Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Inga Liubinienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) R. J. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje M. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teistas Alytaus rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 64¹ straipsniu, laisvės apribojimu 10 mėnesių, (duomenys neskelbtini) išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis M. Č. 2023 m. rugsėjo 18 d. apie 7.36 val. Alytaus r. sav., Poteronių k., kelyje Antakalnis - Jieznas - Alytus - Merkinė 58 km, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – krautuvą ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatyta daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas (2023 m. rugsėjo 18 d. 7.38 val. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,46 promilių neblaivumas; 2023 m. rugsėjo 18 d. 7.54 val. nustatytas 2,62 promilių neblaivumas).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Byloje surinkti ir pirmiau aptarti įrodymai visiškai patvirtina tai, jog kaltinamasis M. Č. kaltinime nurodytu laiku bei vietoje vairavo motorinę transporto priemonę – krautuvą ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, ir tuo jis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Kaltinamasis M. Č. padarė baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Šią nusikalstamą veiką kaltinamasis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi jis pats suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). M. Č. praeityje teistas, tačiau teistumas išnykęs, todėl laikomas neteistu, dabar nagrinėjamą nusikalstamą veiką jis padarė būdamas (duomenys neskelbtini) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 4 dalį už tai, jog (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę (traktorių) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,05 promilių neblaivumas, ir neturėdamas tam teisės vairuoti. Pažymėtina, jog iš nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog M. Č. ir tą kartą vairavo tą pačią transporto priemonę – traktorių ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini). Šiuo nutarimu M. Č. buvo paskirta 1 100 Eur bauda, duomenų apie baudos sumokėjimą nėra. Kaltinamasis M. Č. nuo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Šios bendrovės (duomenys neskelbtini) A. Ž. yra charakterizuojamas kaip pasižymintis geranoriškumu ir punktualumu, gerai atliekantis pavestas užduotis. Taip pat nurodoma, jog M. Č. buvo priskirtas krautuvas ,, (duomenys neskelbtini)“, kurį jis prižiūrėjo tinkamai, dirbdavo gerai. Kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini), neturi (duomenys neskelbtini), gyvena tik (duomenys neskelbtini). Kaip nurodo pats kaltinamasis, šiuo metu jo finansinė būklė nėra labai gera, sumokėti baudą jam būtų sudėtinga. Iš (duomenys neskelbtini) pateiktos pažymos apie M. Č. (duomenys neskelbtini) matyti, jog šio asmens vidutinės mėnesio pajamos, atskaičius mokesčius, yra (duomenys neskelbtini) Eur. Kaltinamasis neįrašytas psichikos ir priklausomybių ligų įskaitose ir abejonių dėl jo pakaltinamumo nėra. Kaltinamojo M. Č. atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (BK 60 straipsnis).

Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant bausmės skyrimo bei individualizavimo klausimą, būtina įvertinti tai, jog tokio pobūdžio teisės pažeidimą kaltinamasis M. Č. padarė nebe pirmą kartą, kadangi jis (duomenys neskelbtini) nubaustas administracine tvarka už tai, kad vairavo transporto priemonę (traktorių) būdamas neblaivus. Nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė būdamas vidutinio girtumo laipsnio, tačiau pažymėtina, jog antrojo tikrinimo metu jam buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis - 2,62 promilių neblaivumas). Taip pat kaltinamasis transporto priemonę vairavo pakankamai ilgą atstumą iki Alytaus miesto ir per jį, taip keldamas pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams. Todėl, įvertinus visas nustatytas bei ištirtas šios bylos aplinkybes, kaltinamojo M. Č. asmenybę, sprendžiama, jog šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti šį asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus įgyvendinta tik paskyrus šiam kaltinamajam prokuroro pasiūlytą baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą su laisvės atėmimu susijusią bausmės rūšį – trumpalaikį laisvės atėmimą – areštą, kadangi tik ši bausmės rūšis šiuo atveju atitiks visus bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus. Visų paminėtų aplinkybių pagrindu kaltinamajam M. Č. skiriamos arešto bausmės dydis nustatomas didesnis už šios bausmės rūšies vidurkį (BK 49 straipsnio 3 dalis, 61 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo M. Č. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu ir jis visiškai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prokuroras siūlo M. Č. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. BK 75 straipsnio 1 dalis numato, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Kaltinamasis M. Č. pirmą kartą nuteisiamas arešto bausme. Vertinant visas pirmiau jau aptartas kaltinamąjį M. Č. charakterizuojančias aplinkybes, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, sprendžiama, jog jis dar yra vertas teismo pasitikėjimo ir šiuo atveju yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai dar bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis). Todėl kaltinamajam M. Č. skiriamos arešto bausmės vykdymas atidedamas 6 mėnesių laikotarpiui, taikant jam intensyvią priežiūrą bei įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti gyvenamojoje vietoje – namuose (duomenys neskelbtini), išskyrus vykimą į darbą ar gydymo įstaigą bei grįžimą iš jų, per visą bausmės vykdymo laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Prokuroras siūlo paskirti kaltinamajam M. Č. dvi baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise ir turto konfiskavimą (BK 68, 72 straipsniai).

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. BK 42 straipsnio 6 dalis numato, jog padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių. Pažymėtina, jog uždraudimas naudotis specialia teise, <...>, turto konfiskavimas, <...> gali būti skiriami kartu su bausme. <...> (BK 67 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis M. Č. šiuo metu nagrinėjamą nusikaltimą įvykdė būdamas neblaivus ir naudodamasis specialia jam suteikta teise vairuoti kelių transporto priemones. Todėl šiam kaltinamajam gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 straipsnis). Pažymėtina, jog teismas asmeniui gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju, sprendžiant šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, būtina įvertinti, jog M. Č. padarė su Kelių eismo taisyklių pažeidimu susijusią nusikalstamą veiką, kėlusią realų pavojų tiek jam pačiam, tiek ir kitiems eismo dalyviams. Svarbu pažymėti bei įvertinti tai, jog kaltinamasis M. Č. vairavo transporto priemonę miesto teritorijoje, kai jam buvo nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (antrojo tikrinimo metu nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis). Todėl, vertinant šioje byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžtos bausmės paskirties įgyvendinimui būtina paskirti kaltinamajam M. Č. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, o šios priemonės terminą nustatant būtent prokuroro pasiūlytam laikui – 4 metams.

Baudžiamasis įstatymas numato, jog turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis M. Č. dabar nagrinėjamą nusikaltimą įvykdė būdamas neblaivus ir vairuodamas (duomenys neskelbtini) priklausančią kelių transporto priemonę – krautuvą ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) . Baudžiamasis įstatymas numato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis nusikaltimą padarė būdamas neblaivus ir pagal formuojamą teismų praktiką panašiose bylose, jo vairuotas krautuvas baudžiamojo įstatymo prasme laikomas nusikalstamos veikos padarymo priemone. BK 72 straipsnio 2 dalis numato, jog konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis), tačiau kitam asmeniui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas tik tuomet, jeigu nustatoma, kad asmuo, perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti. Byloje nėra duomenų, kad (duomenys neskelbtini) darbuotojai, pavedę kaltinamajam vairuoti traktorių, turėjo ir galėjo žinoti, jog krautuvas ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), gali būti panaudotas nusikalstamai veikai daryti, todėl konfiskuoti šią transporto priemonę nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad M. Č. patikėtas krautuvas ,, (duomenys neskelbtini)“ valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), yra ne jo asmeninis turtas, bet priklauso trečiajam asmeniui ((duomenys neskelbtini)), tačiau jį vairavo būdamas neblaivus, tokiu būdu privalo prisiimti ir atsakomybę už visus galimus šio neteisėto krautuvo panaudojimo teisinius padarinius, tarp jų ir minėtos transporto priemonės (ar jos vertės) konfiskavimo/išieškojimą.

Pažymėtina, jog iš (duomenys neskelbtini) pateiktų duomenų matyti, jog krautuvo ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), dabartinė vertė rinkoje yra 35 500 Eur. Viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini) “ duomenimis nustatyta, kad vidutinė teleskopinio krautuvo ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), techninius duomenis atitinkančios transporto priemonės kaina (su PVM) Lietuvoje 2023 m. rugsėjo mėnesį buvo 33 770 Eur. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog transporto priemonės, kaip nusikalstamos veikos priemonės, konfiskavimo privalomumas nuteisus asmenį pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį nekelia abejonių. Išimtis iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-122-699/2018, 2K-133-719/2018, 2K-134-1037/2018, 2K-183-942/2018). Pažymėtina, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Teismų praktikoje, nurodžius, kad trečiųjų asmenų, kurių turtas buvo panaudotas nusikalstamai veikai padaryti jiems nežinant ir neturint bei negalint žinoti, t. y. su savo turtu elgėsi apdairiai, teisės apsaugomos taikant BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą turto vertės išieškojimą, pabrėžta, kad toks teisinis reguliavimas užtikrina, kad kaltininkui nėra sudaromos galimybės sąmoningai daryti nusikalstamas veikas naudojant kitiems asmenims priklausantį turtą, žinant, kad jis nebus konfiskuojamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-262-489/2017). Pažymėtina ir tai, jog teisinis reguliavimas, kai visiškai nebūtų išieškoma konfiskuotinos transporto priemonės vertė, būtų ydingas ir sudarytų prielaidas kaltininkams sąmoningai daryti nusikalstamas veikas naudojant kitiems asmenims priklausantį turtą, žinant, kad jis nebus konfiskuojamas. Asmenys, kurie padarė nusikalstamą veiką, vairuodami jiems priklausančią transporto priemonę, būtų baudžiami griežčiau nei tie, kurie vairavo tretiesiems asmenims priklausančias transporto priemones (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018). Todėl teismas, taikydamas konfiskuotino turto vertės išieškojimą atsižvelgia į tai, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, bei vertina tokio išieškojimo (tiek viso, tiek dalies turto) proporcingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-6-489/2019, 2K-315-303/2018, 2K-7-304-976/2016). Šiuo atveju, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, vertintinos visos byloje esančios reikšmingos aplinkybės, t. y. atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pobūdį, nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis, jo finansines galimybes, formuojamą teismų praktiką, todėl iš M. Č. išieškotina konfiskuotina transporto priemonės dalies vertę atitinkanti pinigų suma – 5 000 Eur.

Dėl procesinių prievartos priemonių taikymo ir kitų klausimų

(Duomenys neskelbtini) R. J. 2023 m. spalio 5 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas iki 2024 m. sausio 5 d. į kaltinamojo M. Č. piniginėms lėšoms, esančioms ir būsiančioms AB ,, (duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), kurių vertė 5000 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: visiškai apribojant nuosavybės teises, leidžiant laisvai disponuoti 300 eurų per mėnesį. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas į minėtas pinigines lėšas, paliekama galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo visiško įvykdymo (BPK 151 straipsnio 8 dalis).

Kaltinamajam M. Č. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikinama įsiteisėjus šiam teismo baudžiamajam įsakymui (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,

nusprendžia:

M. Č. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį areštu penkiasdešimt vienai parai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, M. Č. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jam galutinę bausmę – areštą trisdešimt keturioms paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalimi, 7 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu M. Č. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti šešiems mėnesiams ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, kurios vykdymo metu jis privalo būti namuose (duomenys neskelbtini) nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose, bei paskirti jam pareigas – bausmės vykdymo atidėjimo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, dalyvauti elgesio pataisos programoje bei dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti M. Č. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, uždraudžiant jam ketverius metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, 6 dalimi, paskirti M. Č. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant transporto priemonės – krautuvo ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), vertės dalį – 5 000 Eur.

(Duomenys neskelbtini) R. J. 2023 m. spalio 5 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą M. Č. piniginėms lėšoms, esančioms ir būsiančioms AB ,, (duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), kurių vertė 5 000 Eur, visiškai apribojant nuosavybės teises, leidžiant laisvai disponuoti 300 eurų per mėnesį, palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto vertės dalies konfiskavimo visiško įvykdymo.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti M. Č. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti nuteistajam M. Č., jog jis per keturiolika dienų nuo patvirtinto teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo dienos, nesutikdamas su bausmės paskyrimu, turi teisę paduoti teismui, priėmusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą su reikalavimu surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu per 14 (keturiolika) dienų toks nuteistojo prašymas nebus pateiktas, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Patvirtintą teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti nuteistajam M. Č.