- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-07
- Bylos Nr.
- e2A-62-330/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00087-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Irmantas Šulcas, Alma Urbanavičienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Dokipa investicijos“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“
- Kategorijos
- 2.6.8.8Sutarčių aiškinimas
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irmanto Šulco ir Almos Urbanavičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dokipa investicijos“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dokipa investicijos“ dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Investicijų ir verslo garantijos“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovės UAB „Dokipa investicijos“ 126 966,75 Eur skolą, 535,02 Eur paskolos palūkanas, 410,53 Eur delspinigius iki sutarties nutraukimo ir 5 383,39 Eur delspinigius po sutarties nutraukimo bei 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistinos 133 295,69 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškovė nurodė, kad Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija 2020 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. 4-224 patvirtino Skatinamosios finansinės priemonės „Apmokėtinų sąskaitų paskolos“ schemą, pavesdama ieškovei įgyvendinti paskolų teikimo priemonę. Šalys 2020 m. gegužės 27 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 4302 (toliau – paskolos sutartis arba sutartis) dėl 126 966,75 Eur paskolos atsakovei suteikimo. Ieškovė pervedė atsakovei visą paskolos sumą. Atsakovė paskolos sutartimi įsipareigojo grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti palūkanas bei vykdyti kitus įsipareigojimus, tačiau prisiimtus įsipareigojimus vykdė netinkamai.
3. Ieškovė 2021 m. rugsėjo 7 d. pranešimu paragino atsakovę padengti visą susidariusią įsiskolinimo sumą bei informavo apie ketinimą vienašališkai nutraukti paskolos sutartį, paskolos gavėjai vėluojant mokėti įmokas pagal nustatytą grafiką.
4. Ir po raginimo atsakovei nevykdant sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, ieškovė 2021 m. spalio 7 d. vienašališkai nutraukė paskolos sutartį dėl paskolos gavėjos padaryto esminio sutarties pažeidimo. Ieškovė nurodė, kad atsakovė yra skolinga ieškovei 126 966,75 Eur negrąžintos paskolos; 535,02 Eur palūkanų ir 5 793,92 Eur delspinigių.
Atsiliepimas
5. Atsakovė UAB „Dokipa investicijos“ su ieškinio reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad paskolos sutartis buvo nutraukta neteisėtai, nes ieškovė tinkamai neinformavo atsakovės apie ketinimą vienašališkai nutraukti sutartį.
6. Atsakovės aiškinimu, ieškovė 2021 m. rugsėjo 7 d. pranešimą išsiuntė elektroninio pašto adresu zilvinas@dokipa.lt, kuris nėra naudojamas, todėl laikytina, kad ieškovės pranešimas nebuvo įteiktas atsakovei. Pasak atsakovės, kontaktiniu elektroninio pašto adresu buvo nurodytas atsakovės buhalterės A. Ž. elektroninio pašto adresas audra@dokipa.lt. Be to, paskolos sutartyje buvo įrašytas ir atsakovės buveinės adresas Vilniuje, Viršuliškių skg. 36, tačiau nurodytais adresais ieškovės pranešimas dėl sutarties nutraukimo nebuvo siunčiamas. Atsakovės teigimu, tokios aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad ieškovė neįvykdė pareigos tinkamai informuoti apie paskolos sutarties nutraukimą, todėl ši sutartis laikytina neteisėtai nutraukta.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. balandžio 13 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir priteisė ieškovei UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ iš atsakovės UAB „Dokipa investicijos“ 126 966,75 Eur skolą, 535,02 Eur paskolos palūkanas, 410,53 Eur delspinigius iki sutarties nutraukimo ir 5 383,39 Eur delspinigius po sutarties nutraukimo bei 5 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos 133 295,69 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas taip pat priteisė iš atsakovės UAB „Dokipa investicijos“ valstybei 1 975 Eur žyminį mokestį.
8. Teismas nustatė, kad apie paskolos sutarties nutraukimą atsakovei buvo pranešta tinkamai (atsakovės paraiškoje dėl paskolos suteikimo nurodytu adresu). Teismo sprendime nurodyta, kad atsakovė nevykdė sutartinių įsipareigojimų, nebendradarbiavo su ieškove, neteikė duomenų pagal paskolos sutarties 7.1.7.1 punktą (pareiga pranešti apie įsipareigojimų vykdymo galimybę pasikeitus aplinkybėms), beveik metus laiko nemokėjo įmokų. Įvertinęs bylos medžiagą ir šalių paaiškinimus, teismas konstatavo, kad paskolos sutarties nutraukimas buvo teisėtas ieškovės veiksmas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atsakovė UAB „Dokipa investicijos“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei iš ieškovės priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
10. Atsakovės apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas formaliai įvertino šalių pateiktus argumentus ir be pagrindo konstatavo, jog ieškovė tinkamai informavo atsakovę apie paskolos sutarties nutraukimą. Apeliantės vertinimu, tarp šalių sudaryta paskolos sutartis buvo nutraukta neteisėtai, nes ieškovė nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.128 straipsnyje nustatytos skolininko informavimo pareigos.
Atsiliepimas
11. Ieškovė UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo skundą atmesti.
12. Atsiliepime į apeliacinį skundą
nurodoma, kad pranešimas apie sutarties nutraukimą atsakovei buvo išsiųstas jos paraiškoje dėl paskolos suteikimo nurodytu elektroninio pašto adresu zilvinas@dokipa.lt. Paskolos sutartyje nebuvo aptarta pranešimų, susijusių su sutarties vykdymu, siuntimo tvarka, nėra nurodytas konkretus pranešimų dėl paskolos sutarties pakeitimo ar nutraukimo siuntimo būdas. Atsakovei nevykdant sutartinių įsipareigojimų, ieškovė pagrįstai pranešimą apie sutarties nutraukimą išsiuntė atsakovės nurodytu elektroninio pašto adresu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat sąlygų peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama pagal atsakovės apeliaciniame skunde apibrėžtas ribas.
14. Byloje sprendžiama dėl ieškovės reikalavimų priteisti skolą, palūkanas ir delspinigius, kildinamų iš atsakovės prievolių pagal paskolos sutartį nevykdymo, atsakovei atsikirtimų į ieškinį forma ginčijant ieškovės įvykdytą vienašalį paskolos sutarties nutraukimą. Atsakovės teigimu, paskolos davėja (ieškovė) nesilaikė paskolos sutartyje šalių aptartos bei materialiosios teisės normų apibrėžtos informavimo apie vienašalį sutarties nutraukimą tvarkos, todėl sutarties nutraukimas pripažintinas neteisėtu, o ieškinio reikalavimai – nepagrįstais.
15. Sutarties privalomumo principas, išreikštas CK 6.189 straipsnio 1 dalyje, įtvirtina norminę nuostatą, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Pagal CK 6.200 straipsnio 1 dalį šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, o pagal to paties straipsnio 2 dalį, vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. Jei sutartis vykdoma netinkamai, kita sutarties šalis turi teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais. Vienas jų – vienašalis sutarties nutraukimas.
16. Vienašalio sutarties nutraukimo sąlygos ir tvarka apibrėžtos CK 6.217 straipsnyje. Sutartis gali būti nutraukta esant esminiam jos pažeidimui, kuris nustatomas atsižvelgiant į CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes; jei sutarties pažeidimas pasireiškia termino praleidimu ir toks pažeidimas nėra esminis sutarties pažeidimas pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, nukentėjusi šalis gali nutraukti sutartį, prieš tai nustačiusi papildomą protingą terminą neįvykdytai sutarčiai įvykdyti (CK 6.209 straipsnis, 6.217 straipsnio 3 dalis); sutartis gali būti vienašališkai nutraukta konkrečiais joje nustatytais pagrindais (CK 6.217 straipsnio 5 dalis).
17. CK 6.217 straipsnio 5 dalis leidžia sutarties šalims vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais, net kai sutarties pažeidimas nėra esminis, todėl sutartyje nustatyti jos nutraukimo pagrindai pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kvalifikuojančius požymius nevertinami. Šalių susitarimas dėl vienašalio sutarties nutraukimo pagrindų yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2008).
18. Vis dėlto sutarties nutraukimas yra kraštutinė priemonė (lot. ultima ratio), kurios taikymui nepakanka vien formalaus pagrindo. Sutartinių santykių išsaugojimo (lot. favor contractus) principas įpareigoja šalis siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma. Viešasis interesas užtikrinti civilinių santykių stabilumą ir teisėtų lūkesčių apsaugą riboja sutarties šalies vienašalę iniciatyvą nutraukti sutartį, todėl nutraukiant sutartį turi būti atsižvelgiama ir į sutartį pažeidusios šalies interesus, taip užtikrinant šalių teisėtų interesų pusiausvyrą. Tačiau šių veiksnių svarba nesuteikia teismui teisės suabsoliutinti favor contractus principo reikšmės sutartiniuose santykiuose, taip paneigiant vienos iš sutarties šalių teisėtų interesų apsaugą. Sutartį pažeidusios šalies iniciatyva teismas gali patikrinti sutartyje nustatytų jos nutraukimo sąlygų ar sutarties nutraukimo teisėtumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-969/2021, 71 punktas).
19. Byloje neginčijama, kad atsakovė laiku ir tinkamai nevykdė prievolės mokėti įmokas pagal paskolos grąžinimo įmokų mokėjimo grafiką. Dėl šios priežasties ieškovė įgijo teisę pasinaudoti sutartyje ir įstatyme nustatytu teisių gynimo būdu, t. y. vienašališkai nutraukti paskolos sutartį (paskolos sutarties 10.2 punkte nustatyta teisė paskolos davėjai nutraukti sutartį tuo atveju, kai paskolos gavėja vėluoja mokėti įmokas pagal grafiką bent du mėnesius). Analizuojamu atveju tarp šalių ginčas kilo dėl to, ar ieškovė, pasinaudodama įstatymo ir sutarties suteikta teise vienašališkai nutraukti sutartį, laikėsi sutarties vienašalio nutraukimo tvarkos.
20. Apeliantės teigimu, sutartyje šalys vienareikšmiškai susitarė, kad korespondencijos atsakovei elektroniniu paštu adresas yra audra@dokipa.lt, tačiau nepaisant šio šalių susitarimo, ieškovė pranešimą atsakovei apie vienašalį sutarties nutraukimą išsiuntė elektroninio pašto adresu zilvinas@dokipa.lt. Apeliantės vertinimu, pranešimo išsiuntimas nurodytu adresu nepripažintinas tinkamu informavimu CK 6.218 straipsnio prasme, todėl ieškovės vienašalis sutarties nutraukimas laikytinas neteisėtu ir negaliojančiu.
21. Esant įstatyme ar sutartyje nustatytam pagrindui, kreditorius turi teisę rinktis kelis savo pažeistų teisių gynimo būdus ar vieną jų, tačiau juos įgyvendinti privalo pagal įstatymo ar sutarties nuostatas. Pagal CK 6.218 straipsnio 1 dalį apie vienašališką sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai; ši nuostata esminiu ir būtinu sutarties nutraukimo procedūros reikalavimu apibrėžia kitos šalies informavimo faktą.
22. Tarp ieškovės UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ ir atsakovės UAB „Dokipa investicijos“ 2020 m. gegužės 27 d. sudarytos paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 11.7 punkte nustatyta, kad šalių oficialūs kontaktiniai adresai, skirti sutarties įgyvendinimui, pateikiami sutarties specialiosiose sąlygose. Sutarties specialiojoje dalyje buvo pateikta informacija apie paskolos gavėją UAB „Dokipa investicijos“, ten nurodytas ir jos elektroninio pašto adresas – audra@dokipa.lt.
23. Nepaisant sutartyje nurodyto paskolos gavėjos kontaktinio elektroninio pašto adreso, ieškovė 2021 m. rugsėjo 7 d. pranešimą dėl sutarties nutraukimo išsiuntė elektroninio pašto adresu zilvinas@dokipa.lt. Apeliantės teigimu, šis atsakovės elektroninio pašto adresas yra nenaudojamas, todėl pranešimas apie vienašalį paskolos sutarties nutraukimą nelaikytinas tinkamai pateiktu (atsakovė netinkamai informuota apie sutarties nutraukimą).
24. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas, spręsdamas klausimą dėl vienašališko sutarties nutraukimo pagrįstumo, turi įvertinti, ar kita šalis buvo informuota. Šiam faktui nustatyti reikia įvertinti įstatymo nuostatas dėl pranešimų teikimo, šalių nustatytą susirašinėjimo ar susižinojimo tvarką, faktinį jos vykdymą ir konkrečias aplinkybes, ar pranešimas dėl sutarties nutraukimo kitos sutarties šalies buvo gautas, o ne vien tai, ar laikytasi pranešimų teikimo formos, siuntimo adreso ar kitų susižinojimo tvarkos nuostatų. Jeigu pranešimas apie sutarties nutraukimą buvo gautas, tai sudaro teismui pagrindą vertinti, kad CK 6.218 straipsnio 1 dalies reikalavimas įvykdytas, nepriklausomai nuo to, ar buvo laikytasi pranešimų teikimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-695/2019, 28 punktas).
25. Atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo praktiką laikytina, kad šiuo atveju kilus ginčui dėl pranešimo šaliai apie sutarties nutraukimą tinkamumo, svarbu nustatyti, ar sutartį pažeidusi šalis gavo informaciją apie kitos šalies ketinimą nutraukti sutartį, o ne vien tai, ar pranešimas buvo išsiųstas šalių nurodytu korespondencijos adresu.
26. Kaip minėta, šiuo atveju nėra ginčo, kad ieškovė pranešimą apie vienašalį paskolos sutarties nutraukimą atsakovei išsiuntė ne sutartyje nurodytu atsakovės elektroninio pašto adresu (audra@dokipa.lt), tačiau sprendžiant, ar toks informavimas buvo tinkamas ir atitiko CK 6.218 straipsnio reikalavimus, pažymėtina, kad pranešimas apie sutarties nutraukimą buvo išsiųstas kitu, sudarant sutartį nurodytu atsakovės elektroninio pašto adresu – zilvinas@dokipa.lt.
27. Nors apeliantė teigia, kad šis atsakovės paraiškoje gauti paskolą nurodytas elektroninio pašto adresas nėra naudojamas (dėl nepalankios atsakovės finansinės padėties nebuvo sumokėta už naudojimąsi domenu, dėl ko esą nėra galimybės prisijungti prie elektroninio pašto adreso zilvinas@dokipa.lt), teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiu teiginiu.
28. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad dėl gavėjui siųstinos korespondencijos adreso tinkamumo CK 6.166 straipsnyje įtvirtinta žinojimo prezumpcija, nustatanti, kad pranešimas tapo žinomas adresatui tuo momentu, kai jis pasiekė adresato gyvenamąją ar verslo vietą (buveinę), išskyrus atvejus, kai adresatas įrodo, kad ne dėl jo ar ne dėl jo darbuotojų kaltės jam nebuvo įmanoma gauti tokį pranešimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2009). Jeigu pranešimas ar kita korespondencija yra pateikiama ne šalių naudojamu adresu, teismas, spręsdamas dėl sutarties nutraukimo pagrįstumo, turi įvertinti aplinkybę, ar kita sutarties šalis faktiškai gavo pranešimą dėl sutarties nutraukimo ir dėl to galėjo imtis atitinkamų priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-695/2019, 27 punktas).
29. Nagrinėjamoje byloje esant nustatytai aplinkybei, kad ieškovė su atsakove komunikavo elektroninio pašto adresu zilvinas@dokipa.lt, apeliantė, siekdama paneigti aplinkybę, kad ji buvo informuota apie vienašalį sutarties nutraukimą, turėjo įrodyti, kad ji iš tiesų negavo informacijos apie sutarties nutraukimą.
30. Apeliantė teigia, kad elektroninio pašto adresu zilvinas@dokipa.lt išsiųsto pranešimo apie vienašalį paskolos sutarties nutraukimą ji negavo, nes negali naudotis domenu „dokipa.lt“. Tačiau teismui nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad domeno tiekėjas nutraukė su apeliante sutartinius santykius dėl domeno „dokipa.lt“ naudojimo. Nurodytas apeliantės teiginys laikytinas nepagrįstu ir dėl to, kad sutarties specialiojoje dalyje esantis įrašas dėl kontaktinio elektroninio pašto adreso audra@dokipa.lt įgalina manyti, jog apeliantė yra domeno „dokipa.lt“ valdytoja. Priešingas aiškinimas reikštų, kad apeliantė nesilaiko sutarties įpareigojimo per penkias darbo dienas raštu informuoti paskolos davėją apie pasikeitusius savo kontaktinius duomenis (sutarties bendrųjų sąlygų 7.1.4 punktas). Be to, remiantis valstybės įmonės Registrų centro duomenimis, UAB „Dokipa investicijos“ vadovas yra Ž. Ž., t. y. tas pats asmuo, kuris pateikė ieškovei paraišką paskolai gauti, todėl nėra pakankamo pagrindo manyti, kad apeliantė apribojo savo vadovo prieigą prie elektroninio pašto.
31. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste aktualu ir tai, kad pranešimas apie vienašalį sutarties nutraukimą yra vienas iš favor contractus principo išraiškų, įpareigojančių šalis siekti išsaugoti sutartį. Pranešimo apie ketinimą vienašališkai nutraukti sutartį paskirtis yra išlaikyti tarp šalių susiklosčiusius santykius, informuojant sutartį pažeidusią šalį, kad nepašalinus sutarties pažeidimo, kreditorius imsis savo teisių gynimo būdo ir vienašališkai nutrauks sutartį.
32. Nors apeliantė ginčija vienašalį sutarties nutraukimą tuo pagrindu, kad ji nebuvo tinkamai informuota apie ieškovės ketinimą nutraukti sutartį, tačiau nepateikia duomenų, jog ji buvo (ir yra) suinteresuota tęsti sutartinius santykius bei laikytis sutartinių įsipareigojimų. Atkreiptinas dėmesys, kad sutartis vienašališkai buvo nutraukta 2021 m. spalio 7 d., į teismą dėl skolos priteisimo ieškovė kreipėsi 2022 m. sausio 21 d., tačiau jokių duomenų apie tai, kad atsakovė, siekdama tęsti sutartinius santykius, kreipėsi į ieškovę, sumokėjo susidariusią skolą ar jos dalį, derėjosi dėl sutartinių santykių tęstinumo – nepateikta. Pareiga laiku ir tinkamai vykdyti prievoles pagal paskolos sutartyje aptartas sąlygas ir tvarką apeliantei buvo neabejotinai žinoma, ji suprato ir turėjo suprasti, kad nevykdant prisiimtų įsipareigojimų, ieškovė gali siekti savo teises ginti sutartyje numatytu būdu, t. y. inicijuojant vienašalį sutarties nutraukimą.
33. Esant neginčijamai aplinkybei, kad atsakovė pažeidė esmines paskolos sutarties sąlygas, ieškovė turėjo teisę vienašališkai nutraukti šią sutartį. Nors formaliai žiūrint, ieškovė pranešimą atsakovei išsiuntė ne sutartyje nurodytu korespondencijos siuntimo, bet kitu šalims komunikuojant naudotu (atsakovės paraiškoje nurodytu) elektroninio pašto adresu, teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pranešimas apie vienašalį sutarties nutraukimą atsakovei buvo įteiktas, nes priešingos aplinkybės ji neįrodė.
34. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino teisės normas bei šalių paskolos sutarties sąlygas, reguliuojančias vienašalį sutarties nutraukimą, bei teisingai įvertino, kad šiuo atveju nėra pagrindo ieškovės įvykdytą vienašalį sutarties nutraukimą pripažinti negaliojančiu. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl sprendimas paliekamas nepakeistas.
35. Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, netenkinamas jos prašymas atlyginti turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo neprašo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.