Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Šiugždinytės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. N. ir jo atstovo pagal įstatymą G. N. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio, kuriuo G. N. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės apribojimo 6 mėnesiams bausme, įpareigojant per šį laiką tęsti mokslą ir būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas ir T. N., tačiau dėl jo apeliacinis skundas nepaduotas.

Iš G. N. nukentėjusiajam G. P. skundžiamu nuosprendžiu nuspręsta priteisti 300 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nepilnamečiui G. N. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, išieškoti po 150 Eur iš jo tėvų G. N. ir L. N..

Nukentėjusiajam G. P. nuspręsta iš T. N. ir G. N. išieškoti po 90 Eur išlaidoms už advokato paslaugas apmokėti. Nepilnamečiui G. N. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų išlaidoms atlyginti, išieškoti po 45 Eur iš jo tėvų G. N. ir L. N..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. G. N. Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad (duomenys neskelbtini) val. už (duomenys neskelbtini) mokyklos, esančios (duomenys neskelbtini), veikdami bendrai, tyčia smurtavo prieš G. P., tai yra, T. N. sudavė jam vieną smūgį kumščiu į galvos sritį, o G. N. sudavė nukentėjusiajam ne mažiau vieną smūgį kumščiu į galvos sritį, tokiais veiksmais kaltinamieji T. N. ir G. N. sukėlė nukentėjusiajam G. P. fizinį skausmą ir padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kraujosruvos odoje ir poodyje kairio smilkinkaulio speninės ataugos srityje, kraujosruvos ir nubrozdinimo viršutinės lūpos kairės pusės gleivinėje.

3. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo ir jo atstovo pagal įstatymą skundą atmesti, kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo G. N. ir jo atstovo pagal įstatymą G. N. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

6. Apeliaciniame skunde ginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas, kurio pagrindu buvo daromos išvados dėl G. N. kaltės padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo ir jo atstovo pagal įstatymą apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą teismo nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą, su skundo argumentais sutikti negali ir konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino laikydamasis BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių. Visi byloje surinkti duomenys, nesuteikiant prioriteto nei vienam iš jų, pirmosios instancijos teismo buvo išanalizuoti ir įvertinti, juos palyginus tarpusavyje bei kitų byloje objektyviai nustatytų duomenų kontekste. Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, nenustatyta. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas įrodymus vertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytų taisyklių. Iš skundžiamo nuosprendžio argumentų ir motyvų matyti, kad teismas darydamas teisines išvadas rėmėsi ta dalimi įrodymų, kurie tarpusavyje sutapo, buvo patvirtinti kitais įrodymais.

7. BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

8. Nagrinėjamoje byloje surinkti ir Alytaus apylinkės teismo betarpiškai ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tarp T. N. ir nukentėjusiojo G. P. įvyko konfliktas, kuris kilo dėl asmeninio pobūdžio nesutarimų, kurio metu T. N. priėjo prie G. P. ir tyčia sudavė kumščiu smūgį G. P. į veidą, pataikė į lūpą. Po ko prie jų priėjęs G. N. trenkė nukentėjusiajam ne mažiau kaip vieną smūgį. Nors nuteistasis G. N. kaltės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nepripažino, teigdamas, kad jis tyčia smūgių G. P. į galvos sritį nesudavė, tik išskyrė konfliktuojančius, tačiau taip kaip Alytaus apylinkės teismas, taip ir apygardos teismas tokius G. N. paaiškinimus vertina kaip gynybinius, tokiu būdu jis siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pritariant Alytaus apylinkės teismo išvadai, jog nėra pagrindo abejoti nukentėjusiojo G. P. ir T. N. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad prasidėjus konfliktui su T. N., prie nukentėjusiojo pribėgo kaltinamasis G. N. ir sudavė smūgį į galvos sritį. Nors teisme T. N. jau teigė, kad jo pusbrolis G. N. nukentėjusiojo tyčia nemušė, o tik skyrė, tačiau jis negalėjo logiškai paaiškinti, kodėl jis to nesakė ikiteisminio tyrimo metu. Teismas sprendžia, kad T. N. yra suinteresuotas sušvelninti giminaičio G. N. teisinę padėtį, todėl jo paaiškinimus, kiek tai susiję su G. N. veiksmais, vertina kaip nepatikimus ir jais nesiremia. Tai, kad nukentėjusiajam G. P. nustatyti sužalojimai buvo padaryti ne mažiau dviem trauminiais poveikiais, patvirtina specialisto išvada. G. N. ir T. N. paaiškinimais teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, liudytojų parodymais nustatyta, kad T. N. sudavė nukentėjusiajam tik vieną smūgį į veidą, pataikė į viršutinę lūpą, šią aplinkybę objektyviai patvirtina specialisto išvada. T. N. neigia sudavęs daugiau smūgių, tą patį sako ir nukentėjusysis G. P. bei ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apklausti liudytojai. Taigi, dar vieną smūgį nukentėjusiajam sudavė šalia buvęs G. N.. Kad G. N. dalyvavo nusikaltime netiesiogiai įrodo ir nukentėjusiojo teismo apžiūrai pateikti duomenys iš jo mobilaus ryšio telefono, kad (duomenys neskelbtini) val. iš G. N. paskyros „G.“ facebook nukentėjusiajam išsiųsta žinutė apie atsiprašymą už tai, kad jis tada „užšoko“, nes gynė pusbrolį. Nors G. N. neigia rašęs facebook nukentėjusiajam ir aiškina, kad bet kas galėjo iš jo paskyros parašyti, tačiau teismas tokius jo paaiškinimus vertina kritiškai ir juos atmeta. Atsižvelgiant į tai, teisėjo kolegija daro išvadą, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog G. N. tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį G. P., jo veiksmai pasireiškė ne mažiau kaip vieno smūgio rankomis sudavimu nukentėjusiajam į galvą, dėl ko atsirado padariniai – nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo G. P. sveikata, todėl G. N. veiksmai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai.

9. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo nevertino ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų parodymų, tačiau aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad visi apklausti liudytojai yra nuteistojo G. N. ir T. N. draugai, iš jų vienas yra G. N. brolis. Šiuo atveju liudytojai gali turėti asmeninį suinteresuotumą šios bylos baigtimi, be to, jų parodymai yra prieštaringi surinktai bylos medžiagai (visi jie teigia, jog G. P. buvo suduotas tik vienas smūgis, kas yra paneigta specialisto išvada), prieštarauja T. N. ikiteisminio tyrimo metu duotiems paaiškinimams, nukentėjusiojo parodymams duotiems viso proceso metu ir specialisto išvadai. Kadangi liudytojų T. D., A. A., A. V. J. ir G. N. parodymai iš esmės neprieštarauja visai bylos medžiagai, teismas neturi pagrindo jais vadovautis.

10. Apeliaciniu skundu nuteistasis ir jo atstovas pagal įstatymą prašo taikyti BK 93 straipsnio nuostatas ir G. N. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės esant trims būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai. Tai patvirtina ir kasacinio teismo praktika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-46/2009, 2K-296/2012). Būtinos sąlygos yra šios: pirma, toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; antra, jis turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; trečia, jis turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Be to, teismas gali atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal minėtą BK straipsnį tik nustatęs bent vieną alternatyvią sąlygą, tai yra, kad jis: nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba pripažintas ribotai pakaltinamu, arba pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

11. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad G. N. nusikalstamos veikos metu buvo nepilnametis, pirmą kartą kaltinamas padaręs nesunkų nusikaltimą, du kartus baustas administracine tvarka (už dujų balionėlio nešiojimąsi ir už elektroninės cigaretės rūkymą būdamas nepilnametis), priklausomybės ligų ir psichikos sveikatos centre neregistruoti, mokosi, mama L. N. ir tėvas G. N. neteisti, administracine tvarka nebausti, dirbantys, su sūnumi G. N. palaikantys šiltus santykius, Navickų šeima į socialinės rizikos šeimų sąrašą neįtraukta, G. N. turi brolį dvynį ir seserį, su kuriais santykiai puikūs, (duomenys neskelbtini) gimnazijos charakterizuojamas teigiamai, kitų neigiamai charakterizuojančių duomenų negauta, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas manyti, jos G. N. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės už šios nusikalstamos veikos padarymą, skiriant BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą auklėjimo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, susijusį su įpareigojimu tęsti mokslą arba dirbti ir nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, šių priemonių pakanka tam, kad būtų pasiekti baudžiamojo įstatymo keliami tikslai.

12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam ir dėl išlaidų už suteiktas advokato paslaugas, visas baudžiamosios bylos aplinkybes įvertino tinkamai, todėl pagrindo keisti šią nuosprendžio dalį, nėra.

13. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad žemesnės instancijos teismas, neatleidęs G. N. nuo baudžiamosios atsakomybės, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 93 straipsnio nuostatas, nors tam buvo visos sąlygos. Dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo nuosprendžio dalis dėl G. N. naikintina, baudžiamoji byla nutrauktina ir jam paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikinama.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo G. N. ir jo atstovo pagal įstatymą G. N. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio dalį, kuria G. N. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirtas jam laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per šį laiką tęsti mokslą ir būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.

G. N. pripažinti padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsniu atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.

Paskirti G. N. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį per šį laikotarpį tęsti mokslą arba dirbti ir būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu. Elgesio apribojimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

G. N. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.