Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Z. Z. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-105-949/2016 pagal ieškovės E. Š. ieškinį atsakovei Z. Z. dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9. 1. Apeliantė įsitikusi, kad teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir priteisė nepagrįstai didelę žalos atlyginimo sumą. Teismas nepagrįstai vietoje 137,63 Eur ieškovės buto lubų remonto išlaidų apklijuojant jas paprastomis polistirolo lubų plokštėmis iš apeliantės priteisė 521,82 Eur buto lubų remonto išlaidų montuojant akustines lubų plokštes, t. y. 384,19 Eur daugiau nei ieškovės patirta žala.

9.2. Teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylą E. K. ir R. K. asmenų teisių ir pareigų. Baldų pirkėjas yra E. K., o už baldus sumokėjo R. K., byloje nėra duomenų, kokiu pagrindu ieškovė šiuo baldus valdė, todėl, jei baldais ieškovė naudojosi panaudos ar nuomos sutarties pagrindu, daikto žuvimo rizika jai netenka. Todėl teismo sprendimo dalis, kuria ieškovei iš atsakovės priteista kitiems asmenims nuosavybės teise priklausiančių baldų sugadinimu atsiradusi 363,29 Eur dydžio žala, yra nepagrįsta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ( toliau- CPK ) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teismas, remdamasis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta ( CPK 329 straipsnis).

12. Byloje kilo ginčas dėl atlygintinos žalos dydžio atsakovei neužtikrinus tinkamos savo katino priežiūros. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog apeliantė iš esmės neginčija nei savo kaltės, nei žalos padarymo fakto, nesutinka tik su teismo priteistu žalos dydžiu, todėl apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs būtinybės peržengto apeliacinio skundo ribų, pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

13. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstais pripažįsta apeliantės argumentus, kad bylą nagrinėjęs teismas vietoje 137,63 Eur ieškovės buto lubų remonto išlaidų apklijuojant jas paprastomis polistirolo lubų plokštėmis iš apeliantės priteisė 521,82 Eur buto lubų remonto išlaidų montuojant akustines lubų plokštes, t. y. 384,19 Eur daugiau nei ieškovės patirta žala.

14. Ieškinyje ieškovė nurodydama, o teismas nustatydamas padarytos žalos dydį rėmėsi R. N. lokaline sąmata, kurios 6 eilutėje įvardijami lubų aptaisymo akustinėmis plokštėmis jas klijuojant 431,26 Eur be PVM sumos (521,82 Eur su PVM) atstatomieji remonto darbai (15 b. l.). LITEKO duomenimis 2016-02-23 teismo posėdyje liudytojas R. N. paaiškino, kad vizualiai apžiūrėjęs nustatė, kad lubų plokštės buvo akustinės. Tuo pačiu paaiškino, kad akustinių plokščių būna įvairių, pagal reljefą, garso įzoliaciją ir kita. Sąmata yra sutartinis dalykas, kiekvienu atveju galima susitarti dėl konkrečių aplinkybių, darbo įkainių, medžiagų kainų ir kita. Apeliacinės instancijos teismas vertina byloje ieškovės pateiktas nuotraukas, atsižvelgia į liudytojo sudariusio sąmatą paaiškinimus, ir negali padaryti vienareikšmės išvados, kokiomis plokštėmis, ar polistirolo, ar akustinėmis, prieš įvykį buvo išklijuotos ieškovei priklausančio buto lubos (15, 22 b. l.). Byloje pateikta PVM sąskaita-faktūra ir prekių įsigijimo kvitas, patvirtina, kad 2015-12-13, t. y. po buto apliejimo įvykio, ieškovė E. Š. įsigijo lubų plokštes „OKTAWA“, 50 x 50 dydžio, 1 m², 18 vienetų, ir sumokėjo 51,12 Eur be PVM (61,92 Eur su PVM) (82, 83 b. l.). Atsižvelgiant į tai nėra pakankamo pagrindo vadovautis R. N. vizualiniu įvertinimu dėl akustinių lubų plokščių, kurios nurodytos sąmatoje. V. K. nurodė, kad akustinės plokštės gyvenamosiose patalpose nenaudojamos, dėl to ir yra nurodytas netinkamas darbų kodas bei įkainis. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į konkrečius paaiškinimus bei dėl minėtų aplinkybių pateiktus duomenis, turi pagrindo spręsti, kad ieškovė nepateikė pakankamai įrodymų, kurie leistų padaryti neabejotiną išvadą dėl ieškovės reikalavimo pagrįstumo vertinant kilusį ginčą konkrečių lubų plokščių kontekste. Civilinė byla nagrinėjama laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (LR CPK 12 straipsnis), suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos LR CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio, atsikirtimų faktinį pagrindą ir kita.

14. Įrodymų vertinimo taisyklės suformuluotos CPK 185 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, vertina tik teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu teismo posėdyje. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Pagal CPK 185 straipsnio 2 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie), kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka ( CPK 197 straipsnio 2 dalis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų ir kt., reikia įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visetą.

15. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bylą nagrinėjęs teismas, spręsdamas padarytos žalos dėl lubų apgadinimo dydį, nepagrįstai rėmėsi R. N. sudarytos lokalinės sąmatos 6 eilutėje nurodyta 431,26 Eur be PVM sumos (521,82 Eur su PVM) kaip atstatomųjų remonto darbų kaina. Nors teismas, vertindamas po apliejimo buvusių patalpų būklę ir turto sugadinimo mastą, nesivadovavo V. K. sudaryta lokaline sąmata, tačiau R. N. sudarytoje lokalinėje sąmatoje lubų atstatomųjų darbų kainą pripažinus nepagrįsta, nesant kitų įrodymų, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi atsakovės pateikta V. K. sudaryta lokaline sąmata, kurioje nurodytas lubų paviršių apklijavimas, pritaikyta lengvų polistirolinių plokščių klijavimui – 53,96 Eur be PVM (65,29 Eur su PVM) (108 b. l.). Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas turi pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas iš apeliantės priteisė 384,19 Eur daugiau nei ieškovės patirta žala, todėl ši skundžiamo sprendimo dalis keistina šia suma mažinant priteisnos žalos dydį.

16. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylą E. K. ir R. K. asmenų teisų ir pareigų, ginčijant ieškovės teisę reikalauti 363,29 Eur žalos atlyginimo dėl sugadinto baldų komplekto. Su tokia apeliantės dėstoma pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

17. Visų pirma, ieškovė nuo pat pradžių laikėsi pozicijos, kad dėl senyvo amžiaus anūkas ir jos duktė už ieškovės jiems perduotas pinigines lėšas padėjo padaryti buto remontą ir nupirkti naujus baldus. Antra, byloje nėra duomenų, o apeliantė ir neįrodinėjo, kad ieškovė baldais naudojosi panaudos ar nuomos sutarties pagrindais. Trečia, nei E. K., nei R. K. neturi materialinio suinteresuotumo byloje, todėl nepagrįstai apeliantė remiasi argumentu dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų. Atsižvelgiant į tai, neteisi apeliantė teigdama, kad, nesant duomenų apie tai, jog baldas ieškovei priklauso nuosavybės teise, ji netenka teisės reikalauti baldo sugadinimu padarytos žalos atlyginimo.

18. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus sprendimą, t. y. sumažinus iš atsakovės ieškovei priteistą 1352,20 Eur turtinės žalos atlyginimą iki 968,01 Eur, atitinkamai pakeistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Įvertinus tai, kad ieškovės ieškinio patenkintų reikalavimų dalį sudaro 69 proc., atitinkamai paskirstytinos ir bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Patenkinus atsakovės apeliacinį skundą iš dalies, patenkintų apeliacinio skundo reikalavimo dalį sudaro 51 proc., todėl teismas atitinkamai išsprendžia bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje klausimą.

19. Bylos duomenimis nustatyta, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė 50,00 Eur išlaidas už lokalinės sąmatos parengimą ir 326,70 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, pateikė šių išlaidų dydį pagrindžiančius įrodymus (16–17, 96–98 b. l.). Apeliacinėje instancijoje ieškovė pateikė duomenis apie 151,25 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas susijusias su atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimu (140 b. l.). Atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 200 Eur išlaidų, susijusių su advokato pagalba, o apie išlaidas patirtas apeliacinėje instancijoje duomenų nepateikė (107 b. l.). Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės ieškovei priteistina 259,92 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme ir 104,36 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje, o atsakovei Z. Z. iš ieškovės E. Š. priteistina 62 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Taip pat byloje pateikta pažyma dėl ieškovei suteiktų 115,80 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme, todėl iš atsakovės valstybei priteistina 79,90 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (24 b. l.). Kadangi ieškovė 2015-05-25 sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pirmosios instancijos teisme buvo atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovės Z. Z., priteistinas 28,98 Eur žyminis mokestis valstybei (18 b. l.). Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantė už apeliacinį skundą yra sumokėjusi 17 Eur žyminio mokesčio, apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, iš ieškovės atsakovei priteistinas 8,67 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą (134 b. l.).

Šiaulių apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 8 d. sprendimą pakeisti ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Priteisti ieškovei E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Z. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) 968,01 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus ir 1 euro centą) turtinės žalos atlyginimą 259,92 Eur (du šimtus penkiasdešimt devynis eurus 92 euro centų) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme ir 104,36 Eur (vieną šimtą keturis eurus 36 euro centų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.

Priteisti atsakovei Z. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 62 Eur (šešiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme ir 8,67 Eur (aštuonis eurus 67 euro centų) žyminį mokestį už apeliacinį skundą.

Priteisti iš atsakovės Z. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 79,90 Eur (septyniasdešimt devynis eurus, 90 euro centų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos biudžeto surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, Swedbank AB, įmokos klodas 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovės Z. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) 28,98 Eur (dvidešimt aštuonis eurus 98 euro centus) žyminį mokestį valstybei.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti bylos šalims.