Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2013-01-17 · Civilinė byla Nr. 2A-178-370/2013

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2012-06-07Klaipėdos apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-01-17Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-01-17
Bylos Nr.
2A-178-370/2013
Teisminio proceso Nr.
2-10-3-00904-2011-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danguolė Martinavičienė (pirm.), Virginija Nijolė Griškevičienė, Irma Čuchraj
Ieškovas
G. B.
Atsakovas
R. D.
Trečiasis asmuo
R. B.
Kategorijos
  • 35.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 63.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja D. Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2A-178-370/2013

Teisėja E. Žakevičiūtė (Proceso Nr. 2-10-3-00904-2011-3)
Procesinio sprendimo kategorija 35.6.2; 63.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2013 m. sausio 17 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Virginijos Nijolės Griškevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-76-890/2012 pagal ieškovo G. B. netiesioginį ieškinį atsakovui R. D. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo R. B., bei ieškovo ir trečiojo asmens apeliacinius skundus dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2012-08-28 sprendimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas G. B. ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovo R. D. trečiojo asmens R. B. naudai 38 900 EUR paskolos, išieškotą paskolą panaudojant trečiojo asmens kreditorių reikalavimams tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad yra trečiojo asmens kreditorius pagal 2011-05-06 notaro vykdomąjį įrašą dėl 30 000 EUR ir 327,65 Lt su 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo 2011-02-02 išieškojimo. Ieškovas 2011-08-12 kreipėsi į antstolį dėl priverstinio skolos išieškojimo. Antstolio 2011-08-25 pažyma patvirtina, kad trečiasis asmuo jokio turto, į kurį gali būti nukreiptas skolos išieškojimas, neturi. Ieškovo žiniomis trečiasis asmuo R. B. 2007-09-21 atsakovui R. D. paskolino 38 900 EUR, tai patvirtina atsakovo pasirašytas paskolos raštelis. Trečiasis asmuo 2009-11-25 pateikė atsakovui reikalavimą grąžinti paskolą, tačiau atsakovas paskolos negrąžino. Trečiasis asmuo į teismą dėl skolos priteisimo nesikreipė, todėl ieškovas reiškia netiesioginį ieškinį.

Atsakovas R. D. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad trečiasis asmuo R. B. neturi jokios reikalavimo teisės į atsakovą, be to, trečiasis asmuo turi turto Bulgarijoje, todėl ieškovas nėra atlikęs visų būtinų veiksmų, susijusių su išieškojimu iš skolininko turto. Atsakovas jokių pinigų iš trečiojo asmens nesiskolino, 2009-11-25 raginimo sumokėti skolą nėra gavęs, nes su buvusia žmona išsiskyrė dar 2002 m., o nuo 2009 m. negyvena Lietuvoje. Ieškovo pateiktas 2007-09-21 pakvitavimas yra susijęs su 2007-09-15 sudarytos sutarties Nr. KL-0731 vykdymu. Per trečiąjį asmenį R. B. Latvijos pilietis V. I. (V. I.) Rygoje perdavė pakvitavime nurodytą pinigų sumą. Atsakovas, kaip V. I. įgaliotas asmuo, įgaliotojo vardu įmokėjo 38 900 EUR įnašą už perkamą nekilnojamąjį turtą, trečiasis asmuo 2007-12-20 raštu patvirtino, kad paėmė Rygoje iš V. I. pinigus už pirmąjį įnašą, kad juos perduotų atsakovui. V. I. raštu patvirtino, kad 2007-09-20 R. B. 38 900 EUR sumą perdavė, kad šis tuos pinigus perduotų įgaliotiniui Bulgarijoje, t. y. atsakovui R. D. Be to, kai buvo surašytas tas raštelis, tų pinigų atsakovas iš trečiojo asmens negavo. Atsakovas Bulgarijoje užsiėmė nekilnojamu turtu, sutarė, kad nuperka žemės sklypą, o R. B. už savo pinigus pastato namą, kurį parduoda ir pasidalina pelną. Jis nupirko sklypą, įkūrė įmonę, kurios 50 procentų jo, 50 procentų – trečiojo asmens. Yra pradėtas ikiteisminis tyrimas trečiojo asmens atžvilgiu dėl sukčiavimo ir dokumentų klastojimo. Kadangi atsakovas nėra ieškovo skolininko skolininkas, ieškovas neturėjo teisinio pagrindo su netiesioginiu ieškiniu kreiptis į teismą. Ieškovui už piktnaudžiavimą teise pareiškiant nepagrįstą ieškinį skirtina bauda.

Trečiajam asmeniui procesiniai dokumentai ir teismo šaukimai įteikti tinkamai, tačiau atsiliepimo į ieškinį teismas negavo, teismo posėdyje trečiasis asmuo nedalyvavo.

Žemesnės instancijos teismas

Palangos miesto apylinkės teismas 2012-08-28 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovas turi neabejotiną reikalavimo teisę į savo skolininką, kuris savo reikalavimo teisės neįgyvendina. Tačiau teismas nusprendė, kad byloje nagrinėjamu atveju ieškovas negalėjo pareikšti netiesioginio ieškinio, kadangi neįrodyta, kad ieškovo skolininkas R. B. turi vykdytiną turtinę teisę atsakovui R. D., t. y. trečiasis asmuo R. B. nėra atsakovo R. D. kreditorius, o pastarasis, savo ruožtu, nėra trečiojo asmens skolininkas. Teismas padarė išvadą, kad 2007-09-21 raštelyje, kuris anot ieškovo patvirtina, R. B. pinigų paskolinimo R. D. faktą, nurodyta 38 900 EUR suma trečiajam asmeniui buvo perduota Latvijos piliečio ir turėjo būti perduota atsakovui, kad šis Bulgarijoje sumokėtų pradinį įnašą už nekilnojamąjį turtą. Teismas nusprendė, kad 2007-09-21 raštelis ir trečiojo asmens 2009-11-25 reikalavimas atsakovui grąžinti skolą nepatvirtina, jog atsakovas iš trečiojo asmens skolinosi pinigus. 2007-09-21 raštelis patvirtina tik aplinkybę, jog trečiasis asmuo perdavė pinigus, tačiau atsakovo į bylą pateikti įrodymai paneigia ieškovo teiginius, jog trečiąjį asmenį ir atsakovą minėto raštelio pagrindu susiejo paskoliniai santykiai. Atsakovas pateikė į bylą įrodymus, patvirtinančius, jog pinigus R. B. gavo iš Latvijos piliečio, pinigai buvo skirti perduoti būtent atsakovui, kaip Latvijos piliečio V. I. įgaliotiniui, pradiniam įnašui už butą Bulgarijoje sumokėti. Minėtą aplinkybę patvirtina 2011-12-14 V. I. rašytas pareiškimas. Iš 2007-09-15 ofertos matyti, jog pirmas įnašas yra apmokėtas, joje yra data ir parašas. Be to, atsakovas pateikė įrodymų, kad trečiasis asmuo Bulgarijoje turi turto, todėl teismas sprendžia, jog nėra išnaudotos visos galimybės ieškovui gauti savo reikalavimo patenkinimą iš tiesioginio skolininko. Teismas pažymėjo, kad pats trečiasis asmuo visiškai nerodė iniciatyvos raštelyje nurodytą sumą atgauti, nedalyvavo posėdžiuose, neteikė procesinių dokumentų, pats nėra pareiškęs jokių reikalavimų atsakovui dėl skolos grąžinimo.

Teismas atmetė atsakovo prašymą skirti ieškovui baudą, kadangi ieškovo reikalavimai dėl paskolos iš atsakovo trečiojo asmens naudai priteisimo grindžiami pateiktais į bylą įrodymais, todėl nėra pagrindo ieškovo laikyti nesąžiningu.

Šalies argumentai

Ieškovas apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad sprendimas neteisėtas, nepagrįstas, priimtas netinkamai išaiškinus ir taikius materialinės teisės normas reglamentuojančias netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygas bei pažeidus procesines teisės normas, t. y. netinkamai įvertinus įrodymus. Teismas nepagrįstai aplinkybę, kad ieškovo skolininkas trečiasis asmuo R. B. Bulgarijoje turi turto, įvertino kaip užkertančią galimybę ieškovui pareikšti netiesioginį ieškinį ieškovui neišnaudojus visų galimybių išieškoti skolą. Kitaip tariant, teismas sprendimu konstatavo, kad trečiasis asmuo nėra nemokus. Teismo išvada, kad byloje neįrodyta, jog trečiasis asmuo turi reikalavimo teisę į atsakovą, nes tariamai paskolos raštelyje minima suma yra perduota atsakovui ne kaip paskola, o kaip pradinis įnašas už nekilnojamojo turto pirkimą, yra grįsta prielaidomis, vadovaujantis vien atsakovo pateiktais įrodymais. Teismas sprendime rėmėsi tariamo Latvijos piliečio 2011-12-14 V. I. rašytu pareiškimu, kuriame jis nurodo, kad perdavė trečiajam asmeniui 38 900 EUR, kad pastarasis juos perduotų atsakovui. Akivaizdu, kad toks dokumentas negali būti laikomas įrodymu, juo labiau patikimu, nes neatitinka leistinumo reikalavimų. Nenustatyta ir nežinoma, ar toks asmuo iš viso egzistuoja, ar pasirašė pareiškimą, jis neapklaustas liudytoju ir pan. Abejonių kelia ir teismo išvada, kad atsakovas veikė kaip V. I. įgaliotinis, nes bylioje esantis įgaliojimas sudarytas nuo 2007-10-16, t. y. po mėnesio laiko po paskolos raštelio trečiajam asmeniui išrašymo. Be to, pats teismas sprendime pagal ieškovo pateiktus įrodymus konstatavo, jog 2008 m. žemės sklypą ir apartamentus „VM“ viešbutyje Bulgarijoje tiesiogiai iš bendrovės RAB „ASPITUR“ įsigijo A. V., o ne V. I., kuris neva už tą patį turtą per trečiąjį asmenį mokėjo įnašus atsakovui. Atsakovo pateikta oferta taip pat kelia abejonių, iš jos turinio matyti, kad ji yra sutarties Nr. KL-0731/15.09.2007 priedas, tačiau pati sutartis teismui pateikta nebuvo. Todėl teismo išvada, kad oferta patvirtina įnašo apmokėjimą, nesuprantama, kadangi neaišku nei už ką šis įnašas, nei kas minėtą įnašą atliko. Nepagrįsta teismo išvada, kad įnašo sumokėjimo ofertoje (2007-09-20) ir paskolos raštelyje (2007-09-21) datos sutampa. Aplinkybė, kad trečiojo asmens 2009-11-25 rašte reikalaujama suma nesutampa su paskolos raštelio suma, vertintina kaip rašymo apsirikimas. Ieškovas neturėjo galimybių priversti trečiąjį asmenį aktyviai veikti byloje, teismas galėjo pripažinti trečiojo asmens dalyvavimą būtinu, taikyti sankcijas už teismo įpareigojimų nevykdymą bei turi pareigą teisingai išnagrinėti bylą. Atsakovas nepagrįstai atsikerta negavęs 2009-11-25 trečiojo asmens reikalavimo, nes tuo metu buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą minėto reikalavimo įteikimo adresu (išvyko tik 2009-12-15). Kitoje civilinėje byloje pats atsakovas nurodė, jog visi procesiniai dokumentai jam būtų įteikti tuo pačiu adresu gyvenančiai O. D. (tariamai buvusiai atsakovo žmonai), be to, tuo pačiu adresu gyvena ir atsakovo motina. Trečiasis asmuo apeliaciniame skunde kitoje civilinėje byloje pripažino, kad perdavė 2007-09-21 paskolos raštelį kaip užtikrinimo priemonę (garantiją).

Trečiasis asmuo apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškinį tenkini (skundo rezoliucinėje dalyje prašoma ieškinį atmesti, tačiau iš skundo turinio akivaizdu, kad tai rašymo apsirikimas). Nurodo, kad apie ieškovo inicijuotą bylą ieškovo informuotas nebuvo. Trečiasis asmuo apie procesą žinojo, bet dalyvavimas būtų pareikalavęs didelių išlaidų, nes trečiasis asmuo gyvena Vokietijoje. Trečiojo asmens pasyvumas byloje nereiškia, kad tarp jo ir atsakovo nebuvo paskolinių santykių. Pats apeliantas į teismą kreiptis dėl skolos priteisimo iš atsakovo negalėjo, nes ieškovui būnant apelianto advokatu, buvo jam perdavęs skolos raštelio originalą bei reikalavimo kopiją. Ieškovas jo vardu skolos neišieškojo, dokumentų negrąžino. Ieškovas, žinodamas kad trečiasis asmuo yra Vokietijoje ir negalės tinkamai palaikyti reikalavimo, kreipėsi į teismą su netiesioginiu ieškiniu. Teismo motyvai dėl raginimo dviprasmiškumo nepagrįsti, kadangi pats atsakovas nenurodė, kad jį su apeliantu sietų paskoliniai santykiai kokiu nors kitu pagrindu, atsakovas faktiškai net neginčijo, kad reikalavimas parašytas būtent dėl prašomos priteisti sumos, o nesutiko tik su tuo, kad reikalavimą gavo. Taip pat nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovas reikalavimą gavo, nes reikalavimas buvo siųstas paskolos raštelyje atsakovo nurodytu adresu, apie gyvenamosios vietos pasikeitimą atsakovas neinformavo, reikalavimo siuntimo metu tuo pačiu adresu buvo deklaravęs gyvenamąją vietą, reikalavimą priėmė jo žmona. Neginčydamas skolos fakto, nors tokią galimybę turėjo, atsakovas pripažino skolą. Teismo išvada, kad atsakovas pinigus gavo iš V. I. kaip pirmąjį įnašą už perkamą butą, grindžiama vien tik atsakovo iniciatyva gautu ir pateiktu V. I. pareiškimu. Pastarasis nebuvo apklaustas byloje, šalys neturėjo galimybės užduoti jam klausimus, sužinoti tikrąsias aplinkybes. Pats atsakovas nurodė, kad procesinius dokumentus gavo tik 2012-01-20, t. y. tada sužinojo apie bylą, todėl neaišku, kokiu pagrindu ir kieno prašymu buvo surašytas V. I. 2011-12-14 pareiškimas, tokiomis aplinkybėmis jis negali būti siejamas su byla. Be to, pagal CK 6.875 str. 2 d. nuginčyti rašytinę paskolos sutartį remiantis liudytojų parodymais neleidžiama, todėl teismas negalėjo vadovautis 2011-12-14 pareiškimu. Byloje nebuvo nustatyta, kokiu pagrindu veikdamas ir kieno interesais apeliantas neva paėmė pinigus iš V. I. Apeliantas nebuvo 2009-07-15 sutarties Nr. KL-0731 šalimi, todėl negalėjo atlikti jokių veiksmų pagal sutartį, juolab paimti pinigus už perkamą butą, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad apeliantui buvo suteikęs įgaliojimus paimti pinigus iš V. I. ir dar savo parašu patvirtinti, kad pirmasis įnašas yra sumokėtas. Kita vertus byloje nėra jokio V. I. asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, todėl yra pagrindas abejoti tokio asmens tikrumu. Ofertoje prie sutarties padarytas 2007-09-20 įrašas patvirtina, kad pirmasis įnašas yra sumokėtas, tačiau pinigų sumokėjimo data nėra aiški, nėra nurodyta, kad pinigai gauti, nes pinigai galėjo būti perduoti ir bankiniu pavedimu, kas būtų paprasčiau, greičiau ir pigiau, nei apeliantui važiuoti paimti pinigus į Rygą. Įrašas pasirašytas, tačiau nenurodyti pasirašiusiojo asmens vardas ir pavardė, parašas nepanašus į apelianto. Neaišku, kodėl įnašo sumokėjimo faktą patvirtinanti oferta turėjo likti V. I., ir neaišku, kaip ji atsirado pas atsakovą. Teismas neatkreipė dėmesio į aplinkybę, kad įgaliojimas, kuriuo atsakovas V. I. vardu įgyti nekilnojamąjį turtą Bulgarijoje, buvo išduotas tik 2007-10-16, o paskolos raštelis atsakovo pasirašytas 2007-09-21. Tai reiškia, kad apeliantas negalėjo paimti ir perduoti atsakovui pinigų iš V. I. neva už perkamą butą, nes tuo metu atsakovas neturėjo jokios teisė įgyti V. I. vardu nekilnojamojo turto ir mokėti jo vardu įnašus už butą. Iš atsakovo teismui pateikto 2007-12-21 pakvitavimo, neva patvirtinančio, kad jis vykdydamas 2007-09-15 sutartį V. I. vardu pagal įgaliojimą perdavė iš apelianto gautus 38 900 EUR įmonės RAB „ASPITUR“ atstovui, neaišku, kurį įnašą už perkamą butą sumokėjo atsakovas. 2007-09-15 ofertoje nustatyta, kad už perkamą butą V. I. turi sumokėti du vienodus įnašus už butą. Antrasis įnašas pagal ofertos sąlygas turėjo būti sumokėtas iki 2007-12-14. Tai leidžia teigti, kad 2007-12-21 pakvitavime atsakovas sumokėjo antrą įnašą, nes pakvitavimas pasirašytas praėjus 7 dienoms nuo minėto termino pabaigos. Tai reiškia, kad 2007-09-20 pakvitavime apelianto atsakovui perduota suma yra visiškai nesusijusi su neva perkamu butu. Be to, nėra aišku, kada ir kokiu būdu atsakovas iš V. I. gavo antrą įnašą už butą. 2007-09-15 sutartis Nr. KL-0731 byloje nebuvo pateikta, todėl nustatyti sutarties šalių ir dalyko nėra galimybės. Galimai sutartis buvo sudaryta dėl buto (duomenys neskelbtini), viešbutyje „VM“ PI Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo. Ieškovas pateikė duomenis, kad šis butas buvo įregistruotas A. V. vardu. Tai reiškia, kad atsakovas V. I. vardu jokių sandorių nesudarinėjo, todėl ir visos atsakovo dėstomos aplinkybės yra melagingos. Nors atsakovas ir teigia, kad butas įgytas V. I. sesers vardu, tačiau nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių V. I. ir A. V. giminystės ryšį. Atsižvelgiant į atsakovo verslo specifiką jam dažnai būdavo reikalingi pinigai pirminiam nekilnojamojo turto pirkimui. Kartais atsakovui pinigus skolindavo apeliantas, šią aplinkybę patvirtina ir ieškovo byloje pateiktas vekselis, išduotas jam priklausančios įmonės vardu, kurio laiduotojas buvo pats atsakovas. Tai reiškia, kad apeliantas paskolino atsakovui pinigus, o skolos faktą patvirtino 2007-09-21 skolos rašteliu.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime prašo ieškovo ir trečiojo asmens apeliacinius skundus atmesti. Nurodo, kad trečiasis asmuo nepateikė įrodymų, kad gyvena Vokietijoje, nes jo skunde nurodytas adresas Kretingoje, ir iš Kretingos skundas išsiųstas teismui. Trečiasis asmuo taip pat nenurodo, kas jam trukdė atsikirtimus, įrodymus teikti teismui paštu. Trečiojo asmens nurodyti faktai, kad pats negalėjo kreiptis į teismą dėl ieškovo veiksmų, tik patvirtina aplinkybę, kad pateikdamas teismui ieškinį ieškovas elgėsi nesąžiningai ir jam turi būti skirta bauda. Atsakovas sutinka su teismo išvada, kad ieškovas neturėjo teisės reikšti netiesioginio ieškinio, kadangi byloje pateikti įrodymai, kad trečiasis asmuo turi turto Bulgarijoje, o ieškovas teismui nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie jo skolininko turtinę padėtį. Byloje ieškovo pateikti duomenys apie trečiojo asmens turimą 2007-07-15 vekselį patvirtina, kad trečiasis asmuo turėjo patirties ir žinojo, kaip įforminama paskola, todėl 2007-09-21 būtų tikrai reikalavęs surašyti tinkamą dokumentą, jeigu tokia paskola būtų egzistavusi. Akivaizdu, kad byloje esantis 2007-09-21 raštelis buvo reikalingas trečiajam asmeniui, kad pinigų davėjui V. I. įrodyti, kad pinigus perdavė atsakovui, o praėjus keleriems metams ir tikėdamasis, kad dokumentai neišliko, perdavė tą patį raštelį savo buvusiam advokatui kaip užtikrinimo priemonę skolindamasis 30 000 EUR. Be to, abu apeliantai nedalyvavo teismo posėdžiuose, nors atsakovas prašė, kad ieškovo ir trečiojo asmens dalyvavimas teismo posėdžiuose būtų privalomas, ir neįrodė, kad trečiasis asmuo paskolino atsakovui ginčo sumą. Ieškovo pateiktas raštelis neatitinka paskolos sutarčiai keliamų reikalavimų, jame nėra aiškiai nurodytos abi paskolos sutarčiai būtinos sąlygos: pinigų perdavimas skolininko nuosavybėn ir skolininko įsipareigojimas juos grąžinti kreditoriui. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į atsakovo poziciją, ginčo raštelio aiškinimui ir tikriesiems šalių ketinimams atskleisti svarbūs buvo ne tik byloje dalyvaujančių asmenų tarpusavio santykiai iki raštelio surašymo ir po to, bet ir verslo santykiai, kuriuose dalyvavo proceso dalyviai ir jų prisiimti įsipareigojimai. Pirmosios instancijos teismas tokį įvertinimą atliko.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai netenkintini.

Byloje nustatyta, kad 2007-09-21 buvo surašytas ir atsakovo pasirašytas tokio turinio raštelis: „R. B., a/k (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), perdavė man, R. D., a/k (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 38 900 EUR (trisdešimt aštuonis tūkstančius, devynis šimtus eurų)“ (t. 1, b. l. 7). 2009-11-25 reikalavime, adresuotame atsakovui, trečiasis asmuo R. B. nurodė, kad 2007-09-21 paskolino atsakovui 38 900 EUR, reikalauja paskolą (skolą) 39 800 EUR grąžinti per 30 dienų nuo reikalavimo išsiuntimo dienos, reikalavimas išsiųstas 2009-11-25 ir 2009-11-27 įteiktas O. D., atsakovo buvusiai sutuoktinei, su kuria atsakovo santuoka nutraukta 2002-09-04 (t. 1, b. l. 8–10, 24). 2011-05-06 notarė atliko vykdomąjį įrašą dėl 30 000 EUR, 327,65 Lt ir 6 proc. metinių palūkanų nuo 2011-02-02 išieškojimo iš skolininko R. B. išieškotojo G. B. naudai (t. 1, b. l. 11). Vykdomasis įrašas pateiktas vykdyti antstoliui, kuris nustatė, jog R. B. registruoto kilnojamojo bei nekilnojamojo turto neturi, piniginių lėšų bankuose taip pat neturi (t. 1, b. l. 13). Atsakovas R. D. nuo 2009-12-15 deklaravo išvykimą į Bulgariją (t. 1, b. l. 26).

Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo apeliacinio skundo argumentu, kad aplinkybė, jog jo skolininkas trečiasis asmuo R. B. turi turto Bulgarijoje, teisiškai nereikšminga sprendžiant dėl ieškovo teisės pareikšti netiesioginį ieškinį R. B. skolininkui, nes įstatymas (CK 6.68 str.), nesieja šios teisės su visų galimybių išieškoti skolą išnaudojimu, todėl antstolio konstatuota aplinkybė, kad išieškoti iš skolininko turto galimybių nėra, yra pakankama.

Apeliantų motyvai dėl netinkamo įrodinėjimą reglamentuojančių procesinių teisės normų taikymo atmestini kaip nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas sprendimo nerėmė prielaidomis, remdamasis byloje surinktų įrodymų visumos įvertinimu nustatė konkrečius bylai reikšmingus konkrečius faktus. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikimybių pusiausvyros taisykle, kuri reiškia, kad nėra reikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo, – išvadai apie tam tikro fakto buvimą įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Teismas byloje rėmėsi ir atsakovo pateikto Latvijos Respublikos piliečio V. I. 2011-12-14 pareiškimu, kurio patvirtinama, jog pastarasis asmuo 2007-09-20 Rygoje perdavė 38 900 eurų grynaisiais R. B. tolimesniam šios sumos perdavimui įgaliotam asmeniui Bulgarijoje R. D., ši suma buvo pirmasis įnašas už butą A301 „VM“ komplekse, pinigų perdavimo momentu dalyvavo Š. M. (t. 1, b. l. 66). V. I. egzistavimo faktą patvirtina ir kiti rašytiniai įrodymai: įgaliojimas, pakvitavimas (t. 1, b. l. 87–91). Ieškovui byloje paskolos teisinius santykius grindžiant paskolos sutarčiai keliamus reikalavimus ne visiškai atitinkančiu dokumentu (atsakovo 2007-09-21 pakvitavimu pinigų priėmimą), atsakovas buvo aktyvus, išdėstė logišką įvykių grandinę ir savo paaiškinimus pagrindė rašytiniais įrodymais, todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visų faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų visumą, padarė išvadą, kad tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo veikė kaip tarpininkai tarp V. I. ir buto Bulgarijoje pardavėjo, o kad minėtu 2007-09-21 pakvitavimu tebuvo įformintas tarpinis pinigų perdavimas. Ir su šia išvada teisėjų kolegija sutinka. Būtent apeliantai savo skundus grindžia niekuo nepagrįsta prielaida, kad V. I. gal būt yra neegzistuojantis asmuo, pačių atsakovų skundų motyvai prieštaringi: ieškovas nurodo, kad V. I. 2011-12-14 pareiškimas yra nepatikimas įrodymas, nes atsirado, kai byla jau buvo nagrinėjama teisme, t. y. neva atsakovo „sukurtas“ esant reikalui pateikti teisme, trečiasis asmuo priešingai – nurodo, kad šis įrodymas nepatikimas, nes surašytas dar iki atsakovui sužinant apie bylą. Taip pat ir kiti apeliantų argumentai iš esmės yra tik prielaidos apie galimas hipotetines situacijas, grįsti vien abejonėmis dėl vienų ar kitų faktinių aplinkybių. Aplinkybė, ar atsakovas gavo, ar ne, trečiojo asmens pretenziją, atskirai paėmus yra teisiškai nereikšminga, nes nei patvirtina, nei paneigia paskolos fakto. Kaip minėta, teismo įsitikinimas suformuojamas nustačius ir įvertinus bylai reikšmingų aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų visumą (CPK 185 str., 265 str. 1 d.).

Atskirai teisėjų kolegija pažymi, kad civilinės bylos nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 str., 178 str.). Ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybės, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir jas patvirtinančius įrodymus (CPK 135 str. 1 d. 2, 3 p.). Šalys ir tretieji asmenys turi teisę teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimus kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims, liudytojams ir ekspertams, pateikti prašymus, duoti teismui paaiškinimus žodžiu ir raštu, teikti savo argumentus ir samprotavimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais, prieštarauti kitų dalyvaujančių byloje asmenų prašymams, argumentams ir samprotavimams (CPK 42 str. 1 d., 46 str. 2 d., 47 str. 2 d.). Šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimai laikytini įrodymais (CPK 177 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.).

Visas apeliaciniuose skunduose nurodytas abejones dėl atsakovo su atsiliepimu į ieškinį pateiktų paaiškinimų ir rašytinių įrodymų apeliantai galėjo ir turėjo žodžiu arba raštu išdėstyti dar pirmosios instancijos teisme, tačiau ieškovas dėl jų pateikė tik Bulgarijos registrų centro išrašą apie apartamentų VM viešbutyje pardavėją bei pirkėją ir su šia byla nesusijusį vekselį, taip pat nurodė, kad: 1) aplinkybė, jog V. I. įgaliojimas sudarytas vėliau, nei atsakovas iš trečiojo asmens gavo pinigus, paneigia, jog atsakovas iš trečiojo asmens priėmė pinigus kaip V. I. įgaliotinis, todėl neva atsakovas jokių pinigų negalėjo perduoti, 2) butą Bulgarijoje iš RAB „Aspitur“ įsigijo A. V., o ne V. I. ar jo įgaliotinis, 3) atsakovo ir jo bendrovė trečiajam asmeniui 2007-07-17 išdavė vekselį, todėl tikėtina, kad atsakovą ir trečiąjį asmenį galėjo sieti paskolos teisiniai santykiai (t. 1, b. l. 127–130). 2012-05-25 ir 2012-08-06 prašymuose dėl bylos nagrinėjimo jam nedalyvaujant ieškovas nurodė, kad jam dalyvauti teismo posėdyje nebūtina, nes daugiau jokių aplinkybių apie paskolos raštelio atsiradimą, išrašymo pagrindą, jam nėra žinoma (t. 1, b. l. 143, 170). Trečiasis asmuo apskritai procese nedalyvavo, o apeliaciniame skunde tik neigia pirmosios instancijos teisme nustatytas faktines aplinkybes arba reiškia dėl jų abejones, tačiau pats nepaaiškina, kodėl byloje pateiktuose rašytiniuose įrodymuose figūruoja ir jo pavardė.

Ieškovo nurodyta aplinkybė, kad pinigų perdavimo momentu V. I. dar nebuvo išrašęs atsakovui įgaliojimo, nepaneigia aplinkybės, kad atsakovas veikė V. I. pavedimu ir interesais. Atsakovas galėjo atlikti V. I. pavedimus ir be įgaliojimo įforminimo, jei toks įgaliojimas pagal įstatymą nėra privalomas. Vėlesnis įgaliojimo sudarymas tik patvirtina V. I. pasitikėjimą atsakovu. Be to, V. I. aplinkybę, kad atsakovas trečiajam asmeniui perdavė jo pinigus, patvirtino byloje esančiu pareiškimu. Netgi jei įgaliotinis viršytų savo įgaliojimus, vien tokia aplinkybė nedarytų įgaliotinio veiksmų neteisėtais ar niekiniais, nes įgaliotojas gali atstovo įgalinimus patvirtinti ir sutikti su įgaliotinio veiksmais sukeltomis teisinėmis pasekmėmis, toks patvirtinimas turi atgalinio veikimo galią (CK 2.133 str. 2, 4, 6 d., 2.136 str. 1, 2 d., 6.232 str., 6.235 str. 1 d.). Vien aplinkybė, kad buto Bulgarijoje pirkimas įformintas A. V. vardu, kuri, atsakovo teigimu, yra V. V. sesuo, tai pat nepaneigia atsakovo logiškai išdėstytos įvykių sekos ir ją patvirtinančiais rašytinais įrodymais, kurie patvirtina ir atsakovo dalyvavimą. Ieškovo nurodytas 2007-07-17 vekselis, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra pripažintas negaliojančiu, o galimi atsakovo ir trečiojo asmens paskoliniai teisiniai santykiai nelemia 2007-09-21 atsakovo pasirašyto pakvitavimo vertinimo.

Visos kitos ieškovo ir trečiojo asmens apeliaciniuose skunduose nurodytos abejonės nenagrinėtinos, kadangi nebuvo išdėstytos pirmosios instancijos teisme, todėl ir nebuvo teismo vertinamos. Apeliantai nepateikė įrodymų ar argumentų, kurie patvirtintų, kad tas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas. Pasyvus dalyvavimas pirmosios instancijos teisme, aplinkybes ir argumentus pateikiant tik apeliacijoje, nors jie galėjo būti pateikti anksčiau, neatitinka proceso operatyvumo, rungimosi, lygiateisiškumo principų ir laikytini nesąžiningu veikimu. Įstatymas įpareigoja dalyvaujančius byloje asmenis sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 str. 1 d.).

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p., 331 str. 6 d.).

Iš ieškovo ir trečiojo asmens, kuris apeliacijoje užėmė poziciją ieškovo pusėje, lygiomis dalimis atsakovui priteistinos pastarojo apeliacinėje instancijoje patirtos 1 500 Lt teisinės pagalbos išlaidos (t. 2, b. l. 38, 39, CPK 93, 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi LR CPK 325–333 str.,

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš G. B. ir trečiojo asmens R. B. priteisti po 750 Lt teisinės pagalbos išlaidų atsakovui R. D.

Kolegijos pirmininkė Danguolė MartinavičienėKolegijos teisėjai Irma ČuchrajVirginija Nijolė Griškevičienė