Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus regiono apylinkės teismo teisėja Jolanta Bagdonienė, sekretoriaujant Dovilei Vėgnerei, vertėjaujant Nomedai Gritėnaitei, dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pabradės užsieniečių registracijos centro atstovei Ritai Markevič-Babičevienei, užsieniečiui P. B., jo atstovui advokatui Pauliui Vinkleriui, teismo posėdyje išnagrinėjusi Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiu prisistatančio P. B., gimusio (duomenys neskelbtini), taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės persvarstymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) Užsieniečių registracijos centras teismui pateikė teikimą, kuriuo prašo persvarstyti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. gegužės 24 d. sprendimą, kuriuo skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2022 m. rugsėjo 27 d., bet ne ilgiau iki kol bus įvykdyta išsiuntimo procedūra ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2022 m. spalio 18 d. Teikime nurodė, kad užsienietis į (duomenys neskelbtini) atvyko 2021 m. liepos 22 d., neteisėtai kirtęs VSAT Varėnos pasienio rinktinės Druskininkų pasienio užkardos veikimo teritorijoje. Užsienietis prisistatė (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiu P. B., gimusiu (duomenys neskelbtini) bei su savimi jokių jo asmens tapatybę patvirtinančių ir kitų suteikiančių teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje ar Europos Sąjungoje dokumentų neturėjo. 2022 m. liepos 5 d. užsienietis pateikė prieglobsčio prašymą Migracijos departamentui, kuris 2022 m. liepos 7 d. buvo priimtas spręsti skubos tvarka ir klausimas dėl prieglobsčio prašytojo įleidimo į Lietuvos Respublikos teritoriją nebuvo sprendžiamas. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiu prisistatantis P. B. įgijo prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, jo prieglobsčio prašymas nėra išnagrinėtas, nėra priimto sprendimo, siekiama išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį, taip pat siekiama nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktą, 140¹⁹ straipsnio 3 punktu, 140²¹ straipsnio 1 dalimi persvarstyti taikomą alternatyvią sulaikymui priemonę.

VSAT Užsieniečių registracijos centro atstovė teismo posėdžio metu teikimą palaikė bei nurodė, kad pasikeitus užsieniečio teisiniam statusui yra privaloma kreiptis dėl persvarstymo pagal 118 straipsnį ir turėtų būti atsižvelgta į tai, kad užsienietis piktnaudžiavo savo statusu, t. y. iš pradžių prisistatė vienu vardu, paskui pateikė migracijos departamentui dokumentus su kitu vardu bei pavarde bei gimimo data. Jo prieglobsčio prašymas dar nėra išnagrinėtas, nėra priimtas sprendimas. Taip pat turėtų būti atsižvelgta į LVAT priimtą išaiškinamą, kad užsieniečiui taikant švelnesnę poveikio priemonę nebūtų galimybės įgyvendinti įstatyme numatytų tikslų ir užsienietis galėtų pabėgti iš apgyvenimo vietos.

Užsienietis P. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad prašo teismo leisti jam judėti bent jau Lietuvos teritorijoje laukiant, kol bus išspręstas klausimas dėl prieglobsčio.

Užsieniečio P. B. atstovas advokatas teismo posėdžio metu prašė nebetaikyti užsieniečiui judėjimo laisvės apribojimo.

Teikimas tenkintinas.

Teismui susipažinus su bylos medžiaga nustatyta, kad Pareiškėjas tik 2022 m. liepos 5 d. pateikė prieglobsčio prašymą, todėl pasikeitus užsieniečio teisiniam statusui sprendimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo turi būti svarstomas pakartotinai. Užsienietis pateikęs prieglobsčio prašymą, kurio galutinis sprendimas nepriimtas, todėl jis yra prieglobsčio prašytojas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. gegužės 24 d. sprendimu P. B. paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė, apgyvendinimas VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2022 m. rugsėjo 27 d. Dėl minėto sprendimo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. liepos 21 d. priėmė nutartį (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiu P. B. prisistatančio asmens apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 115 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, jog teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali priimti sprendimą nesulaikyti užsieniečio ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę. Priimant sprendimą skirti alternatyvią sulaikymui priemonę turi būti nustatytas jos taikymo terminas (Įstatymo 115 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – Įstatymas) 118 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, jog išnykus užsieniečio sulaikymo pagrindams, užsienietis turi teisę, o institucija, kurios žinioje yra sulaikytas užsienietis, nedelsdama privalo kreiptis į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo vietą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį. Įstatymo 113 straipsnyje nurodyta, kad užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas, kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra (Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo) (Įstatymo 113 straipsnio 2 dalis).

Teikimo medžiaga nustatyta, kad užsienietis P. B. buvo sulaikytas iš (duomenys neskelbtini) Respublikos pėsčiomis Lietuvos Respublikos valstybės sieną neteisėtai kirtęs valstybės sieną. Sulaikytas asmuo prisistatė (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiu P. B., gimusiu (duomenys neskelbtini), su savimi jokių jo asmens tapatybę patvirtinančių ir kitų suteikiančių teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje ar Europos Sąjungoje dokumentų neturėjo. 2021 m. rugsėjo 29 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) nesuteikti asmeniui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) bei išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) Respubliką. Su minėtu sprendimu užsienietis supažindintas, tačiau nesutiko, bei pageidavo skųsti, tačiau skundas pateiktas nebuvo ir Migracijos departamento sprendimas yra įsiteisėjąs. 2021 m. lapkričio 19 d. (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiu prisistatęs P. B. pateikė prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl prieglobsčio prašymo pateikimo“ Migracijos departamentui bei Augustinui Normantui, Seimo kontrolieriaus įstaigos vadovui ir Nacionalinei LGBT teisių organizacijai. Atsižvelgtina į tai, kad Lietuvos Respublika nebuvo ir nėra prieglobsčio prašytojo tikslas, kas vienareikšmiškai indikuoja, jog jis linkęs ignoruoti Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus iš trečiųjų šalių atvykstantiems asmenims, todėl tikėtina, kad siekdamas išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, jis gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos sąjungos valstybių teritorijoje.

Aptartos aplinkybės sudaro teismui pagrindą, pripažinti, kad nagrinėjamu atveju alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo pagrindai nėra išnykę ar pasibaigę. Teismas sprendžia, kad teikimas yra pagrįstas, todėl skiria nurodytą priemonę, iki 2022 m. spalio 18 d.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 115 straipsnio 1 dalimi, 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos teikimą tenkinti.

Taikyti (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui P. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę - apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2022 spalio 18 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje.

Sprendimas įsigalioja nuo paskelbimo dienos, tačiau asmuo, kurio atžvilgiu taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė, per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali jį apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.