Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėjas Mindaugas Nekrašas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo, suinteresuoti asmenys E. K., S. K. ir antstolė Virginija Paunovienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Suinteresuoti asmenys E. K. ir S. K. prašo pareiškimą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Išimtinių aplinkybių, kodėl yra būtinas žodinis pareiškimo nagrinėjimas, jie nenurodė, t. y. savo prašymo šioje dalyje nepagrindė. Nustatyta, kad suinteresuoti asmenys pasinaudojo savo procese teise pateikti atsiliepimus, nurodė nesutikimo su pareiškimu motyvus, pateikė su tuo susijusius įrodymus. Atsižvelgus į tai spręstina, kad sprendžiant klausimą dėl skolininko turto dalies nustatymo (šios bylos esmę) nėra būtinas žodinis bylos nagrinėjimas ir pareiškimas nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 593 straipsnio 3 dalis). Teismas pažymi, kad pareiškimas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jo priėmimo dienos (CPK 593 straipsnio 2 dalis), todėl pareiškėjo prašymas jam skirti papildomą 30 darbo dienų laikotarpį kitiems reikiamiems dokumentams pateikti, nenurodant konkrečiai kokiems bei jų ryšio su nagrinėjimu prašymu, yra nepagrįstas ir atmestinas.

Su prašymu, teismo išreikalauta vykdomoji byla patvirtina, kad antstolės Virginijos Paunovienės kontoroje suinteresuoto asmens E. K. atžvilgiu vykdoma vykdomoji byla Nr. 186/20/02178 dėl 1 300 Eur skolos išieškojimo pagal Institucijos (pareigūno) nutarimą administracinio nusižengimo byloje tiek, kiek jis susijęs su turtinio pobūdžio išieškojimu Nr. (23.31-08) 483-102031 išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau VMI) naudai. Antstolė vykdydama išieškojimą nustatė, kad E. K. yra įregistravęs santuoką su S. K., todėl 2023 m. rugsėjo 19 d. patvarkymu Nr. S-23-186-45933 ir jį pakeičiančiu 2023 m. spalio 6 d. patvarkymu Nr. S-23-186-50736 areštavo S. K. dalį gaunamų pajamų, esančių UAB (duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), žinioje ir priklausančių išmokėti skolininko sutuoktinei kaip darbo užmokestį, turto arešto mastas 1 555,96 Eur. Antstolei pasiūlius skolininkui ir jo sutuoktinei pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto padalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 667 straipsnio 1 dalis) ir jiems per nustatytą terminą tokio sutikimo nepateikus, išieškojimą vykdančio antstolio siūlymu pareiškėja kreipėsi į teismą dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo.

Į bylą pareiškėjai nepateikė duomenų, kad sutuoktiniai santuokoje įgytą turtą būtų pasidalinę arba kitaip nustatę jo teisinį režimą. Tokių aplinkybių savo iniciatyva nenustatė ir teismas (išreikalauti duomenys iš Vedybų sutarčių registro). Pareiškėjos prašymas teismui paduotas E. K. ir S. K. esant santuokoje, todėl skolininko ir jo sutuoktinės po santuokos sudarymo iš darbinės veiklos gautos pajamos yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 5 punktas).

Bylos duomenimis nustatyta, kad suinteresuotų asmenų santuoka yra sudaryta (duomenys neskelbtini). Kadangi skolininko turtinė prievolė išieškotojui atsirado dar iki santuokos sudarymo, ji yra laikytina asmenine E. K. prievole, kuri pagal bendrą taisyklę turi būti vykdoma iš asmeninio jo turto (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.110 straipsnio 1 dalis). Tačiau taisyklė, jog asmeninė sutuoktinio turtinė prievolė, atsiradusi iki santuokos nutraukimo, turi būti vykdoma tik iš asmeninio skolininko turto turi išimtį – ji netaikoma atvejais, kai išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalis – CK 3.110 straipsnio 1 dalis. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog jeigu turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, nepakanka įvykdyti prievolei, tai kreditorius gali inicijuoti bylą dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014).

Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis). Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). E. K. atžvilgiu išieškojimas vykdomas nuo 2020 m., paskutinį kartą 2022 m. spalio 19 d. buvo išieškota 0,67 Eur suma. E. K. šiuo metu yra suimtas. Vykdomojoje byloje, taip pat byloje nėra duomenų apie suinteresuoto asmens E. K. draudžiamąsias pajamas ar turimą asmeninį turtą, iš kurio būtų galima padengti įsiskolinimą, patenkinant išieškotojo turtinį reikalavimą. Atsižvelgus į tai, kad išieškojimas iš skolininko pajamų ar jam priklausančio turto yra negalimas, konstatuotina, kad galima pasinaudoti CK 3.110 straipsnio 1 dalies nuostatoje numatyta išimtimi ir vykdyti išieškojimą iš bendro sutuoktinių turto, kai iš bendro turto išieškoma sutuoktiniui priklausanti dalis.

Dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo

Vykdant išieškojimą iš fizinio asmens pagal asmeninę turtinę prievolę išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, esančios bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje. Išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje gali būti nukreiptas tik tada, kai tiksliai nustatoma jam priklausanti dalis (apibrėžiama sutuoktinio asmeninio turto apimtis ir jo vertė) arba padalijamas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-701/2015). Vykdymo procese yra nustatoma areštuotame bendrosios jungtinės nuosavybės turte skolininkui priklausanti turto dalis ir nėra dalijamas sutuoktiniams priklausantis turtas.

Sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, nuo jų dydžio nukrypti galima tik CK numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 1, 2 dalys). CK 3.123 straipsnio 1 dalyje yra nustatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant galima nukrypti dalijant turtą nuo lygių dalių principo – nepilnamečių vaikų interesai, vieno sutuoktinio sveikatos būklė ar turtinė padėtis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą CK 3.123 straipsnio taikymo praktiką, yra nurodęs, kad šiame straipsnyje pateikiamas kriterijų sąrašas, leidžiantis nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nėra baigtinis. Teismas gali pripažinti svarbiais ir kitus kriterijus, priklausomai nuo byloje konstatuotų teisiškai reikšmingų faktų. Tačiau teismas, pripažindamas nurodytus kriterijus svarbiais ir nukrypdamas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, turi nustatyti, kad toks nukrypimas pagrįstas tam tikrų teisinių gėrių, kurių gynyba dėl aplinkybių visumos būtų pagrįsta teisingumo protingumo ir sąžiningumo principais, apsauga (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Įstatymų leidėjui nurodžius CK 3.123 straipsnyje iš esmės pagrindinius kriterijus, kuriems esant galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, kitais kriterijais nuo šio principo galima nukrypti tik nustačius realų poreikį nukrypti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 20 d. nutartis Nr. 3K-3-220/2007).

Suinteresuoti asmenys, savo prašyme iš esmės remiasi šiais motyvais: E. K. yra suimtas ir S. K. viena augina vaiką, kurio sveikatos būklė yra pablogėjusi (serga astma) ir patiria išlaidas, reikalingas jį aprūpinti medikamentais, įranga ir gydymo prietaisais. Taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatą neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių toks nukrypimas yra galimas, bet reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra tikslingas, apsaugantis tam tikrus įstatymo saugomus interesus. Vaiko išlaikymas, vaiko poreikių ir jo vystymuisi būtinų gyvenimo sąlygų užtikrinimas yra vaiko tėvų pareiga, kuri aiškiai reglamentuojama CK 3.192 straipsnyje ir šios pareigos vykdymas ir įgyvendinimas nėra apibrėžiamas, kaip išimtis, kuri savaime turėtų būti laikoma pakankamu pagrindu nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcijos. Byloje nėra duomenų, kad suinteresuoti asmenys (ar vienas iš jų) būtų nedarbingi ir dėl to galimybės išlaikyti savo vaiką būtų apsunkintos. Nukrypimas nuo lygių dalių principo dėl laikino pobūdžio aplinkybių, t. y. tai kad pareiškėjas yra suimtas, šio klausimo sprendimui reikšmės neturi. Nors suinteresuoti asmenys nurodė, kad jų vaiko sveikatos būklė yra bloga, jis serga astma (pateikiamame medicinos išrašo dokumente nurodomas klasifikatorius (duomenys neskelbtini) atitinka (duomenys neskelbtini), ir dėl patiria papildomų gydymo išlaidų, tačiau savo argumentams patvirtinti nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Teismas pažymi, kad reikiamas medikamentinis gydymas ir su tuo susijusios reikiamos priemonės pagal teisės aktus nepilnamečiams vaikams yra kompensuojamas. Kadangi byloje nepaneigta CK 3.117 straipsnyje numatyta lygių sutuoktinių turto dalių prezumpcija, leidžiančių teismui nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, laikytina, jog skolininkui E. K. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės S. K. darbo užmokesčio (CPK 667 straipsnis).

Iš suinteresuoto asmens, iš kurio vykdomas išieškojimas, t. y. E. K. , valstybei priteistinos 15,86 Eur bylinėjimosi (teismo procesinių dokumentų siuntimo) išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą tenkinti.

Nustatyti, kad suinteresuotam asmeniui E. K., a. k. (duomenys neskelbtini), priklauso ½ dalis sutuoktinės S. K., a. k. (duomenys neskelbtini), darbo užmokesčio.

Priteisti iš suinteresuoto asmens E. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 15,86 Eur (penkiolika eurų 86 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybei (sumokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662).

Nutartis per septynias dienas nuo jos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.