuterį, jeigu neturi pinigų. Kaltinamasis pasiūlė išeiti jai pačiai. Ji pasakė, kad jeigu jis pats negali paprašyti savo mamos, kad priimtų pagyventi, ji paskambins ir jos paprašys. Jis pagrasino, kad jeigu ji taip padarys, jis ją pakas. Kaltinamasis kaip visada bėgo nuo problemų ir nuėjęs užsidarė pas vaikus. Ji visaip bandė G. išprašyti iš buto, matė, kad jis jos neklausė, todėl ėjo iš paskos. Iš G. sulaikė grasinimų. Išėjo iš kambario, prie durų jis pagriebė nukentėjusiąją ir nutrenkė į fotelį. Po smūgio pajuto, kad iš ausies bėga kažkoks skysti, pagalvojo, kad kraujas. Bėgo pažiūrėti į vonią. Kaltinamasis sakė, kad nieko ten nebėga, jis matė. Nežino, kodėl kaltinamasis sugriebė ją už žastų ir bloškė ant fotelio, kuris stovėjo kambaryje, kairėje pusėje. Ji visu ūgiu šonu krito ant fotelio. Ausimi trenkėsi į fotelio šoną, kur nėra paminkštinimo. Pagalvojo, kad iš ausies bėga kraujas, nubėgo į vonią žiūrėti, ten bėgo kažkoks skysti. Kaltinamasis sakė, kad kraujo nėra. Kai išėjo iš vonios, kaltinamasis sugriebė ją, pasodino į fotelį ir kalbėjo. Kai paleido, pasakė, kad kvies policiją. Jis neprieštaravo. O kai iškvietė policiją, kaltinamasis sakė, kad ji gailėsis. Griūdama ant fotelio, koja trenkėsi į fotelio apatinę dalį, kur yra metalinė kojytė, susimušė kojos didįjį pirštą, jų nufotografavo. Kaltinamasis ją stipriau sugriebė ir nubloškė, sukeldamas fizinį skausmą. Ausies skausmą pajuto iš karto, mėlynės išryškėjo kitą dieną, sužalotą pirštą pamatė tą pačią dieną, kai rengėsi. Iki fotelio buvo gal 1,5 m. atstumas.

Su kaltinamuoju susipažino 2005 metais, gretai pradėjo gyventi kartu. Jis paprašė atvažiuoti pas jį, kai nuvažiavo, jis jau stovėjo su lagaminais. Patalpos, kuriose gyvena yra nukentėjusiosios. Seniau iš kaltinamojo noro prisidėti prie išlaikymo buvo daugiau. Paskutinius 2,5 metų kaltinamasis vaikams nepirko nieko. Šiuo metu jų nesieja jokie santykiai. Kaltinamasis vis žadėdavo, bet niekas nepasikeitė. Negalėjo taip toliau gyventi, meilė išgaravo. Buvo tik kambariokai, turintys bendrų vaikų. Turėjo bendrų, kasdienų reikalų dėl vaikų. Jeigu vaikų nebūdavo namuose, jie net nebendravo. Prie vaikų bendravo oficialiai. Tai buvo skaudu, kad vaikai matė tokią šeimą. Santykiai nuo pat pradžių nebuvo sklandūs, nes G. K., kai ji laukėsi, turėjo santykių su kita moterimi. Jis piršosi, kai įskaudino santykių pradžioje. 2,5 metų tiesiog buvo kartu, ji pirko valgyti sau ir vaikams, kaltinamais kartais prašydavo jos pinigų. JO pajamų ji nežinojo. Butas buvo trijų kambarių – vaikų kambarys, miegamasis ir svetainė. Gyveno tylėdami, miegojo viename kambaryje. Kartais išeidavo miegoti į kitą kambarį. Į

Įvykio dieną ji nesmurtavo, bandė išsilaisvinti. Jai būtų sunku pasiekti kaltinamojo veidą, nes jos ūgis 167 cm, o jo 194 cm. Iki tols panašus incidentas vyko vaikų akivaizdoje, kai jie nepakluso. Tada kaltinamasis ją išstūmė iš vonios, kad dukros pačios tvarkytųsi. Dėl to policijos nekvietė, dukroms psichologiškai dėl to būtų dar sunkiu.

Ją su kaltinamuoju siejo tik vaikai. Kaltinamasis nesikraustė iš buto, nors apie tai buvo kalbėta dvejus metu. Jam buvo patogu gyventi. Dienomis kažką veiką, o naktimis sėdėdavo Yotube. Jos kompiuterį taip sudėvėjo, kad negali juo naudotis. Buvo atvejus, kai G. K. grasino nusižudyti 2014 ar 2015 metais per Velykas rašė atsisveikinimo laišką, tuo sukeldamas psichologinį stresą. Po įvykio gydėsi psichiatrijos ligoninėje. Jo agresija pasireikšdavo pakeltu tonu, G. tėvas šeimoje smurtaudavo, todėl susiformavo toks problemų sprendimo būdas.

Po smūgio pajuto, kad iš ausies kažkas bėga, buvo šlapia. Nuvalė ranka. Kambaryje šviesa nedegė, todėl iš karto bėgo į vonią. Įsijungė šviesą ir pasižiūrėjo, kraujo nebuvo. Vonioje užtruko neilgai. Tuo metu G. K. vaikščiojo kambaryje, sakė, kad nieko ten nebėga. Išėjus iš vonios atsisėdo ant fotelio atkaltės. G. K. rėkė jai į veidą, tai sukėlė šoką. Tą dieną ji buvo grįžusi iš darbo, alkoholio nevartojo. G. K. griebė ją už abiejų rankų, skaudėjo abi rankas, įsikabino ir nubloškė. Atvykus pareigūnams, klausė jos, ar kvies greitąją, sakė, kad ne, nes nenorėjo palikti vienų vaikų.

Krisdama galva trenkėsi į fotelio šoną, kojos pirštu į kitą fotelį, kai rengėsi, pamatė, kad sužalotas kojos pirštas, jį nufotografavo ir nuotrauką persiuntė tyrėjai. Tuo metu kai stovėjo vienas prieš kita, jos rankos nebuvo laisvos, ji negalėjo kaltinamajam trenkti.

Ieškinį dėl 1000 eurų neturinės žalos atlyginimo priteisimo palaikė. Patyrė dvasinius išgyvenimus, fizinius išgyvenimus. G. K. net nebandė jos atsiprašyti. Šiuo metu su G. K. negyvena. Jeigu jis prisipažintų, svarstytų dėl susitaikymo (t. 2, b. l. 49-52).

2017-05-03 teismo posėdyje nukentėjusioji nurodė, kad G. K. 10 metų buvo arti jos, turėjo bendrų vaikų, bendras ūkis buvo minimalus, norėjosi didesnio jo indėlio. G. K. mokėjo už kabelinę televiziją, bendrai naudojosi automobiliu, kurio draudimą mokėjo nukentėjusioji. Tuo automobiliu vežiojo vaikus, Sutartis kabelinės televizijos paslaugų buvo sudaryta G. K. vardu, nuolat pratęsiama. 2,5 - 3 metus paskutinius buvo sugyventiniai, jų santykiai bangavo, ryšiai bangavo, buvo geriau, buvo ir blogiau. Nesutarė dėl vaikų auklėjimo. Paskutiniu metu buvo tam tikri bendri rūpesčiai, galvojo, kad tai šeima. Galima sakyti, kad 2015 m. pabaigoje buvo nusprendę gyventi atskirai, tačiau jeigu ne šis įvykis, nežino, kaip viskas būtų susidėlioję. Nežino, ar K. lagaminai buvo sukrauti (t. 2, b. l. 74-76).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. V. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes (t. 1, b. l. 9, 80), parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 74-78, bei akistatos su G. K. metu (t. 1, b. l. 84-85). ).

Apklaustas kaip liudytojas D. Č. teismo posėdyje paaiškino, kad įvykio neprisimena, salėje sėdinčių asmenų taip pat. Pagarsinus jo parodomus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 15), nurodė, kad apklausoje nurodytos aplinkybės yra teisingos. Šiuo metu neatsimena nieko, kas ten įvyko, tačiau ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas po mėnesio po įvykio, todėl matomai jį dar prisiminė. Tarnybinis pranešimas yra rašomas iš karto po įvykio (t. 2, b. l. 72-73).

Apklaustas kaip liudytojas D. Č. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2016-02-02 apie 22:12 val. patruliavimo metu gavo parnešimą, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pranešėjos neblaivus sugyventinis agresyviai elgėsi, konfliktuoja. Atvykus nurodytu adresu į juos kreipėsi J. V., kuri paaiškino, kad jos sugyventinis G. K. ją pastūmė ir ji griūdama atsitrenkė į odinį fotelį bei susitrenkė kairį šoną Apie kitus sužalojimus J. V. nieko neminėjo, pas ją jokių akivaizdžių sužalojimų nesimatė. JI atrodė blaivi, nuo greitosios pagalbos atsisakė. Bute buvo dar sugyventinis G. K., kuris elgėsi ramiai ir atrodė blaivus, tik gal susijaudinęs, Bute dar buvo du vaikai, kurie kitame kambaryje ir miegojo. Bute aplinka buvo tvarkinga (t. 1, b. l. 15).

2017-05-03 teismo posėdyje buvo apžiūrėtas elektroniniu paštu teismui pateikta nukentėjusiosios J. V. fotonuotrauka, kurioje jos teigimu yra užfiksuotas jos sužalotas kojos nykštys. Nuotrauka apžiūrėta pasinaudojant kompiuteriu, jis yra išsaugota kompaktiniame diske. Apžiūros metu nustatyta, kad fotonuotrauka labai neryški, joje matosi kairės kojos nykštys, užfiksuotas iš pėdos vidinės pusės. Matosi raudonais kraštais dėmė ant nykščio išorinės dalies prie piršto galo (dešinėje nykščio dalyje). Kaltinamojo gynėjas apžiūros metu pateikė pastabą, kad įrašo meta duomenys rodo, jog nuotrauka daryta 2016-02-02 11:42 val., tą pačią dieną, kai vyko konfliktas, o nukentėjusioji sakė, kad sužalotą pirktą pamatė tik kitą dieną (t. 2, b. l. 58-61, 64, 66, 74).

Apkalstas kaip specialistas Viačeslav Kolomiec teismo posėdyje paaiškino, kad palaiko savo pateiktą specialisto išvadą. Nukentėjusiąją J. V. apžiūrėjo pagal Vilniaus apskrities Vilniaus miesto 2 policijos komisariato užduotį. Nukentėjusioji paaiškino, kad dėl sužalojimo medicininės pagalbos nesikreipė. Išvados tiriamojoje dalyje aprašė matomus sužalojimus. Kairio žasto sužalojimas yra tarp peties ir alkūnės. Toks sužalojimas būdingas suspaudimui pirštais buitinio konflikto metu. Kraujosrūvos klubo sąnario paviršiuje dydis 8x6 cm. Šis sužalojimas galėjo atsirasti atsitrenkus. Piršto žaizdelė galėjo atsirasti atsitrenkus į išsikišusį daiktą. Šie sužalojimai atsirado galimai vasario 2 d. Išvada duota vasario 12 d., po 10 dienų nuo sužalojimo. Sužalojimai galėjo atsirasti prieš 9 dienas, prieš 8 dienas didesnė tikimybė, arčiau tos dienos. Krausjosrūva buvo tik ant kairio žasto. Ant kito žasto kraujosruvų nebuvo. Visuomet apžiūrime abi rankas. Veikiant vienodomis aplinkybėmis abi rankas, nebūtinai ant abiejų gali atsirasti kraujosruvos. Tai priklauso ne tik nuo jėgos stiprumo, bet ir kūno lokalizacija, audinių struktūros ir kitų aplinkybių. Veikiant traumiškai ausį, gali bėgti kraujas. Priklauso nuo to, kaip traumuojama ausis. Teoriškai dar gali bėgti pūliai. Jeigu traumos metus buvo, pavyzdžiui, vidinės ausies pūlingas uždegimas, nuo smūgio trūko būgnelis ir išsiliejo pūliai. Iš sveikos ausies gali bėgti tik kraujas. Galima modeliuoti situaciją, jeigu buvo kamštis, pateko vanduo, sujudėjus kamščiui, galėjo išbėgti vanduo. Šiuo atveju, jeigu taip parašė, buvo akcentuota, kad buvo traumuota ausis. Jis apžiūrėjo ir pažymėjo. Ausį apžiūrėjo vizualiai, išoriškai. Teismo medicinos specialistai apžiūri tik vizualiai arba naudojasi medicininiais dokumentais apie vidinius sužalojimus. Šiuo atveju medicininės pagalbos nebuvo kreiptasi. Rezidentūros metu teko pavaduoti LOR gydytoją kelis mėnesius. Kas yra smegenų skystis jis žino. Kad šis skystis išbėgtų, turi būti kaukolės kaulo pamato lūžis, yra susisiekimas su vidine ausimi. Medicininių dokumentų dėl kaukolės pamato lūžio nebuvo, vizualiai tai nenustatoma. Vizualiai galima nustatyti bėgantį skystį arba jo pėdsakus. Apžiūros metu to nebuvo nustatyta. Su kaukolės pamato lūžiu žmogus gali vaikščioti 10 dienų ir nejausti. Išbėgęs skystis yra kažkokio ligos požymis. Jeigu plyšta būgnelis, pablogėja klausa ta ausimi. Per 10 dienų dažniausiai klausa neatsistato iki pradinio lygio. Viskas priklauso nuo to, ar buvo pažeistos smegenys. Kaukolės pamato lūžis yra tik kaulas. Jeigu pažeistos smegenys, priklauso nuo lokalizacijos ir smegenų pažeidimo lygio. Kaulo įtrūkimas gali ir neduoti aiškios neurologinės simptomatikos. Jeigu netenkama didelio kiekio smegenų skysčio, gali būti sąmonės netekimas. Atsiranda galvos skausmai. Gali būti neurologinė simptomatika, bet nebūtinai skausmai.

Specialistui posėdyje parodus J. V. teismui pateiktą fotonuotrauką (t. 2, b. l. 64), jis nurodė, kad čia yra galbūt ta žaizdelė arba nutrynimas. Nuotraukoje užfiksuota kairės pėdos pirmas pirštas. Galimai tai yra ta žaizdelė, kurią jis nustatė apžiūros metu. Tik laikas kitas. Pirštas buvo nufotografuotas gal sekančią dieną. Žaizdelė galėjo būti ir nuo nutrynimo. Jeigu ją matytų antrą ar trečią dieną po atsiradimo, patikslintų. Kai lieka tik šašas, sunkiau nustatyti.

Iš 2016-02-02 J. V. pareiškimo Vilniaus apskr. VOK Vilniaus miesto 2 PK matyti, kad ji nurodė, jog 2016-02-02 apie 22 val. 15 min. įvykus apsižodžiavimui, nes žmogus niekaip nesuvokia, kad reikia išeiti iš namų, jai pradėjo grasinti ir suėmęs nutėškė į fotelį, kur krisdama smarkiai susitrenkė ausies sritį ir kairįjį savo šoną. Smurtautojas pašiepdamas pasakė, skambink policijai, tą ir padarė (t. 1, b. l. 1 ).

Iš registruojamų įvykiu registro matyti, kad 2016-02-02 22:09 registruotas įvykis, kad namuose neblaivus sugyventinis agresyviai elgiasi, konfliktuoja, yra du mažamečiai vaikai, adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius (t. 1, b. l. 5).

Iš 2016-02-02 patrulio D. Č. tarnybinio pranešimo matyti, jog jame nurodoma, kad 2016-02-02 apie 22-12 gautas pranešimas iš VPK OVS, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neblaivus sugyventinis agresyviai elgiasi, konfliktuoja. Atvykus J. V. pareiškė, kad sugyventinis G. K. ją pastūmė ir j atsitrenkė į odinį fotelį. Pranešėja nuo GMP atsisakė, vizualiai smurto žymių nesimatė. Vaikai konflikto nematė, negirdėjo, nes miegojo. Sulaikytasis G. K. pristatytas į PK (t. 1, b. l. 6).

Iš 2016-02-12 specialisto išvados Nr. G 410/2016 (01) matyti, kad J. V. padarytos poodinės kraujosruvos kairiame žaste kairio klubo srityje, paviršinė muštinė žaizdelė kairės kojos 1-ame piršte galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2016-02-02), paveikus kietais bukai, ribotą paviršių turinčiai daiktais. Sužalojimai visumoje ir atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai kairio klubo srityje ir kairės kojos piršte galėjo atsirasti griuvimo ar atsitrenkimo metu, kraujosruva kairiame žaste būdinga suspaudimui pirštais. Sužalojimai padaryti trimis trauminiais poveikiais (t. 1, b. l. 12).

Iš 2016-02-02 23:06 alkotesterio kvito matyti, kad G. K. nustatyta 0,00 promilių tikrinimo rezultatas (t. 1, b. l. 16).

2016-06-30 raštu iš BPC gautas garso įrašas, kuriame užfiksuotas 2016-02-02 J. V. skambutis BPC. Garso įrašas apžiūrėtas surašant 2016-07-05 apžiūros protokolą. Apžiūros metu nustatyta, kad garso įraše girdisi iki atsiliepiant operatorei, kaip moteris sako, paskambinsiu ir savo tėvams pranešiu, ne tik policijai. Atsiliepus operatorei moteris nurodo, kad nori pranešti apie smurtą šeimoje, nurodo adresą, prašo neskambinti į domofoną, nes vaikai miega, o pareigūnus ji pati įleis, Operatorei pasiteiravus, kad vyksta moteris nurodo, kad žmogus neišeina gražiuoju prašomas, kad tai yra sugyventinis. Operatore klausia, ar jis neblaivus, moteris atsako "nea". Į klausimą, ar elgiasi agresyviai? Atsako, kad taip. Taip pat nurodo jog namuose yra mažamečių vaikų, greitoji nereikalinga ir prisistato J. V. (t. 1, b. l. 69-72).

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus byloje esančius įrodymus darytina išvada, jog G. K. pareikštas kaltinimas byloje iš esmės pasitvirtino. Jis kaltinamas tuo, kad 2016-02-02 apie 22:15 val. namuose, bute, esančiame S. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, konflikto metu su savo sugyventine J. V. stipriai suėmęs ją numetė ant fotelio, tuo padarydamas poodines kraujosruvas kairiame žaste ir kairio klubo srityje, paviršinę muštinę žaizdelę kairės kojos 1-ame piršte. Taip mušdamas ir kitaip smurtaudamas kaltinamasis nežymiai sutrikdė savo šeimos nario – sugyventinės J. V. sveikatą.

Iš kaltinamojo paaiškinimų tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu matyti, jog jis pripažįsta, jog tarp jo ir nukentėjusiosios įvykio dieną namuose vyko konfliktas, kurio metu jiems susidūrus miegamojo ir svetainės tarpduryje, stovint vienas prieš kitą J. V. pradėjo jį trankyti kumščiais per krūtinę, veidą. Kad ji jo netrankytų, kaltinamasis suėmė nukentėjusiąją už žastų ir patraukė į dešinę, į svetainę, kur stovėjo foteliai. J.griuvo ant kairio šono, gulėjo ant šono, atsirėmusi į fotelį, jis pakėlę ją ir pasodino ant fotelio, Jūratė bandė jam spirti. Nuketėjusioji tuo tarpu teigia, kad kaltinamasis išėjo iš miegamojo ir tarpduryje stipriai sugriebė nukentėjusiąją už žastų ir bloškė ant fotelio, kuris stovėjo kambaryje. Ji visu ūgiu krito ant fotelio, ausimi trenkėsi į fotelio šoną, kur nėra paminkštinimo, iš ausies jai išbėgo kažkoks skystis, griūdama ant fotelio koja trenkėsi į kito fotelio apatinę dalį, kur yra metalinė kojytė ir susimušė kojos didįjį pirštą. Kad susimušė kojos pirštą pamatė tą patį vakarą, pirštą nufotografavo. Taigi, tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji savo parodymuose teigia, kad kaltinamasis buvo suėmęs J. V. už žastų ir ją patraukė (pastūmė) į šalį, po šio veiksmo J. V. nugriuvo, susimušė galvą, kairį klubą ir kairės kojos nykštį. Kaltinamasis teigia, kad nukentėjusiąją į šalį patraukė dėl to, kad ši daužė jam per krūtinę ir veidą kumščiais, nukentėjusioji teigia, kad kaltinamasis ją ne patraukė į šalį, o stipriai suėmęs už žastų bloškė ant fotelio, o ji kaltinamojo nemušė kumščiai, nes negalėjo to daryti, kadangi jos rankos ties žastai buvo suimtos, ji tik bandė išsivaduoti rankas. Kaltinamojo paaiškinimų, kad jis bandydamas išvengti nukentėjusiosios smūgių kumščiais į veidą ir krūtinę, tiesiog ją patraukė į šoną, nepatvirtina jokie byloje esantys objektyvūs duomenys. Kaltinamasis dėl nukentėjusiosios smurtinių veiksmų niekur nesikreipė, ant jo kūno nebuvo nustatyta jokių smurto žymių. Nukentėjusioji neigia jį daužiusi kumščiais, šioje dalyje jos paaiškinamai nuoseklūs, todėl teismas vertina, kad ši aplinkybė (nukentėjusiosios smurtas kaltinamojo atžvilgiu) nėra įrodyta byloje.

Specialisto išvada patvirtina, kad nukentėjusiajai įvykio metu atsirado poodinė kraujosruva kairiame žaste, kuri būdinga suspaudimui pirštais, taip pat poodinė kraujosruva kairio klubo srityje, kuri yra gana didelė 8x6 cm ir būdinga griuvimui ar atsitrenkimui, bei paviršutinė muštinė žaizdelė kairės kojos pirmame piršte 0,5 cm ilgio, kuri galėjo atsirasti griuvimo, atsitrenkimo pasekoje. Šie sužalojimai galimai padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2016-02-02), paveikus kietais bukais, bei ribotą paviršių turinčiais daiktais. Taigi, nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai atitinka nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes, t. y. kad kaltinamasis stipriai suėmė ją už žastų ir bloškė ant fotelio, dėl ko ji nugriuvo ir susimušė kairį klubą bei kairės kojos didįjį pirštą. Iš specialisto išvados matyti, kad ant klubo nustatyta gana didelė kraujosruva – 8x6 cm dydžio, o ant kairės kojos nykščio nustatyta žaizdelė, taigi, tai rodo, kad trauminis poveikis buvo gana stiprus, kas atitinka nukentėjusiosios nurodytą aplinkybę, jog ji buvo ne pastumta ir nugriuvo, o buvo nublokiama ant fotelio ir dėl to griuvo. Įvertinus visa tai teismas daro išvadą, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės yra įrodytos, kaltinamasis tyčia stipriai suėmęs nukentėjusią už žastų, bloškė ją ant fotelio, dėl ko ši nugriuvo ir susižalojo kairį žastą, kairį klubą ir kairės kojos nykštį. Kaltinime nurodyta, kad G. K. mušdamas ir kitaip smurtaudamas nežymiai sutrikdė J. V. sveikatą, tačiau iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad kaltinamasis tiks stipriai suėmė už žastų, dėl ko atsirado mėlynė ant kairio žasto, ir bloškė nukentėjusiąją, dėl ko jai nugriuvus ir atsirado sužalojimai ant klubo ir kojos piršto. Jokių smūgių rankomis ar kojomis sudavimo nebuvo nustatyta, taigi ir nukentėjusiosios mušimo nebuvo. Dėl šios priežasties iš kaltinimo šalintinas šis veikos požymis, kaip perteklinis, paliekant, kad kaltinamasis nukentėjusiajai sveikatą sutrikdė kitaip smurtaudamas.

Kaltinamasis nesutiko, kad jo veiksmai turi būti kvalifikuojami pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kaip padaryti šeimos nariui, kadangi jis su nukentėjusiąją nepalaikė šeimos santykių, buvo tik du kartu gyvenantys žmonės, kuriuos siejo rūpesčiai bendrais vaikais. Kaltinamasis G. K. ir nukentėjusioji J. V. gyveno katu nesudaręs santuokos. Iki įvykio taip jie pragyveno 10 metų, jiems gimė dvi dukros – 2008-11-18 ir 2007-02-21. Nukentėjusioji J. V. iš esmės pripažįsta, kad nors ir gyveno kartu su kaltinamuoju, tačiau paskutiniu metu juos siejo daugiau rūpestis vaikais, o tarpusavio santykiai buvo atšalę ir šalys svarstė galimybę gyventi atskirai, taip pat ir išsiskyrimo galimybę. BK 248 straipsnio 2 dalis numato, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Taigi, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji kaltinime nuodytų veiksmų atlikimo metu gyveno kartu. Tai, kad jie kartu pragyveno 10 metų, per tą laiką sulaukė ne dviejų bendrų vaikų, neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis ir nukentėjusieji buvo sugyventiniai ir tarp jų buvo susiklostę šeimos santykiai. Nors paskutiniu metu santykiai tarp šalių nebuvo darnūs, šalys svarstė galimybę gyventi atskirai, tačiau nusikalstamų veikų atlikimo metu jie vis dar gyveno kartu ir kartu rūpinosi bendrais šeimos reikalais, t. y. vaikų auklėjimu ir išlaikymu – įvykio dieną kol nukentėjusioji buvo darbe būtent kaltinamasis paguldė vaikus miegoti, kaltinamais ir pats nurodė, jog gyveno kartu su nukentėjusiąja, nes norėjo būti su vaikais ir jais rūpintis. Nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamasis prisidėjo prie bendro ūkio minimaliai, pykčiai kildavo dėl to, kad jis prisidėdavo per mažai, tai irgi rodo, kad kaltinamasis nebuvo traktuojamas kaip svetimas žmogus, nes į jį kaip šeimos narį buvo dedami lūkesčiai labiau stengtis dėl šeimos, svetimam žmogui paprastai tokių lūkesčių neturima. Kaip matyti iš bylos duomenų, šalys bendroms reikmėms naudojo kaltinamojo automobilį – jis buvo naujesnis, saugesnis, todėl nukentėjusioji juo veždavo vaikus į ugdymo įstaigas. Šalys dalindavosi kai kurias bendras išlaidas – nukentėjusioji dar 2015-08-24 yra sumokėjusi už kaltinamojo automobilio draudimą, kaltinamasis mokėjo už kabelinę televiziją, kurios paslaugos buvo teikiamos šalių gyvenamosios vietos adresu. Taigi, įvertinus visa tai, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo ir nukentėjusiosios santykiai veiksmų atlikimo metu buvo kaip šeimos narių santykiai, t. y. kaip sugyventinių santykiai, todėl kaltinamojo veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kai sveikatos sutrikdymas padarytas šeimos nariui.

Bausmės skyrimas

G. K. vadovaujantis BPK 140 str. tvarka laikinai sulaikytas, jam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 27).

BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

Kaltinamasis G. K. yra neteistas, dirbantis, administracine tvarka baustas, baustumai išnykę, psichiatrijos ligoninėse negydytas, priklausomybės ligų įskaitoje neįrašytas, 2014-04-28 – 2014-05-08 gydėsi VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, diagnozė vidutinio sunkumo depresijos epizodas, tačiau iš specialisto išvados matyti, kad dėl to jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (t. 1, b. l. 39-42, 151). Kaltinamasis charakterizuojamas teigiamai. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, į BK 54 straipsnio nuostatas, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, padarytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas, veiksmai padaryti veikiant tyčine kaltės forma netiesiogine tyčia sveikatos sutrikdymo atžvilgiu. Kaltinamasis stipriai suspausdamas nukentėjusiosios rankos žastus suprato, kad tokiu būdu sukelia jai fizinį skausmą ir dėl to atsiras mėlynė, stipriai blokšdamas ant fotelio, suprato, kad krisdama nukentėjusioji ne tik patirs fizinį skausmą, bet ir susižalos, t. y. nuo griuvimo stipriai bloškiant atsiras mėlynės, žaizdelės, ir nors nenorėjo tokių pasekmių, tačiau sąmoningai leido joms atsirasti. Kaltinamasis teisiamas pirmą kartą. Nusikaltimas padarytas artimoje aplinkoje, t. y. prieš šeimos narį, Atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji jau kartu daugiau nebegyvena, todėl pretekstų kitiems konfliktams neturėtų kilti, įvertinus kaltinamojo asmenybę, jo charakteristiką, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę be papildomų įpareigojimų ir draudimų.

Nukentėjusioji J. V. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo parašė priteisti iš kaltinamojo G. K. 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimą. Ieškinį palaikė teismo posėdyje, nurodė, kad dėl G. K. veiksmų patyrė neturinę žalą, t. y. fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus, dėl kaltinamojo veiksmų jautė baimę, nerimą. Atsižvelgiant į tai, kad dėl tyčinių G. K. veiksmų nukentėjusiajai buvo padaryta kraujosruva kairiame žaste, kairiame klube, paviršinė muštinė žaizda kairės kojos nykštyje, dėl ko nežymiai sutrikdyta sveikata, šie sužalojimai padaryti namuose ir artimo žmogaus – šeimos nario, todėl nukentėjusioji dėl kaltinamojo veiksmų neabejotinai patyrė neturtinę žalą – fizinį skausmą dėl padarytų sužalojimų, baimę, nerimą, pažeminimą, nusivylimą ir kitus neigiamus jausmus, susijusius su fizinės prievartos jos atžvilgiu panaudojimu. Atsižvelgiant į smurto jos atžvilgiu intensyvumą, padarytų sužalojimų pobūdį ir skaičių, manytina kad teisinga ir pagrįsta suma neturinei žalai kompensuoti yra 800 eurų.

Nukentėjusiąją byloje atstovavo jos įgaliotas atstovas advokatas. Bylos nagrinėjimo metu teismui buvo pateikta duomenys apie nukentėjusiosios patirtas bylinėjimosi išlaidas susijusias su atstovavimu. Šias išlaidas sudaro 510 eurų atstovavimas teisme išlaidos. Šios išlaidos pagrįstos į bylą pateiktais dokumentais (t. 2, b. l. 31-32), kaltinamasis pripažintinas kaltu padaręs kaltinime numatytą veiką, todėl reikalavimas priteisti atstovavimo išlaidas yra pagrįstas ir tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301- 305, 307 straipsniais, teismas:

nusprendžia:

G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti 5 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Bausmės pradžią pagal šį nuosprendį skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iki nuosprendžio vykdymo palikti galioti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendį pradėjus vykdyti kardomąją priemonę panaikinti.

Nukentėjusios J. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo G. K. 800 eurų neturtinės žalos atlyginimą ir 510 eurų bylinėjimosi išlaidų nukentėjusiosios J. V. naudai.

2 kompaktinius diskus su garso įrašu ir fotonuotrauka nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti kaltinamajam, jog laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145).

Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.