Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. nuosprendžio, kuriuo D. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį areštu 39 paroms.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir D. G. paskirtas 26 parų arešto bausmė.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2014-06-16 iki 2014-06-18 ir laikytina, kad D. G. yra atlikęs 2 paras arešto.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

D. G. nuteistas už tai, kad jis 2014 m. birželio 16 d. apie 15 val. iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), pasikėsino pagrobti nedidelės vertės svetimą turtą – UAB „Palink“ priklausančius skutimosi reikmenis – 6 vnt. skutimosi galvučių „Gillete“, iš kurių 2 vnt. „Gillete“ Nr. (duomenys neskelbtini) skutimosi galvutės 1 vnt. vertė 31,99 Lt, iš viso 63,98 Lt, 3 vnt. „Gillete“ Nr. (duomenys neskelbtini) skutimosi galvutės 1 vnt. vertė 47,98 Lt, iš viso už 143,94 Lt, 1 vnt. „Gillete“ Nr. (duomenys neskelbtini) skutimosi galvutė už 40,99 Lt, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, nes buvo sulaikytas apsaugos darbuotojo, t. y. pasikėsino pagrobti svetimo UAB „Palink“ turto iš viso už 248,91 Lt.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė tenkinti apeliacinį skundą, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino D. G. kaltu padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Savo skundu nuteistasis neginčija apylinkės teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę nuteistajam D. G. pirmosios instancijos teismas šių įstatymo reikalavimų nepažeidė.

Teismas apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. D. G. padarė baudžiamąjį nusižengimą, veikdamas tiesiogine tyčia. Nuteistasis yra nevedęs, nedirbantis, darbo biržoje registruotas tik nuo 2014-05-13, nuo 2014-05-23 įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, yra baustas administracine tvarka, tarp jų ir už smulkaus turto vagystes, bei teistas 15 kartų už vagystes, naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui bei praėjus vos mėnesiui po to, kai jis atliko Šiaulių apylinkės teismo 2014-01-30 nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį paskirtą 18 parų arešto bausmę. Anksčiau D. G. paskirtomis bausmėmis (areštu) bei lygtiniu paleidimu prieš terminą iš pataisos įstaigos, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nes jis įvykdė naujas nusikalstamas veikas. Dėl to įvertinus šias visas paminėtas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam D. G. paskyrė BK 178 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – areštą, kadangi švelnesnėmis bausmėmis – viešaisiais darbais, bauda arba laisvės apribojimu nebus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai. Dėl to nėra pagrindo nuteistajam paskirtą arešto bausmę pakeisti kita bausmės rūšimi. Duomenų, kad nuteistasis turi 3 mėnesių vaiką, byloje nėra. Tokių duomenų nepateikė ir pats apeliantas ar jo gynėjas.

BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 49 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už baudžiamąjį nusižengimą skiriamas areštas nuo 10 iki 45 parų (bausmės vidurkis 22,5 paros). Esant nustatytai vienai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bei atsižvelgus į visumą kitų aplinkybių, reikšmingų bausmės skyrimui (ankstesnius teistumus, baustumų skaičių, nusikalstamų veikų pobūdį), daroma išvada, kad apeliantui paskirta bausmė savo dydžiu nėra aiškiai per griežta. Be to, apylinkės teismas nuteistojo atžvilgiu pritaikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą 39 parų arešto bausmę sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė tik 26 parų arešto bausmę. Taigi, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas D. G. 39 parų arešto bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką bei šią bausmę sumažindamas vienu trečdaliu, BK 61, 64¹ straipsnių nuostatų nepažeidė, todėl nėra pagrindo nuteistajam paskirtos bausmės mažinti. Pažymėtina, kad bausme siekiama nusikalstamą veiką padariusį asmenį nubausti, sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, todėl dėl paskirtos bausmės atsiradę neigiami padariniai yra natūralus nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, todėl nuteistąjį tenkinančios bausmės skyrimas nelaikytinas aplinkybe, kuri būtų pagrindas švelninti apeliantui paskirtą bausmę.

Pagal BK 75 straipsnį gali būti atidėta tik laisvės atėmimo bausmės, bet ne arešto bausmės vykdymas, todėl nėra net formalaus pagrindo taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Taip pat nėra pagrindo baudžiamojoje byloje taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 338¹ straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirto arešto vykdymą paskiriant viešuosius darbus, nes baudžiamojoje byloje ATPK nuostatos negali būti taikomos.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, naikinti ar keisti jį nuteistojo D. G. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

atmesti nuteistojo D. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. nuosprendžio.