Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Ivetos Pelienės ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui Pavel Kolosov,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal užsieniečio P. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rūmų 2022 m. liepos 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės persvarstymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir URC) su teikimu kreipėsi į teismą, prašydamas persvarstyti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. gegužės 24 d. sprendimą ir taikyti (duomenys neskelbtini) piliečiu P. B., gim. (duomenys neskelbtini) prisistatančiam asmeniui (toliau – ir Užsienietis) alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2022 m. sausio 18 d. Teikimo argumentai:

1.1. Išnagrinėjęs Užsieniečio prieglobsčio prašymą, Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. 21S27436 nesuteikė Užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir nusprendė išsiųsti Užsienietį į kilmės valstybę. Užsienietis su sprendimu nesutiko ir pageidavo jį skųsti, tačiau skundas pateiktas nebuvo ir Migracijos departamento sprendimas yra įsiteisėjęs. Užsienietis 2021 m. lapkričio 19 d. pateikė prieglobsčio prašymą, tačiau prieglobsčio prašymas nebuvo priimtas, nes nebuvo pateiktas nedelsiant kirtus valstybės sieną. Užsienietis 2022 m. liepos 5 d. Migracijos departamentui pateikė prieglobsčio prašymą ir Migracijos departamentas 2022 m. liepos 7 d. prieglobsčio prašymą priėmė nagrinėti.

1.2. Užsienietis 2021 m. liepos 22 d. neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neturėdamas asmens tapatybę patvirtinančių ir teisę atvykti bei būti Lietuvos Respublikoje ar Europos Sąjungoje suteikiančių dokumentų. Užsienietis yra pateikęs asmens paso ir gimimo liudijimo kopijas, kurios nėra patvirtintos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. gegužės 24 d. sprendimu Užsieniečiui skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2022 m. rugsėjo 27 d., bet ne ilgiau kol bus įvykdyta jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra.

1.3. Atsižvelgus į tai, kad Užsienietis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą ir nėra priimtas galutinis sprendimas, turi būti išaiškinti motyvai, kuriais grindžiamas prašymas, taip pat nustatyta ir / arba patikrina jo asmens tapatybė, dėl to judėjimo laisvės ribojimai yra pagrįsti.

II.

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rūmai 2022 m. liepos 27 d. sprendimu teikimą tenkino, taikė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2022 m. spalio 18 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje.

3. Priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas vadovavosi Įstatymo 113 straipsnio 1 dalimi, 115 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 3 punktu.

4. Teismas nustatė, kad Užsienietis buvo sulaikytas pėsčiomis neteisėtai kirtęs valstybės sieną, su savimi neturėdamas jokių asmens tapatybę patvirtinančių ir kitų suteikiančių teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje ar Europos Sąjungoje dokumentų. Teismas atsižvelgė į tai, kad Lietuvos Respublika nebuvo ir nėra prieglobsčio prašytojo tikslas ir tai suponuoja, jog Užsienietis linkęs ignoruoti Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, todėl tikėtina, kad siekdamas išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, jis gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos sąjungos valstybių teritorijoje.

5. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog aptartos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad nagrinėjamu atveju alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo pagrindai nėra išnykę ar pasibaigę.

III.

6. Apeliaciniame skunde Užsienietis prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rūmų 2022 m. liepos 27 d. sprendimą – sutrumpinti apgyvendinimo terminą ir / arba netaikyti judėjimo laisvės apribojimų. Apeliacinio skundo argumentai:

6.1. Judėjimo laisvės apribojimų pratęsimas yra neteisėta ir neproporcinga sankcija, prieštaraujanti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsniui. Nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje yra pažeidžiamos Užsieniečio teisės, susijusios su sveikatos priežiūra ir buitiniu apsirūpinimu – Užsienietis neturi galimybės kreiptis į pasirinktą gydytoją, įsigyti reikiamų buities prekių. Užsienietis norėtų susirasti darbą ir tokiu būdu išspręsti savo užimtumo problemą bei pagerinti materialinį aprūpinimą, tačiau skirtas laisvės ribojimas šią teisę varžo. Be to, taikomas judėjimo apribojimas tapatus į laisvės atėmimo bausmės atlikimą įkalinimo įstaigose, kur yra ribojama asmenų judėjimas ir Užsieniečio apgyvendinimo pratęsimas ribojant asmens teisę judėti prilygsta sulaikymui.

6.2. Pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į imperatyvų Įstatymo 114 straipsnio 5 dalies terminą, pagal kurį užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti.

7. Atsiliepime į apeliacinį skundą URC prašo apeliacinį skundą atmesti.

7.1. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas iš esmės analogiškais argumentais, nurodytais teikime (žr. nutarties 1.1.–1.3. p.).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

8. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl Užsieniečio judėjimo laisvės ribojimo pagrįstumo.

9. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog įvertinus byloje nustatytas aplinkybes ir poreikį išaiškinti prieglobsčio prašymo motyvus, judėjimo laisvės ribojimai yra pagrįsti.

10. Užsienietis apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismo taikomi judėjimo laisvės ribojimai yra nepagrįsti byloje surinktais duomenimis, pažeidžia jo teises ir yra taikomi pernelyg ilgą laiką.

11. Vertindama Užsieniečio teisinį statusą Lietuvos Respublikoje, teisėjų kolegija nustatė, jog 2022 m. liepos 5 d. Užsienietis Migracijos departamentui pateikė prieglobsčio prašymą ir 2022 m. liepos 7 d. Migracijos departamentas prieglobsčio prašymą priėmė nagrinėti. Atsižvelgus į tai, Užsienietis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą (Įstatymo 2 str. 20 d.).

12. Nagrinėjamoje byloje susiklostė situacija, kuomet Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. gegužės 24 d. sprendimu Užsieniečiui nustatė judėjimo laisvės ribojimus iki 2022 m. rugsėjo 27 d., tačiau 2022 m. liepos 7 d. priėmus Užsieniečio prieglobsčio prašymą nagrinėti, pasikeitė jo teisinis statusas ir Užsienietis tapo prieglobsčio prašytoju. Atsižvelgus į tai, šioje byloje skundžiamas ir nagrinėjamas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rūmų 2022 m. liepos 27 d. sprendimas, kuriuo nustatyti judėjimo laisvės ribojimai iki 2022 m. spalio 18 d. Užsieniečio kaip prieglobsčio prašytojo atžvilgiu.

13. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo pagrindus reglamentuoja Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).

14. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimo Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“ 1 punktą, šiuo metu Lietuvos Respublikoje paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Atsižvelgus į tai, taikytinos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos (Įstatymo 140⁷ str. 1 d.).

15. Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalis įtvirtina alternatyvių sulaikymui priemonių, taikytinų įvedus Lietuvos Respublikoje ekstremaliąją situaciją, sąrašą: alternatyvios sulaikymui priemonės, nurodytos Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.), užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.), užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (3 p.).

16. Pažymėtina, jog apeliaciniame skunde Užsienietis neginčija alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, tačiau prašo skirti alternatyvią sulaikymui priemonę netaikant judėjimo laisvės apribojimų (Įstatymo 140¹⁹ str. 1 d. 2 p.). Atsižvelgus į tai, teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje vertins judėjimo laisvės ribojimų pagrįstumą.

17. Pirmosios instancijos teismas judėjimo laisvės ribojimus grindė aplinkybe, jog Užsienietis nepateikė asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, be to, teismas konstatavo, kad Lietuvos Respublika nebuvo ir nėra Užsieniečio tikslas ir tai suponuoja, jog Užsienietis linkęs ignoruoti Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, todėl tikėtina, kad siekdamas išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos jis gali bandyti pasislėpti.

18. Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, jog siekiant nustatyti judėjimo laisvės ribojimus motyvuojant asmens tapatybės dokumento neturėjimu, būtina konstatuoti kumuliatyvias sąlygas, pagal kurias vertinama, ar 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir 2) nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2683-662/2022, 32 p.). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog Užsienietis yra pateikęs asmens tapatybės dokumentų – asmens paso ir gimimo liudijimo kopijas, dėl to pirmosios instancijos teismas nepagrįstai motyvavo judėjimo laisvės ribojimus asmens tapatybės dokumento neturėjimu, nes pagal nurodytą teisės aiškinimo praktiką, judėjimo laisvės ribojimus vadovaujantis šiuo punktu galima nustatyti tik konstatavus, be kita ko, ir nebendradarbiavimą nustatant asmens tapatybę, tačiau asmens tapatybės dokumentų kopijų pateikimas nelaikytinas nebendradarbiavimu. Be to, Užsienietis apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu paaiškino aplinkybes dėl dokumentuose nurodytų duomenų neatitikimo su duomenimis, užfiksuotais Lietuvos Respublikos kompetentingų institucijų, ir teisėjų kolegijos vertinimu, šių aplinkybių nėra pagrindo vertinti kaip nepalankių Užsieniečiui sprendžiant klausimą dėl judėjimo laisvės ribojimų būtinumo.

19. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, jog Lietuvos Respublika nebuvo ir nėra Užsieniečio tikslas ir tai suponuoja, jog Užsienietis linkęs ignoruoti Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti (žr., pvz., 2019 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019; 2021 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2771-261/2021; 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3729-968/2021). Atsižvelgus į tai, jog Užsieniečio prieglobsčio byloje nėra priimtas ir įsigaliojęs galutinis sprendimas, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo daryti nurodytų išvadų apie Užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respubliką motyvus ir tikslus, atitinkamai daryti išvadą apie galimą Užsieniečio pasislėpimą ir judėjimo laisvės ribojimų poreikį.

20. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog Užsienietis 2021 m. liepos 22 d. atvyko į Lietuvos Respubliką ir nuo atvykimo momento, t. y. daugiau nei vienus metus jo judėjimo laisvė buvo ribojama. Byloje nesurinkta duomenų, jog per apgyvendinimo laikotarpį Užsienietis būtų pažeidęs apgyvendinimo tvarką, nesilaikęs nustatytų taisyklių ar nebendradarbiavęs su kompetentingų institucijų pareigūnais, atsisakęs teikti informaciją ar klaidinęs tarnybų pareigūnus.

21. Primintina, jog pagal Įstatymo 114 straipsnio 5 dalį, užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui.

22. Įvertinusi nustatytas aplinkybes bei Užsieniečio judėjimo laisvės ribojimų trukmę, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo daryti išvadą, kad netaikant judėjimo laisvės ribojimų Užsienietis gali bandyti pasislėpti ir / arba pasišalinti iš apgyvendinimo vietos. Byloje nenustačius išskirtinių aplinkybių, Užsieniečio judėjimo laisvė yra ribojama beveik vienus metus, dėl to manytina, jog nurodomas tikslas – sprendimo prieglobsčio byloje priėmimas ir prieglobsčio prašymo motyvų išaiškinimas – gali būti pasiektas taikant ne griežčiausią ir labiausiai Užsieniečio teises ribojančią priemonę.

23. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skyrė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje ir šiuo atveju proporcinga priemonė būtų Užsieniečio apgyvendinimas netaikant judėjimo laisvės apribojimų (Įstatymo 115 str. 2 d. 4 p., 140¹⁹ str. 1 d. 2 d.).

24. Atsižvelgus į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas ir apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Užsieniečio P. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rūmų 2022 m. liepos 27 d. sprendimą pakeisti.

Skirti užsieniečiui P. B. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2022 m. spalio 18 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje.

Kitą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rūmų 2022 m. liepos 27 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.