Telšių apylinkės teismo sprendimas

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Daiva Maneikienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovui V. P. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 441 straipsnyje nurodyta, kad bylos dėl pinigų sumų, neviršijančių penkių tūkstančių eurų, priteisimo nagrinėjamos pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, išskyrus šiame straipsnyje numatytas išimtis. Jeigu ieškinio suma neviršija šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sumos, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę pats nuspręsti, kokiu būdu nagrinėti bylą. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai bylą žodinio proceso tvarka prašo nagrinėti bent viena šalis arba teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (CPK 441 straipsnio 2 dalis). Be to, teismas priima sprendimą, kuriame turi būti įžanginė ir rezoliucinė dalys, taip pat trumpai išdėstyti motyvai (CPK 441 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad nė viena iš šalių neprašė bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka, byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka, teismo sprendime motyvus išdėstant sutrumpintai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2023 m. gegužės 18 d. ieškovė ir atsakovas sudarė Elektros energijos persiuntimo paslaugos teikimo nebuitiniam klientui sutartį Nr. 087915-53512/138851 (toliau - Sutartis), kurios pagrindu atsakovui atsirado prievolė apmokėti ieškovei už elektros energijos persiuntimo paslaugas. Už suteiktas paslaugas ieškovė 2024 m. rugsėjo 30 d. išrašė ieškovui PVM sąskaitą faktūrą serija EASU Nr. 11042049, 2024 m. spalio 31 d. išrašė ieškovui PVM sąskaitą-faktūrą serija EASU Nr. 12430697, 2024 m. lapkričio 30 d. – PVM sąskaitą faktūrą serija EASU Nr. 13818902, 2024 m. gruodžio 31 d. - PVM sąskaitą faktūrą serija EASU Nr. 15160292, taip pat 2025 m. sausio 31 d. ieškovė atsakovui išrašė PVM sąskaitą faktūrą serija EASV Nr. 00040733, o 2025 m. vasario 28 d. – sąskaitą faktūrą serija EASV Nr. 01384107.

Atsakovas kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikė tris mokėjimo nurodymus, kuriais grindžia atsisakymą mokėti už ieškovės suteiktas paslaugas. Įvertinus šiuos su atsiliepimu pateiktus duomenis matyti, kad 2024 m. spalio 10 d. atsakovas sumokėjo 38,30 Eur sumą pagal PVM sąskaitą faktūrą serija EASU Nr. 11042049, 2025 m. birželio 2 d. – 8,53 Eur pagal PVM sąskaitas faktūras serija EASU Nr. 12430697, Nr. 13818902 ir Nr. 15160292, o tą pačią 2025 m. birželio 2 d. sumokėjo 17,91 Eur sumą pagal ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras Nr. 00040733, Nr. 01384107, Nr. 02783958, Nr. 04135135 ir Nr. 05514802. Taigi akivaizdu, kad šie atsakovo pridėti duomenys patvirtina, kad dalimi šiais mokėjimo nurodymais aptariamų lėšų atsakovas apmokėjo kitas sąskaitas, o ne tas, pagal kurias susidariusią skolą ir prašoma priteisti, nes šios sąskaitos išrašytos po termino, kuris aptariamas ieškinyje.

Tuo tarpu 2024 m. spalio 10 d. mokėjimo nurodymas Nr. 675, kuriuo sumokėta 38,30 Eur suma pagal PVM sąskaitą faktūrą serija EASU Nr. 11042049, patvirtina, kad atsakovas vis tiek yra skoloje ieškovei, nes šios sąskaitos mokėtina suma buvo 42,39 Eur. Atsakovo sumokėta 38,30 Eur suma susidarė už ieškovės paslaugas, tačiau faktinė mokėtina suma pagal šią sąskaitą buvo didesnė dėl ankstesniais laikotarpiais susidariusio skolos likučio. Pagal 2025 m. birželio 2 d. mokėjimo nurodymą Nr. 718 ieškovei sumokėta tik 8,53 Eur suma, kaip nurodoma, pagal PVM sąskaitas faktūras serija EASU Nr. 12430697, Nr. 13818902 ir Nr. 15160292, nors visų šių sąskaitų mokėtina suma sudarė 122,12 Eur. Taigi net ir atsakovui pateikus šiuos duomenis matyti, kad jis pilnai šių sąskaitų neapmokėjo, dėl ko susidarė papildoma skola. O pagal kitą 2025 m. birželio 2 d. mokėjimo nurodymą Nr. 719, kuriuo atsakovas nurodė apmokėjęs sąskaitas faktūras serija EASV Nr. 00040733; Nr. 01384107; Nr. 02783958, Nr. 04135135 ir Nr. 05514802, atsakovas atliko tik 17,91 Eur sumos pavedimą, nors vien pagal sąskaitas faktūras serija EASV Nr. 00040733 ir Nr. 01384107 mokėtina suma buvo 81,75 Eur, prie kurios pridėtinas dar ir iki šio laiko susikaupęs neapmokėtos skolos likutis. Svarbu ir tai, kad dalis piniginių lėšų pagal 2025 m. birželio 2 d. mokėjimo nurodymą Nr. 719 priskirta ir pagal PVM sąskaitas faktūras serija EASV Nr. 02783958, Nr. 04135135 ir Nr. 05514802, kurios nėra šios bylos dalykas, nes už jas skolos priteisti ieškovė neprašo, be to, kaip matyti iš bylos duomenų, pagal šiuos mokėjimo nurodymus gautos lėšos buvo naudojamos ir susikaupusiems delspinigiams apmokėti.

Taigi tiek atsakovo, tiek ieškovės į bylą pateikti dokumentai neabejotinai patvirtina, kad atsakovas yra skolingas ieškovei už jos teiktas paslaugas. Pažymėtina, kad skolos dydis pagrindžiamas ir kitais byloje esančiais rašytiniais duomenimis – 2025 m. balandžio 28 d. Priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaita už laikotarpį nuo 2024 m. rugsėjo 30 d. iki 2025 m. balandžio 28 d. bei Mokėjimų ataskaita.

Vis dėlto prievolę mokėti susidariusį įsiskolinimą atsakovas ginčija motyvuodamas tuo, kad jis yra buitinis vartotojas, o sąskaitos jam išrašytos kaip komerciniam elektros energijos vartotojui. Tačiau pažymėtina, kad minėta Sutartis dėl elektros energijos persiuntimo paslaugų buvo sudaryta dėl ieškovės paslaugų teikimo patalpoms, esančioms adresu (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo Nr. 44/1293413 duomenų matyti, kad šis objektas yra būtent komercinės viešbučių paskirties, nuosavybės teise atsakovui priklausantis nuo 2022 m. gruodžio 23 d., taigi nelaikytinas buitinėmis ar gyvenamosiomis patalpos. Tuo labiau, kad Elektros energetikos įstatymas netgi nenumato, kad buitiniai vartotojai atleidžiami nuo tokių mokesčių. Šio įstatymo 31 straipsnis numato, kad skirstomųjų tinklų operatoriai ir vartotojai, kurių įrenginiai prijungti prie perdavimo tinklų ir kurie yra sudarę su nepriklausomu tiekėju elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį, privalo sudaryti sutartį su perdavimo sistemos operatoriumi ir laiku atsiskaityti už elektros energijos persiuntimą perdavimo tinklais ir už kitas operatoriaus teikiamas paslaugas, susijusias su elektros energijos persiuntimu.

Tuo labiau, kad ir Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintų „Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių“ 17.2.2 punkte numatyta, kad nebuitinis vartotojas prieš pradėdamas vartoti elektros energiją, privalo sudaryti elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį ar atsinaujinančių išteklių elektros energijos pardavimo sutartį su nepriklausomu tiekėju ir elektros energijos perdavimo ar persiuntimo paslaugos teikimo sutartį su operatoriumi, atsižvelgiant į tai, prie kurio elektros tinklų yra prijungti vartotojo elektros įrenginiai. Pažymėtina, kad tokia pareiga galioja tuo atveju, jeigu su nepriklausomu elektros energijos tiekėju sudaroma ne elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartis, o tik elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis.

Be to, atsakovas sumokėti už ieškovės suteiktas paslaugas atsisako ir dėl to, jog 2023 m. gegužės 18 d. Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis atsakovo neakceptuota. Šioje vietoje teismas pažymi, kad akceptu laikomas akceptanto pareiškimas arba kitoks jo elgesys, kuriuo pareiškiamas ofertos priėmimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.173 straipsnio 1 dalis). Taigi tam, kad sandoris būtų sudaromas, akceptantui nebūtina akcepto išreikšti pareiškimu, kuriuo jis tiesiogiai priima akceptą; pakanka vien tos aplinkybės, jog akceptas priimamas kitokiu akceptanto elgesiu. Šiuo atveju svarbios ir CK 6.383 straipsnio 1 ir 2 dalys, kurios numato, jog pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą; energijos pirkimo–pardavimo sutartis sudaroma su abonentu tik tuo atveju, kai jis turi energiją naudojančius įrenginius ar nustatytus techninius reikalavimus atitinkančius vidaus tinklus, kurie yra prijungti prie energijos tiekimo tinklų, ir kai įrengti energijos apskaitos prietaisai.

Taigi nagrinėjamu atveju nustačius, kad atsakovui priklausančioms patalpoms yra tiekiama elektros energija per prijungtą energijos tiekimo tinklą, o atsakovas ieškovės teikiamomis paslaugos naudojasi ir jas, nors ir iš dalies, bet apmoka, darytina išvada, kad atsakovas yra išreiškęs akceptą tokiai sutarčiai sudaryti, todėl sudaryta Sutartis sukelia jam teises ir pareigas bei turi jam įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

Teismui įvertinus visus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, aptartą teisinį reguliavimą bei atsižvelgiant į tai, kad atsakovas su ieškove sudarė elektros energijos persiuntimo paslaugos teikimo nebuitiniam klientui sutartį, dėl ko jam kilo pareiga tinkamai sumokėti už ieškovės suteiktas paslaugas, ieškovės ieškinys dėl 203,27 Eur skolos priteisimo iš atsakovo V. P. tenkintinas visiškai.

Iš atsakovo ieškovei taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi ir kitų išlaidų

Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Ieškovė pateikė duomenis, kad byloje patyrė 22,23 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 22,00 Eur dydžio žyminis mokestis ir 0,23 Eur išlaidos bankinėms paslaugoms apmokėti už žyminio mokesčio pervedimą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina visa jos patirtų bylinėjimosi išlaidų suma.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro 15,86 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos yra priteisiamos iš atsakovo valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 268, 270 bei 441 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės AB „Energijos skirstymo operatorius“, juridinio asmens kodas 304151376, ieškinį tenkinti visiškai ir iš atsakovo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės naudai priteisti:

- 203,27 Eur (dviejų šimtų trijų eurų ir 27 ct) skolą;

- 5 (penkių) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2025 m. gegužės 23 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

- 22,23 Eur (dvidešimt dviejų eurų ir 23 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 15,86 Eur (penkiolikos eurų 86 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant nurodytą sumą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.