- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-11-21
- Bylos Nr.
- I-4359-281/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02271-2017-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Mefodija Povilaitienė
- Pareiškėjas
- N. A.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 20.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas N. A. 2017-07-03 teismui paštu padavė skundą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), moralinės žalos atlyginimą laikotarpiu nuo 2016-10-19 iki 2017-05-15, 5 000 Eur (b. l. 1–2).
Paaiškino, kad Lukiškių TI-K yra pasamdęs įmonę UAB „Pontem“ ruošti maistą pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2014-03-28 įsakymu Nr. V-138 patvirtintą valgiaraštį. Valgiaraštyje nurodyta, jog 2, 10, 13, 20, 27 dienomis trintos bulvės turi būti tiekiamos atskirai nuo spirgučių padažo. Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K nesilaikė nustatyto valgiaraščio, nes virtos bulvės buvo tiekiamos kartu sumaišant jas su spirgučių padažu, nors valgiaraštyje nurodyta, kad bulvės tiekiamos be spirgučių padažo. Pareiškėjo įsitikinimu, tokiu būdu buvo mažinami patiekale esantys baltymai, riebalai ir angliavandeniai bei visas bendras patiekalo kaloringumas ir tai organizmui daro žalą. Teigia, kad dėl nurodytų aplinkybių buvo pažeistos pareiškėjo teisės, todėl laikotarpiu nuo 2016-10-19 iki 2017-05-15 patirtą neturtinę žalą vertina 5 000 Eur.
Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 7–11).
Paaiškino, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas laikotarpiu nuo 2016-10-19 iki 2017-07-07. Pažymėjo, kad suimtieji ir nuteistieji maitinami vadovaujantis Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, Teisingumo ministro 2002-09-23 įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ ir Kalėjimų departamento direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“. Valgiaraščiai yra subalansuoti ir atitinka patvirtintas fiziologinės mitybos normas. Pareiškėjui nebuvo išduota rekomendacija skirti dietinį maitinimą. Pažymėjo, kad UAB „Pontem“ informavo Lukiškių TI-K, kad iki 2017-05-20 atskirai buvo paspirginami spirgučiai, kurie buvo supilami į bulvių košę ir tokia praktika buvo taikoma visuose pataisos įstaigų virtuvėse, kad dalinimo metu nekiltų problemų dėl porcijų svorio, o nuo 2017-05-20 spirgučių padažas patiekiamas atskirai. Vien pareiškėjo pateiktų paaiškinimų apie neturtinę žalą nepakanka, civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Nagrinėjamu atveju civilinė atsakomybė nekyla, nes nėra nustatyta padaryto delikto.
Atsakovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Byloje spręstinas ginčas dėl skundo reikalavimo priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, kurią atstovauja Lukiškių TI-K, neturtinę žalą pagrįstumo ir teisėtumo.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; to paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą, 871/02).
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas humanizmo principas reiškia, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Kadangi analizuojamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų, taip pat yra aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas.
Pareiškėjas iš esmės skundžiasi dėl to, kad Lukiškių TI-K nesilaiko Kalėjimų departamento direktoriaus 2014-03-28 įsakymu Nr. V-138 patvirtinto valgiaraščio, teigia, kad dienomis, kai pagal valgiaraštį trintos bulvės turėjo būti tiekiamos atskirai nuo spirgučių padažo, bulvės buvo tiekiamos sumaišytos su spirgučiais, nors valgiaraštyje to nebuvo nustatyta.
Ginčui aktualiu laikotarpiu suimtųjų (nuteistųjų) maitinimą reglamentavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-01-09 nutarimas Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002-09-23 įsakymas Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. Nr. 4/07-117 įsakymas „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės), kuriuo patvirtintos mitybos normomis.
Taisyklių 5 punkte nustatyta, kad maitinimą organizuoja kalinimo įstaigos administracija. Valgiaraščius: Valgiaraštį dirbantiems vyrams, Valgiaraštį nedirbantiems vyrams, Valgiaraštį dirbančioms moterims, Valgiaraštį nedirbančioms moterims, Valgiaraštį nepilnamečiams, Valgiaraštį nėščioms moterims ir Valgiaraštį krūtimi maitinančioms motinoms, tvirtina Kalėjimų departamento direktorius. Valgiaraščiai sudaryti 31 dienai. Vadovaujantis Taisyklių 9 punktu, Kalėjimų departamento direktoriaus patvirtintą valgiaraštį išimtiniais atvejais, suderinęs su Kalėjimų departamento Ūkio skyriumi, įsakymu gali pakeisti kalinimo įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas ne ilgesniam kaip 7 dienų laikotarpiui, nepažeisdamas maisto produktų normos energinės vertės ir vadovaudamasis Maisto produktų, skirtų maitinti suimtuosius ir nuteistuosius, keitimo kitais produktais normomis (1 priedas).
Pagal byloje esančią rašytinę medžiagą nustatyta, kad pareiškėjas N. A. yra nedirbantis (b. l. 20). Pagal Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 patvirtintas fiziologines mitybos normas nedirbantiems vyrams nustatyta, jog pareiškėjui fiziologinė norma (kiekis vienam asmeniui per parą) yra 2298 kcal, 72 g. riebalų, iš viso 72 g. baltymų, iš kurių gyvūniniai baltymai sudaro 31 g, iš viso 334 g. angliavandenių, iš kurių 88 g. sudaro mono ir disacharidai. Taigi, Lukiškių TIK administracija pareiškėjui turėjo patiekti tokį maistą, koks nurodytas pagal Taisyklių 6 punktą Kalėjimų departamento direktoriaus patvirtintame valgiaraštyje bei jo prieduose, taip pat kuris atitinka fiziologines mitybos normas ir skiriamų maisto produktų vidutinį paros kiekį.
Pažymėtina, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2014-03-28 įsakymu Nr. V-138 patvirtintame valgiaraštyje ir jo prieduose yra išvardinti patiekalų ir produktų pavadinimai, jų kiekis gramais vienam asmeniui. Pagal valgiaraštį nedirbantiems vyrams matyti, jog 2, 10, 13, 20, 27 mėnesio dienomis vakarienė susideda iš šių patiekalų: virtos bulvės (200 g.), spirgučių padažas (30 g.), duona (juoda) (100 g.), margarinas (5 g.), arbata su cukrumi (200 g.), kefyras (200 g.). Pareiškėjo teigimu, spirgučių padažas buvo įmaišytas į virtas pertrintas bulves, todėl jo nuomone, jis gavo mažesnę kalorijų normą nei priklauso.
Teismas pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog 2, 10, 13, 20, 27 mėnesio dienomis laikotarpiu nuo 2016-10-19 iki 2017-07-07 vakarienei nuteistiesiems, taip pat ir pareiškėjui, buvo išduodamos trintos bulvės su spirgučių padažu. Pažymėtina, kad ši pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog spirgučių padažo sumaišymas su bulvėmis mažina patiekalo kaloringumą ir maistinę vertė yra paremta išskirtinai jo subjektyviu vertinimu, jokių objektyvių įrodymų, kad pareiškėjui buvo išduota mažesnė spirgučių padažo ar bulvių norma gramais nei priklauso, nėra. Pažymėtina, kad teisės aktai nedraudžia spirgučių padažą įmaišyti į pertrintas bulves. Vien spirgučių padažo sumaišymas su pertrintomis bulvėmis nemažina patiekalo maistinės vertės, todėl kalinamam asmeniui tenka tokia pati fiziologinė maisto norma. Teismo vertinimu, aptartose atsakovo veiksmuose nėra tokių veiksmų, kurie galėtų būti laikomi teisės aktų pažeidimu, todėl pareiškėjo argumentai dėl to, jog atsakovas nesilaikė valgiaraštyje nurodytų reikalavimų atmestini kaip nepagrįsti.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Nagrinėjamos bylos atveju nenustačius neteisėtų veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, negalimas ir prašomos neturtinės žalos atlyginimas. Taigi nesant būtinųjų CK 6.271 str. nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą netenkintinas, o pareiškėjo skundas visa apimtimi atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta aukščiau ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškėjo N. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.