- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-13
- Bylos Nr.
- e2A-291-812/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04965-2025-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daina Lisaitė
- Atsakovas
- V. P.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“
- Kategorijos
- 2.6.1.4Prievolių vykdymas
- 3.3.1.19.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Daina Lisaitė, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. P. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo 2025 m. spalio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovui V. P. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ir ieškovė, ESO) ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovo V. P. (toliau – ir atsakovas) 203,27 Eur skolą už patiektą elektros energiją ir su tuo susijusias paslaugas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad šalys 2023 m. gegužės 18 d. sudarė elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieškovė tiekė elektros energiją į nekilnojamojo turto objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Už į objektą tiektos elektros energijos persiuntimą atsakovui laikotarpiu nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. iki 2025 m. kovo 31 d. buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros, tačiau pagal jas atsakovas tinkamai neatsiskaitė ir liko ieškovei skolingas 203,27 Eur sumą.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti, kadangi 2023 m. gegužės 18 d. elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis atsakovo neakceptuota, o ieškovė atsakovui pateikė akceptuoti komercinę sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas yra buitinis vartotojas ir laikotarpiu nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. iki 2025 m. kovo 31 d. sąžiningai vykdė pareigą atsiskaityti už elektros energiją, už tiekiamą energiją sumokėjo uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Elektrum Lietuva“.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Telšių apylinkės teismas 2025 m. spalio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė ieškovei iš atsakovo 203,27 Eur skolą; 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. gegužės 23 d.), iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 23 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš atsakovo valstybei 15,86 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
5. Nustatė, kad 2023 m. gegužės 18 d. šalys sudarė elektros energijos persiuntimo paslaugos teikimo nebuitiniam klientui sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovui atsirado prievolė apmokėti ieškovei už elektros energijos persiuntimo paslaugas. Už suteiktas paslaugas ieškovė atsakovui išrašė šias PVM sąskaitas faktūras: 2024 m. rugsėjo 30 d. – PVM sąskaitą faktūrą serija EASU Nr. 11042049; 2024 m. spalio 31 d. – PVM sąskaitą faktūrą serija EASU Nr. 12430697; 2024 m. lapkričio 30 d. – PVM sąskaitą faktūrą serija EASU Nr. 13818902; 2024 m. gruodžio 31 d. – PVM sąskaitą faktūrą serija EASU Nr. 15160292; 2025 m. sausio 31 d. – PVM sąskaitą faktūrą serija EASV Nr. 00040733; 2025 m. vasario 28 d. – sąskaitą faktūrą serija EASV Nr. 01384107. Atsakovas pateikė įrodymus, kad 2024 m. spalio 10 d. sumokėjo 38,30 Eur sumą pagal PVM sąskaitą faktūrą serija EASU Nr. 11042049; 2025 m. birželio 2 d. – 8,53 Eur pagal PVM sąskaitas faktūras serija EASU Nr. 12430697, Nr. 13818902 ir Nr. 15160292, o tą pačią 2025 m. birželio 2 d. sumokėjo 17,91 Eur sumą pagal ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras Nr. 00040733, Nr. 01384107, Nr. 02783958, Nr. 04135135 ir Nr. 05514802. Teismas vertino, kad atsakovo pridėti duomenys patvirtina, kad dalimi šiais mokėjimo nurodymais aptariamų lėšų atsakovas apmokėjo kitas sąskaitas, o ne tas, pagal kurias susidariusią skolą prašo priteisti ieškovė.
6. Teismas taip pat nustatė, kad 2024 m. spalio 10 d. mokėjimo nurodymas Nr. 675, kuriuo sumokėta 38,30 Eur suma pagal PVM sąskaitą faktūrą serija EASU Nr. 11042049, patvirtina, kad atsakovas vis tiek yra skolingas ieškovei, nes šios sąskaitos mokėtina suma buvo 42,39 Eur; pagal 2025 m. birželio 2 d. mokėjimo nurodymą Nr. 718 ieškovei sumokėta tik 8,53 Eur suma pagal PVM sąskaitas faktūras serija EASU Nr. 12430697, Nr. 13818902 ir Nr. 15160292, nors visų šių sąskaitų mokėtina suma sudarė 122,12 Eur; pagal kitą 2025 m. birželio 2 d. mokėjimo nurodymą Nr. 719, kuriuo atsakovas nurodė apmokėjęs sąskaitas faktūras serija EASV Nr. 00040733, Nr. 01384107, Nr. 02783958, Nr. 04135135 ir Nr. 05514802, atsakovas atliko tik 17,91 Eur sumos pavedimą, nors vien pagal sąskaitas faktūras serija EASV Nr. 00040733 ir Nr. 01384107 mokėtina suma buvo 81,75 Eur, prie kurios pridėtinas dar ir iki šio laiko susikaupęs neapmokėtos skolos likutis. Teismas svarbia aplinkybe laikė tai, kad dalis piniginių lėšų pagal 2025 m. birželio 2 d. mokėjimo nurodymą Nr. 719 priskirta ir pagal PVM sąskaitas faktūras serija EASV Nr. 02783958, Nr. 04135135 ir Nr. 05514802, kurios nėra šios bylos dalykas.
7. Konstatavo, kad šalių į bylą pateikti dokumentai patvirtina, jog atsakovas yra skolingas ieškovei už jos teiktas paslaugas. Pažymėjo, kad skolos dydis pagrindžiamas ir kitais byloje esančiais rašytiniais duomenimis – 2025 m. balandžio 28 d. Priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaita už laikotarpį nuo 2024 m. rugsėjo 30 d. iki 2025 m. balandžio 28 d. bei Mokėjimų ataskaita.
8. Nurodė, jog prievolę mokėti susidariusį įsiskolinimą atsakovas ginčija motyvuodamas tuo, kad jis yra buitinis vartotojas, o sąskaitos jam išrašytos kaip komerciniam elektros energijos vartotojui. Pasisakydamas šiuo aspektu teismas pabrėžė, kad Sutartis dėl elektros energijos persiuntimo paslaugų buvo sudaryta dėl ieškovės paslaugų teikimo patalpoms, esančioms adresu (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų teismas nustatė, kad šis objektas yra komercinės viešbučių paskirties, nuosavybės teise atsakovui priklausantis nuo 2022 m. gruodžio 23 d. Teismas šių patalpų nelaikė buitinėmis ar gyvenamosiomis. Taip pat nurodė, kad Elektros energetikos įstatymas nenumato, jog buitiniai vartotojai atleidžiami nuo tokių mokesčių.
9. Teismas taip pat vadovavosi Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintų „Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių“ 17.2.2 punktu, kuriame numatyta, kad nebuitinis vartotojas prieš pradėdamas vartoti elektros energiją, privalo sudaryti elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį ar atsinaujinančių išteklių elektros energijos pardavimo sutartį su nepriklausomu tiekėju ir elektros energijos perdavimo ar persiuntimo paslaugos teikimo sutartį su operatoriumi, atsižvelgiant į tai, prie kurio elektros tinklų yra prijungti vartotojo elektros įrenginiai. Pažymėjo, kad tokia pareiga galioja tuo atveju, jeigu su nepriklausomu elektros energijos tiekėju sudaroma ne elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartis, o tik elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis.
10. Pasisakydamas dėl atsakovo argumento, kuriuo teigiama, kad 2023 m. gegužės 18 d. elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis atsakovo neakceptuota, teismas nurodė, jog nustačius, kad atsakovui priklausančioms patalpoms yra tiekiama elektros energija per prijungtą energijos tiekimo tinklą, o atsakovas ieškovės teikiamomis paslaugomis naudojasi ir jas, nors ir iš dalies, bet apmoka, darytina išvada, kad atsakovas yra išreiškęs akceptą tokiai sutarčiai sudaryti, todėl sudaryta Sutartis sukelia jam teises ir pareigas bei turi jam įstatymo galią (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.189 straipsnio 1 dalis).
11. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas su ieškove sudarė elektros energijos persiuntimo paslaugos teikimo nebuitiniam klientui sutartį, dėl ko jam kilo pareiga tinkamai sumokėti už ieškovės suteiktas paslaugas, ieškovės ieškinį dėl 203,27 Eur skolos priteisimo iš atsakovo tenkino visiškai.
12. Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsniu, 6.210 straipsnio 1 dalimi, priteisė ieškovei iš atsakovo 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalimi, priteisė ieškovei iš atsakovo 22,23 Eur bylinėjimosi išlaidas, o valstybei – 15,86 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 ir 96 straipsniai).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Apeliaciniu skundu atsakovas V. P. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo 2025 m. spalio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį), priteisti iš ieškovės valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Ieškovei neįrodinėjus galios dedamosios mokesčio skaičiavimo atsakovui pagrįstumo/ teisėtumo, buvo pažeistas rungimosi principas (CPK 12 straipsnis, 182 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Teismas galios dedamosios mokestį priteisė vadovaudamasis ne elektros energijos tiekimą reglamentuojančiais norminiais teisės aktais (Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymu, Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėmis), bet Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu Nr. (duomenys neskelbtini). Apelianto teigimu, teismas nesuprato, kad Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje įteisintas baigtinis reikalavimų sąrašas buitiniam elektros energijos vartotojui identifikuoti ir galimybės teisės pagrindais kvalifikuoti/priskirti buitinį elektros energijos vartotoją pagal patalpos (-ų) paskirtį komercinių vartotojų grupei nenumatyta. Lietuvos Respublikos statybos įstatymas, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas, Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas, nereglamentuoja elektros energijos tiekimo teisinių santykių.
13.2. Teismas, piktnaudžiaudamas procesinėmis teisėmis, nepagrįstai priteisė ir už elektros energijos perdavimo paslaugas, apmokėtas atsakovo, pridėtas prie ieškinio bankinių pavedimų kopijų forma, įrodinėtas teismui atsakovo sąsajai su 2025 m. rugpjūčio 1 d. atsiliepimu į ieškinį.
Atsiliepimas
14. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą Telšių apylinkės teismo 2025 m. spalio 9 d. sprendimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Atsakovė nesutinka su apeliantu, kad jis yra buitinis vartotojas, sudaręs sutartį su nepriklausomu tiekėju. Nurodė, kad ieškovė, prašydama priteisti iš atsakovo skolą, susidariusią objekte, savo reikalavimą grindė ne tik 2023 m. gegužės 18 d. elektros energijos persiuntimo paslaugos teikimo nebuitiniam klientui sutartimi, bet ir Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 101 punktu, kuris reglamentavo, kad tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas.
Žemesnės instancijos teismas
14.2. Teismas nustatė, jog atsakovas nuosavybės teise valdo negyvenamosios paskirties objektą ir yra ieškovės pagrįstai priskiriamas antrosios kategorijos vartotojams. Atsakovui priklausantis objektas yra komercinės paskirties. Taigi atsakovas privalėjo ir privalo mokėti mokesčius už elektros energijos persiuntimo paslaugą ir suteiktą leistinąją naudoti galią objekte.
14.3. Teismas analizavo ir vertino įrodymų visetą, kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų visumos skundžiamame sprendime padarė pagrįstas išvadas. Tai, kad teismas tam tikrus įrodymus ir faktus vertino kritiškai, kad nurodė motyvus, kurie nepalankūs vienai iš šalių, ar, kad priėmė vienai iš šalių nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas įrodymų nevertino ar vertino neteisingai, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisingas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
16. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
17. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės ieškinys ir iš atsakovo priteista skola už patiektą elektros energiją ir su tuo susijusias paslaugas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
18. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ tiekė elektros energiją atsakovui V. P. nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamojo turto objektui (duomenys neskelbtini), 2023 m. gegužės 18 d. elektros energijos persiuntimo paslaugos teikimo nebuitiniam klientui sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Laikotarpiu nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. iki 2025 m. kovo 31 d. atsakovas neapmokėjo pateiktų PVM sąskaitų – faktūrų už ieškovės suteiktas paslaugas. Ieškovė kreipėsi į teismą.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
19. Apeliantas teigia, kad teismas galios dedamosios mokestį priteisė vadovaudamasis ne elektros energijos tiekimą reglamentuojančiais norminiais teisės aktais (LR elektros energetikos įstatymu, Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėmis), bet Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu Nr. (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje įteisintas baigtinis reikalavimų sąrašas buitiniam elektros energijos vartotojui identifikuoti ir galimybės teisės pagrindais kvalifikuoti/ priskirti buitinį elektros energijos vartotoją pagal patalpos (-ų) paskirtį komercinių vartotojų grupei nenumatyta. Ieškovė neįrodinėjo galios dedamosios mokesčio skaičiavimo atsakovui pagrįstumo/ teisėtumo.
20. Teismas, priteisdamas iš atsakovo skolą, nustatė, kad ieškovę ir atsakovą sieja sutartiniai santykiai dėl elektros energijos persiuntimo paslaugų tiekimo atsakovui nuosavybės teise nuo 2022 m. gruodžio 23 d. priklausančioms patalpoms, esančioms adresu (duomenys neskelbtini), kurios Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, yra komercinės viešbučių paskirties ir nelaikytinos buitinėmis ar gyvenamosiomis patalpomis.
21. Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams. Atsakovas, teigdamas, kad jis yra buitinis vartotojas, kuris gauna ieškovės tiekiamą elektros energiją objektui patalpoms, esančioms adresu (duomenys neskelbtini), turėjo pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
22. LR elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis pateikia buitinio elektros energijos vartotojo sąvoką. Tai – elektros energijos vartotojas, kuris yra fizinis asmuo, perkantis elektros energiją asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su ūkine veikla; 107 dalis numato, kad vartotojo objektas - vartotojo nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomas objektas (įrenginys, statinys ar kita), kuriame vartojama elektros energija. Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 7 punktas numato, kad buitinis elektros energijos vartotojas (toliau – buitinis vartotojas) perka elektros energiją asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su ūkine komercine ar profesine veikla (individualiam gyvenamajam namui, šio namo valdoje esančiam statiniui ar ūkiniam pastatui, daugiabučio gyvenamojo namo arba bendrabučio tipo daugiabučio gyvenamojo namo butui, vasarnamiui, sodo sklypui, garažui ir kitiems gyvenamosios ar poilsio paskirties objektams, nenaudojamiems su verslu ar profesija susijusiems poreikiams tenkinti ar pan.). Nebuitinis elektros energijos vartotojas – fizinis arba juridinis asmuo – (toliau – nebuitinis vartotojas) perka elektros energiją ūkinei komercinei ar profesinei veiklai vykdyti arba kitais su asmeniniais, šeimos ar namų ūkio poreikiais nesusijusiais tikslais.
23. Nagrinėjamoje byloje atsakovas atitinka tik vieną iš buitinį vartotoją apibūdinančių kriterijų – yra fizinis asmuo. Kitos sąlygos – neįrodytos, t. y. atsakovas nepateikė įrodymų, kad elektros energiją vartoja asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams. Elektros energija tiekiama negyvenamajam - komercinės viešbučių paskirties objektui. Tai patvirtina VĮ „Registrų centras“ NTR išrašas apie objektą. Priešingų įrodymų byloje atsakovas nepateikė. Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovui nuosavybės teise priklausančiam objektui elektros energija tiekiama kaip nebuitiniam vartotojui.
24. LR elektros energetikos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis imperatyviai numato, kad vartotojai, išskyrus buitinius vartotojus, kurių įrenginiai yra prijungti prie skirstomųjų tinklų ir kurie yra sudarę su nepriklausomu tiekėju elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį, privalo sudaryti elektros energijos persiuntimo paslaugos teikimo sutartį su skirstomųjų tinklų operatoriumi ir laiku atsiskaityti už elektros energijos persiuntimą perdavimo tinklais, įskaitant už papildomų paslaugų įsigijimo dedamąją prie perdavimo paslaugos kainos, ir skirstomaisiais tinklais, taip pat už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, išskyrus už elektros energijos kiekį, persiųstą energijos kaupimo įrenginiams, kurių įrengtoji elektrinė galia yra ne mažesnė negu 1 MW, įkrauti energija, kada energijos kaupimo įrenginiams įkrauti patiektas elektros energijos kiekis, išskyrus technologinius nuostolius, vėliau yra grąžinamas į operatorių elektros tinklus. Minėta įstatymo nuostata dėl prievolės sudaryti sutartis įtvirtinta ir Taisyklių 17 punkte, pagal kurią tiek buitiniai, tiek nebuitiniai vartotojai privalo sudaryti elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartį. Tokią pareigą vartotojai turi ir tuo atveju, jei yra sudarę elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį su nepriklausomu elektros energijos tiekėju, tačiau nesudarę persiuntimo paslaugos teikimo sutarties.
25. Taisyklių 101 punktas numato, kad tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas.
26. Elektros energijos persiuntimo paslaugos teikimo nebuitiniam klientui sutarties bendrųjų sąlygų 8 punktas (ieškinio priedas) numato, kad Sutartis įsigalioja Klientui pasirašius Sutarties Specialiąsias sąlygas. Tuo atveju, jei Klientas nepasirašo Sutarties Specialiųjų sąlygų, bet apmoka už suteiktą persiuntimo paslaugą objektuose, nurodytuose Sutarties Specialiųjų sąlygų Priede Nr. 1, išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, laikoma, kad Klientas sutinka su Sutarties Specialiosiomis ir Bendrosiomis sąlygomis, ir Sutartis yra sudaryta. 10 punktas numato, kad Klientas, sudarydamas Sutartį su Operatoriumi, informuojamas apie Sutarties pasirašymo dieną galiojančius Operatoriaus interneto svetainėje viešai skelbiamus elektros energijos persiuntimo paslaugos kainas (tarifus) bei Sutarties sąlygas (Operatorius informaciją viešai skelbia savo interneto svetainėje).
27. Ieškovės pateikta 2023 m. gegužės 18 d. Elektros energijos persiuntimo paslaugos teikimo nebuitiniam klientui sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad atsakovui yra suteiktas kliento kodas, paslauga teikiama objektui, esančiam (duomenys neskelbtini), kuris, kaip patvirtina bylos įrodymai, yra komercinės paskirties. Priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaitos nuo 2024-09-30 iki 2025-04-28 duomenys patvirtina, kad atsakovo sutartis pasirašyta 2023 m. gegužės 18 d., elektros energija tiekiama į atsakovo objektus, esančius (duomenys neskelbtini), kuriuose įrengti du skaitikliai – administracinės paskirties patalpas (elektros energija tiekiama nuo 2024 m. birželio 6 d.) ir negyvenamas patalpas (elektros energija tiekiama nuo 2023 m. vasario 23 d.). Suvestinės duomenys, o taip pat ir paties atsakovo pateiktas mokėjimas patvirtina, kad atsakovas yra atlikęs ginčo laikotarpiu vienos įmokos mokėjimą 38,30 Eur sumai. VĮ „Registrų centras“ NRT išrašo duomenimis – atsakovas yra objekto savininkas. Taigi, minėti įrodymai visiškai atitinka teisinį reglamentavimą ir patvirtina, kad atsakovui taikytinos Sutarties Specialiosios ir Bendrosios sąlygos, ir Sutartis yra laikoma sudaryta. Atsakovo deklaratyvūs teiginiai, kad jis galimai nesutiko su ieškovės siūlomomis sutarties sąlygomis, sutarties nepasirašė, atmestini kaip nepagrįsti.
28. Vadovaujantis LR elektros energetikos įstatymo 69 straipsnio 1 dalimi, viršutines perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų kainų ribas nustato Taryba, vadovaudamasi Energetikos įstatymu, šiuo įstatymu ir viršutinių kainų ribų nustatymo metodikomis. <...>. Be to, Taryba pagal Tarybos patvirtintą metodiką nustato papildomų paslaugų įsigijimo dedamąją prie perdavimo paslaugos kainos arba papildomą dedamąją prie persiuntimo paslaugų kainos.
29. Iš byloje pateiktų PVM sąskaitų faktūrų duomenų ir suvestinių matyti, kad atsakovo objektui yra rezervuota 10 kW leistinoji naudoti galia. Atsakovas, nesutikdamas su ieškovės taikoma atsakovo objektui galios dedamosios dydžiu, nepateikia jokių argumentų ir motyvų, kokiu pagrindu reiškiamas nesutikimas, ar jis neatitinka teisinio reglamentavimo, yra netinkamo dydžio ar pan., todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pasisakyti dėl nemotyvuoto atsakovo teiginio, tik pažymi, kad dėl galios didinimo/ mažinimo, jei objekte elektros galia neatitinka vartotojo poreikių, vartotojas turi kreiptis į paslaugos teikėją. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas kreipėsi į ieškovę dėl netinkamos galios dedamosios taikymo objekte, dėl to tarp šalių buvo kilęs ginčas. Nurodytais motyvais atsakovo argumentai, susiję su galios dedamosios mokesčio skaičiavimo atsakovui pagrįstumu/ teisėtumu atmetami kaip nepagrįsti.
30. Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai priteisė skolos dalį ir už elektros energijos perdavimo paslaugas, apmokėtas atsakovo, pridėtas prie ieškinio bankinių pavedimų kopijų forma.
31. Teismas, spręsdamas dėl atsakovo skolos dydžio, įvertino atsakovo pateiktų mokėjimų sąsajumą su ieškovės pateiktomis apmokėjimui sąskaitomis ir nustatė, kad 2024 m. spalio 10 d. atsakovas sumokėjo 38,30 Eur sumą pagal PVM sąskaitą faktūrą serija EASU Nr. 11042049, 2025 m. birželio 2 d. – 8,53 Eur pagal PVM sąskaitas faktūras serija EASU Nr. 12430697, Nr. 13818902 ir Nr. 15160292, o tą pačią 2025 m. birželio 2 d. sumokėjo 17,91 Eur sumą pagal ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras Nr. 00040733, Nr. 01384107, Nr. 02783958, Nr. 04135135 ir Nr. 05514802, t. y. atsakovas sumokėjo sumas ne pagal ieškinyje nurodytas sąskaitas, o atliko mokėjimus kitu pagrindu.
32. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus: ieškovės pateiktas sąskaitas ir suvestinės duomenis, atsakovo atliktus mokėjimus, pažymi, kad atsakovo 2024 m. spalio 10 d. atliktas mokėjimas 38,30 Eur sumai pagal PVM sąskaitą faktūrą serija EASU Nr. 11042049 ieškovės buvo užskaitytas ir reikalavimas dėl šios dalies nebuvo pareikštas, todėl nėra pagrindo minėta suma mažinti ieškovės reikalaujamos priteisti sumos. Atsakovo 2025 m. birželio 2 d. atliktas mokėjimas 8,53 Eur pagal PVM sąskaitas faktūras serija EASU Nr. 12430697, Nr. 13818902 ir Nr. 15160292 į ieškovės suvestinę nebuvo įtrauktas, nes mokėjimas buvo atliktas po to, kai byla teisme buvo iškelta (2025 m. gegužės 23 d.). Atsakovo 2025 m. birželio 2 d. atliktas 17,91 Eur mokėjimas pagal ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras Nr. 00040733 (163,59 Eur mokėtina suma), Nr. 01384107 (204,90 Eur mokėtina suma), Nr. 02783958, Nr. 04135135 ir Nr. 05514802, tačiau byloje ieškinys pareikštas tik dėl sąskaitų - faktūrų Nr. 00040733, Nr. 01384107 neapmokėjimo, kitos atsakovo pavedime nurodytos sąskaitos nėra susijusios su bylos nagrinėjimu, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovo suma sumokėta pagal ieškinyje pateiktas ieškovės sąskaitas. Kokia dalis mokėjimo teko kiekvienai iš sąskaitų nustatyti objektyviai nėra galimybės, todėl atsakovo sumokėtos sumos nėra pakankamo pagrindo laikyti, kaip sumokėtos pagal ieškovės pareikštą reikalavimą ir šios sumos dalimi mažinti priteistiną sumą.
33. Vadovaujantis išdėstytu, apeliacinio skundo argumentas dėl dalies atsakovo atliktų mokėjimų neįskaitymo, pripažintinas iš dalies pagrįstu. Pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, iš atsakovo priteistina skolos suma mažintina 8,53 Eur, galutinai priteisina iš atsakovo 194,74 Eur (203,27-8,53=194,74) skola.
34. Likusioje dalyje apeliacinio skundo reikalavimas netenkinamas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Elektros energetikos įstatymo 34, 40, 44 straipsniuose, Taisyklių 58.5 p. p. įtvirtinta vartotojo pareiga sutartyje nustatytais terminais ir tvarka, pagal galiojančias kainas bei tarifus atsiskaityti su operatoriumi ir (ar) tiekėju už elektros energiją, elektros energijos persiuntimą (įskaitant papildomų paslaugų įsigijimo dedamąją prie perdavimo paslaugos kainos) ir viešuosius interesus atitinkančias paslaugas ir (ar) galią. Atsakovas pareigos nevykdė, todėl skola priteista teisėtai ir pagrįstai.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo
35. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs visumą byloje esančių įrodymų, nustatytų aplinkybių ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas sprendimo dalyje dėl reikalavimo priteisti skolą teisingai nustatė ir įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai ginčo atveju aiškino bei taikė materialiąsias ir procesines teisės normas, tačiau, nustatydamas priteistinos skolos dydį, neįskaitė atsakovo bylos nagrinėjimo metu sumokėtos įmokos dalies, todėl apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir Telšių apylinkės teismo 2025 m. spalio 9 d. sprendimo dalis dėl skolos dydžio pakeičiama (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
36. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
37. Apelianto apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies (4,20 proc.). Apeliantas sumokėjo 25 Eur žyminio mokesčio, todėl iš ieškovė apeliantui priteistina 1,05 Eur bylinėjimosi išlaidų suma. Apeliantas skolos dalį sumokėjo po to, kai ieškovė buvo pareiškusi teisme ieškinį, todėl pirmojoje instancijoje susidariusios bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos, nes susidarė dėl paties atsakovo kaltės. Ieškovė apeliaciniame procese bylinėjimosi išlaidų nepatyrė.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Telšių apylinkės teismo 2025 m. spalio 9 d. sprendimą pakeisti iš dalies.
Sumažinti ieškovei AB „Energijos skirstymo operatorius“, juridinio asmens kodas 304151376, iš atsakovo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei priteistą skolą iki 194,74 Eur (vieno šimto devyniasdešimt keturių eurų ir 74 centų).
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės AB „Energijos skirstymo operatorius“, juridinio asmens kodas 304151376, 1,05 Eur (vieną eurą 5 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.