Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Dirvono ir Rositos Patackienės, sekretoriaujant Olgai Uljanovai, dalyvaujant pareiškėjui K. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. J. skundą atsakovams Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atkreipia dėmesį, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 35 str. įtvirtinti reikalavimai individualios peticijos priimtinumui. Minėto straipsnio 1 d. numato, kad teismas gali nagrinėti klausimą tik tada, kai visos vidaus priemonės buvo panaudotos, pagal visuotinai pripažintas tarptautinės teisės normas ir per šešis mėnesius nuo galutinio sprendimo priėmimo dienos. Kadangi K. J. apeliacinės instancijos teismo 2003 m. birželio 4 d. nuosprendžio neskundė kasacine tvarka, todėl, vadovaudamasi tuo metu galiojusio Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau Įstatymas) 3 str. , 11 str. 5 d. 1 p., 18 str. 2 d., 2007 m. rugsėjo 27 d. priėmė sprendimą Nr. S-(1.7.)-1403-2-1205-l-07 atsisakyti teikti K. J. antrinę teisinę pagalbą rengiant peticiją Europos Žmogaus Teisių Teismui pagal jo prašymą reg Nr. ATP-(1.7.)-1403-02-07.

Nurodo, kad 2010 m. balandžio 1 d. gavo teismo 2010 m. kovo 31 d. lydraščiu Nr. 4RT-4662 persiųstą K. J. prašymą reg. Nr. (1.33.)-GD-453-10 suteikti antrinę teisinę pagalbą atnaujinant procesą administracinėje byloje Nr. I-1688-281/2009. 2010 m. balandžio 7 d. Tarnyboje gautas K. J. pakartotinis prašymas reg. Nr. (1.33.)-ATP-960-10 dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo atnaujinant procesą administracinėje byloje Nr. I-1688-281/2009. 2010 m. balandžio 7 d. Tarnyba, vadovaudamasi Įstatymo 18 str. 1 d., 4 str. 1 ir 2 p., raštu Nr. (1.33.)-SD-1422-10 paprašė pareiškėjo nurodyti aplinkybes, kurios būtų pagrindu (-ais), kreipiantis į teismą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. I-1688-281/2009 bei pateikti dokumentus (įrodymus), kurie patvirtintų minėtas aplinkybes dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje. Taip pat šiuo raštu pareiškėjo paprašė tinkamai užpildyti teisingumo ministro įsakymu patvirtintą prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą formą ir pateikti įrodymus (dokumentus), kurie patvirtintų, kad pareiškėjas turi teisę į antrinės teisinės pagalbos teikimą.

2010 m. liepos 19 d. gavo teismo 2010 m. liepos 15 d. lydraščiu Nr. L2251-562/2010 persiųstą K. J. metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją (kartu su kitu pareiškėjo prašymu reg. Nr. (1.33.)-ATP-1892-10). Atsižvelgdama į tai bei vadovaudamasi Įstatymo 11 str. 6 d. 1 p. ir 2 p. ir 18 str. 1 ir 2 d., Tarnyba 2010 m. liepos 21 d. priėmė sprendimą Nr. (1.33.)-S-1939-10 atsisakyti suteikti K. J. antrinę teisinę pagalbą atnaujinant procesą administracinėje byloje Nr. I-1688-281/2009 pagal prašymus 2010 m. balandžio 1 d. reg. Nr. (1.33.)-GD-453-10 ir 2010 m. balandžio 7 d. reg. Nr. (1.33.)-ATP-960-10.

Įstatymo 18 str. 1 d. nustatyta, kad norintis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo pateikia tarnybai prašymą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus ir dokumentus, įrodančius jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą. Prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą turi būti nurodyta reikalavimo esmė, reikalavimo pobūdis, tai pagrindžiančios aplinkybės. Tarnyba, priimdama sprendimą, visapusiškai išnagrinėja pareiškėjo prašymą ir aplinkybes, turinčias reikšmės sprendimo priėmimui, atsižvelgia į Įstatymo 3 str. 2 p. įtvirtintą valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ekonomiškumo principą, kadangi valstybės lėšos, skirtos remti Įstatyme nurodytiems asmenims, turi būti paskirstomos racionaliai. Tarnyba, gavusi asmens prašymą suteikti jam antrinę teisinę pagalbą, turi pareigą savo kompetencijos ribose atlikti asmens reikalavimo pagrįstumo vertinimą tuo aspektu, ar asmens pateikti dokumentai ir prašyme nurodytos faktinės aplinkybės atitinka įstatymų (materialinės ir procesinės teisės normų) nustatytas sąlygas, kurios yra teisiškai būtinos asmens nurodyto turinio reikalavimo parengimui pagal atitinkamų įstatymų reikalavimus.

Tvirtina, kad proceso atnaujinimas užbaigtoje byloje yra išimtinė galimybė, kuri taikoma tik ypatingais atvejais ir suteikiama tik esant Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 str. 2 d. 1-12 p. numatytiems proceso atnaujinimo pagrindams, kurie siejami su jau po bylos išnagrinėjimo paaiškėjusiomis aplinkybėmis arba esminiais materialinės ar proceso teisės normų pažeidimais, būtinumu užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 29 d. nutartis, priimta adm. byloje Nr. P63 -254/2009).

Išnagrinėjusi pareiškėjo prašymo reg. Nr. (1.33.)-GD-453-10 ir pakartotinio prašymo reg. Nr. (1.33.)-ATP-960-10 turinį, Tarnyba nustatė, jog pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, kurios būtų pagrindu (-ais), kreipiantis į teismą dėl proceso atnaujinimo adm. byloje Nr. I-1688-281/2009 ir nepateikė jokių dokumentų (įrodymų), kurie patvirtintų minėtas aplinkybes dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. I-1688-281/2009, todėl minėtuose prašymuose nurodytas reikalavimas suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. I-1688-281/2009 yra akivaizdžiai nepagrįstas ir atstovavimas pareiškėjo interesams byloje yra neperspektyvus. Atsižvelgdama į tai bei vadovaudamasi Įstatymo 11 str. 6 d. 1 p. ir 2 p. ir 18 str. 1 ir 2 d., Tarnyba 2010 m. liepos 21 d. priėmė sprendimą Nr. (1.33.)-S-1939-10 atsisakyti suteikti K. J. antrinę teisinę pagalbą atnaujinant procesą administracinėje byloje Nr. I-1688-281/2009.

2009 m. spalio 8 d. Tarnyba priėmė sprendimą Nr. (1.33.)-S-2418-09 suteikti antrinę teisinę pagalbą K. J. administracinėje byloje dėl Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2009 m. rugsėjo 8 d. rašto Nr. 2S-2544 apskundimo rengiant procesinius dokumentus teismui ir atstovaujant pareiškėjo interesams pirmosios instancijos teisme. Teikti antrinę teisinę pagalbą buvo paskirtas advokatas Arūnas Merkys. 2009 m. spalio 23 d. Tarnyba gavo advokato Arūno Merkio pranešimą reg. Nr. (1.33.)-NP-261-09, kuriame advokatas Tarnybai siūlo nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą K. J. pagal Tarnybos 2009 m. spalio 8 d. sprendimą Nr. (1.33.)-S-2418-09. Tarnyba, išnagrinėjusi advokato Arūno Merkio pranešimą reg. Nr. (1.33.)-NP-261-09, nustatė, kad nesant jokių objektyvių duomenų ir pareiškėjui nepateikus jokių įrodymų, pagrindžiančių K. J. reikalavimą, advokatas, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 str., negali tinkamai paruošti procesinio dokumento - skundo bei tolesnis atstovavimas pareiškėjo interesams administracinėje byloje yra neperspektyvus. Atsižvelgdama į tai bei vadovaudamasi Įstatymo 23 str. 1 d. 9 p. ir 2 d., 23 str. 3 d.. Tarnyba 2009 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. (1.33.)-NSP-326-09 nutraukė K. J. antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal Tarnybos 2009 m. spalio 8 d. sprendimą Nr. (1.33.)-S-2418-09.

Pažymi, kad pareiškėjas kitus, jo teigimu, Tarnybos neteisėtus veiksmus įvardija abstrakčiai. Tarnybos teigimu, nuo 2006 metų K. J. nuolatos teikia prašymus dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo. Tarnyba neatliko jokių neteisėtų veiksmų, todėl K. J. neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo reikalaujama atlyginti neturtinė žala yra formalus ir akivaizdžiai nepagristas jokiais įrodymais reikalavimas. Abejotina, ar pareiškėjo skunde nurodyti atsakovės veiksmai galėjo priversti pareiškėją patirti kančias, prarasti gyvenimo prasmę, sukelti emocinę ir dvasinę depresiją, psichologiškai traumuoti.

Tarnyba nurodo, kad negavo K. J. prašymo atkopijuoti visus skunde nurodytus, turimus Tarnybai siųstus dokumentus, įvykdyti iš Tarnybos atsiųstus sprendimus dėl nutarčių visų nuobaudų atžvilgiu.

Teismo posėdyje pareiškėjas skundą palaikė remdamasis jame nurodytais motyvais.

Administracinė byla dalyje dėl reikalavimo įpareigoti atsakovę atkopijuoti visus skunde nurodytus, turimus, Tarnybai nusiųstus dokumentus, kad įvykdytų iš Tarnybos atsiųstus sprendimus dėl nutarčių visų nuobaudų atžvilgiu nutrauktina; kitoje dalyje skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas ginčija Tarnybos veiksmus atsisakant jam suteikti antrinę teisinę pagalbą ir iš to kildina atsiradusią neturtinę žalą.

2009 m. spalio 8 d. Tarnyba priėmė sprendimą Nr. (1.33.)-S-2418-09 suteikti antrinę teisinę pagalbą K. J. administracinėje byloje dėl Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2009 m. rugsėjo 8 d. rašto Nr. 2S-2544 apskundimo rengiant procesinius dokumentus teismui ir atstovaujant pareiškėjo interesams pirmosios instancijos teisme (b. 32). Tarnyba 2009 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. (1.33.)-NSP-326-09 (b. l. 35-36) nutraukė K. J. antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal Tarnybos 2009 m. spalio 8 d. sprendimą Nr. (1.33.)-S-2418-09.

Civilinio kodekso (toliau CK) 6.246–248 str. reglamentuojamos civilinės atsakomybės bendrosios nuostatos, sąlygos jai atsirasti, pateikta neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio ir kaltės, kaip civilinės atsakomybės atsiradimo būtinų sąlygų, samprata. Pagal CK 6.245 str. civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė. CK 6.263 ir 6.266 str. yra deliktinę atsakomybę reglamentuojantys straipsniai. Pagal CK 6.245 str. 4 d. deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymuose nustatyta, jog deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Šiuo atveju taikytina deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančios CK normos, nes ginčo šalių - pareiškėjo ir Tarnybos - nesiejo jokie sutartiniai santykiai.

CK 6.263 str. 1 d. nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę. Pagal CK 271 str. 4 d. valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Žalos atlyginimas įstatymo siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų institucijos bei jos tarnautojų veiksmų ar neveikimo viešojo administravimo srityje. Tai reiškia, kad žala atlygintina institucijai (jos pareigūnui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.).

Neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės pagrindas pagal CK 6.246 str. yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba įstatymu ar sutartimi draudžiamų veiksmų atlikimas arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisinių aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms ar teisei (pažeidžiama bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai). Neveikimas yra tada, kai asmeniui nustatyta pareiga ką nors atlikti, ką nors daryti, kokiu nors būdu elgtis ar dar kitoks nurodymas būti aktyviam, bet asmuo tos pareigos nevykdo. Tai neteisėta, jeigu nurodyto pobūdžio elgesio reikalaujama teisės aktų ar teisės pagrindu. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai šią pareigą įvykdė. Galėjimas ar negalėjimas, galimybių turėjimas ar neturėjimas, sugebėjimas ar nesugebėjimas atlikti reikalaujamus veiksmus ar susilaikyti nuo jų atlikimo yra kaltės, o ne neteisėtumo klausimas.

Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 6 d. nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Tai reiškia, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, turi nurodyti, kaip pasireiškė neturtinės žalos atsiradimas ir tai patvirtinančius įrodymus, kurie, jo nuomone, įgalintų teismą patenkinti visiškai ar iš dalies reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Tuo tarpu pateiktame skunde apsiribojama neturtinės žalos dydžio įvardijimu, abstrakčiu teiginiu dėl jos atsiradimo esant Tarnybos kaltei, nepaisant pareiškėjui tenkančios pareigos ne tik suformuluoti konkretų skundo reikalavimą, nurodyti aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, bet ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 str. 2 d. 5 ir 6 p., 57 str. 4 d.). Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad K. J. teismine tvarka būtų nuginčijęs Tarnybos priimtus sprendimus, kuriais buvo atsisakyta jam suteikti antrinę teisinę pagalbą ar nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal atitinkamą Tarnybos sprendimą. Minėti administraciniai sprendimai yra galiojantys, sukeliantis pareiškėjui atitinkamas teisines pasekmes. Tarnybos sprendimuose aiškiai buvo nurodyti atsisakymo teikti antrinę teisinę pagalbą ar jos teikimo nutraukimo pagrindai: 1) nepasinaudojus kasacija, peticija Europos Žmogaus Teisių Teismui negali būti rengiama (2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimas Nr. S-(1.7)-1403-2-1205-07; 2) nepateikus įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo nurodomų aplinkybių egzistavimą, atstovavimas pareiškėjo interesams byloje yra neperspektyvus (2009 m. spalio 29 d. sprendimas Nr. (1.33.)-NSP-326-09); 3) nepateikus įrodymų, kurie patvirtintų aplinkybes dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. I-1688-281/2009, atstovavimas pareiškėjo interesams byloje yra neperspektyvus (2010 m. liepos 21 d. sprendimas Nr. (1.33.)-S-1939-10). K. J., grįsdamas savo poziciją, nepateikė nei įrodymų, kurie teismui leistų daryti priešingas išvadas toms, kurias minėtuose sprendimuose padarė Tarnyba, nei nurodė teisės aktų, kurias galimai pažeidė Tarnyba, nuostatas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas, ketindamas kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą, nebuvo išnaudojęs visų vidaus teisinių gynybos priemonių (kasacijos), o kitais atvejais nepateikė įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo nurodomų aplinkybių egzistavimą (kaip tai numato Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 str. 1 d. 6 p., 153 str. 2 d. 2 p.), todėl Agentūros veiksmai pagal Įstatymą yra juridiškai pateisinami. Taigi, nagrinėtinu atveju neteisėtų Tarnybos veiksmų nenustatyta, o tai eliminuoja galimybę taikyti civilinę atsakomybę.

Be to, pareiškėjas teismui nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad Tarnybos darbuotojų veiksmai sukėlė jam gilius dvasinius išgyvenimus, jis dėl tokių veiksmų patyrė didelius nepatogumus, skausmą ar pan. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl neturtinės žalos atsiradimo yra abstrakčios, visiškai neparemtos konkrečiais įrodymais. Jo teiginiai apie padarytą žalą iš esmės yra prielaidos, todėl negali būti pagrindu reiškiamo reikalavimo patenkinimui. Kitos K. J. skunde nurodomos aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti neturtinės žalos atsiradimą. Įvertinus byloje esančią medžiagą, darytina išvada, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti 25 000 Lt neturtinę žalą yra nepagrįstas, todėl šioje dalyje K. J. skundas atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 88 str. 1 d. 1 p., 101 str. 1 d. 1 p., 127 str. 1 d., teisėjų kolegija

nusprendė:

administracinę bylą dalyje dėl reikalavimo įpareigoti atsakovę atkopijuoti visus skunde nurodytus, turimus, Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai nusiųstus dokumentus, kad įvykdytų iš Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atsiųstus sprendimus dėl nutarčių visų nuobaudų atžvilgiu nutraukti.

Kitoje dalyje pareiškėjo K. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.