- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-12
- Bylos Nr.
- e2-3843-670/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-19-3-00494-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimundas Klimaitis
- Ieškovas
- I. G.
- Atsakovas
- V. V.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
- Advokatai
- Donatas Ramanauskas, Saulius Kučys
- Kategorijos
Įžanginė dalis
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei I. G.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, nuotoliniu būdu naudojantis vaizdo konferencijų ir pokalbių platforma “Zoom”, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. G. ieškinį atsakovui V. V. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovė kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo V. V. išlaikymą nepilnamečių N. V., gimusio (duomenys neskelbtini) poreikiams tenkinti po 286 Eur ir T. V., gimusio (duomenys neskelbtini) poreikiams tenkinti po 247 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki vaikų pilnametystės. Lėšas pervedant iki einamo mėnesio 20 d. Šių lėšų administratore uzufrukto teise paskirti vaikų mamą I. G.. Priteistos lėšos indeksuojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priteisti iš atsakovo V. V. 3 223 Eur išlaikymo įsiskolinimą.
Ieškovė teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus ir nurodė, kad prašė priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams, vienam berniukui 286 Eur, kitam 247 Eur. Kiekvienam vaikui išlaikyti per mėnesį reikia apie 640 Eur. Sumos nurodytos skirtingos, nes vaikų poreikiai buvo nevienodi, vienas ėjo į mokyklą, o kitas į darželį, šiuo metu abu lanko mokyklą. Vaikų poreikių lentelėje nurodė, kad maistui vienam vaikui reikia 190 Eur, ši suma būtų pakankama, jie bylinėjasi du metus. Ji dirba dviejuose darbuose, uždirba apie 1 200 Eur, pajamų nepakanka, jai padeda tėtis, atsakovas kas mėnesį praveda 240 Eur, išmoka iš valstybės 171 Eur, viso apie 1 600 Eur. Atsakovas bendrauja su vaikais telefonu, vasarą ir rudenį per atostogas buvo juos pasiėmęs pas save. Bendravimo tvarka yra nustatyta, tačiau jos nesilaiko. Rugpjūčio mėnesį atsakovas padėjo vaikus išleisti į mokyklą, o spalio mėnesį nupirko žieminius batus ir kepures. 2021 m. gegužės mėnesį jie išsiskyrė, o 2021 m. spalio mėnesį kreipėsi į mediatorių, nuo to laiko ir skaičiuoja įsiskolinimą. Atsakovas galėjo mokėti 120 Eur sumą, skola yra už 11 mėnesių. Ji turi 3 kambarių butą Viešvilėje, jo vertė apie 8 000 Eur.
Atsakovas teismo posėdžio metu parodė, kad su ieškiniu nesutinka, jis su ieškove buvo sutaręs, kad mokės po 120 Eur vienam vaikui. Po traumos negali dirbti, kiek gali tiek padeda, neturi galimybės važiuoti pas vaikus kas antrą savaitgalį 800 km. Po traumos neįgalumo jam dar nesuteikė, problemos rimtos, buvo sudaryta gydytojų komisija, nusprendė gydyti toliau, į Neįgalumo ir nedarbingumo nustatymo tarnybą nesikreipė, jis galėtų mokėti vaikui po 150 Eur per mėnesį, daugiau mokėti neturi galimybių, šiuo metu Užimtumo tarnyboje neregistruotas. Jo manymu vienam vaikui išlaikyti per mėnesį pakanka 300 Eur, vaikai gauna nemokamą maitinimą. Jis prieš skyrybas kreipėsi į advokatą, kuris patarė mokėti po 120 Eur. Jis turi lengvąjį automobilį, jo vardu buvo registruotas nekilnojamasis turtas, tačiau turėjo įsiskolinimą ir turtą padovanojo broliui ir sesei, jie pastoviai jam padėdavo, rašytinių dokumentų neturi, kad negali dirbti dėl ligos taip pat dokumentų neturi.
Institucijos teikiančios išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė akcentavo, kad abu tėvai turi išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o teismas sprendžia atsižvelgdamas į turtinę tėvų padėtį. Vaikai gyvena kartu su mama, ji žino berniukų poreikius, prašoma išlaikymui priteisti suma neviršija net minimalių sumų, nes vaikai turi gyventi pilnavertį gyvenimą, mano, kad ieškinyje nurodoma suma atitinka vaikų interesus.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies.
2022 m. spalio 25 d. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų sprendimu civilinėje byloje iš V. V. nepilnamečių vaikų N. V., gimusio (duomenys neskelbtini) ir T. V., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui buvo priteista kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 220 Eur iki vaikų pilnametystės ir priteistas išlaikymo įsiskolinimas 1250 Eur laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 6 d. iki 2022 m. gegužės 12 d., nustatyta nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, taip pat bendravimo su vaikais tvarka. Kauno apygardos teismui 2023 m. balandžio 6 d. nutartimi panaikinus sprendimo dalį dėl išlaikymo dydžio ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo klausimas sprendžiamas iš naujo.
Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad nepilnamečiai N. V. ir T. V. gyvena kartu su mama I. G.. 2022 m. spalio 25 d. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. V. nepilnamečių N. V. ir T. V. išlaikymui buvo priteista po 220 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. gegužės 13 d. iki vaikų pilnametystės, priteistas lėšas indeksuojant Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Šį sprendimą atsakovas apskundė Kauno apygardos teismui. Ieškovė teikdama atsiliepimą į atsakovo skundą prašė 2022 m. spalio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė prašė priteisti iš atsakovo periodinėmis išmokomis po 220 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį. Pateikė 2023 m. gegužės 22 d. sudarytą patikslintą vaikų išlaikymo išlaidų lentelę, iš kurios matyti, kad vienam vaikui išlaikyti per mėnesį reikia apie 641 Eur (e. bylos apyrašas t. 2, b. l. 135) ir pateikė išlaidų paskaičiavimą: 70 Eur komunaliniai mokesčiai, 190 Eur maistas, 50 Eur rūbai, 15 Eur higienos reikmenys, 40 Eur dienpinigiai, mokyklos prekės 70 Eur, pratybos 40 Eur ir t. t. Pateikė kvitus iš kurių matyti, kad už komunalinių atliekų surinkimą per metus sumoka 59,06 Eur, už šildymą (šaltuoju metų laikotarpiu) moka apie 120 Eur, elektra apie 80 Eur (e. bylos apyrašas t. 2, b. l. 122-131).
Atsakovas su tokiu ieškinio reikalavimu nesutinka, jis mano, kad vienam vaikui išlaikyti per mėnesį pakanka 300 Eur, jis sutinka mokėti po 150 Eur, mokėti didesnę sumą neturi galimybių, kadangi šiuo metu niekur nedirba.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.129 straipsnis numato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tokiu būdu, pagrindiniai priteistino vaikui išlaikymo dydį lemiantys kriterijai yra vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis. Šių kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje nustatytas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006); tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet nelemiantis sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
Byloje pateikti rašytiniai įrodymai, kad atsakovas dėl 2021 m. rugpjūčio mėnesį patirtos traumos negalėjo dirbti, VšĮ Panevėžio medicinos ir reabilitacijos centre buvo teikiamas reabilitacinis gydymas nuo 2022 m. lapkričio 22 d. iki 2022 m. gruodžio 7 d., nuo 2023 m. gegužės 4 d. buvo registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio klientų aptarnavimo departamento Panevėžio miesto 1 skyriuje (toliau – Užimtumo tarnyba), nuo 2023 m. gegužės 18 d. iki 2023 gegužės 24 d. jam išduotas nedarbingumo pažymėjimas (e. bylos apyrašas t. 2, b. l. 137-139); 2023 m. lapkričio 23 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, kad šiuo metu Užimtumo tarnyboje nėra registruotas. Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo (toliau – Nekilnojamojo turto registro) 2022 m. gruodžio 7 d. duomenimis atsakovo vardu registruotas nekilnojamasis turtas: 150/602 dalis 0,0602 ha žemės sklypo, (viso sklypo vertė 7 860 Eur) ir ¼ dalis gyvenamojo namo (namo vertė 59 800 Eur), esančio (duomenys neskelbtini); 150/600 dalis 0,06 ha žemės sklypo (viso sklypo vertė 1 590 Eur) ir ¼ dalis pastato-sodo pastato (pastato vertė 2 180 Eur), esančių (duomenys neskelbtini) (e. bylos apyrašas t. 2, b. l. 30-40); nuosavybės teise priklauso automobilis „Seat Toledo“. Atlikus asmens duomenų paiešką SODRA informacinėje sistemoje nustatyta, kad atsakovas nuo 2020 m. balandžio 2 d. iki 2021 m. gegužės 14 d. dirbo (duomenys neskelbtini), vėliau Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriuje buvo mokama apie 400 Eur dydžio nedarbingumo išmoka per mėnesį, po to išmoka mažėjo, paskutinį kartą už laikotarpį nuo 2023 m. gegužės 12 d. iki 2023 m. gegužės 30 d. sumokėta 192,75 Eur. 2022 m. gegužės 27 d. VšĮ Panevėžio miesto poliklinikos išduotas medicininis pažymėjimas patvirtina, kad atsakovui diagnozuota dešinio kelio užpakalinio kryžminio raiščio plyšimas. Dešinio kelio vidinio menisko plyšimas. Vidinė kelio III laipsnio chondromaliacija. Taikytas reabilitacinis gydymas.
Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad nekilnojamojo turto šiuo metu jis neturi, kadangi turtą padovanojo broliui ir sesei už turimas skolas. Atsakovas byloje yra pateikęs bankinių pavedimų išrašus, iš kurių matyti, kad laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 11 d. iki 2022 m. rugsėjo 21 d. L. V. (atsakovo sesuo) į ieškovės sąskaitą praveda po 240 Eur, (e. bylos apyrašas t. 2, b. l. 62, 159) kas laikytina, kad tai išlaikymo lėšos vaikams už atsakovą. Patikrinus duomenis Nekilnojamojo turto registre 2023 m. gruodžio 7 d. nustatyta, kad atsakovo vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra.
Spręsdamas dėl vaikų poreikių, teismas konstatuoja, kad ieškovei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 1 punkto pagrindu nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios yra pripažįstamos kaip visiems žinomos, t. y. kad vaikui reikalingas maistas, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, komunalinės paslaugos, ugdymo priemonės, lėšos saviraiškai ir ugdymui ir kt., o nepilnamečiams vaikams augant, lankant ugdymo įstaigą, papildomus užsiėmimus, kiekvieną mėnesį išlaidos, susijusios su mokymusi, ugdymu ir kitais poreikiais, neišvengiamai auga. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs konkretaus būtino išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui, pagal susiformavusią teismų praktiką orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (aktualiu laikotarpiu MMA nuo 2022 m. sausio 1 d. – 730 Eur, nuo 2023 m. sausio 1 d. – 840). Tokiu būdu, taikant tėvų teisių ir pareigų lygybės principą, kiekvienas iš jų turėtų teikti ne mažesnį negu ½ dalis MMA išlaikymą nepilnamečiams vaikui.
Nagrinėjamu atveju, ginčo šalių nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti ieškovės paskaičiavimu būtina 641 Eur kiekvienam vaikui, kas reiškia, kad šalys turėtų teikti vienam vaikui po 320 Eur per mėnesį. Ieškovė įvertina tai, kad už vieną vaiką valstybė jai moka 85,50 Eur, ji iš atsakovo prašo priteisti po 220 Eur. Atsakovas su pateiktais paskaičiavimais nesutiko, jo manymu vieno vaikui išlaikymui pakanka 300 Eur per mėnesį. Jis taip pat rūpinasi vaikais, juos pasiima pas save, maitina, perka rūbus, byloje pateikė kvitus, iš kurių matyti, kad buvo perkamas maistas, vaikiški rūbai.
Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Nustatant tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Neabejotina, kad tėvui, su kuriuo lieka gyventi vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė transporto priemonių neturi, asmeninės nuosavybės teise jai priklauso trijų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini) , (vidutinė rinkos vertė 6 580 Eur), kuriame ji gyvena su vaikais. Buto pirkimui Jurbarko kredito unija jai suteikė 10 500 Eur kreditą penkerių metų laikotarpiui, vykdydama kreditorinį įsipareigojimą ieškovė kas mėnesį moka 207,91 Eur (e. bylos apyrašas 2 t., b. l. 117-119, 170-171).
Ieškovė I. G. dirba dviejuose darbuose – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), atskaičius mokesčius jos darbo užmokestis per mėnesį apie 1 200 Eur. Ieškovė taip pat gauna 171 Eur dviejų vaikų išlaikymui skirtus pinigus iš valstybės.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė I. Gavėnė teismo posėdžio metu nurodė, jog teismas turėtų priteisti iš atsakovo ieškovės prašomą sumą vaikams išlaikyti, nes tokiu atveju būtų tinkamai patenkinami vaikų poreikiai atitinkantys jų interesus.
Atsakovas byloje nepateikė duomenų, kad jis kreipėsi į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą dėl nedarbingumo lygio nustatymo, ar, kad šiuo metu būtų registruotas Užimtumo tarnyboje. Sprendimo priėmimo momentu atsakovas nekilnojamojo turto neturi, tačiau tai neatleidžia atsakovo nuo pareigos išlaikyti savo vaikus. Jis moka po 120 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui, tačiau tai akivaizdu, kad tokios sumos išlaikyti vaikui nepakanka, būtina įvertinti valstybėje didėjančią infliaciją, augančias vartojimo prekių kainas ir tai, kad tam tikrą laiką būtent ši išlaikymo suma turės tenkinti nuolat didėjančius augančių vaikų poreikius. Byloje nepateikta duomenų, kad atsakovas išlaiko kitus asmenis ar vykdo finansinius įsipareigojimus.
Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, į suformuotą kasacinio teismo praktiką, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas po patirtos traumos šiuo metu niekur nedirba ir jo gaunamos pajamos šiuo metu yra mažesnės nei ieškovės, jis neturi turto, tačiau turtas buvo perleistas vykusio teismo proceso metu, į tai, kad ieškovei tenka papildoma kasdienio rūpinimosi vaikais pareiga, prie ko atsakovas prisideda neženkliai, iš atsakovo V. V. vaikų išlaikymui priteisiama po 220 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį iki jų pilnametystės nuo kreipimosi į teismą dienos, tai yra nuo 2022 m. gegužės 13 d. (CPK 178 straipsnis, 185 straipsniai, CK 1.5 straipsnio 1 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis).
Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Išaiškinta, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (šalies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).
Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo
Tėvams (vienam jų) nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, įstatyme nustatyta galimybė teismui priteisti iš jų (vieno jų) išlaikymą, kurį jie (jis) turės pareigą teikti ateityje (nuo teismo sprendime nurodytos datos), taip pat priteisti išlaikymo skolą. Nors teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tada, kai vaiko tėvas (motina) jo nebeteikia, tačiau, kaip jau buvo minėta, įstatyme nustatytas ribojimas išlaikymo skolai priteisti, t. y. išlaikymo skola negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Išlaikymo skola gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, jog jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008).
ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 3 223 Eur išlaikymo įsiskolinimą vaikams, kuris pagal ieškovę susidarė nuo 2021 m. gegužės 22 d. (nuo to laiko kai šalys pradėjo gyventi atskirai) iki 2022 m. gegužės 1 d. Nustatyta, kad šalims pradėjus gyventi atskirai, V. V. vaikų išlaikymui mokėjo ir moka po 120 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį. Ieškovė, manydama, kad atsakovo mokamas išlaikymas vaikams nėra pakankamas, kreipėsi į mediatorių, tikėdamasi, kad mediacijos proceso metu šalims pavyks susitarti dėl didesnės išlaikymo sumos vaikams. Mediatorius Ž. Mišeikis vykdė tarp šalių mediaciją nuo 2022 m. lapkričio 6 d. iki 2022 m. kovo 14 d., tačiau šalims dėl kitokios išlaikymo sumos susitarti nepavyko.
Teismas, spręsdamas išlaikymo dydžio klausimą nustatė, kad vaikų išlaikymui iki jų pilnametystės priteistina po 220 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
Laikytina, kad atsakovas privalėjo mokėti vaikams jų būtinų poreikių patenkinimui po 220 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo to momento, kai ieškovė kreipėsi į mediatorių, t. y. nuo 2021 m. lapkričio 6 d. iki 2022 m. gegužės 12 d. (6 mėn. x 440 Eur = 2 640 Eur), tai yra nuo mediacijos pradžios iki kreipimosi į teismą dienos. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas per minėtą laikotarpį vaikams mokėjo po 120 Eur (240 Eur x 6 =1 440 Eur), todėl iš atsakovo priteisiamas 1 200 Eur (2 640 Eur – 1 440 Eur = 1 200 Eur) išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 6 d. iki 2022 m. gegužės 12 d. (ieškinio padavimo teismui dienos).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis).
Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė turėjo 2 080 Eur išlaidų už teisines paslaugas. Atsakovas turėjo 1 700 Eur išlaidų už (advokatų A. Kolperto ir S. Kučio) teisines paslaugas.
Ieškovė reiškė du reikalavimus – dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis po 220 Eur kiekvienam vaikui ir šis reikalavimas patenkintas 100 procentų, o reikalavimas dėl 3 223 Eur išlaikymo įsiskolinimo priteisimo patenkintas 37 procentais, vadinasi ieškovės ieškinys pagal abu reikalavimus patenkintas 68,5 procentais.
Proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, ieškovei priteistina iš atsakovo 1 424,80 Eur (2 080 Eur x 68,5 proc.) bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui iš ieškovės priteistina 535,50 Eur (1 700 Eur x 31,5 proc.) bylinėjimosi išlaidų. Atlikus tarpusavio įskaitymą iš atsakovo ieškovei priteistina 889,30 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Kadangi ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas) iš atsakovo valstybei priteistina 145,80 Eur (118,80 Eur dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis (440 Eur x 12 x 3 proc. x 75 proc.) ir 27 Eur už išlaikymo įsiskolinimą (1 200 Eur x 3 proc. x 75 proc.)) žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 7 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Finansų ir Teisingumo ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, pakeistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 Eur, o šioje byloje susidariusios 13,44 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, todėl iš ieškovo ir atsakovės lygiomis dalimis po 6,72 Eur valstybei priteistinos šios išlaidos.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2022 m. gegužės 31 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – iš atsakovo V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiui sūnui N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 120 Eur (vieną šimtą dvidešimt Eur) mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje.
Taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CPK 150 straipsnio 2 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsniu, 3.194 straipsniu, 3.196 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsniu, 93 straipsniu, 259 straipsniu, 260-270 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam sūnui N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini) ir T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis 220 Eur (dviejų šimtų dvidešimt Eur) piniginėmis išmokomis nuo 2022 m. gegužės 13 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nustatant ieškovei I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uzufrukto teisę į šias lėšas.
Priteisti iš atsakovo V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus Eur) išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams N. V., gimusiam (duomenys neskelbtini) ir T. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), nustatant ieškovei I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uzufrukto teisę į šias lėšas.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovo V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 889,30 Eur (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt devynis Eur 30 ct) jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovo V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 145,80 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt penkis Eur 80 ct) Eur) žyminio mokesčio, jį sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš sąskaitų, įmokos kodas 5660.
Priteisti valstybei iš atsakovo V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir ieškovės I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis po 6,72 Eur (šešis Eur 72 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš sąskaitų, įmokos kodas 5662.
Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2022 m. gegužės 31 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus.