- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-30
- Bylos Nr.
- eA-1536-438/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03985-2018-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Gintaras Kryževičius (pirm.), Dainius Raižys
- Atsakovas
- G. L.
- Pareiškėjas
- Švenčionių rajono savivaldybės administracija
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės G. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Švenčionių rajono savivaldybės administracijos skundą atsakovei G. L. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas Švenčionių rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovės G. L. 236,98 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusių laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.
2. Paaiškino, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, atsakovui Švenčionių rajono savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) teritorijoje nuosavybės teise priklauso gyvenamasis butas, esantis (duomenys neskelbtini), Švenčionių r. sav. (toliau – Butas), todėl ji yra vietinės rinkliavos mokėtoja ir įtraukta į pareiškėjo tvarkomą vietinės rinkliavos mokėtojų registrą. Nuo 2014 m. balandžio 1 d. Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje įvesta vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą atsakovei kasmet buvo teikiami mokėjimo pranešimai apie mokamą vietinę rinkliavą, tačiau atsakovė vietinės rinkliavos nesumokėjo už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.
Atsiliepimas
3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į pareiškėjo prašymą ir nurodė, kad ją Administracija nepagrįstai įtraukė į vietinės rinkliavos mokėtojų sąrašą ir manė, jog ji nėra skolinga. Nurodė, kad ji nuo 995 m. nebegyvena Bute ir jos deklaruota gyvenamoji vieta Vilniuje. Pažymėjo, kad bandė problemą spręsti su Administracija, tačiau pastaroji nieko nesprendė, siuntė pranešimus ir kreipėsi į teismą. Nurodė, kad patalpos net netinkamos gyventi ir kelia pavojų, prašė atleisti nuo prievolės sumokėti vietinę rinkliavą.
II.
4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 27 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino ir priteisė pareiškėjui Švenčionių rajono savivaldybės administracijai iš atsakovės G. L. 236,98 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš tvarkymą laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.
5. Teismas nustatė, kad iš 2018 m. lapkričio 22 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog Butas nuo 1992 m. lapkričio 24 d. nuosavybes teise priklauso atsakovei. Iš viso atsakovei už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. yra susidariusi 236,98 Eur skola dėl vietinės rinkliavos nesumokėjimo.
6. Remiantis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais teismas nustatė, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso Savivaldybės teritorijoje esantis Butas. Taigi, ji atitiko Nuostatuose apibrėžtą vietinės rinkliavos mokėtojo sąvoką. Administracija nustatyta tvarka surašė vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą ginčo laikotarpiu mokėjimo pranešimus, kurie atsakovei buvo išsiųsti. Duomenų, kad siųsti pranešimai būtų neįteikti atsakovei, byloje nėra. Pati atsakovė nurodė, kad ji siekė, jog jai vietinė rinkliava nebūtų skaičiuojama. Taigi, ji tikrai žinojo apie prievolę mokėti rinkliavą. Šiuo atveju ne teismo, o Administracijos diskrecija atleisti atsakovę nuo vietinės rinkliavos mokėjimo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų teikusi tokį prašymą, o pareiškėja – jį tenkinusi. Ta aplinkybė, kaip atsakovė nurodė, kad ji negyvena Bute ir jis yra prastos būklės, nepašalina esminės aplinkybės, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso Butas ir ji yra vietinės rinkliavos mokėtoja. Taigi, teismas priėjo išvadą, kad atsakovė turėjo pareigą mokėti Administracijos nustatyto dydžio vietinę rinkliavą.
7. Teismui nekilo abejonių, kad vietinės rinkliavos įsiskolinimas ginčo laikotarpiu yra susidaręs už atsakovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turto objektą – Butą. Atsakovė apie susidariusį įsiskolinimą buvo informuota iš esmės nepažeidžiant teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir pačios atsakovės atsiliepime išdėstyta pozicija patvirtino, kad žinojo apie įsiskolinimą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė vietinę rinkliavą už ginčo laikotarpį būtų sumokėjusi. Taip pat byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų visiškai (ar iš dalies) atleista nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos prašymo reikalavimas laikytinas pagrįstu ir teisėtu, todėl yra tenkintinas – iš atsakovės pareiškėjai priteistina nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą 236,98 Eur skola, susidariusi laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.
III.
9. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pripažinti nepakankamai pagrįstu ir bylą tęsti toliau, siekiant pripažinti pareiškėją asmeniu, neturinčiu pareigos mokėti Švenčionių rajono savivaldybės tarybos įvestą rinkliavą.
Atsiliepimas
10. Atsakovė teigia, kad teismas, priimdamas sprendimą, nepakankamai įsigilino į pateiktus paaiškinimus, kuriuos išdėstė atsiliepime į Vilniaus apygardos administraciniame teisme priimtą Švenčionių rajono savivaldybės administracijos prašymą priteisti iš pareiškėjos 236,98 Eur skolą už komunalinių atliekų surinkimo ir sutvarkymo paslaugas. Be to, teismas, spręsdamas ginčą, nebuvo objektyvus, nevienodai atsižvelgė į Švenčionių rajono savivaldybės administracijos ir pareiškėjos argumentus, taip pat į svarbias priežastis ir aplinkybes, sąlygojusias šį ginčą.
11. Atsakovė pabrėžia, kad gyvena Vilniuje, (duomenys neskelbtini) nėra sukūrusi komunalinių atliekų, nors Švenčionių rajono savivaldybės administracija ir laiko vietinės rinkliavos mokėtoja. Atsakovė taip pat nurodo, kad reikalavimą atsiskaityti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą gavo tik 2017 m., nors informacija turėjo pasiekti dar 2013 m. pabaigoje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
12. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti iš atsakovės G. L. 236,98 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusių laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.
Žemesnės instancijos teismas
13. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo reikalavimą tenkino ir priteisė pareiškėjui Švenčionių rajono savivaldybės administracijai iš atsakovės G. L. 236,98 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.
14. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.
15. Teisėjų kolegija, atsakovės apeliacinio skundo ribose patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių vertinimu bei padarytomis išvadomis, todėl papildomai jų nekartoja, o tik atsako į atsakovės apeliacinio skundo argumentus.
16. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Atliekų tvarkymo įstatymas, Rinkliavų įstatymas bei su šių įstatymų įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai. Vietinė rinkliava – savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.). Savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (Rinkliavų įstatymo 11 str. 1 d. 8 p.).
17. Pagal Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. T-221 patvirtintus Švenčionių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai), vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, fiziniai ir juridiniai asmenys nuosavybės ar kita teise valdantys ir naudojantys nekilnojamąjį turtą Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje, išskyrus įmones turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje (12 p.).
18. Nagrinėjant apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia pažymėtina, kad pagal bendrą taisyklę vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu savivaldybės teritorijoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vietinė rinkliava vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka. Ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-1574/2005; 2008 m. liepos 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-1333/2008; 2012 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012; 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014).
19. Teisę – mokėti minimalią rinkliavą ar būti atleistam nuo jos mokėjimo – asmuo gali įgyti tik tais atvejais, kai jis kompetentingos institucijos yra atleidžiamas nuo rinkliavos ar dalies rinkliavos mokėjimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1856-629/2019).
20. Byloje esantis valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašas patvirtina, kad atsakovė yra nekilnojamojo turto objekto – gyvenamojo buto, esančio (duomenys neskelbtini), Švenčionių r. sav. savininkė. Tai reiškia, jog atsakovė atitiko vieną iš vietinės rinkliavos mokėtojo požymių – nuosavybės teise valdo ir naudoja nekilnojamąjį turtą Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje. Vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Todėl nėra pagrindo teigti, jog atsakovei nekilo prievolė mokėti vietinę rinkliavą Nuostatų nustatyta tvarka.
21. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuotina, kad atsakovės apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra pagrindo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovės G. L. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.